Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skolininko R. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6862-399/2019, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė S. Ž. 2019 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, jį kartu su vykdomąją byla Nr. 0076/19/00892 persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui (b.l. 2-3).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

12. Byloje nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0076/19/00892 vykdo 200,00 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos išieškojimą iš skolininko R. M. išieškotojo J. K. J. naudai pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-641-4820/2018. 2019 m. rugpjūčio 7 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-76-38228 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 700,00 Eur skolos ir 180,62 Eur vykdymo išlaidų, viso 880,62 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, viršijančių Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje. 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-19-76-38225 dėl skolos išieškojimo antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

13. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018).

14. Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra pažymėjęs, kad civilinio proceso kodekso normos atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

15. Atmestinas, kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad išieškojimas negali būti vykdomas iš kitų asmenų pareiškėjui kas mėnesį pervedamos 40,00 Eur sumos, kurią jis naudoja būtiniems poreikiams tenkinti.

16. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

17. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančių jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingų skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal 93.6 punktą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018). Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

19. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiamame 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkyme Nr. S-19-76-38228 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, šis apribojimas buvo nurodytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą patvarkymą pripažino teisėtu. Juo išieškojimas nebuvo nukreiptas į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje buvusias Kybartų pataisos namų sąskaitoje, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas nebuvo pažeistas.

20. Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018).

21. Nagrinėjamu atveju, tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d., antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-76-38225 dėl skolos išieškojimo. Šiame patvarkyme nurodytos išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydis neviršija nustatytų CPK 736 straipsnyje, todėl nors apeliantas prieštarauja 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaitymui, šiuo pagrindu antstolės 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą Nr. S-19-76-38225 dėl skolos išieškojimo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje, kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka.

22. Vykdomojoje byloje Nr.0076/19/00890 nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui priklausančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios lėšos skundžiamų patvarkymų pagrindu buvo nurašytos ar areštuotos, todėl pirmosios instancijos teismas jo skundą ir šioje dalyje pagrįstai atmetė.

23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir pagrįstai sprendė, kad antstolis įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistinos 6,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo, asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,55 Eur (šešis eurus ir 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.