Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3544-931/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-28
Bylos Nr.: e2-3544-931/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Stankevičienė
Ieškovas: VšĮ „Hermis“
Atsakovas: UAB „Vilniaus vandenys“
Advokatai: Artūras Sebeika

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas

Civilinė byla Nr. e2-3544-931/2021 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09196-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;.6.8.11.2; 2.6.9.2; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.2.6.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,sekretoriaujant Godai Varkauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,atsakovo atstovui Eduardui Šimkui,trečiojo asmens atstovei Ritai Daugevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Hermis“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų:

1 punktą pakeisti ir išdėstyti jį taip: „Statytojas, vadovaudamasis šia sutartimi, teritorijų planavimo dokumentais, Viešojo vandens tiekėjo išduotomis prisijungimo sąlygomis, galiojančiu Lietuvos Respublikos statybos įstatymu bei kitais teisės aktais įsipareigoja statyti Specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“ nustatytą (-us) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą (-us). Nuosavybės teisė į pastatytą infrastruktūrą klausimas išsprendžiamas taip, kaip nurodyta Specialiųjų sąlygų skyriuje „Pastatytų objektų priežiūra, remontas. Nuosavybės teisė į tinklą. Atsakomybė“. Preliminarioji darbų vertė nustatoma pagal statytojo pateiktus įkainius ir nurodoma specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“. Kilus abejonėms dėl Statytojo pateiktos Darbų vertės pagrįstumo, Viešasis vandens tiekėjas turi teisę perskaičiuoti kainą sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektu išpirkimo tvarkos aprašo 16 punkto nuostatomis, pagal kurias savivaldybės institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka parenka nepriklausomą turto vertintoją šio objekto vertei nustatyti bei 17 punkto nuostatomis, pagal kurias vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka Viešasis vandens tiekėjas“;

2.7 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „per 12 (dvylika) mėnesių nuo Darbų užbaigimo dienos įregistruoti kadastro duomenis VJ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastre“;

2.11 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „per Bendrųjų sąlygų 8 punkte nurodytą terminą notaro tvirtinamo sandorio pagrindu perleisti Infrastruktūrą ir kitas teises, susijusias su patekimu iki Infrastruktūros ir jos aptarnavimu (Infrastruktūros apsaugos zonas ir servitutus, suteikiančius teisę aptarnauti Infrastruktūrą), atitinkamos Savivaldybės nuosavybėn už vertę, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka Viešasis vandens tiekėjas“;

2.12 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „išlaidas, susijusias su notaro tvirtinamu sandoriu, numatytu Sutarties 2.11 punkte, Sutarties šalys dengia lygiomis dalimis“;

3.2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojui per nustatytą laiką neįvykdžius įsipareigojimų ištaisyti defektus, Viešasis vandens tiekėjas turi teisę pats ar pasitelkęs trečiuosius asmenis atlikti minėtus Darbus, o patirtas išlaidas turi atlyginti Statytojas per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo reikalavimo gavimo dienos“;

5 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojas privalo įregistruoti Infrastruktūrą, visas su Infrastuktūros aptarnavimu susijusias teises (infrastruktūros koridorius, servitutus, apsaugos zonas) bei savo nuosavybės teisę į Infrastruktūrą Nekilnojamojo turto registre per 12 (dvylika) mėnesių nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos kai ji netvirtinama ir neregistruojama)“;

6 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojas per 12 (dvylika) mėnesių nuo Pažymos gavimo dienos privalo sudaryti Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.11 punkte numatytą sandorį su atitinkama Savivaldybe, išskyrus atvejus, kai sandorio nurodytu terminu sudaryti nepavyksta dėl Savivaldybės kaltės. Tuo atveju, jei sutartis nesudaroma dėl savivaldybės kaltės, Statytojas turi teisę 2.11 punkte numatytą sandorį sudaryti su bet kuriuo trečiuoju asmeniu savo nuožiūra. Laikoma, kad sutartis nesudaryta dėl savivaldybės kaltės, jei pastaroji per 12 mėnesių nuo Pažymos gavimo dienos nesikreipė į Statytoją dėl sutarties sudarymo“;

11 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Jeigu Statytojas be raštiško Viešojo vandens tiekėjo sutikimo perleido teises ir pareigas pagal šią sutartį tretiesiems asmenims arba perleido nuosavybės teises į pastatytą infrastruktūrą šioje Sutartyje nenumatytiems asmenims, Statytojas privalo sumokėti 10 (dešimties) procentų dydžio baudą nuo Sutarties Specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“ nurodytos preliminariosios infrastruktūros statybos vertės. Bauda turi būti sumokėta į Viešojo vandens tiekėjo sąskaitą per 7 darbo dienas nuo atitinkamos pretenzijos gavimo dienos. Reikalavimas gauti raštišką Viešojo vandens tiekėjo sutikimą netaikomas atvejams, kuomet Statytojas infrastruktūrą įrenginėja su partneriais asociacijos (jungtinės veiklos) sutarties pagrindu.“;

12 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Nustačius, kad Statytojas atliko infrastruktūros statybos darbus, nesilaikydamas statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to Viešasis vandens tiekėjas ar bet kokie tretieji asmenys patyrė nuostolių, Statytojas įsipareigoja atlyginti tokius nuostolius juos patyrusiems asmenims, jei infrastruktūrai nustatytas garantinis laikotarpis nepasibaigęs“;

14 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Šalys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes supranta taip, kaip nustato civilinis kodeksas bei Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimas Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“;

2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąją sąlygą „Nuosavybės teisės į pastatytą / rekonstruotą tinklą perleidimas. Neatlygintinai perleidžiama Savivaldybės nuosavybėn. Tuo atveju, jeigu statomas tinklas jungiamas prie tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių tinklų, Statytojas privalo savo iniciatyva iš šio trečiojo asmens gauti visus infrastruktūros prijungimui ir nepertraukiamam vandens tiekimui ir / arba nuotekų šalinimui reikalingus leidimus“ pakeisti tokia specialiąja sąlyga: „Nuosavybės teisės į pastatytą / rekonstruotą tinklą perleidimas. Perleidžiama Savivaldybės nuosavybėn už vertę, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka savivaldybės institucija. Tuo atveju, jeigu statomas tinklas jungiamas prie tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių tinklų, Statytojas privalo savo iniciatyva iš šio trečiojo asmens gauti visus infrastruktūros prijungimui ir nepertraukiamam vandens tiekimui ir/arba nuotekų šalinimui reikalingus leidimus“.

2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 2.23; 4.2; 8; 9; 10 ir 19 punktus pripažinti negaliojančiais.

2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 2.22 punkto dalį „<...> bei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatlygintinai perleisti Infrastruktūrą arba Statytojo teises ir visus dokumentus Viešajam vandens tiekėjui arba Savivaldybei“ pripažinti negaliojančia.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad ieškovė projektuoja bei ketina statyti dvibučius gyvenamuosius namus žemės sklypuose, esančiuose adresu ., sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o siekiant užtikrinti gyvenamųjų namų aprūpinimą geriamuoju vandeniu yra būtina parengti inžinerinių tinklų projektą, kurio parengimui reikalavimus rengia atsakovė, ką atsakovė ir atliko ieškovės atžvilgiu. Rašte, kuriame ieškovei atsakovė išdavė reikalavimus, atsakovė ieškovei papildomai nurodė, jog pastatyti bendrojo naudojimo tinklai turi būti perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, be to, ieškovė turi sudaryti ir sutartį dėl tinklų statybos. Ieškovė, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus, parengė inžinerinių tinklų Techninius darbo projektus HER2018-03-TDP bei HER2018-02-TP, suderintus tiek su valstybės institucijomis, tiek su atsakove. Projektų derinimo stadijoje atsakovė ties derinimo žyma RN18/245 pakartotinai papildomai nurodė, jog ieškovė privalo sudaryti trišalę sutartį dėl tinklų statybos, be to, atsakovė ieškovei taip pat išsiuntė ir sutarties dėl tinklų statybos projektą ir šio projekto 3 p. nuostatose yra numatyta, jog statytojas privalo neatlygintinai perduoti pastatytą tinklą Vilniaus rajono savivaldybės žinion, sutinkamai su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis. Ieškovė sutiko su tinklo perdavimo sąlyga, tačiau nesutiko, kad tai būtų atliekama neatlygintinai, todėl ieškovė sutartį pasirašė su išlyga, kurioje nurodė, jog su sutarties 3 p. nuostatomis nesutinka. 2018 m. kovo 19 d. ieškovė gavo atsakovo raštą Nr. SD-1222, kuriame atsakovė nurodė, jog negali pasirašyti sutarties su išlygomis, be to, sutartis šiuo konkrečiu atveju turi būti pasirašyta pagal 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties formą, kurią atsakovė pateikė kartu su raštu ieškovei. 2018 m. balandžio 16 d. atsakovė ieškovei pateikė raštą Nr. SD-1778, kuriame pažymėjo, jog trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis, be to, statybos sutartyje turi būti aptariami ir statybos terminai, finansavimo šaltiniai, objekto eksploatavimo sąlygos, perleidimo nuosavybėn terminai bei tvarka, o atsakovė neturi jokios galimybės keisti Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintos sutarties sąlygų. Ieškovė suteikė atsakovei informaciją 2018 m. gegužės 9 d. prašymu ir į šį prašymą atsakovė ieškovei atsiuntė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį (bendrąsias sąlygas)“ ir „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį specialiąsias sąlygas)“, kuriose numatyta analogiška jau anksčiau atsakovės ieškovei pateiktai sutarčiai sąlyga dėl neatlygintino vandens tinklų perdavimo. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti sutarties nuostatas dėl neatlygintino tinklų perdavimo, tačiau atsakydama į šį ieškovės prašymą atsakovė pakartotinai nurodė, jog atsakovė neturi teisės pakeisti sutarties nuostatų. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydamas informuoti, ar nesant pasirašytai trišalei sutarčiai ieškovė turi teisę įrenginėti vandentiekį ir atsakovė ieškovei nurodė, kad tokiu atveju ieškovė negali pradėti savavališkai vykdyti vandentiekio statybos darbų, o ieškovei šio draudimo nepaisant atsakovė neišduos pažymos apie statinio užbaigimą bei kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tokiu būdu ieškovei užkertant galimybę įregistruoti vandentiekį ir, ieškovės vertinimu, tokie atsakovės veiksmai yra vertintini kaip piktnaudžiavimas atsakovės monopoline padėtimi vandens tiekimo paslaugų rinkoje. Ieškovė nurodė, kad buvo priversta pasirašyti „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį (bendrąsias sąlygas)“ ir „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį (specialiąsias sąlygas)“ ir tai padariusi šią sutartį ieškovė išsiuntė atsakovei. Ieškovei kilo abejonė dėl sutarties teisėtumo ir jos sąlygų galiojimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju ginčo sutartis turėtų būti trišalė, tačiau ieškovei atsiųstos sutarties nebuvo pasirašęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti jai kilusias abejones dėl sutarties teisėtumo ir jos sąlygų pagrįstumo, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama išaiškinti, ar ieškovės su atsakove pasirašyta sutartis atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus ir ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų apimtis keičiasi dėl šios sutarties. 2019 m. sausio 9 d. raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė ieškovei, jog ji nėra sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalis, nebuvo informuota apie sutarties sudarymą, todėl negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį, kurios teisiniuose santykiuose nedalyvauja ir nurodė tai, jog finansavimas infrastruktūros plėtrai (duomenys neskelbtini) kaime nėra numatytas. Ieškovės teigimu, atsakovė privertė ieškovę pasirašyti sutartį, dėl kurios nevykdymo pasekmės kyla tik ieškovei, be to, privertusi pasirašyti sutartį atsakovė pažeidė sutarties laisvės principą. Ieškovė, ketindama išspręsti jai nenaudingą situaciją, raštu kreipėsi į atsakovę su siūlymu dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovė sutarties sąlygas pakeisti atsisakė. Ieškovės teigimu, atsakovė turi teisę duoti imperatyvaus pobūdžio reikalavimus tik kai atlieka viešojo administravimo funkcijas, tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose, kurie šiuo konkrečiu atveju yra susiklostę tarp šalių, atsakovei galioja civilinių teisinių santykių šalių lygiateisiškumo principas, kurį, kaip ir sutarties laisvės principą, atsakovė yra pažeidusi.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė nepadarė esminių ginčo sutarties pažeidimų, o ieškovė, prieš pasirašydama ginčo sutartį, susipažino su visomis šios sutarties nuostatomis, suvokė šių nuostatų prasmę ir gerai žinojo visas su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes. Situacija, kai profesionalus ūkio subjektas siekia pakeisti didžiąją dalį jo pasirašytos sutarties turinio, yra ypatingai ydinga bei prieštaraujanti bendriesiems civilinės teisės principams. Be to, sutinkamai su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 2 d. (toliau - GVTNTĮ) nuostatomis, privatūs asmenys, įskaitant ir ieškovę, privalo pasirašyti trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo sutartį, o sutinkamai su šio įstatymo 16 str. 4 d. nuostatomis, infrastruktūra, skirta viešųjų funkcijų vykdymui, negali priklausyti privatiems asmenims, todėl sutinkamai su šiomis įstatymų nuostatomis atsakovė įtraukė ieškovės ginčijamas sutarties nuostatas į ginčo sutartį. Atsakovė nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju dvišalė sutartis buvo sudaryta tik todėl, jog sutarties sudarymo metu Vilniaus rajono savivaldybė dar nebuvo patvirtinusi trišalės sutarties dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos, todėl atsakovė ir parengė dvišalę sutartį, kurios nuostatos iš esmės atitinka Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą analogišką trišalę sutartį. Atsakovė pažymėjo ir tai, jog ieškovė visiškai neatsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog inžinerinių statinių perėmimas atsakovei sukelia administracinę bei finansinę naštą. Be to, pati ieškovė ir inicijavo ginčo sutarties sudarymą ir tai daryti ieškovės niekas nevertė, todėl ieškovė veikė savo verslo rizikos sąlygomis, o analogiškais, t. y. kaip ginčo atvejais, tarp statytojų ir atsakovės yra susiklosčiusi praktika, pagal kurią inžineriniai tinklai savivaldybėms yra perduodami neatlygintinai, todėl atsakovės biudžete ir nėra numatytų lėšų tokiems sandoriams sudaryti. Dėl ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 8, 9 ir 10 p. nuostatų, kurias ginčija ieškovė, atsakovė nurodė, kad iki sutarties sudarymo ieškovė nekėlė absoliučiai jokių pretenzijų dėl šių nuostatų pagrįstumo ir teisėtumo.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad 2019 m. sausio 9 d. trečiojo asmens ieškovei pateiktas atsakymas paskatino ieškovę imtis veiksmų modifikuoti ginčo sutartį. Minėtame atsakyme trečiasis asmuo sutiko sudaryti trišalę sutartį tuo atveju, jeigu joje bus aptartos GVTNTĮ 16 str. 2 d. nuostatos, tačiau ieškovė daugiau į trečiąjį asmenį nesikreipė. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes siekia pakeisti didžiąją ginčo sutarties dalį ir kelia visiškai nepagrįstą reikalavimą atsakovei atlyginti išlaidas, ieškovės patirtas dėl geriamojo vandens tiekimo tinklų statybos darbų, be to, ieškovei buvo žinoma apie prisijungimą prie esamų nuotekų bei vandentiekio tinklų, nes trečiasis asmuo apie tai informavo ieškovą dar 2016 metais. Ieškovė, būdama profesionali verslininkė, turėjo įvertinti, kokią riziką dėl tinklų statybos ir tiesimo išlaidų ji prisiima, tačiau dabar ieškovė savo veiksmais tik siekia, jog statybos darbų išlaidas atlygintų trečiasis asmuo. Be to, ieškovė neįrodė, kad ginčo aplinkybės jai tapo žinomos jau po sutarties sudarymo ir ieškovė jų negalėjo protingai numatyti. Trečiasis asmuo nesitarė bei nesusitarė su ieškove dėl ieškovei priklausančių tinklų statybos ir infrastruktūros sukūrimo iš ieškovės valdomo sklypo, trečiasis asmuo nenustatinėjo tokio išpirkimo poreikio, be to, ieškovės valdomi objektai neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškininius reikalavimus, t. y. jog sudarant ginčo sutartį iš esmės buvo pažeisti sutarties laisvės principas bei sutarties šalių lygiateisiškumo principas. Teismas konstatavo, kad iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovė nesiekė įgyvendinti šių sutarčių sudarymo principų ir sutarties sudaryme (pakeitime, modifikavime ir kt.) siekė tik asmeninės naudos, visai neatsižvelgiant nei į atsakovės statusą bei jos funkcijas, nei į susiklosčiusių tarp šalių santykių specifiką, nei į viešąjį interesą.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 2.23, 4.2, 8, 9, 10 ir 19 punktų ir 2.22 punkto dalies pripažinimo negaliojančiais, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovės išaiškinimai, kad statytojui nepasirašius trišalės sutarties dėl tinklų statybos su UAB „Vilniaus vandenys“, jis neturi teisės savavališkai pradėti vykdyti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros statybos darbų, negali būti vertinami kaip pasinaudojimas suteiktais įgaliojimais viešojo administravimo srityje. Ieškovė dar derybų dėl sutarties pasirašymo metu ne kartą gavo raštiškus neigiamus atsakymus iš atsakovės dėl ginčo sutarties sudarymo, todėl, juos suvokusi bei išanalizavusi, vis tiek sudarė jai netinkančią ginčo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-193 patvirtintą Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, (duomenys neskelbtini) kaimas priskirtas prie I prioriteto, tačiau finansavimas šios infrastruktūros plėtrai nėra nustatytas. Trečiojo asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose trečiajam asmeniui nėra nustatyta pareiga įrengti inžinerinę infrastruktūrą prie ieškovei priklausančių žemės sklypų ir būti šios infrastruktūros pirkėju, todėl ieškovės reikalavimų tenkinimas ir ieškovei priklausančios infrastruktūros išpirkimas iš esmės prieštarautų viešajam interesui, kadangi atkarpos nutiesimu yra suinteresuota tik ieškovė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta neįprasta komercinė sutartis ir sutarties pagrindu susiklosčiusių šalių santykių nereikėtų vertinti išimtinai per civilinių santykių prizmę, pats sutarties pobūdis lemia tam tikrą šalių nelygybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovės VšĮ „Hermis Europe“ ieškinio reikalavimai yra atmesti, ir šią bylos dalį grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2018 m. lapkričio 7 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 2.23, 4.2, 8, 9, 10 ir 19 punktų ir 2.22 punkto dalies pripažinimo negaliojančiais ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paliko nepakeistą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, pirma, teisinis infrastruktūros objektų statybos ir prisijungimo prie pastatytų vandentiekio tinklų reglamentavimas, infrastruktūros formavimo santykių tarp savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai; antra, vandens tiekėjo (atsakovės) asmens veiklos specifika (tai viešąją funkciją – geriamojo vandens tiekimą vykdantis juridinis asmuo, tiekėjas, kuris įstatymų nustatytais atvejais sudaro sutartis su į jį besikreipiančiaisiais pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas); trečia, tai, kad atsakovės veikla yra kontroliuojama valstybės (veikla licencijuojama), o asmenys turi ribotas galimybes derėtis sudarant ar nutraukiant tokias sutartis, turi įtakos taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnio nuostatas.

Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių sudarytos sutarties tikslas buvo ieškovės siekis prijungti projektuojamus gyvenamuosius namus prie esamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, o, ieškovės įsitikinimu, vienintelis būdas pasiekti šį tikslą yra gauti bendrąsias ir specialiąsias prisijungimo sąlygas, t. y. sudaryti sutartį su atsakove. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta, ar ieškovės galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų buvusi vienintelė, siekiant aprūpinti jos statomus namus geriamuoju vandeniu, ar savo statomiems gyvenamiesiems namams ieškovė turėjo teisėtą galimybę pasirinkti individualų geriamojo vandens išgavimą ir naudojimą bei individualų nuotekų tvarkymą, kurį apibrėžia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 15 dalis ir kuriam atitinkamos sutarties pasirašymas nėra nustatytas teisės aktuose. Taip pat byloje nenustatyta, ar ieškovė priėmė sprendimą sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį, prisijungiant prie atsakovės valdomos infrastruktūros, atsakovės siūlomomis sąlygomis suprasdama ar turėjusi suprasti, kad tokios sutarties sudarymas yra vienintelė teisėta galimybė tęsti statybos darbus, tuo įgyvendinant, be kita ko, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privačios nuosavybės teisę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą.

Kasacinis teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju trišalė savivaldybės institucijos (trečiojo asmens), viešojo geriamojo vandens tiekėjo (atsakovės) ir nuotekų tvarkytojo bei objekto statytojo (ieškovės) sutartis nebuvo pasirašyta. Ginčo sutartį pasirašė tik ieškovė (statytoja) ir atsakovė (viešojo geriamojo vandens tiekėja). Teismas pažymėjo, kad nesant pasirašytos trišalės sutarties remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prielaida geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybai yra tai, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statyba nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane.

Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas reglamentuoja, be kita ko, asmenims nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų išpirkimą ir perdavimą savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui (1 punktas). Šiame teisės akte įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, kai jis atitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijus (4, 6 ir 7 punktai). Apraše taip pat įtvirtinta, kad kai infrastruktūros objektas atitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijus arba juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitos galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, šalims susitarus, infrastruktūros objektas gali būti perduotas savivaldybės arba geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn neatlygintinai (24 punktas).

Byloje teismų nėra nustatytos aplinkybės, kurios įtvirtintos Aprašo 24 punkte, todėl negalima teigti, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą reikalauti, jog ieškovė sutiktų perleisti pastatytą infrastruktūros objektą savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai.

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, ar atsakovės elgesys ieškovei kreipiantis į ją dėl sutarties sudarymo – bendrųjų ir specialiųjų sąlygų išdavimo, t. y. atsisakymas keisti sutarties sąlygą dėl neatlygintino pastatyto infrastruktūros objekto perleidimo savivaldybės nuosavybėn, atitiko sąžiningumo reikalavimą bei teisėtumo principą, kurio laikymasis lemia teisinį tikrumą ir saugumą, užtikrina konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje taikytų teisės aktų nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas bei vykdomosios valdžios subjektai ne tik nustato tokio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo iš juos sukūrusių subjektų, siekiant efektyviau vykdyti viešąją funkciją – užtikrinti geriamojo vandens tiekimą asmenims, bet nustato ir kitus šio turto panaudojimo visuomenės poreikiui bei viešosios funkcijos tinkamam ir efektyviam vykdymui būdus (nuomą, panaudą ar kt.), kurie nepaneigia savininko teisių. Minėta, kad savivaldybė, planuodama savo funkcijos – geriamojo vandens tiekimo asmenims vykdymą, nustato tam reikalingus resursus, tarp jų – ir materialinius bei finansinius, todėl nuosavybės neatlygintinas paėmimas iš savininkų, šiems nesutinkant, paprastai neturėtų būti taikomas.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. raštais Nr. A33(8)-2026; Nr. A33(8)-2043 ir Nr. A33(8)-2129 trečiasis asmuo informavo ieškovę apie tai, jog ties ieškovei priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nėra nutiesti centralizuoti nuotekų tinklai, todėl yra tikslinga suprojektuoti vietinius nuotekų šalinimo tinklus, o ties kitu ieškovei priklausančiu sklypu toje pačioje vietoje yra nutiesti centralizuoti vandentiekio tinklai ir sutinkamai su Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 punkto nuostatomis, ieškovei kyla pareiga kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją projektavimo sąlygoms gauti. 2018 m. sausio 17 d. ieškovė atsakovei pateikė sutarties dėl tinklų statybos projektą, kuriame ieškovė pasirašė su išlyga, jog „sutartis pasirašoma, išskyrus 3 punktą“. 2018 m. sausio 19 d. atsakovė ieškovei pateikė raštą Nr. AL18117, kuriame nurodė, jog atsakovė sutarties su ieškovės išlygomis pasirašyti negali, be to, sutartis dėl tinklų statybos turi būti pasirašyta pagal 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą sutarties formą ir šią formą. 2018 m. balandžio 4 d. ieškovė atsakovei pateikė prašymą Nr. B18404, kuriame prašė atsiųsti trišalę sutartį dėl tinklų statybos. 2018 m. balandžio 16 d. atsakovė ieškovei pateikė atsakymą į 2018 m. balandžio 4 d. ieškovės prašymą Nr. 18404, kuriame nurodė, kad sutarties forma yra patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės keisti jos sąlygų. 2018 m. gegužės 9 d. ieškovė atsakovei parengė prašymą Nr. B18509, kuriame nurodė, kad preliminari infrastruktūros statybos vertė yra 42 491,40 EUR suma bei šiuo prašymu ieškovė prašė atsakovės atsiųsti paruoštą sutartį pasirašymui. Atsakovė ieškovei atsiuntė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties bendrųjų sąlygų ir specialiųjų sąlygų projektą dėl vandentiekio tinklų statybos šiuose objektuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (skl. kad. nr. (duomenys neskelbtini)), (skl. kad. nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2018 m. liepos 12 d. ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą Nr. B18712, kuriame nurodė, kad ieškovė nesutinka, jog vandentiekio tinklas būtų perleidžiamas neatlygintinai bei papildomai prašė atitinkamai pakeisti sutarties specialiųjų sąlygų punktus bei bendrosiose sąlygose įvardintas sąlygas, kuriose nurodyta, kad vandentiekio tinklas yra neatlygintinai perleidžiamas savivaldybės nuosavybėn. 2018 m. liepos 23 d. atsakovė parengė ieškovei raštą į ieškovo prašymą Nr. B18172, kuriame atsakovė papildomai pažymėjo, jog sutarties projekto nuostatos yra parengtos sutinkamai su GVTNTĮ nuostatomis ir pilnutinai atitinka šio teisės akto reikalavimus, be to, šios nuostatos negali būti pakeistos, todėl prašyme išdėstytas reikalavimas nėra tenkintinas. 2018 m. rugsėjo 13 d. ieškovė atsakovei parengė raštą Nr. B18913, kuriuo ieškovė prašė atsakovės informuoti, ar turint suderintus projektus dėl statybos (duomenys neskelbtini) su UAB „Vilniaus vandenys“ yra galima įrenginėti vandentiekį ir ar šiuose objektuose galima įrenginėti vandentiekį nepasirašius trišalės sutarties dėl tinklų statybos su atsakove. 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieškovei parengė raštą į 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą, kuriame nurodė, jog ieškovė neturi teisės savavališkai pradėti vykdyti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros statybos darbų, nepasirašiusi pateikto sutarties projekto, be to, kad ieškovei nepaisant nurodyto draudimo ir savavališkai pradėjus vykdyti statybos darbus, ieškovei nebus išduota pažyma, patvirtinanti statybos užbaigimą ir statinio atitikimą nustatytiems reikalavimams ir atsakovė pateiks prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovė parengė raštą Nr. R181210 trečiajam asmeniui, kuriuo trečiojo asmens prašė atsakyti, ar trečiasis asmuo prisiima teises bei pareigas pagal šią sutartį, ar trečiasis asmuo yra laikytinas šios sutarties šalimi, ar atsakovė trečiąjį asmenį yra informavęs apie sudaromą sutartį. 2019 m. sausio 9 d. raštu trečiasis asmuo informavo ieškovę apie tai, jog (duomenys neskelbtini) yra priskirtas prie I prioriteto, tačiau finansavimas šios infrastruktūros plėtrai šiuo metu nenumatytas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2019 m. vasario 13 d. ieškovė atsakovei parengė pasiūlymą Nr. B-19213, pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas, į kurį atsakovė atsakė neigiamai, nurodęs, kad atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės siūlomais sutarties pakeitimais.

Ieškovė 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama pakeisti su atsakove pasirašytos sutarties sąlygas iš esmės, nurodydama, kad, sudarant sutartį, buvo pažeistas sutarties laisvės principas, atsakovė neatsižvelgė į jos reikalavimą dėl sutartyje nustatytų tarpusavio teisių ir pareigų, nesąžiningai pasinaudojo esmine šalių nelygybe – nesiderėjo dėl sąlygos, tuo tarpu ieškovė neturėjo galimybės kreiptis į kitą subjektą dėl bendrųjų ir specialiųjų sąlygų išdavimo, kadangi atsakovė šioje teritorijoje yra vienintelė viešoji geriamojo vandens tiekėja.

Ieškinyje ieškovė pažymėjo, kad ieškovei kelia abejonių ir tai, kad buvo apsirašyta ne trišalė o dvišalė sutartis.

Tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir teisinio santykio (geriamojo vandens tiekimas, tinklų statybos inicijavimas ir perdavimas savivaldybei) specifiką lemia tai, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Tai ne kartą pripažinta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; kt.).

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. X-764; čia ir toliau remiamasi įstatymo redakcija, galiojusia ginčo sutarties pasirašymo momentu, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., toliau – GVTNTĮ) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnis), o jo nuostatos reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės (2 straipsnis).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi.

Svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 15 punktą vandens tiekimo infrastruktūra – tai vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai). Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-313/2019, 32 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis). GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Iš pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifikos ir viešojo pobūdžio, būtinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams kyla ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluoti nuosavybės teisių apribojimo teisėtumo kriterijai lemia, kad toks ribojimas pateisinamas, jeigu jis yra teisėtas (aiškiai išplaukia iš nacionalinės teisės nuostatų ir ją aiškinančios teismų praktikos), turi teisėtą tikslą (apribojimu siekiama bendro, viešojo intereso tikslų), yra proporcingas (skundžiamas ribojimas neturi savininkui uždėti neproporcingos ir pernelyg didelės naštos) (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Diaconescu v. Romania, no. 38353/05, decision of 17 September 2013 ir kt.).

Sistemiškai analizuodamas nurodytas teisės normas, teismų praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo viešąją funkciją (kas sudaro viešąjį interesą) savivaldybės įgyvendina būtent įstatyme reglamentuota tvarka. Kasacinis teismas yra nurodė, kad šios teisės normų nuostatos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2013). Taigi savivaldybė, siekdama įgyti nuosavybės teisę į tretiesiems asmenims priklausančią infrastruktūrą turi galimybę tai padaryti įstatyme nustatytais būdais, arba šalys gali susitarti dėl ginčo infrastruktūros naudojimosi formos, o jei tai padaryti nepavyktų – tai galima padaryti teismo tvarka.

Ieškovė ieškiniu iš esmės prašo nustatyti, kad Vilniaus rajono savivaldybė turi atlyginti už ieškovės geriamo vandens infrastruktūros objektus, kuriuos numačiusi statyti ieškovė, ir pakeisti kitas infrastruktūros perėjimo savivaldybės nuosavybėn sąlygas.

Teismas pažymi, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, turinti interesą ir teisines prielaidas įgyti nuosavybėn, nuomotis ir kt., statomus inžinerinius tinklus yra laikytina Savivaldybė, nes būtent jai kyla pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų teikimą, o ne jos paskirtai inžinerinių tinklų tvarkytojai.

Žemesnės instancijos teismas

Nors savivaldybė paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tačiau būtent savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

Teismo vertinimu, klausimas dėl ginčo inžinerinių tinklų nuosavybės ar naudojimosi jais nustatymo tvarkos turi būti sprendžiamas su Savivaldybe. Tokia išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad būtent Savivaldybei numatyta teisė spręsti ar tretiesiems asmenims priklausantys tinklai yra būtini užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams, tik savivaldybė gali inicijuoti procesą dėl tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių tinklų perėmimo, išpirkimo, nuomos ir kt. ir paskui perduoti šiuos tinklus eksploatuoti atsakovei. Kaip nurodė ir kasacinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartyje, būtent Savivaldybė, planuodama savo funkcijos – geriamojo vandens tiekimo asmenims vykdymą, nustato tam reikalingus resursus, tarp jų – ir materialinius bei finansinius.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl tinklų perėmimo atlygintinumo galėtų būti reiškiamas tik Vilniaus rajono savivaldybei, tačiau ne geriamojo vandens tiekėjui. UAB „Vilniaus vandenys“ yra netinkamas subjektas, neturi įgaliojimų pakeisti/sudaryti sutartį, kurios pagrindu savivaldybė įgytų pareigą atlyginti už jos nuosavybėn perleidžiamus tinklus.

Teismų praktikoje pripažįstamas ir taikomas sutarties uždarumo principas. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutartis susaisto tik jos šalis (CK 6.1 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl, išskyrus nedideles išimtis (sutartis trečiojo asmens naudai, prievolės asmenų pasikeitimas), turi teisinės įtakos tik jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010); sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015); teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tokia galimybė leidžiama įstatyme ir byloje nustatomos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).

Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas šių atvejų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje, tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė ta, jog sutarties šalis gali išlygti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip pastarajam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis traktuojamas ir teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia modifikuojant tarp šalių sudarytą sutartį, nustatyti sutartyje nedalyvavusiai Vilniaus rajono savivaldybei pareigas – atlygintinai priimti vandentiekio tinklus, atlyginti dalį sutarties pasirašymo pas notarą išlaidų. Toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip sutarties uždarumo principo išimtis.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Šią išvadą patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia konkrečius reikalavimus atsakovui, kitai tarp šalių 2018 m. lapkričio 7 d. pasirašytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šaliai, prašydama pakeisti tik tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. dublike išreiškė poziciją, kad ji nesutinka net, kad Vilniaus rajono savivaldybė į bylą būtų įtraukta trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes Vilniaus rajono savivaldybė nėra sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalis, nebuvo informuota apie sutarties sudarymą, tad teismo sprendimas, ieškovės nuomone, jai negali sukelti jokių pasekmių.

Remiantis išdėstytų, teismas atmeta ieškinio reikalavimus dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 1, 2.11, 2.12, specialiųjų sąlygų punkto dėl nuosavybės perleidimo atlygintinumo pakeitimo ir bendrųjų sąlygų 4.2 punkto panaikinimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė prašė dalį sutarties sąlygų pakeisti, dalį panaikinti, ieškinyje nurodė, kad ji abejoja ir dėl pačios sutarties teisėtumo ir jos sąlygų galiojimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju ginčo sutartis turėtų būti trišalė, tačiau ieškovei atsiųstos sutarties nebuvo pasirašęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti jai kilusias abejones dėl sutarties teisėtumo ir jos sąlygų pagrįstumo, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama išaiškinti, ar ieškovės su atsakove pasirašyta sutartis atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus ir ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų apimtis keičiasi dėl šios sutarties. 2019 m. sausio 9 d. raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė ieškovei, jog ji nėra sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalis, nebuvo informuota apie sutarties sudarymą, todėl negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį, kurios teisiniuose santykiuose nedalyvauja ir nurodė tai, jog finansavimas infrastruktūros plėtrai (duomenys neskelbtini) kaime nėra numatytas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, paklaustas apie galimybę ieškovui ir atsakovui sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį, atsakovo atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo atsisakė pasirašyti sutartį, neturėjo patvirtintos formos, todėl atsakovas bandydamas išsisukti iš susiklosčiusios situacijos priėmė sprendimą (surado jo manymu išeitį išsisukti iš padėties) sudarant dvišalę sutartį tik tarp viešojo vandens tiekėjo ir statytojo, paliekant GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurios turi būti įtvirtintos trišalėje sutartyje tarp savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir infrastruktūros statytojo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė projektavo bei ketino statyti dvibučius gyvenamuosius namus žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2016 m. sausio 9 d. raštais Nr. A33(8)-2043, A33(8)-2026 ir 2016 m. lapkričio 28 d. A33(8)-2129 VšĮ „Hermis Europe“ informavo, kad ties ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypais, nutiesti centralizuoti vandentiekio tinklai ir pagal Statybos įstatymo 5 skirsnio 20 straipsnio 8 punktą ieškovas privalo kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją projektavimo sąlygoms gauti. Projektuojamo gyvenamojo namo priingimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų sąlygoms gauti nurodė kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“. Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės atstovė nurodė, kad esant nutiestiems teritorijoje centralizuotiems vandentiekio tinklams ieškovas neturi kitos pasirinkimo galimybės ir privalėjo jungtis prie centralizuotų vandentiekio tinklų.

Aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-500 patvirtinti Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimai (CK 6.391 straipsnis) reglamentuoja būtent naujų vartotojų prijungimą, t. y. nurodoma, kokius reikalavimus turi įvykdyti asmuo (vartotojas), pageidaujantis prijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip jo valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Nuodytų reikalavimų 9 punktas numato, kad tais atvejais, kai pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, nuostatas reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, naujo abonento ir vartotojo pasirinktas projektuotas pagal geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotas prisijungimo sąlygas parengia geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų, įrenginių prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektą (toliau – projektas). Nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti gyvenamųjų namų aprūpinimą geriamuoju vandeniu buvo būtina parengti inžinerinių tinklų projektą, kurio parengimui reikalavimus rengia atsakovė. Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės atstovė patvirtino, kad ieškovas neturėjo kitos galimybės, tik jungtis prie centralizuotų geriamojo vandens tinklų. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekilo. Atsakovė ieškovės atžvilgiu parengė reikalavimus. Rašte, kuriame ieškovei atsakovė išdavė reikalavimus, atsakovė ieškovei papildomai nurodė, jog pastatyti bendrojo naudojimo tinklai turi būti perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, be to, ieškovė turi sudaryti ir sutartį dėl tinklų statybos.

Ieškovė, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus, parengė inžinerinių tinklų Techninius darbo projektus HER2018-03-TDP bei HER2018-02-TP, suderintus tiek su valstybės institucijomis, tiek su atsakove. Projektų derinimo stadijoje atsakovė pakartotinai papildomai nurodė, jog ieškovė privalo sudaryti trišalę sutartį dėl tinklų statybos.

Sutarties dėl inžinerinių tinklų statybos sudarymą numatė ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 punktas, pagal kurį nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba nurodyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis.

Kaip jau buvo minėta, šios teisės normų nuostatos turi imperatyvųjį pobūdį. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2013).

Tačiau nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad trišalė savivaldybės institucijos (trečiojo asmens), viešojo geriamojo vandens tiekėjo (atsakovės) ir nuotekų tvarkytojo bei objekto statytojo (ieškovės) sutartis nebuvo pasirašyta. Ginčo sutartį pasirašė tik ieškovė (statytoja) ir atsakovė (viešojo geriamojo vandens tiekėja). Kaip nurodė bylą nagrinėjęs kasacinis teismas, nagrinėjamu atveju, remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prielaida geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybai yra tai, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statyba nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane.

Teismas pažymi, kad savivaldybės, planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, rengia ir tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose nustatant viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas (į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų) savivaldybės turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas (3 str. 17 d., 12 str.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose turi būti nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, numatyta, kuriose teritorijose bus plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas. Atsižvelgiant į tai, šiame plane numatoma, kada ir kokiais būdais tam tikrose savivaldybės teritorijose bus tiekiamas kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-165-1075/2021 konstatavo, kad būtent savivaldybė, o ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, įstatymo leidėjo įpareigota užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taigi atitinkamai ir infrastruktūrą, per kurią galėtų tai įgyvendinti. Užtikrindama visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ir atlikdama su tuo susijusias funkcijas savivaldybė pasitelkia viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus. GVTNTĮ 10 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, 6 punkte – kad tvirtina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, 7 punkte – kad tvirtina paslaugų kainas ir kt. Sisteminė GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatų, nurodytų nutarties 36 punkte, analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent savivaldybė sprendžia dėl reikalingos bei tinkamos viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, perdavimo (išpirkimo) savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, o nesusitarus – dėl tokios infrastruktūros naudojimo tvarkos nustatymo tam, kad būtų užtikrinamas viešasis interesas – geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas.

Vandens bei nuotekų tinklų įrengimo klausimas yra tiesiogiai sietinas su Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymui organizuoti, dydžiu, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas priskirtinas prie savarankiškos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos) priskirtos savivaldybės funkcijos. Taigi , Savivaldybė, planuodama savo funkcijos – geriamojo vandens tiekimo asmenims vykdymą, nustato tam reikalingus resursus, tarp jų – ir materialinius bei finansinius.

Nagrinėjant bylą iš naujo, Vilniaus rajono savivaldybės atstovė nurodė, kad pagal 2011 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. T3-193 patvirtintą Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, (duomenys neskelbtini) yra priskirtas prie I prioriteto, tačiau finansavimas šios infrastruktūros plėtrai nebuvo numatytas. Nei viena iš dvišalę sutartį dėl infrastruktūros objektų statybos pasirašiusių šalių, t. y nei ieškovė, nei atsakovė, nurodytos aplinkybės neginčijo ir šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą neteikė.

Priešingai, dar projektų derinimo stadijoje atsakovė ties derinimo žyma RN18/245 pakartotinai papildomai nurodė, jog ieškovė privalo sudaryti trišalę sutartį dėl tinklų statybos.2018 m. balandžio 16 d. atsakovė ieškovei pateikė raštą Nr. SD-1778, kuriame pažymėjo, jog trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis, be to, statybos sutartyje turi būti aptariami ir statybos terminai, finansavimo šaltiniai, objekto eksploatavimo sąlygos, perleidimo nuosavybėn terminai bei tvarka. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydamas informuoti, ar nesant pasirašytai trišalei sutarčiai ieškovė turi teisę įrenginėti vandentiekį ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 26 d. į ieškovės 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą Nr. B18913 ieškovei nurodė, kad GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalis nuostatos nenumato kitos galimybės privačiam asmeniui vykdyti infrastruktūros statybos darbus, kaip tik pasirašyti teisės normoje nurodytą sutartį. Taip pat išaiškinta, kad ieškovė negali pradėti savavališkai vykdyti vandentiekio statybos darbų, o ieškovei šio draudimo nepaisant atsakovė neišduos pažymos apie statinio užbaigimą bei kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Iš šių raštų galima matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė suprato, kad ieškovei siekiant statyti geriamojo vandens tiekimo tinklus, buvo būtina pasirašyti trišalę sutartį.

Kaip nurodė ieškinyje ir pati ieškovė, jai kilo abejonė dėl sutarties teisėtumo ir jos sąlygų galiojimo, kadangi ginčo sutartis turėtų būti trišalė, tačiau ieškovei atsiųstos sutarties nebuvo pasirašęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas. Ieškovė 2018 m. gruodžio 10 d. prašymu Nr. R181210 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama išaiškinti, ar ieškovės su atsakove pasirašyta sutartis atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus ir ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų apimtis keičiasi dėl šios sutarties, taip pat reiškė Vilniaus rajono savivaldybei prašymą pasirašyti sutartį, tuo atveju jei sutartis turi juridinę galią. 2019 m. sausio 9 d. raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė ieškovei, jog ji nėra sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalis, sutarties formą yra patvirtinusi ne Vilniaus rajono savivaldybė, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybė nebuvo informuota apie sutarties sudarymą, todėl negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį, nurodė, jog finansavimas infrastruktūros plėtrai (duomenys neskelbtini) kaime nėra nustatytas.

Atsakovo atstovas nagrinėjant bylą iš naujo teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba nebuvo patvirtinusi trišalės sutarties pavyzdinės formos, todėl atsakovas paruošė analogišką Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą trišalės sutarties formos pagrindu savo iniciatyva paruošė dvišalę sutartį ir pateikė ją ieškovui pasirašyti.

Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sutarties šalys suprato, kad objektų statyba geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane nėra numatyta, ir nagrinėjamu atveju privalo būti pasirašyta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis.

Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis. Šioje sutartyje turi būti nustatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas, Aprašas) 29 punktas numatė, kad prieš sudarant trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartį, savivaldybės institucija priima sprendimą dėl statytojo (užsakovo) statomo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto nuosavybės teisių perleidimo savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn ir infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Minėtas sprendimas nurodomas trišalėje sutartyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal naują GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalies redakciją, infrastruktūros objektų statyba galima tik esant abejoms prielaidos, t. y. ir objektų statyba turi būti numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Infrastruktūros plėtros sutarties sudarymas reglamentuotas savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnyje. Remiantis minėtos įstatymo projekto ir GVTNTĮ 16 straipsnių pakeitimo aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymas priimtas siekiant užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą, jos finansavimą.

Nagrinėjamu atveju šalims pasirašius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį, į sutarties pasirašymą neįtraukiant savivaldybės, kurios veiklos teritorijoje bus statoma infrastruktūra, ir nesant alternatyvios prielaidos infrastruktūros objektų statybai, sutarties šalys pažeidė imperatyviąsias GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba nurodyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš prielaidos infrastruktūros objektų statybai.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad UAB „Vilniaus vandenys“ neturėjo teisės savo iniciatyva siūlyti ieškovei kaip infrastruktūros objektų statytojai sudaryti dvišalę sutartį dėl objektų statybos.

CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės ,,viešoji tvarka“ ir ,,gera moralė“ turinys. Viešoji tvarka nustatoma imperatyviųjų Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normų. Teismų praktikoje, aiškinant formuluotę ,,viešoji tvarka“, nurodyta, kad šios formuluotės turinys yra įvairialypis; jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti galimus padarinius ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB ,, Ratio“, AB bankas ,,Snoras“, A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006). CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva ( ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškininio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V., H. B. G., bylos Nr. 3K-3-89/2006; kt.).

Atsakovas, rengdamas ir pateikdamas ieškovui pasirašyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį, nepaisė įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo geriamojo vandens infrastruktūros plėtros reguliavimo srityje.

Pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. sutartimi susitarė dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybos, iš esmės dėl infrastruktūros plėtros, nors tokia funkcija numatyta savivaldybėms. Teismas daro išvadą, kad šalių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi GVTNTĮ imperatyviai numatyta kada geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba galima, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija 2011 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011 konstatavo, kad teismas, nesant pareikšto reikalavimo, savo iniciatyva ( ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus. Nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu ieškovas prašo pakeisti sutarties nuostatas, kurios reglamentuoja objekto statybos terminus, objekto įregistravimą, sutarties šalimi nesančiai Vilniaus rajono savivaldybei pareigą atlyginti už jos nuosavybėn perleidžiamus vandentiekio tinklus, tačiau nustatęs, kad sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir prieštarauja viešajai tvarkai, įvertinęs tai, kad ieškovas ir ieškinyje abejoja pačios sutarties teisėtumu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržengti bylos nagrinėjimo ribas, ir pripažįsta šalių sudarytą sutartį niekine. Teismas pažymi, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vandentiekio tinklai kilus ginčui dėl tinklų atlygintinumo, nebuvo pradėti statyti. Ieškinyje nurodė, kad nebuvo gautas ir statybą leidžiantis leidimas.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavęs, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, savo iniciatyva pripažįsta sandorį niekiniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti 2018 m. lapkričio 7 d. tarp ieškovo VšĮ „Hermis Europe“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė