- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-567-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41951-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Košerlita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Glorieta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Košerlita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glorieta“ ieškinį atsakovei UAB „Košerlita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Glorieta“ galutinai patikslinusi reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės UAB „Košerlita“ 4038,53 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4820,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015 m. balandžio 22 d. su atsakove sudarė Patalpų nuomos sutartį (toliau - Sutartis) dėl dalies patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo atsakovei restorano veiklai. Tačiau atsakovė Sutarties nevykdė tinkamai, nesilaikė Sutartimi sulygtų nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo terminų, atsisakydavo padengti nuomojamų patalpų įrangos remonto mokesčius, patirtus ieškovės. Dėl Sutarties pažeidimų 2016 m. spalio 13 d. el. paštu, 2016 m. spalio 10 d. registruotu paštu atsakovės buveinės adresu, o 2016 m. spalio 18 d. asmeniškai atsakovės direktoriui ieškovė įteikė pretenziją dėl Sutarties nevykdymo. Atsakovė pretenzijoje išdėstytų reikalavimų neįvykdė, todėl ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė, o 2016 m. spalio 26 d. antstolis atsakovui įteikė pranešimą dėl Sutarties vienašališko nutraukimo. Ieškovė iš atsakovės reikalavo iki 2016 m. lapkričio 11 d. išsikelti iš patalpų, sumokėti įsiskolinimą, delspinigius, baudą pagal Sutarties II dalies 9.2 p., už atsakovės padarytus sutarties pažeidimus, sumokėti 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, pagal Sutarties II dalies 10.4 p., pristatyti ieškovui priklausančią konvekcinę krosnį ir elektrinę viryklę, bei Sutarties 2 priede nurodytą įrangą. Vėliau kreipėsi į atsakovę su patikslintu pranešimu; atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į patikslintą pranešimą, kuriame nurodė, kad išsikelti pranešime nurodytu terminu neketina, kadangi per tokį trumpą laiką išsikelti neturi galimybės, todėl išsikels tik 2016 m. gruodžio 1 d. Ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. preliminariu sprendimu iškeldino atsakovę ir visą atsakovės turtą iš nuomojamų patalpų, Sutarties priede Nr. 1 pažymėtų indeksais nuo R2-3 iki R2-14 (imtinai), esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojo perduoti šias patalpas ieškovei perdavimo – priėmimo aktu. Priteisė iš atsakovės konvekcinę krosnį ir elektrinę viryklę Futura ieškovei, įpareigojo atsakovę grąžinti šią įrangą adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės 3105,39 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 3105,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2573,52 Eur, bylinėjimosi išlaidų, ieškovei.Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė grąžino ieškovei kilnojamus daiktus: viryklę Futura ir konvekcinę krosnį, pavėluotai išsikėlė iš nuomojamų patalpų, ieškovė išrašė atsakovei dvi papildomas sąskaitas dėl žalos, padarytos nuomos objektui, kuri buvo užfiksuota atsakovei išsikeliant. Ieškovė patikslino reikalavimus; tvirtino, esą skola susidarė: pagal 2016 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLOK015 – 1157,45 Eur sumai; pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLON19 – 73 Eur sumai, kadangi 1500 Eur sumą atsakovė sumokėjo (sąskaita buvo išrašyta 1573 Eur sumai); pagal 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLON20 – 73 Eur sumai, kadangi 1500 Eur sumą atsakovė ieškovei sumokėjo (sąskaita buvo išrašyta 1573 Eur sumai); pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLOK016 – 906,36 Eur sumai; pagal 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLOK017 – 515,82 Eur sumai; pagal 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLO1777 – 220,00 Eur sumai; pagal 2016 m. lapkričio 08 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLOK018 – 645,05 Eur sumai; pagal 2016 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLON022 – 101,49 Eur sumai; pagal 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLOK020 – 200 Eur sumai; pagal 2016 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLO1778 – 58,00 Eur sumai; pagal 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLOK019 – 503,47 Eur sumai; iš viso pagal išvardintas PVM sąskaitas – faktūras atsakovės skola ieškovei – 4424,59 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nėra apmokėjusi 2016 m. spalio 10 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. RS20161001 – 716,20 Eur už maitinimo paslaugas, todėl ieškovė 4424,59 Eur skolos sumą sumažino atlikdama 716,20 Eur sumai įskaitymą, todėl skola pagal aukščiau išvardintas PVM sąskaitas faktūras ir atliktą įskaitymą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS 20161001, yra 3708,39 Eur. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4719,00 Eur dydžio baudą pagal Sutartyje 10.4 p. nustatytą sąlygą, jog ieškovei nutraukus Sutartį bet kuriuo iš Sutarties II dalies 10.1, 10.2 ir 10.3 punktuose numatytais pagrindais, atsakovė privalo sumokėti ieškovei trijų mėnesių Nuomos mokesčio dydžio baudą. Tačiau, kaip ieškovė nurodė, ji pagal Sutarties II dalies 5.2 p. pasinaudojo teise „vienašališkai patenkinti iš Sutarties II dalies 5.1 punkte numatyto užstato sumos savo reikalavimus pagal Sutartį, susijusius su bet kokių atsakovės įsipareigojimų netinkamu arba nesavalaikiu vykdymu“, ir atliko 4179,00 Eur užstato įskaitymą į atsakovės visą 8247,39 Eur skolą (skola pagal sąskaitas ir baudą), todėl galutinė ieškovės reikalaujama suma patikslintu ieškiniu buvo 4248,39 Eur. 2017 m. vasario 3 d. prašymu, ieškovė padidino ieškinio reikalavimą 57,14 Eur sumai pagal 2017 m. sausio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLOK021. 2017 m. balandžio 6 d. ieškovė pateikė prašymą sumažinti ieškinio reikalavimą 267 Eur sumai, kuri buvo paskirta užstato papildymui. Ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovės priteisti 4038,53 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 139 Eur žyminį mokestį, 4681,66 Eur už advokato teisines paslaugas bei antstolio paslaugas.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė kišdavosi į atsakovės veiklą, nereaguodavo į būtinumą imtis veiksmų dėl patalpų bendrų trūkumų – užkimštos kanalizacijos šalinimo. Atsakovė šiuos trūkumus šalindavo savo lėšomis. Atsakovė 2016 m. spalio 9 d. surašė pretenziją ieškovei, siūlydama bendradarbiauti, tačiau ieškovė į pretenziją neatsižvelgė; 2016 m. spalio 28 d. buvo gautas ieškovės pranešimas dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovė akcentavo, jog ieškovė disponavo atsakovės depozito – 4179 Eur suma, kurios tuo metu pakako pilnai apmokėti atsakovės skolas, tačiau ieškovė to nepadarė, o tik didino išlaidas, nereikalingai pasitelkiant antstolį. Atsakovė 2016 m. gruodžio 5 d. išsikėlė iš ieškovės patalpų; tuo tarpu ieškovė tai dienai neapmokėjo atsakovės suteiktų paslaugų už pusryčius pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RS 20161001 – 716,20 Eur sumai ir negrąžino depozito sumos likučio. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais apmokėti 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLOK020, 200 Eur sumai (fasado ir sienos sugadinimas, sudaužyta vaza), nesutiko apmokėti 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitų – faktūrų 58 Eur ir 220 Eur sumoms, neva už netinkamai paruoštus pusryčius. Nurodė, kad atsakovė nepažeidė Sutarties 6.22 p. Pažymėjo, kad tam tikri nesusipratimai pusryčių klausimais už 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesius įvyko dėl svarbių priežasčių ir paties ieškovės nebendradarbiavimo su atsakove, o už lapkritį ir gruodį dėl ieškovės sudarytų netinkamų darbo sąlygų atsakovei nepriklauso mokėti. Taip pat nurodė, kad su ieškovės skaičiavimais nesutinka, bei nesutinka dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, dėl ko atsakovė patyrė nemažus nuostolius. Ieškovė vadovaujantis Sutarties 5.2 p. turėjo galimybę patenkinti savo reikalavimus iš depozitinės sumos, tačiau to nepadarė, todėl, atsakovės teigimu, ieškovės prašoma priteisti bauda yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Košerlita“ 4038,53 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4038,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4681,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Glorieta“, naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Košerlita“ 4,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Grąžino ieškovei UAB „Glorieta“ 48 Eur permokėto žyminio mokesčio.
7.1. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties ir jos pagrindu šalims atsiradusių prievolių turinį, konstatavo, kad atsakovė nemokėdama nuomos mokesčio už patalpas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovės reikalavimus dėl įsiskolinimo (nuomos mokesčio, už apsaugos paslaugas, dujų, elektros, vandens suvartojimą) priteisimo laikė pagrįstais (sutarties 1.2.3. 4.2, 4.3, 43,1, 4,2, 4.5 p.).
7.2. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškovė sutarties 10.1 p. pagrindu vienašališkai nutraukė patalpų nuomos sutartį, sprendė, jog jos reikalavimai dėl sutartimi (sutarties nutraukimo atveju) sulygtos baudos (trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio) priteisimo irgi yra pagrįsti (sutarties 10.4., 10.1, 10.2, 10.3 p.). Teismas nurodė, jog atsakovei pažeidus Sutartimi nustatytą pareigą laiku mokėti nuomos mokestį ar jo dalį arba bet kurias kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas, o ieškovei nutraukus Sutartį su atsakove, Sutarties 10.1 p. pagrindu atsakovei kyla pareiga sumokėti nuomotojui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, kurios dydis šalių susitarimu atitinka minimalius nuomotojo nuostolius (Sutarties 10.4 p.). Ieškovė baudos dydį apskaičiavo 4719,00 Eur sumai; kadangi Sutarties 5.2 p. numatyta ieškovei teisė vienašališkai patenkinti iš Sutarties 5.1 p. numatyto užstato sumos savo reikalavimus pagal Sutartį, susijusius su bet kokiu nuomininko įsipareigojimų netinkamu arba nesavalaikiu vykdymu, ieškovė į bendrą atsakovės skolą, susidedančią iš skolos už neapmokėtas sąskaitas – faktūras, ir apskaičiuotą baudą, atliko depozito įskaitymą. Remdamasis Sutarties 10. 1 p. nustatyta sąlyga, padarė išvada, kad ieškovė pagrįstai, teisėtai, bei laikantis Sutarties 5.2 p. nustatyta sąlygos, reikalauja iš atsakovės priteisti baudą.
7.2. Teismas nustatė, jog atsakovė netinkamai vykdė sutarties 6.22 p. nustatytus įsipareigojimus teikti viešbučio svečiams maitinimo paslaugą, todėl atsakovės atsisakymą apmokėti ieškovei jos patirtas išlaidas dėl viešbučio klientų maitinimo kitoje įstaigoje laikė nepagrįstu. Atsakovės argumentus, kad atsakovės įvardinti nesusipratimai pusryčių klausimais atsirado neva dėl ieškovės kaltės, nesant tai patvirtinančių byloje duomenų, atmetė kaip nepagrįstus; sprendė, jog atsakovei kyla pareiga apmokėti ir šiuos ieškovės patirtus nuostolius.
7.3. Teismas, nustatęs, kad: 2016 m. gruodžio 5 d. prekių perdavimo – priėmimo aktu yra konstatuotas fasado sienos sugadinimas, aktas pasirašytas abejų šalių atstovų: ieškovės direktorės L. L. ir atsakovės direktoriaus A. A.; Sutarties 6.5 p. nustatyta nuomininko pareiga tinkamai ir rūpestingai naudoti, prižiūrėti bei laikyti nuomos objektą ir visą jame esančią įrangą bei tinklus geroje būklėje, atsižvelgiant į nuomos objekto paskirtį; Sutarties 9.2 p. nustatyta, kad pažeidus Sutarties 2, 5, 6, 7 p. reikalavimus, nuomininkas privalo atlyginti visus nuostolius nuomotojui, susijusius su tokiu pažeidimu; konstatavęs atsakovės Sutarties 6.5 p. ir 9. 2 p. sąlygų pažeidimą, sprendė dėl atsakovės kilusios pareigos atlyginti ieškovei nuostolius už turto sugadinimą.
7.4. Teismas akcentavo, jog Sutarties pagrindu nuomininkui perdavus nustatyto dydžio piniginį užstatą į nuomotojo sąskaitą, piniginis užstatas laikomas įkeistu nuomotojui iki visiško Sutarties įvykdymo; depozitas pagal Sutarties 5.1 p. galėjo būti laikomas įkeistu pas ieškovę iki visiško Sutarties įvykdymo, todėl atsakovės argumentus, kad ieškovė iš karto galėjo pasinaudoti depozitu siekiant patenkinti savo reikalavimus, laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad Sutartis atsakovės buvo neįvykdyta, todėl ieškovė turėjo teisę laikyti atsakovės įmokėtą užstatą iki visiško Sutarties įvykdymo (Sutarties 5.1 p.). Atsakovei neįvykdžius Sutarties, ieškovė atliko įskaitymą į atsakovės skolą jau po Sutarties nutraukimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Košerlita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu 2015 balandžio 24 dalies patalpų Nuomos Sutartis nebegaliojo, ir teismo sprendimo išvada, jog atsakovė nepateikė priešieškinio, yra šališka bei nepagrįsta. Teismas buvo šališkas taikydamas nebegaliojančios sutarties nuostatas išimtinai pagal ieškovės poziciją.
8.2. Ieškovė disponavo atsakovės Sutarties pasirašymo metu 2015-04-22 sumokėta depozitine suma - 4179 eurų. Nuomos Sutarties 5.2 p. šalys nustatė, kad Nuomotojas turi teisę vienašališkai patenkinti iš šios Sutarties numatyto dydžio Užstato (4179 eurų, sumokėtų atsakovės) sumos savo reikalavimus pagal šią Sutartį, susijusius su bet kokių Nuomininko įsipareigojimų netinkamu arba nesavalaikiu vykdymu. Ieškovei įvykdžius šia Nuomos sutarties nuostatą ir atlikus įskaitymą, atsakovės 3708,39 Eur įsiskolinimo neliktų; taip pat būtų padengti ieškovės prašomi priteisti nuostoliai už neva atsakovės nepagamintus pusryčius ir turto sugadinimą. Atsakovės neapmokėtos ieškovės sąskaitos pilnai galėjo būti padengtos iš ieškovės valdomos atsakovės depozito sumos. Ieškovei padarius įskaitymą iš depozito, atsakovei netektų patirti papildomų išlaidų ir bylinėjimosi teisme; mano, kad ieškovės tikslas buvo padaryti atsakovei didesnius nuostolius, teismas šių aplinkybių nevertino, neanalizavo. Ieškovei nebuvo pagrindo atsakovės sąskaitų - faktūrų neapmokėjimą laikyti esminiu Nuomos sutarties pažeidimu, nutraukti sutartį ir reikalauti 4719 Eur dydžio baudos. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovės nustatyto įspėjimo termino nutraukiant sutartį negalima laikyti protingu.
8.2. Ieškovė reikalavimui dėl atsakovės įsiskolinimo pagrįsti pateikė neapmokėtų sąskaitų 3708,39 Eur sumai, kitų įrodymų į bylą nepateikta. Tuo tarpu teismas, būdamas šališkas, išeidamas už ieškinio reikalavimų ribų (viršydamas ieškinio reikalavimus) nepagrįstai priteisė iš atsakovės 4038,53 Eur skolos.
8.3. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos; tuo tarpu ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais padaryta žala, išskyrus tai, kad išsikėlimo dieną netyčia buvo sudaužyta vaza ir apgadintas fasadas. Šiems turto apgadinimams padengti ieškovės buvo išrašyta sąskaita 200 Eur sumai; apeliantės tvirtinimu, ir tai sumai pakako atsakovės sumokėtos į depozitą sumos.
Šalies argumentai
8.4. Teismas priimdamas spendimą vadovavosi išimtinai ieškovės pozicija ir interesais, dėl atsakovės esminių atsikirtimų teismo sprendime nepasisakė, kaip antai ir apie ieškovės veiksmus vykdant sutartį, vykdant mokėjimus atsakovei, suteikiant neprotingą terminą iškeldinimui ir t.t. Teismas visas šias aplinkybes turėjo bešališkai vertinti nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pateikė priešieškinį, ar ne. Teikti priešieškinį yra atsakovės teisė, o ne pareiga. Ginčyti gi jau negaliojančią Nuomos Sutartį, atsakovės nuomone, yra neekonomiška ir neprotinga, nes tai yra tik visų šalių ir teismo trukdymas.
8.5. Teismo sprendime liko neįvertinti ir ieškovo paaiškinimai, kad tarp šalių susiklostė asmeniškumai, kad ieškovė, būdama stipresnė Sutarties šalis, po 2016-10-09 atsakovės elektroniniu laišku surašytų pretenzijų ir bendrų sprendimų pasiūlymų nebuvo linkusi į bendradarbiavimą, atsakovė negalėjo normaliai vykdyti veiklą patalpose.
Atsiliepimas
8.6. Atsakovė teismui bylos nagrinėjimo metu ir baigiamosios kalbose nurodė, kad ieškovė nepagrįstai naudojosi antstolio paslaugomis įteikiant dokumentus, ir kad naudoti šiems veiksmams antstolio darbo nebuvo pagrindo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovei negalima buvo įteikti dokumentų kitokiu būdu, o ne per antstolį, be pagrindo buvo kviestas antstolis konstatuoti atsakovės neišsikėlimo iš patalpų, nes atsakove ieškovę raštu informavo, kad atsakovė iki 2016-11-11 išsikelti neturės galimybės, atsakovė be kito ko nurodė, iki kada išsikels, ir net prašė nesiimti veiksmų per antstolį ir nedidinti išlaidų. Teismas gi sprendime apskritai apie šias išlaidas, jų dydį, pagrįstumą, būtinumą nepasisakė, apsiribojo bendra ieškovės išlaidų sumą advokato pagalbai ir antstoliui sumokėti - 4681,66 Eurų, kas yra neproporcinga ir neteisinga. Tai, apeliantės tvirtinimu, irgi patvirtina teismo šališkumą.
9. Ieškovė UAB „Glorieta“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7106- 734/2017 nepakeistą; priteisti iš apeliantės UAB „Košerlita“ ieškovei bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
9.1. Ieškovė nepiktnaudžiavo teise įskaityti užstatą į skolą dar galiojant Sutarčiai, o kaip tik vykdė Sutarties 5.1 p. ir laikė užstatą iki visiško įsipareigojimų įvykdymo; būtent tokia užstato paskirtis yra patvirtinta teismų praktikoje.
9.2. Sutarties normų taikymas ją nutraukus ar kitaip jai pasibaigus yra teisėtas; CK 6.221 str. 2 d. nustatyta, kad tam tikros sutarties nuostatos galioja ir ją nutraukus ar kitaip pasibaigus Sutarčiai. Kaip numatyta CK 6.73 str. 2 d., priteisti skolą, t.y. realiai įvykdyti prievolę ir netesybas (baudą) galima, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
9.3.Teismas teisingai įvertino įrodymų visumą, neviršijo ieškinio reikalavimų ir priteisė skolą pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir netesybas (baudą). Apeliantė prie priteistos sumos netesybų neskaičiavo.
9.4. Ieškovė teisėtai nutraukė Sutartį, pagal joje numatytą tvarką, laikydamasi visų terminų;
9.5. Teismas pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, jų nemažino, nes visos jos buvo būtinos, nulemtos apeliantės veiksmų. Antstolio paslaugos ir išlaidoms jų apmokėjimui buvo būtinos, nes dokumentų įteikimo apeliantė nuolat vengė, o norint išlaikyti Sutarties nutraukimo terminus įteikti dokumentus savalaikiai buvo būtina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 22 d. šalys sudarė Patalpų nuomos sutartį dėl dalies patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo atsakovei restorano veiklai, kuria atsakovei buvo išnuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kartu su įranga, visais esančiais įrenginiais, prietaisais bei turtu, kuris nurodytas Sutarties priede Nr. 2. Šalių buvo sulygta, jog visos Sutarties nuostatos, kurios taikomos ar susijusios su Nuomos objektu, taikomos ir turtui (Sutarties 1 p. ir 2 p.), o Sutarties 3 p. šalys susitarė dėl nuomos mokesčio: mėnesinis nuomos mokestis už nuomos objekto nuomą yra pirmaisiais ir antraisiais nuomos termino metais 1300 Eur + PVM per mėnesį, nuo trečių nuomos termino metų – 1500 Eur + PVM per mėnesį. Nuomos objektas išnuomotas restorano veiklai (Sutarties 4 p.). Sutarties 10.1 p. šalys sulygo, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį, raštu įspėjęs nuomininką ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų, jei nuomininkas ilgiau kaip 5 kalendorines dienas vėluoja sumokėti nuomos mokestį ar jo dalį arba bet kurias kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas ir per 5 kalendorines dienas po nuomotojo rašytinio pranešimo gavimo dienos nesumoka Sutarties punkte nurodytų sumų. Atsakovė įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį vykdė netinkamai, todėl ieškovė 2016 m. spalio 7 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Sutarties nevykdymo ir reikalavo iki 2016 m. spalio 14 d. apmokėti susidariusią skolą, primokėti depozitą, sumokėti baudą pagal Sutarties 9.2 p. Atsakovei neįvykdžius pretenzijoje numatytų reikalavimų, ieškovė antstolio pagalba 2016 m. spalio 26 d. įteikė pranešimą dėl Sutarties vienašališko nutraukimo, kuriame kartu buvo reikalauta iki 2016 m. lapkričio 11 d. sumokėti skolą, delspinigius, baudas, pristatyti ieškovei konvekcinę krosnį ir elektrinę viryklę bei Sutarties 2 priede nurodytą įrangą. 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė priminimą, kuriuo priminė apie pirminiu pranešimu nustatytą išsikėlimo datą, 2016 m. lapkričio 9 d. ieškovė atsakovei išsiuntė patikslintą pranešimą dėl Sutarties nutraukimo pasekmių, kuriame dėl nuo pranešimo įteikimo dienos pasikeitusių aplinkybių (išrašytų papildomų sąskaitų – faktūrų atsakovei) patikslino reikalavimus ir iki 2016 m. lapkričio 11 d. reikalavo sumokėti skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, skolą už komunalines paslaugas, sumokėti baudą, išsikelti iš nuomojamų patalpų, grąžinti ieškovei priklausanti turtą. Atsakovė nesutiko išsikelti ieškovės nurodytu terminu, nurodė, kad išsikels 2016 m. gruodžio 1 d., nesutiko apmokėti dalies įsiskolinimų. Ieškovė Sutarties 10. 1 p. pagrindu vienašališkai nutraukė Sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. preliminariu sprendimu iškeldino atsakovę ir visą atsakovės turtą iš nuomojamų patalpų, Sutarties priede Nr. 1 pažymėtų indeksais nuo R2-3 iki R2-14 (imtinai), esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojo perduoti šias patalpas ieškovei perdavimo – priėmimo aktu. Priteisė iš atsakovės konvekcinę krosnį ir elektrinę viryklę Futura ieškovei, įpareigojo atsakovę grąžinti šią įrangą adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės 3105,39 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 3105,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2573,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė išsikėlė iš ginčo patalpos, iš dalies įvykdė preliminarų sprendimą ir kitoje dalyje. Ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašė iš atsakovės priteisti 4038,53 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
13. Apeliantė apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai vadovavosi negaliojančios sutarties nuostatomis. Su tokiais skundo argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6. 256 str. 1, 2 d.). Byloje nustatyta, kad patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės įsipareigojimų mokėti nuomos ir kitus sulygtus sutartyje mokesčius ir kitų įsipareigojimų nevykdymą. Įstatymo leidėjas sutarties nutraukimo pasekmes sureglamentavo CK 6.221 str., kurio 2 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas neturėtų taikyti sutarties nuostatų, nes ji yra nutraukta ir negaliojanti, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
14. Apeliantė, apeliaciniame skunde neneigdama, kad netinkamai vykdė įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove, kelia klausimą dėl ieškovės nesavalaikio užstato panaudojimo, kas, pasak apeliantės, padidino atsakovės kaštus ir sudarė prielaidas šalių ginčo vystymuisi. Anot apeliantės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė; ieškovė disponavo apeliantės sumokėtu užstatu, todėl privalėjo vienašališkai patenkinti reikalavimus, susijusius su netinkamu arba nesavalaikiu apeliantės Sutarties vykdymu iš apeliantės sumokėto užstato sumos, kas neva būtų eliminavę bylinėjimąsi teisme. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
14.1. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pažymėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalių dėl prievolių prisiimtų pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimo buvo sulygta sutarties 5 skirsnyje, kurio 5.1 p. numatyta, jog nuomininkui neįvykdžius, netinkamai įvykdžius ar ne laiku įvykdžius bet kurį iš šiame Sutarties punkte nurodytų įsipareigojimų, yra laikoma, jog nuomininkas iš esmės pažeidė Sutartį. Nuomininkas patvirtina, jog Sutarties pagrindu nuomininkui perdavus nustatyto dydžio piniginį užstatą į nuomotojo sąskaitą, piniginis užstatas laikomas įkeistu nuomotojui iki visiško Sutarties įvykdymo.
14.2. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių; o vienas iš užstato ypatumų – aplinkybė, kad lėšos perduodamos kreditoriui ir šio žinioje išlieka iki tinkamo prievolės įvykdymo. Taip užtikrinama didesnė kreditoriaus teisų apsauga, skolininkas skatinamas tinkamai įvykdyti prievolę. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kasacinio teismo išaiškinimams, galiausiai, šalių susitarimui dėl užstato panaudojimo, pirmos instancijos teismui nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė prisiimtas sutartimi prievoles (didindama neįvykdytų įsipareigojimų mastą), bei, kad atsakovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį, sumokėjo tik dalį sutartyje sulygtos užstato sumos, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai įvertino šias aplinkybes, atsižvelgė į prievolės užtikrinimo - užstato paskirtį, ypatumus ir tikslą, nepažeisdamas sutarčių aiškinimo taisyklių, aiškino sutarties sąlygų turinį, sprendė dėl užstato (ne)panaudojimo pagrįstumo (CK 6.193 straipsnis). Apeliantės argumentai, kad ieškovė siekė didinti atsakovės kaštus, deklaratyvaus pobūdžio, jais vadovautis sprendžiant dėl užstato panaudojimo tinkamumo, ieškovės piktnaudžiavimo savo teisėmis nėra pagrindo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Išvardyti teisės vienašališkai nutraukti sutartį ribojimai užtikrina sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, teisinės padėties apibrėžtumą. Vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius; tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai bei apgina sąžiningos šalies interesus. Taigi sutartį vienašališkai nutraukianti šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo ir dėl to jai tenkančių nepalankių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694-969/2015).
15.1. Šalių sutarties 10.1 p. nustatyta, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti šią Sutartį, raštu įspėjęs nuomininką ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) darbo dienų, jei nuomininkas ilgiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas vėluoja sumokėti nuomos mokestį ar jo dalį arba bet kurias kitas pagal šią Sutartį mokėtinas sumas ir per 5 (penkias) kalendorines dienas po nuomotojo rašytinio pranešimo gavimo dienos nesumoka šiame Sutarties punkte nurodytų sumų. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė delsė sumokėti nuomos ir kitus mokesčius du mėnesius; į ieškovės įspėjimus nereagavo, per ieškovės geranoriškai nustatytą papildomą terminą pretenzijai įvykdyti pretenzijos neįvykdė. Taigi, atsakovei nevykdant sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, o ieškovei laikantis sulygtų įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminų, ieškovė galėjo pasinaudoti jai sutarties 10.1 p. nustatyta teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, nesikreipiant į teismą su ieškiniu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nuomos sutarties (ne) tinkamą vykdymą byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei nuomos sutarties aptartų ir šalių sulygtų terminų kontekste, neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės nustatytas atsakovei terminas pretenzijoms įvykdyti buvo neprotingas. Pirmos instancijos teisingai įvertino, kad nuomos sutartis ieškovės vienašališkai nutraukta teisėtai, nuomos sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
16. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės deklaratyviais, niekuo nepagrįstais argumentais, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei daugiau nei ieškovė buvo pareiškusi reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime labai detaliai aprašyti byloje esantys įrodymai. Priešingai nei tvirtina apeliantė, iš ginčijamo pirmos instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas aptarė ieškovės pateiktus įrodymus reikalaujamiems įsiskolinimams bei patirtiems nuostoliams pagrįsti, kiekvieną atskirai; teismas detalizavo kiekvienos sumos pagrindimą remdamasis išrašytomis ir į bylą pateiktomis sąskaitomis-faktūromis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštus (vėliau kelis kartus patikslintus) reikalavimus, atsakovės bylos nagrinėjimo metu išsakytus atsikirtimus, šalių padarytus įskaitymus (iki bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo metu), pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, t.y. neapmokėtas sąskaitas faktūras, neturi pagrindo išvadoms, kad teismo priteista ieškovei bendra suma yra didesnė nei reikalauta ieškovės. Kaip minėta, apeliantė jokių paskaičiavimų savo argumentams pagrįsti nepateikia. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimo apimties nei nurodo apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas tenkino reikalavimus, kurie ieškovės nebuvo pareikšti (CPK 178 str.).
17. Kaip minėta, atsakovei pažeidus Sutartimi nustatytą pareigą laiku mokėti nuomos mokestį ar jo dalį arba bet kurias kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas, ieškovė visašališkai, Sutarties 10.1 p. pagrindu, nutraukė Sutartį su atsakove; Pagal sutarties 10.4 p. nuostatas, nutraukus Sutartį 10. 1 p. pagrindu, atsakovei kyla pareiga sumokėti nuomotojui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, kurios dydis šalių susitarimu atitinka minimalius nuomotojo nuostolius. Todėl ieškovė pagrįstai baudos dydį apskaičiavo 4719,00 Eur sumai, o pirmos instancijos teismas sprendė dėl šio ieškovės reikalavimo pagrįstumo (CK 6.73 str. 1 d., Sutarties 10.1 p., 5.2. p.). Taigi, apeliantės argumentai dėl baudos pritesimo nepagrįsti ir atmestini.
18. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) numatytos maksimalios ribos už advokato teikiamą pagalbą ar paslaugas atsižvelgiant į numatytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų į bylą skaičių, jų apimtį, bylos sudėtingumą, teisminių posėdžių skaičių ir trukmę, vėlgi, tai, kad daugelis procesinių veiksmų ir dokumentų buvo nulemti būtent apeliantės veiksmų, neįžvelgia pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais dėl priteisto bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų dydžio nepagrįstumo (CPK 98 str., Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Įvertinus tai, kad dar ikiteisminėje ginčo stadijoje apeliantė sistemingai vengė priimti ieškovės siunčiamus raginimus ir pretenzijas (apeliantės registruotos buveinės adresu siunčiami laiškai nepasiekdavo adresato, darbuotojai atsisakydavo apeliantei skirtą korespondenciją priimti veiklos vietoje), nesivadovautina kaip visiškai nepagrįstais ir apeliantės argumentais, kad ieškovė, pasitelkdama antstolį A. N. ir taip įteikdama dokumentus apeliantei bei fiksuodama aktualias ginčui spręsti faktines aplinkybes, nereikalingai didino išlaidas. Antstolio paslaugų kaštai (įteikiant procesinius dokumentus, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) priskirtini prie bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas jas priteisė pagrįstai (CPK 88 str. 1 d. 3, 9 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė žyminio mokesčio klausimą; teikiant 2016 m. lapkričio 16 d. ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kurio suma tuo laiku buvo 10244,54 Eur, buvo sumokėtas 139 Eur žyminis mokestis. Pateikus patikslintą ieškinį, ieškinio suma sumažėjo iki 4248,39 Eur (galutinė reikalavimo suma 2017 m. balandžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo 4038,53 Eur), todėl mokėtinas žyminis mokestis sumažėjo iki 91 Eur. Teismas, vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d. 1 p., pagrįstai grąžino ieškovei permokėtą žyminį mokestį.
19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjantis teismas buvo šališkas, nurodydama, kad teismas taikė nebegaliojančios sutarties nuostatas išimtinai pagal ieškovės poziciją; išeidamas už ieškinio reikalavimų ribų (viršydamas ieškinio reikalavimus) nepagrįstai priteisė iš atsakovės 4038,53 Eur skolos. Teismo preliminarus sprendimas nebuvo siunčiamas atsakovei paštu. Nesant įrodymų, kad kitokiu būdu atsakovei buvo teikiami dokumentai, tačiau jų įteikti nepavyko, tenkino ieškovės prašymą įteikti dokumentus per antstolį, kuo nepagrįstai padidino atsakovės kaštus.
19.1. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą nagrinėjusio teismo (teisėjos) nešališkumo (CPK 64, 65, 66 straipsniai). Dėl aukščiau išvardintų apeliantės argumentų dėl teismo materialinių teisės normų taikymo, įrodymų vertinimo, sutarties aiškinimo, priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo apeliacinės teismas pasisakė aukščiau, todėl jų nekartoja. Pažymėtina, jog, kaip jau minėta, tai, kad teismas vertino įrodymus, aiškino materialinių normų turinį, jas taikė kitaip nei apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo šališkumo. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė, atstovaujama advokato, nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai. Esant nurodytam, apeliantės argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
20. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
26. Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nutartyje minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą bei nuomos santykius, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo; apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl ieškovės patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme nespręstinas (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.