- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- eII-821-1241/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Simona Žižienė
- Pareiškėjas
- V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) V. B. (toliau – Pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANR) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio mėn. 2 d. 10 val. 16 min. vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti nesilaikydamas kelio ženklo papildomoje lentelėje nurodyto leidžiamo stovėjimo būdo. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 830 punkto ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nutarime nurodyta, kad administracinis nurodymas neįvykdytas iki nurodytos datos. Procesiniai dokumentai asmeniui buvo išsiųsti kaip numatyta ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Reikalavimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka negautas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Paskirta administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsniu atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus nurodytas aplinkybes Institucija nutarimu Pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą –30 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu jį skundžia ir prašo panaikinti, leidžiant sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą pirminę baudą – 15 Eur. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas apie tai, kad jam yra paskirta bauda sužinojo tik nuvykęs į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI). Apie tai, kad jam buvo siųstas administracinis nurodymas su protokolu jis nežinojo, e.pristatymo sistema nesinaudoja ir net nežinojo, kad tokia yra aktyvuota jo vardu. Taip pat, Pareiškėjas nurodo, kad jo automobilis nufotografuotas iš galo, ne iš priekio. Būtent automobilio priekinėje dalyje buvo padėtas ženklelis, kuris leidžia jam savo automobilį statyti neįgaliojo vietose.
Atsiliepimas
Institucija nesutikdama su Pareiškėjo skundu, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeisti ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad protokole nurodoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių kelio ženklo papildomą lentelę Nr. 830, kurioje nurodomas transporto priemonės stovėjimo būdas, o tiksliau, nustato, kad visoms transporto priemonėms stovėti leidžiama tik važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio. Šio kelio ženklo papildomoje lentelėje nurodyto stovėjimo būdo Pareiškėjas ir nesilaikė. Nagrinėjamu atveju Institucija negali paneigti Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad priekinėje automobilio dalyje buvo pritvirtintas neįgaliojo ženklas suteikiantis teisę pasinaudoti kelių eismo taisyklėse numatytomis išimtimis, tačiau būtent pareiškėjo įvykdyta veika, o konkrečiau automobilio pastatymas pažeidžiant kelio ženklo papildomą lentelę nurodančią stovėjimo būdą, nepatenka į Kelių eismo taisyklėse numatytų išimčių skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms, sąrašą. Pastebėtina, kad Pareiškėjo transporto priemonė byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuota palikta stovėti prieš ženklą Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, ir šio ženklo Kelių eismo taisyklėse numatytos išimtys leidžia nepaisyti transporto priemonėms, kurios pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, tačiau nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už šio ženklo nepaisymą, o už nesilaikymą kelio ženklo papildomoje lentelėje nurodyto leidžiamo stovėjimo būdo. Tokios išimties Kelių eismo taisyklės neįgaliesiems nenumato, todėl laikytina, kad inkriminuotas nusižengimas įvykdytas, pareiškėjo kaltė įrodyta, jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Kaltinimas protokole suformuluotas aiškiai. Institucija taip pat nurodo tai, kad Pareiškėjo argumentas, kad jis nesinaudoja E. pristatymo sistemos elektrintino pristatymo dėžute negali paneigti, kad jam tinkamai buvo įteiktas procesinis sprendimas. Norint aktyvuoti E. pristatymo dėžutę būtinas netgi sudėtingesnis procesas, nei elektroninio pašto sukūrimui, taip pat individuali asmens E. pristatymo dėžutė yra unikali ir gali būti tik viena, todėl ją aktyvavęs Pareiškėjas turėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai bei tinkamai ją administruoti, bei tikrintis gaunamą korespondenciją, o to nepadariusi ji prisiima visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Institucija vadovaudamasi LR VAĮ 9 straipsnio ir LR ANK 573 straipsnio reikalavimais procesinius dokumentus siunčia tiesiogiai per Administracinių nusižengimų registrą (toliau – ANR), kur pasirinkus dokumentų siuntimą E. pristatymo sistema, ANR nustato ar yra aktyvi adresato E. pristatymo dėžutė ir siunčia tik elektroninę siuntą, o nustatęs, kad dėžutė nėra aktyvi – automatiškai suformuoja popierinę siuntą. Tiek vienu, tiek kitu atveju dokumento pristatymas priklauso tik nuo adresato veiksmų, t. y., jei jis yra aktyvavęs savo E. pristatymo dėžutę – jis gaus tik elektroninę siuntą, o jei neaktyvavęs – fizinę siuntą galės atsiimti artimiausiame Lietuvos pašto skyriuje. Abu variantai teisiškai laikomi tinkamais dokumentų įteikimo būdais. Atsižvelgiant į išdėstytą, Institucijos vertinimu, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjo skundą. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad nuotraukoje matosi jo automobilis, juodos spalvos ir matosi ta stovėjimo vieta. Pareiškėjas susipažinęs su Institucijos atsiliepimu, nurodė, kad dabar jis sutinka su padarytu pažeidimu, kadangi Institucijos pateiktame atsiliepime yra aiškiai nurodyta kaip jis padarė administracinį pažeidimą ir dėl klausimo jau nebėra. Jis pripažįsta, jog palikdamas savo automobilį neįgaliojo stovėjimo vietoje, pažeidė kelio ženkle nurodytą stovėjimo būdą. Dėl šios skunde nurodytos aplinkybės ginčo jau nėra. Pareiškėjas vis tik nesutinka su tuo, kad jam paskirta 30 Eur bauda. Jis neturi jokios e.pristatymo dėžutės. VMI net neturi elektroninio pašto adreso, nėra jo deklaravęs. VMI jis buvo 2025 m. liepos 1 d., o kai tuo tarpu 2025 m. balandžio 2 d. padarytas pažeidimas. Jam jau beišeinant iš VMI, darbuotoja pasakė, kad jam yra paskirta bauda ir nurodė vykti į policij. Jam nuvykus į policiją jis nurodė pareigūnams, kad jis nieko negavo. Tuomet pareigūnė parodė nuotraukas ir protokolą. Tuomet jis surašė skundą, tačiau galvojo, kad skundą rašo policijai, bet ne teismui. Policijos pareigūnė nurodė, jam vykti į VMI, kad panaikintų e. pristatymo sistemą. Jis nuvyko atgal ir paprašė, kad panaikintų, jie nurodė, kad jie netvarko tokių dalykų ir nurodė, kad tokias problemas tvarko Registrų centras. Jam susisiekus su Registrų centro darbuotojais, jie tą e. pristatymo dėžutę panaikino. Taip pat, Pareiškėjas patvirtino savo elektroninio pašto adresą, nurodydamas, kad jo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Jeigu jis nebūtų nuvykęs į VMI ir ten nebūtų sužinojęs, kad jis turi baudą, tuomet šiai dienai, jis jau būtų perduotas antstoliams. Be to, grįžęs iš VMI, 2025 m. liepos 1 d., jis rado laišką, kuriame buvo nutarimas. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu jis būtų iš karto žinojęs, kokia jam buvo paskirtoji bauda, jis ją būtų iš karto sumokėjęs, tačiau to nepadarė, nes jokio administracinio nurodymo nebuvo gavęs. Jis turi tik elektroninį paštą, e. pristatymo dėžute naudotis jis nemoka ir nežino kokiu būdu ji buvo aktyvuota.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kadangi Pareiškėjas teismo posėdžio nurodė, jog supranta ir pripažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo nebeginčija, byloje keliamas klausimas tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo, todėl nagrinėjamu atveju byloje pasisakytina tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio mėn. 2 d. 10 val. 16 min. vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti nesilaikydamas kelio ženklo papildomoje lentelėje nurodyto leidžiamo stovėjimo būdo. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 830 punkto ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nutarime nurodyta, kad administracinis nurodymas neįvykdytas iki nurodytos datos. Procesiniai dokumentai asmeniui buvo išsiųsti kaip numatyta ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Reikalavimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka negautas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Paskirta administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsniu atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus nurodytas aplinkybes Institucija nutarimu Pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą –30 Eur dydžio baudą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad administracinis nurodymas su protokolu pareiškėjui buvo siunčiamas per E. pristatymo dėžutę. Iš Pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, nustatyta, kad jis apie jokią E. Pristatymo dėžutę nežino, ja naudotis nemoka, kas ją sukūrė, taip pat nežino. Pareiškėjas naudojasi tik elektroninio pašto dėžute. Be to, apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą jis sužinojo tik 2025 m. liepos 1 d., kuomet dėl kitų reikalų, nuvyko į VMI ir ten jam pasakė, kad jam yra paskirta bauda. Visas kitas aplinkybes susijusias su nutarimu jis sužinojo nuvykęs į policijos įstaigą. Pareiškėjas akcentavo tai, kad jeigu jis būtų žinojęs apie jam administraciniu protokolu su nurodymu paskirtą 15 Eur dydžio baudą, jis ją būtų iš karto sumokėjęs, tačiau to nepadarė, nes jokių dokumentų susijusių su administraciniu protokolu su nurodymu nebuvo gavęs. Tai, jog Pareiškėjas vis tik nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą administracinį protokolu su nurodymu, patvirtina byloje esantis dokumentų siuntimo išrašas, kuriame nėra nurodyta, kokiu būdu buvo siųstas administracinis protokolas su nurodymu, yra tik duomenys apie tai, kad toks procesinis dokumentas buvo sugeneruotas ir prisegtas. Be to, tais pačiais duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas buvo surašytas 2025 m. birželio 26 d. bei tą pačią dieną išsiųstas E. Pristatymo būdu, tačiau šalia taip pat yra pažymėta, kad dokumentas pristatytas 2025 m. liepos 1 d. popierine siunta. Tai, kad Pareiškėjas gavo laišką 2025 m. liepos 1 d., kuriame buvo su jo administraciniu nusižengimu susijęs procesiniai dokumentai, jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Šiuo atveju nėra ginčijamas administracinio padarymo faktas, tačiau Pareiškėjas nesutinka su 30 eurų bauda, prašo ją sumažinti iki 15 eurų, tai yra iki tos sumos, kuri buvo skirta administracinio nusižengimo protokolu su nurodymu, toks prašymas grindžiamas jau prieš tai aptartomis aplinkybėmis.
Institucija pateiktu atsiliepimu prašė skundo netenkinti, nurodant, jog Pareiškėjui, apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus, buvo tinkamai pranešta.
ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Institucija pasirinko vieną iš įstatymu numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą, tai yra siuntė procesinius dokumentus per E. Pristatymo dėžutę. Tačiau Institucija savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad norint aktyvuoti E. pristatymo dėžutę būtinas netgi sudėtingesnis procesas, nei elektroninio pašto sukūrimui, taip pat individuali asmens E. pristatymo dėžutė yra unikali ir gali būti tik viena, todėl ją aktyvavęs Pareiškėjas turėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai bei tinkamai ją administruoti, bei tikrintis gaunamą korespondenciją, o to nepadariusi jis prisiima visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Sutinkamai su tuo, kad asmuo aktyvavęs tokio tipo dėžutę turi elgtis atsakingai ir rūpestingai, teismas vis tik vertina tai, kad Pareiškėjas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, kaip nurodė teismo posėdžio metu, net nežinojo apie tokios E. Pristatymo dėžutės sukūrimą, juo labiau nežinojo kaip ja naudotis. Iš to seka, kad vis tik E. Pristatymo dėžutės aktyvavimas nesuteikia pagrindo manyti, kad asmuo puikiai išmano kaip veikia ši sistema, o siunčiami procesiniai dokumentai jį pasieks tinkamai ir laiku, kas vis tik šiuo atveju nėra nustatyta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.
Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Toks vertinimas atitinka ir tesimų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT- 29-895/2017, 2AT-38-976/2020).
Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663‑156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).
Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog Pareiškėjas iš tiesų gavo jam Institucijos siųstus dokumentus, vien formalus dokumentų išsiuntimo faktas, nepatvirtina aplinkybės, jog pažeidėją, jam skirti dokumentai pasiekė. Institucija niekaip nepagrindė aplinkybės, jog administracinis protokolas su nurodymu siųstas E. pristatymo dėžute, pasiekė gavėją, tai yra Pareiškėją. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjui jo atžvilgiu priimtas nutarimas buvo išsiųstas 2025 m. birželio 26 d., ir jį pasiekė 2025 m. liepos 1 d. Šis nutarimas jam buvo siunčiamas popierine siunta ir E. pristatymo dėžutės adresu. Kaip matyti iš skundo formos ir turinio, asmuo skundą pateikė rašytą ranka, yra garbaus amžiaus, be kita ko neginčija padaryto pažeidimo fakto, ir nurodo, jog paskirtąją pirminę baudą būtų iš karto sumokėjęs, jei tik būtų tinkamai informuotas. Institucija nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų tai, jog Pareiškėjas protokolu paskirtosios nuobaudos nesumokėjo vedinas piktybiškumo ir noro veikti prieš įstatymus. Todėl šiuo atveju kylanti abejonė, jog asmuo tinkamai buvo informuotas apie jam surašytą protokolą yra aiškinama administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei šiuo atveju esančias aplinkybes bei iškilusias abejones, kurios nebuvo paneigtos, administracinio nusižengimo pavojingumą ir asmenį charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pritaikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimas dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies nusižengimo padarymo keistinas ir už nusižengimo padarymą Pareiškėjui skirtina administracinė nuobauda – 15 eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)dalyje dėl nuobaudos skyrimo, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir už šį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą – 15 eurų baudą. Likusioje dalyje nutarimo nekeisti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Nutarties nuorašą Pareiškėjui išsiųsti jo nurodytu elektroniniu pašto adresu nekoduota forma Pareiškėjo prašymu, Pareiškėjui patvirtinus savo elektroninio pašto adresą ir tai, kad juo naudojasi pats Pareiškėjas.