- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-01
- Bylos Nr.
- e2-564-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00431-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- M. K., J. K.
- Atsakovas
- H. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų M. K. (M. K.) ir J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties dalies, kuria nepatenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų M. K. (M. K.) ir J. K. (J. K.) ieškinį atsakovui H. G. (H. G.) dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę (perduoti nekilnojamąjį daiktą) natūra, nuostolių atlyginimo ir sumokėtos kainos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. K. ir J. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:
1.1. pripažinti ieškovo M. K. nuosavybės teisę į 60/100 dalį, ieškovo J. K. nuosavybės teisę į 40/100 dalį, atitinkančią 0,06 ha, 0,0821 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų (pirkėjų) ir atsakovo H. G. (pardavėjo) 2024 m. vasario 4 d. sudarytą sutartį (notarinio registro Nr. 612);
1.2. įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams pirmiau nurodytas žemės sklypo dalis ir pasirašyti su ieškovais priėmimo–perdavimo aktą;
1.3. skirti atsakovui 300 Eur baudą, lygiomis dalimis išieškotiną ieškovų naudai, už kiekvieną pradelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį atsakovą perduoti ieškovams nurodyto žemės sklypo dalis bei pasirašyti su ieškovais nurodyto turto priėmimo–perdavimo aktą;
arba
1.4. priteisti ieškovams iš atsakovo 660 000 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. ieškovui M. K. – 396 000 Eur, ieškovui J. K. – 264 000 Eur;
1.5. priteisti ieškovams iš atsakovo 70 000 Eur gautą ir negrąžintą turto pardavimo kainą, t. y.: ieškovui M. K. – 42 000 Eur; ieškovui J. K. – 28 000 Eur;
1.6. priteisti iš atsakovo ieškovui M. K. 5 proc. procesinės palūkanas už 438 000 Eur, ieškovui J. K. – 5 proc. procesines palūkanas už 292 000 Eur;
1.7. priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugo priemones:
2.1. viešajame registre įrašyti įrašą, kuriuo atsakovui draudžiama perleisti nuosavybės teisę į 0,06 ha dalį 0,0821 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
2.2. uždrausti atsakovui sudaryti pirmiau nurodyto žemės sklypo dalies hipotekos ar kitą sandorį, pagal kurį atsakovo nuosavybės teisė į nurodytą sklypo dalį būtų apsunkinta;
2.3. sustabdyti išieškojimą iš atsakovui nuosavybės teise priklausančios nurodytos žemės sklypo dalies vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą, išieškotojas – I. K. (civilinė byla Nr. e2VP-1918-863/2025).
3. Ieškovai teigė, kad ieškinio reikalavimus pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio pagrįstumas. Šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo dalies, kurios vertė 660 000 Eur. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovą įvykdyti didelės vertės nepiniginio pobūdžio sutartinę pareigą arba sumokėti didelę turtinę žalą. Atsakovas – fizinis asmuo, senyvo amžiaus (duomenys neskelbtini). Ieškovai neturi duomenų, kad jis užsiimtų verslu, gautų pajamų, turėtų didelės vertės santaupų. Tikėtina, kad atsakovo pajamos – gaunama pensija. Atsakovas negrąžino ieškovams sumokėtų 70 000 Eur pagal sutartį. Atsakovas su I. K. sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kurio bendra rinkos vertė – 128 340 Eur. Ieškovai mano, kad butas (duomenys neskelbtini), yra vienintelis ir paskutinis būstas, kuriame atsakovas gyvena, todėl skolai išieškoti būtų taikomi apribojimai.
4. Ieškovai nurodė, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes su I. K. sudarytoje taikos sutartyje įsipareigojo per 3 darbo dienas sumokėti 0,5 mln. Eur žalai (kurios dydį atsakovas ginčijo) atlyginti ir sutiko, kad išieškojimas būtų nukreiptas į pirmiau nurodytą žemės sklypo dalį, t. y. atsakovas siekia perleisti žemės sklypą kitam asmeniui, kad išvengtų įsipareigojimų vykdymo ieškovams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi priėmė ieškovų patikslintą ieškinį ir atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai suformulavo reikalavimą, kuriuo siekia nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo pagal su atsakovu 2024 m. vasario 7 d. sudarytą preliminariąją sutartį. Ginčo žemės sklypas įregistruotas nuosavybės teise atsakovo vardu 2025 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų ir atsakovo sudarytą preliminariąją sutartį, bet netirdamas ir neanalizuodamas jos bei kitų rašytinių įrodymų, atkreipė dėmesį į tai, kad jos dalykas akivaizdžiai neatitinka nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykui keliamų imperatyviųjų reikalavimų, nes šalys susitarė dėl sklypo įgijimo ateityje sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį, kaip nuosavybės teisių atkūrimo proceso būsimo rezultato. Sklypas preliminariojoje sutartyje neapibrėžtas pagal individualius požymius, t. y. nenurodyta sklypo konkreti vieta Vilniaus mieste (tikslus adresas), kiti identifikuojantys duomenys (unikalus numeris, kadastro numeris, tikslus plotas, kt.). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į ginčo sklypą pripažinimo 2024 m. vasario 7 d. preliminariosios sutarties pagrindu ir išvestinis reikalavimas dėl sklypo perdavimo bei perdavimo–priėmimo akto sudarymo yra preliminariai pagrįsti.
7. Teismas preliminariai įvertino kitus (alternatyvius) ieškinio reikalavimus, ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus, įrodymus. Teismas nenustatė, kad ieškovų pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir sumokėtos kainos priteisimo būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovai pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, pareikšdami alternatyvius reikalavimus, įrodė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
8. Teismas nurodė, kad atsakovo ir I. K. sudaryta taikos sutartis patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-22-910/2025). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Atsakovui pareiga vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį kyla pagal įstatymą, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakovo nesąžiningumas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertino taikos sutarties sąlygų, nes šioje byloje ieškovai nepareiškė reikalavimų, susijusių su taikos sutarties galiojimu ar jos vykdymu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti paneigtos įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybės.
9. Teismas įvertino tai, kad ieškovai neginčija ir nesiekia paneigti atsakovo teismo patvirtinta taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų I. K. (kuris nėra šios bylos šalimi), išieškojimo pagrindo, nekvestionuoja antstolio veiksmų vykdymo procese teisėtumo. Teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.
10. Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma savaime nesuponuoja tikėtinos teismo sprendimo vykdymui kylančios grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Patvirtinti tikėtiną grėsmę gali duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovai atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones:
11.1. viešajame registre įrašyti įrašą, kuriuo atsakovui būtų uždrausta perleisti nuosavybės teisę į 0,06 ha dalį 0,0821 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
11.2. uždrausti atsakovui sudaryti nurodyto žemės sklypo dalies hipotekos ar kitą sandorį, pagal kurį atsakovo nuosavybės teisė į nurodytą sklypo dalį būtų suvaržyta;
11.3. sustabdyti išieškojimą iš atsakovui nuosavybės teise priklausančios nurodytos žemės sklypo dalies vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi išduotą vykdomąjį raštą; išieškotojas – I. K. (civilinė byla Nr. e2VP-1918-863/2025).
Žemesnės instancijos teismas
12. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, peržengė preliminaraus vertinimo ribas, nes ištyrė ir išsamiai įvertino su ieškiniu pateiktos preliminariosios sutarties turinį, jos sąlygas, atitiktį jų įstatymo nuostatoms, registravimo aplinkybes, pasisakė dėl atskirų sutarties sąlygų ir jų teisinės reikšmės.
12.2. Teismas didelės ieškinio sumos kriterijų vertino atskirai, neatsižvelgdamas į aplinkybių visumą.
12.3. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo sąžiningumo, neįvertino taikos sutarties sudarymo aplinkybių, priežasčių, pasekmių.
Šalies argumentai
12.4. Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė užtikrinti esamą padėtį. Jeigu nuosavybės teisės į sklypą bus perleistos vykdymo procese, pasunkės galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo vykdymas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovai nesąžiningi, todėl jų teisės neturėtų būti ginamos. Dėl jų veiksmų iš atsakovo priteista žala, areštuotas jo ir sutuoktinės turtas bei pensija. Atsakovas gyveno bijodamas, kad neteks viso užgyvento turto. Ieškovai apgaule įtikino atsakovą nutraukti preliminariąją sutartį, sudarytą su I. K., žadėjo atlyginti nuostolius.
13.2. Teismai teisingai įvertino ieškinio pagrįstumą, teisingai preliminariai įvertino ieškinio reikalavimus ir preliminariąją sutartį. Preliminarioji sutartis negali būti vykdoma priverstinai, todėl ieškinio reikalavimai ydingi.
13.3. Teismas teisingai įvertino atsakovo sąžiningumą. Ieškovai nepateikė duomenų, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus. Taikos sutarties vykdymas neįrodo atsakovo nesąžiningų veiksmų. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė, kad ja pažeidžiamos ieškovų teisės.
13.4. Didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13.5. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo stabdyti vykdymo procesą. Ieškovai neginčija taikos sutarties ar vykdymo proceso. Teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas, nes atsakovas turi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų.
16. Byloje kilo laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo klausimas.
Dėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų nepriėmimo
17. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: ieškinį, kuriuo atsakovas prašo pripažinti 2024 m. vasario 7 d. preliminariąją sutartį negaliojančia; Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. sausio 8 d. įsakymą, kuriuo atsakovas įtrauktas į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą pirmoje eilėje; atsakovo 2024 m. vasario 6 d. pareiškimą dėl 2019 m. spalio 11 d. preliminarios sutarties nutraukimo; atsakovo 2024 m. vasario 11 d. paaiškinimus dėl ieškovų nesąžiningumo; naujienų portalų straipsnius apie atsakovą J. K.; Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. liepos 15 d. sprendimą, kuriuo atsakovui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini); atsakovo 2025 m. kovo 18 d. pareiškimą dėl skundo atsisakymo; atsakovo pranešimą dėl suteiktų įgaliojimų atšaukimo.
18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus įrodymus, nustatė, kad atsakovas jais grindžia apeliantų nesąžiningumą. Priėmus naujus įrodymus, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, nes jie pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą, todėl ieškovai neturėjo galimybės su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pateikti įrodymai galėtų turėti įtakos sprendžiant apskųstos nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atsakovas taip pat nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus į bylą, nenurodė argumentų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą su atsakovo atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus rašytinius įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
21. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodytoje teisės normoje įstatymų leidėjas įtvirtino dvi būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: 1) ieškinys turi būti preliminariai pagrįstas; 2) nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos.
22. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareikštų reikalavimų pripažinti apeliantų nuosavybės teisę į pirmiau nurodyto žemės sklypo dalį ir įpareigoti atsakovą sudaryti su apeliantais žemės sklypo dalių priėmimo–perdavimo aktą, peržengė preliminaraus vertinimo ribas, nes ištyrė ir išsamiai įvertino su ieškiniu pateiktos šalių preliminariosios sutarties turinį.
23. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2025 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-482-407/2025).
24. Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-577/2025).
25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atliko preliminarų kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų vertinimą, jų netyrė ir išsamiai neanalizavo. Teismui kilo abejonių dėl galimybės pripažinti ieškovams nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą pagal 2024 m. vasario 7 d. preliminariąją sutartį dėl būsimo turto pardavimo. Apskųstoje nutartyje teismas nurodė, kad preliminariosios sutarties dalykas akivaizdžiai neatitinka nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykui keliamų imperatyvių reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.109, 6.396 straipsniuose, nes šalys susitarė dėl įgijimo ateityje sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teisių atkūrimo proceso būsimo rezultato, kuris sutartyje neapibrėžtas pagal individualius požymius, t. y. nenurodyta nei sklypo konkreti vieta Vilniaus mieste (tikslus adresas), nei kiti identifikuojantys duomenys (unikalus numeris, kadastro numeris, tikslus plotas, kt.), turtas neįregistruotas atsakovo vardu. Teismas padarė išvadą, kad nepakanka duomenų preliminariai pagrįstais laikyti apeliantų reikalavimus pripažinti jų nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį ir įpareigoti atsakovą sudaryti žemės sklypo dalių priėmimo–perdavimo aktą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, daro išvadą, kad teismas išsamiai įvertino preliminarų dviejų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pasisakydamas dėl į bylą pateiktos šalių sudarytos preliminariosios sutarties. Vis dėlto šis įrodymas nebuvo įvertintas kartu su kitais rašytiniais įrodymais, šalių argumentais, ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Toks preliminarus reikalavimų pagrįstumo įvertinimas savaime nereiškia, kad vėliau teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs bylos įrodymų visumą, negalės kitaip jų įvertinti.
27. Pirmiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad preliminariam ieškinio pagrįstumui nustatyti pakanka nurodyti faktines aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Vis dėlto tai neužkerta kelio teismui, sprendžiančiam ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, aptarti rašytinius įrodymus, dėl kurių kilo pagrįstų abejonių. Priešingu atveju bet kokie teismui pateikti rašytiniai įrodymai būtų pagrindas konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, spręsdamas dėl alternatyvių ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nustatė pirmą būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
29. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. neteisingai įvertino didelės ieškinio sumos kriterijų, atsakovo elgesį (sąžiningumą ar nesąžiningumą), neatsižvelgė į taikos sutarties sudarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes.
30. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-144-516/2025).
31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-790/2024).
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovui pareikšto ieškinio suma atsakovui yra didelė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad didelė ieškinio suma savaime nesuponuoja tikėtinos grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo. Ji vertintina kaip vienas iš kriterijų laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti. Tikėtiną grėsmę gali patvirtinti duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, atsakovo turtinė padėtis nėra esminis kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nes turimo turto vertė nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kyla tuomet, kai asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, savo nesąžiningais veiksmais gali siekti išvengti teismo sprendimo vykdymo.
33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kitoje byloje atsakovas ir I. K. sudarė taikos sutartį, kuria jie užbaigė ginčą dėl nuostolių, grindžiamų nepagrįstu kitos preliminariosios sutarties nutraukimu, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-22-910/2025). Taikos sutarties 2.1 papunktyje atsakovas įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, priėmimo dienos, sumokėti I. K. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimu priteistas sumas: 494 166 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas už 55 834,17 Eur, 12 212,91 Eur ir 7 422,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutarties 2.3 papunktyje šalys susitarė, kad tinkamai ir laiku neįvykdžius taikos sutarties 2.1 papunktyje nustatyto įsipareigojimo, ieškovas priverstinį skolos išieškojimą nukreips tik į atsakovo šiuo metu paveldėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Jeigu sklypas bus realizuotas vykdymo procese, ieškovas I. K. laikys, kad atsakovas įvykdė visus pagal taikos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, ir nenukreips išieškojimo į kitą atsakovui priklausantį turtą. Mokėjimai, atlyginimai ir kitos antstoliui mokėtinos išlaidos už šio atliekamus veiksmus vykdymo procese taip pat vykdomi išskirtinai iš pardavus žemės sklypą gautų lėšų ir nėra išieškomi iš kito atsakovo turto.
34. Nurodytoje byloje apeliantas M. K. dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Jis prašė teismo netvirtinti taikos sutarties, nurodė, kad taikos sutarties 2.3 papunktis pažeidžia jo ir byloje nedalyvaujančio J. K. teises, yra nepalankus atsakovui; nukreipus priverstinį išieškojimą į atsakovui priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, bus pažeista bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažino pagrįstais nurodytų argumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-22-910/2025 13 punktas).
35. Apeliantai neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo sąžiningumą, turėjo įvertinti taikos sutarties sudarymo aplinkybes, priežastis, pasekmes. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nepareiškė reikalavimų, susijusių su taikos sutarties galiojimu ar jos vykdymu. Atsakovas H. G. neįvykdė nurodytos taikos sutarties, todėl Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą. Net teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymas savaime nėra pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad antstolis M. D. 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino teismui įvykdytą vykdomąjį dokumentą pagal taikos sutarties 2.3 papunktį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2VP-1918-863/2025).
36. Įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovo nesąžiningų veiksmų, kuriais jis būtų siekęs sumažinti savo turto vertę, kad išvengtų galbūt palankaus apeliantams teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo turto apimtis sumažėjo dėl to, kad buvo įvykdyta teismo patvirtinta taikos sutartis.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą kad išieškojimo procesas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintą atsakovo H. G. ir I. K. taikos sutartį užbaigtas, todėl negali būti pritaikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė (išieškojimo vykdymo procese sustabdymas), taip pat ir kitos apeliantų prašomos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas perleisti žemės sklypą ar kaip kitaip jį apsunkinti).
38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
39. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.