- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- 2S-1677-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00006-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties priimtos išnagrinėjus bankrutuojančio fizinio asmens E. J. nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų centras“ prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo E. J. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą E. J. (toliau – ir pareiškėjas), jo bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Konsultacijų centras“. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio E. J. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
2. Bankrutuojančio fizinio asmens E. J. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens 2023 m. vasario 8 d. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu didžiausio (86,26 proc. kreditorinių reikalavimų) kreditoriaus M. D. iniciatyva nebuvo pritarta E. J. 2023 m. vasario 8 d. patikslintam mokumo atkūrimo planui. Pažymėjo, kad pagrindinė E. J. nemokumo priežastis susidarė dėl 2013 m. jam priteistos 27 468,43 Eur nuostolių sumos ir palūkanų, bankrutavus (duomenys neskelbtini). Buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, po ko visas pareiškėjo turtas ir piniginės lėšos buvo areštuotos. Atitinkamai dėl susidariusio nemokumo ir nepakankamų pajamų, pareiškėjas negalėjo vykdyti įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjo kokius nors tyčinius veiksmus ar sąmoningą ir kryptingą elgesį prieš kreditorius. Pareiškėjas šiuo metu dirba, gauna apie 950 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius į rankas nuo 2023 m. sausio 1 d. gauna 690,51 Eur sumą). Be to, pareiškėjas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai po 128 Eur per mėnesį. Mano, kad planas yra parengtas tinkamai todėl prašė jį patvirtinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo kreditorius M. D. atsiliepime nurodė, kad bankrutuojantis asmuo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, kadangi dirba jo tėvams priklausančioje bendrovėje statybos direktoriumi ir tenkinasi artimu minimaliam darbo užmokesčiu, tuo tarpu internetiniame skelbime E. J. darbovietė siūlo darbą statybos darbų vadovui, kuriam numatomas atlyginimas 2 320 Eur neatskaičius mokesčių (1 424 Eur atskaičius mokesčius). Teigė, kad bankrutuojantis asmuo sąmoningai siekia išvengti skolų grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė dirba pelningai, yra didelė tikimybė, kad bankrutuojantis asmuo gauna naudą dividendų forma tėvų sąskaita. Pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo tik deklaratyviai nurodo, kad deda pastangas kaip įmanoma labiau patenkinti kreditorinius reikalavimus, tačiau nėra įrodymų pagrindžiančių šį siekį. Mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo nurodo įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, kai tuo tarpu jo gyvenimo aprašyme nurodyta, kad jis 1998-2003 m. studijavo Vilniaus dizaino kolegijoje, o 2005-2010 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete pramonės technologijos inžineriją. Pažymėjo, kad E. J. būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingi 100 Eur/mėn. komunalinėms paslaugoms (tik už dujas). Išlaidos neatitinka faktinės situacijos, nes žiemą dujų sunaudojama daugiau, šiltuoju metų sezonu šildyti patalpų nereikia, tad ir atitinkamos išlaidos nėra patiriamos. Taip pat skolininkas plane numatydamas 100 Eur dydžio mėnesines išlaidas transportui, net neketina svarstyti alternatyvių susisiekimo galimybių, nevertina alternatyvių galimai mažesnių kaštų. Paaiškino, kad E. J. kompensuoja po 20 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) už jo telefono numerio naudojimą, pilną sumą už ryšio paslaugas apmoka (duomenys neskelbtini) (likutis užskaitomas darbo poreikiams). Neaišku kodėl ir už ką kas mėnesį E. J. kompensuoja bendrovei, kurios vardu sudaryta ryšio tiekimo sutartis, nes (duomenys neskelbtini) su UAB „Bitė“ sudariusi ryšio tiekimo sutartį pagal planą „Lengviau verslui neribotai“. Su šiuo planu už mokamus 29 Eur per mėnesį suteikiami neriboti pokalbiai, neriboti SMS ir neriboti GB, todėl bendrovės mokama kaina nepriklauso nuo suteiktų duomenų apimties. Išlaidas už telefono ryšį E. J. (duomenys neskelbtini) kompensuoja nuo 2022 m. rugsėjo mėn., o iki bankroto bylos iškėlimo atitinkamos sąskaitos E. J. išrašomos nebuvo, be to išlaidoms pagrįsti pateikti kasos pajamų orderiai su neatskirtais kvitais, kas liudija šių dokumentų fiktyvumą, kad realiai šios lėšos bendrovėje nebuvo apskaitytos, o patys dokumentai sukurti tik norint imituoti ir pagrįsti tariamą lėšų išleidimą. Kreditorius akcentavo, kad neaišku kodėl net 121 Eur suma turėtų būti skiriama administratoriui kas mėnesį, kai tuo tarpu kreditorių reikalavimams dengti per mėnesį būtų skiriama tik 50 Eur suma.
4. Suinteresuoti asmenys antstolė V. L., antstolis D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi patenkino pareiškėjo E. J. bankroto administratorės UAB „Konsultacijų srautas“ prašymą, patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens E. J. 2023 m. vasario 8 d. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Nustatė, kad bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditoriams ir fiziniams asmenims plano vykdymo veiklos ataskaitą, teikia duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą FABĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 6 d. įvyko pirmasis bankrutuojančio fizinio asmens E. J. kreditorių susirinkimas, o 2023 m. kovo 6 d. antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriams buvo pateiktas patikslintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau plano projektui buvo nepritarta (nepritarė 86,26 proc. kreditorių).
7. Nurodė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus duomenis nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. vasario 28 d. E. J. įmonė, kurioje jis dirba, t. y. (duomenys neskelbtini), išrašė sąskaitas faktūras Nr. DK Nr. 001; DK Nr. 002; DK Nr. 003; DK Nr. 004 ir DK Nr. 005 (visos 20 Eur sumai), kurių pagrindu E. J. kompensavo įmonei ryšio paslaugas. Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto pateiktos pažymos teismas nustatė, kad E. J. nebaigė studijų pagal Pramonės technologijų inžinerijos I pakopos studijų programą ir 2009 m. rugsėjo 29 d. rektoriaus įsakymu Nr. 3519pd nutraukė studijas, taip pat nebaigė Pramonės technologijų inžinerijos studijų programos ir 2010 m. birželio 15 d. rektoriaus įsakymu Nr. 1905pd nutraukė studijas. Teismas nustatė, kad Vilniaus dizaino kolegijai duomenų apie E. J. studijas rasti nepavyko.
8. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę (3 metai), jo finansinę padėtį, užimtumą (dirba pilnu etatu), amžių (duomenys neskelbtini), nėra tikslinga įgyti kito išsilavinimo (šiuo metu E. J. turi vidurinį išsilavinimą), kadangi tai pareikalautų papildomo laiko ir išlaidų, kurios šiame plane nėra numatytos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo E. J. pastangas gauti geriau apmokamą darbą ir kreditoriaus pastabas, nurodė, jog nors pareiškėjo pastangos nėra laikytinos maksimaliomis susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau ši aplinkybė teismui neleidžia spręsti, jog bankrutuojantis asmuo nesiekia atkurti mokumo, o darbo pakeitimas nebūtinai garantuotų pajamų padidėjimą. Pažymėjo, kad E. J. gyvena su tėvais ir prisideda prie komunalinių išlaidų dėl dujų 100 Eur per mėnesį, kadangi jos sudaro didžiausią namo išlaikymo dalį, todėl šios išlaidos yra pagrįstos. Nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu turi galimybę naudotis panaudos sutartimi naudojamu automobiliu, kuriuo važiuoja į darbą ir namo, todėl 100 Eur išlaidos kurui yra pagrįstos. Pažymėjo, kad pareiškėjas 128 Eur per mėnesį sumą numato nepilnamečio vaiko išlaikymui, ką pareiškėjas, būdamas tėvas, privalo vykdyti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl administravimo išlaidų, kurios yra numatytos, teismas sprendė, jog jos nelaikytinos nepagrįstomis ir per didelėmis. Atkreipė dėmesį, jog administravimo išlaidas sudaro ne tik atlyginimas bankroto administratoriui, bet ir išlaidos kitoms administravimo funkcijoms atlikti: transporto, ryšių, kanceliarines ir kt. Nurodė, kad teisė keisti administravimo išlaidų sąmatą yra numatyta kreditorių susirinkimui.
9. Teismas sprendė, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o minėtos aptartos pastabas pateikusio suinteresuoto asmens M. D. nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir nesudaro pagrindo teismui plano netvirtinti. Taip pat sprendė, kad pateiktas planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, ir gali būti realiai įgyvendintas, ko pasėkoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. D. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį, E. J. prašymą atmesti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.
11. Nurodė, kad jei bankrutuojantis asmuo priėmė sprendimą tikslint planą, jis sutiko, kad planas neatitinka įstatymų reikalavimų, kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, priešingu atveju, nematydamas pagrindų planui tikslint, jis galėtų prašyt teismo tvirtint pirminį planą. Tikslindamas planą E. J. nė vienoje pozicijoje jo nepatikslino ir pusiausvyros tarp bankrutuojančio asmens ir kreditorių visiškai nepakeitė. Pažymėjo, kad bankrutuojančiam asmeniui kas mėnesį yra skirta 100 eurų komunaliniams išlaidoms, kurias jis panaudoja patalpų ir vandens šildymui, kai šiltuoju metų periodu šildyt patalpų nėra reikalo ir atitinkamų išlaidų numatymas yra perteklinis. Todėl patikslintas nemokumo planas neatitinka FABĮ reikalavimų plano tikslinimui, nes jo turinys (t. y. priemonės, apimtys, kuria bus atkuriamas mokumas) nepakito.
12. Nurodė, kad patikslintame plane, lygiai taip pat kaip ir pirminiame, yra numatyta, jog 121 Eur suma turėtų būti skiriama administratoriui kas mėnesį, kai tuo tarpu kreditorių reikalavimams dengti per mėnesį būtų skiriama tik 50 Eur suma. Taigi administratoriui būtų skiriama 3/4, o kreditoriams 1/4 dalis liekančios po būtinųjų poreikių tenkinimo sumos. Todėl E. J. patikslintas mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Teismas, padarydamas išvadą, jog plane numatytos administravimo išlaidos nėra per didelės, neatsižvelgė į atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog E. J. individualios veiklos nevykdo, jokio turto neturi, jo bankroto procedūra nėra nei sudėtinga, nei reikli administratoriaus laikui, kreditorių skaičius nėra didelis, susirinkimams organizuoti patalpos nereikalingos, susirinkimai vyksta nuotoliniu būdu, administravimo išlaidų administratorius procese nepatirs visiškai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog būtent E. J. mokumo atkūrimo plane yra numatytos išlaidos administratoriui, todėl kreditoriai neturėjo galimybių dėl jų atskirai balsuoti ar jas keisti. Planą išimtinai kuria pats bankrutuojantis asmuo, o bet koks plano keitimas galimas tik paties bankrutuojančio iniciatyva, todėl teismo patvirtinto plano keitimas, mažinant administravimo išlaidas, reikštų teisėtų administratoriaus lūkesčių pažeidimą ir yra procedūriškai neįmanomas.
13. Pažymėjo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog E. J. dirba jo paties tėvams priklausančioje bendrovėje ir tenkinasi artimu minimaliam darbo užmokesčiu. Į bankroto bylą pateiktoje E. J. darbo sutartyje nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba statybos direktoriumi. (duomenys neskelbtini) siūlo darbą statybos darbų vadovui (t. y. asmeniui, kuris būtų tiesiogiai pavaldus statybos direktoriui E. J.), numatomas 2320 Eur bruto atlyginimas. Taigi E. J. gaunamas atlyginimas neatitinka subordinacijos principų, t. y. vadovo atlyginimas yra mažesnis, nei siūlomas jo pavaldiniui. Teigė, jog E. J. nėra suinteresuotas gauti jo pareigas atitinkantį atlyginimą.
14. Nurodė, kad teismas neįsigilino ir nesiaiškino sąskaitų už ryšio paslaugas turinio, t. y. už kokias paslaugas ir kokiu laikotarpiu šios sąskaitos išrašytos, ką kompensuot turėjo šių sąskaitų pagrindu bankrutuojantis asmuo, nesiaiškino, ar iki bankroto bylos iškėlimo šis asmuo gaudavo atitinkamas sąskaitas. Žodis „kompensuoti“ suprantamas kaip atlyginti papildomas išlaidas, kurių kita šalis nebūtų patyrusi, jei ne kitos šalies veiksmai ar neveikimas. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) su UAB „Bitė“ sudariusi ryšio tekimo sutartį pagal planą „Lengviau verslui neribotai“. Su šiuo planu už mokamus 29 Eur per mėnesį suteikiami neribot pokalbiai, neriboti SMS ir neribot GB, todėl bendrovės mokama kaina nepriklauso nuo suteiktų duomenų apimties. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo ką nors kompensuoti, nes nėra patiriama papildomų išlaidų. Tokiu būdu mažėja kreditorių galimybės atgaut skolas.
Atsiliepimas
15. Bankrutuojančio fizinio asmens E. J. nemokumo administratorė UAB „Konsultacijų srautas“ atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti.
16. Nurodė, kad pareiškėjas prisideda 100 Eur prie namo išlaikymo ir apmoka dujų sąskaitą. Pareiškėjas pateikė išrašus, kuriuose nurodė, kad dalimi mokėjimo prisideda prie dujų sąskaitos apmokėjimo, t. y. patikslino kaip ir kokiu būdu panaudoja lėšas komunaliniams mokesčiams apmokėti. Paaiškino, kad žiemos mėnesiais suma gali būti ir didesnė, o vasara dujomis yra šildomas ir vanduo.
17. Teigė, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir kreditoriams skirtų lėšų sumos mokumo plane buvo galutinai patvirtintos ir atitinka FABĮ reikalavimus.
18. Paaiškino, kad E. J. dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškas mėnesinis atlyginimas šioje įmonėje sudaro apie 950,00 Eur per mėnesį. Apie tikslias gaunamas pajamas kreditoriai bankroto bylos metu bus nuolat informuojami ir pagal galimybes su jais bus atsiskaitoma. Atskaičius mokesčius į rankas pareiškėjas gauna 690,51 Eur per mėnesį. Bendrai E. J. pajamos siekia vidutiniškai 690,51 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į E. J. amžių susirasti ateityje kitą darbą perspektyvos menkos, todėl akivaizdu, kad E. J. nesugebės įvykdyti prievolių savo kreditoriams iš gaunamo atlyginimo. E. J. nurodė, kad ieško pastoviai ir aktyviai geriau apmokamo darbo. Kadangi pareiškėjas dirba intensyvų darbą, mokytis laiko šiuo metu neturi galimybės. Pažymėjo, jog E. J. gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Jokių kitų pajamų Plano projekto parengimo dienai negauna ir artimiausiu laiku nenumato gauti.
19. Pažymėjo, kad plane yra aptartos ir išanalizuotos galimybės realiai jį įvykdyti, pagal esamą padėtį, mokumo atkūrimo plane nurodyta kiekvieną mėnesį būtiniems pareiškėjų poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama suma, atsižvelgiant į skirtumą tarp pareiškėjų gaunamų pajamų ir būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos, todėl šis planas patvirtintas teisingai ir pagal įstatymo reikalavimus.
20. Pareiškėjas E. J. atsiliepimu prašė atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
21. Nurodė, kad prisideda 100 Eur prie namo išlaikymo ir apmoka dujų sąskaitą. Pateikė išrašus, kuriuose nurodė, kad dalimi mokėjimo prisideda prie dujų sąskaitos apmokėjimo, t. y. patikslino kaip ir kokiu būdu panaudoja lėšas komunaliniams mokesčiams apmokėti. Paaiškino, kad žiemos mėnesiais suma gali būti ir didesnė, o vasara dujomis yra šildomas ir vanduo.
22. Teigė, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir kreditoriams skirtų lėšų sumos mokumo plane buvo galutinai patvirtintos ir atitinka FABĮ reikalavimus.
23. Nurodė, kad ne jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas ir ne jis priima sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir atlyginimo mokėjimo. Paaiškino, kad pajamos siekia vidutiniškai 690,51 Eur į rankas. Susirasti ateityje kitą darbą perspektyvos menkos atsižvelgiant į amžių, todėl akivaizdu, kad nesugebės įvykdyti prievolių savo kreditoriams iš gaunamo atlyginimo. Teigė, kad ieško geriau apmokamo darbo.
24. Paaiškino, kad naudoja telefono numerį, kuris registruotas (duomenys neskelbtini) vardu ir atligina dalį išlaidų (20 Eur per mėn.). Pažymėjo, kad apeliantas neįvertino aplinkybių dėl galimų skambučių iš kitų šalių, duomenų naudojimo, parkavimosi ir kitų paslaugų naudojant mobilaus ryšio telefono numerį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015).
29. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas).
30. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1–2 dalys).
31. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir (arba) pritaria administratoriaus išvadai, kad nėra galimybių įgyvendinti planą ir (arba) administravimo išlaidų sumos pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo išlaidų struktūrą nepagrįstai didelės ar nepagrįstai mažos, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 ir šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019). Taip pat teismų praktikoje pasisakyta, jog spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
33. Apeliantas teigia, kad bankrutuojantis asmuo nėra suinteresuotas gauti jo pareigas atitinkantį atlyginimą, t. y. didesnį atlyginimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog bankrutuojančio fizinio asmens E. J. 2023 m. vasario 8 d. patikslintame kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį sudaro 690,51 Eur atskaičius mokesčius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę (3 metai), pareiškėjo finansinę padėtį, užimtumą (dirba pilnu etatu), amžių (duomenys neskelbtini), nėra tikslinga įgyti kito išsilavinimo (šiuo metu E. J. turi vidurinį išsilavinimą), kadangi tai pareikalautų papildomo laiko ir išlaidų, kurios nėra numatytos mokumo atkūrimo plane. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad nors pareiškėjo pastangos nėra laikytinos maksimaliomis susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau ši aplinkybė teismui neleidžia spręsti, jog bankrutuojantis asmuo nesiekia atkurti mokumo, o darbo pakeitimas nebūtinai garantuotų pajamų padidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teikė įrodymus, jog bando susirasti geriau apmokamą darbą. Nei suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde, nei kiti kreditoriai nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu esančias laisvas darbo vietas, kuriose būtų siūlomas daug didesnis, negu pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis, ir į kurias pareiškėjas, atsižvelgiant į jo darbo patirtį ir kvalifikaciją, galėtų pretenduoti. Dėl to negalima daryti išvados, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo darbą ir gaunamą užmokestį, būtų nesąžiningas ir pažeistų kreditorių interesus.
35. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančio fizinio asmens E. J. 2023 m. vasario 8 d. patikslintame kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo savo būtinųjų poreikių tenkinimui numato skirti 536 Eur per mėnesį, iš kurių 20 Eur telefonui, 188 Eur maistui, 128 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, 100 Eur transporto išlaidoms, 100 Eur komunalinėms išlaidoms (patalpų ir vandens šildymui).
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia būtiniesiems poreikiams tenkinti galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
37. Pagal pareiškėjo pateiktą planą jo būtiesiems poreikiams reikalingas išlaidas sudaro 536 Eur, iš kurių 128 Eur yra skiriama nepilnamečio vaiko išlaikymui. Taigi pačiam bankrutuojančiam asmeniui tenkanti 408 Eur būtinųjų išlaidų suma yra tik nežymiai didesnė negu 1/2 MMA (316,50 Eur (633 Eur/2)).
38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog E. J. gyvena su tėvais ir prisideda prie komunalinių išlaidų už dujas 100 Eur per mėnesį, kadangi jos sudaro didžiausią namo išlaikymo dalį, todėl šios išlaidos yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nurodytos išlaidos skirtos ne tik šildyti namą, bet karštama vandeniui paruošti, taigi būtinos visus metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina, jog per metus susidaro 100 Eur per mėnesį komunalinių išlaidų už dujas vidurkis.
39. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad E. J. sumokėjo įmonei, kurioje dirba už ryšio paslaugas po 20 Eur per mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naudojant telefono numerį ne tik darbiniams funkcijoms atlikti, bet ir asmeniniams poreikiams, pareiškėjas pagrįstai atlygino dalį išlaidų už ryšio paslaugas. Nurodytos išlaidos nelaikytinos per didelės ar nepagrįstos.
40. Pagal šiuo metu pirmosios instancijos teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą bankroto administravimo išlaidoms numatyta 100 Eur per mėnesį suma. Pagal FABĮ 22 straipsnio 1 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Apeliantas balsavo prieš plane numatytas administravimo išlaidas, tačiau nepateikė pasiūlymo, kokio dydžio turėtų būti šios išlaidos. Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde apeliantas taip pat nenurodo, kokio dydžio administravimo išlaidų suma turėtų būti skirta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, plane numatytos administravimo išlaidos nelaikytinos nepagrįstomis ir per didelėmis. Pastebėtina, kad JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas.
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka ne tik tvirtinant mokumo atkūrimo planą, bet ir jo vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Todėl FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Taigi, kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.
42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o apelianto nurodytos aplinkybės nebuvo esminės ir i nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui plano netvirtinti.
43. Nurodytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.