Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1595-520/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-02
Bylos Nr.: eA-1595-520/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01466-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Egidijus Šileikis, Dalia Višinskienė (pran.)
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, atstovaujamai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos
Pareiškėjas: D. S.

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala

Administracinė byla Nr. eA-1595-520/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01466-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, atstovaujamai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti jai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinės žalos; 3) priteisti jai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 48 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016 tenkino pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 pareiškėjos ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies, t. y. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigojo pareiškėją grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai bylą išnagrinėjo iš naujo ir 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 nusprendė prašymą tenkinti iš dalies ir taikė restituciją natūra – įpareigojo pareiškėją grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš Žemės sklypo, priteisė pareiškėjai iš NŽT Mažeikių skyriaus 17 860 Eur kompensaciją. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai šiame sprendime nurodė, jog administracinėje byloje nėra nagrinėjamas civilinės atsakomybės bei žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas, todėl nevertintini pareiškėjos argumentai dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja šioje byloje su skundu kreipiasi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei teisingo kompensavimo padalijus Žemės sklypą į du žemės sklypus, nes suformuotas naujas žemės sklypas yra neracionalus ir netinkamas naudoti.

3. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Sprendimu pertvarkė Žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės žemės sklypas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos žemės sklypas). Pareiškėjai pradiniame etape grąžintas 0,2430 ha Žemės sklypas buvo tvarkingos, stačiakampio formos, kurio kraštinės: 58,91 m, 37,28 m, 57,33 m ir 46,68 m, o teismui pritaikius restituciją ir grąžinus valstybei 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha Žemės sklypo, pareiškėjai liko 0,1030 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Naujas žemės sklypas), kuris yra neracionalių formų, siauriausioje vietoje sklypo plotis yra 12,71 m (kai paprastai namo pamatų plotis apie 10 m), kas trukdo sklypą naudoti pagal paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Po restitucijos likęs Naujas žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) 19 straipsnio 6 dalies, o rasti pirkėjų tokiam žemės sklypui praktiškai neįmanoma, nes protingas ir apdairus žmogus tokio žemės sklypo neįsigytų. Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, nes ji nebegali laisvai disponuoti, valdyti ir naudotis Nauju žemės sklypu ir elgtis su juo tinkamai, teismų procesai užtruko ilgą laiką ne dėl pareiškėjos kaltės, jos kaltės dėl Žemės sklypo valdymo nebuvo, nes ji (pareiškėja) Žemės sklypą įgijo ir valdė teisėtai.

4. Pareiškėja teigė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija delsė atidalyti žemės sklypą, priėmė dėl to sprendimą tik 2020 m. balandžio 27 d. (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-937 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“), toks ilgas laiko tarpas nuo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo iki NŽT Sprendimo priėmimo (beveik treji metai), nepateisinamas, nes visą tą laiką pareiškėja mokėjo mokesčius už Žemės sklypą, nors juo faktiškai negalėjo naudotis, o jį padalijus į dvi dalis tapo aišku, kad ir toliau žeme neįmanoma naudotis pagal paskirtį. Pareiškėja nurodė, kad atsakovų atstovų veiksmų neteisėtumas priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo nustatytas teismų sprendimais ir būtent dėl šių veiksmų pareiškėja patyrė žalą. Pareiškėjos teigimu, tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir iš atsakovų jai priteistina turtinė žala, kurią sudaro 941,74 Eur: už turto vertinimą, paveldimo turto mokestis, notaro paslaugos, išlaidos, patirtos valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, žemės mokesčiai, pareiškėjos patirtos kelionės ir pašto išlaidos.

5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto buvo įtraukta į 0,2430 ha kitos paskirties Žemės sklypą, o atsakovo NŽT sprendimais pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės ir įregistruotas Žemės sklypas. Pareiškėja teigė, kad kiekvieno atsakovo atstovo veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti atsakovų objektyvųjį bendrininkavimą, žalos nedalomumą ir jų solidariąją atsakomybę už pareiškėjai padarytą žalą, o atsakovų atstovų priimtų sprendimų neteisėtumas yra konstatuotas administracinių teismų sprendimais.

6. Pareiškėja, grįsdama neturtinę žalą, nurodė, kad viso ilgo proceso metu patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai. Pareiškėja teigė, kad ji ir jos sutuoktinis, kuris jai atstovavo procese, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nes valstybė painioje ir neaiškioje situacijoje nusavindama privačią nuosavybę, prieš tai suteikusi pareiškėjai pagrįstų teisėtų lūkesčių, susijusių su nuosavybės atkūrimu, nuskriaudė pareiškėją, jai ir jos šeimos nariams sukėlė daug neigiamų emocijų, kas jos sutuoktiniui sukėlė ligą, taip pat daug išgyvenimų ir nemalonių rūpesčių, kurių būtų buvę galima išvengti, jei valstybės ir valdžios institucijų darbuotojų elgesys būtų rūpestingas ir atsakingas. Pareiškėja teigė, kad ji ir jos šeimos nariai patyrė nusivylimą valstybe ir jos institucijomis, tai sugriovė pareiškėjos lūkesčius, sietinus su atkurtąja nuosavybe, buvo pažeista jos nuosavybės teisė ir teisė į racionalų žemės sklypą, dėl nuolatinių išgyvenimų žymiai pablogėjo jos ir jos artimųjų sveikata, ji patiria neigiamų emocijų. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovų solidariai 48 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 2 000 Eur už vieną arą žemės sklypo (2 000 Eur x 24,30), nes atkurti tokį patį žemės sklypą toje pačioje vietoje tapo neįmanoma ir tokia suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą, iš dalies tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priimti sprendimą priteisti pareiškėjai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, solidariai 806,34 Eur turtinei žalai atlyginti; atmesti skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos motyvai dėl NŽT Sprendimo panaikinimo yra susiję su suformuoto žemės sklypo forma, apie sklypo konfigūraciją jau buvo kalbama nagrinėjant administracines bylas Nr. I-780-257/2016 ir Nr. I-434-609/2018, tačiau teismai į šiuos argumentus neatsižvelgė, o su skundu pateiktame žemės sklypo plane pareiškėjos parašu yra patvirtinta, kad ji sutinka su pagal 2020 m. gegužės 21 d. atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Neturėtų būti priteisiamas 2 kartus pateiktas žemės mokestis už 2017 metus, taip pat kelionės ir pašto išlaidos, nes jos buvo patirtos nagrinėjant administracines bylas ir priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, o teismai jau išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų klausimus, todėl pareiškėja neturi teisės pakartotinai reikalauti atlyginti ankstesnėse bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl turtinė žala turi būti mažinama 135,40 Eur, o pareiškėjai atlygintina 806,34 Eur turtinės žalos. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuo pasireiškė neturtinė žala, sutiko, kad pareiškėja galėjo patirti nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau tai neatitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytų sąlygų, pareiškėjos prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai didelė, viršijanti realiai patirtos turtinės žalos dydį.

9. Atsakovai NŽT Mažeikių skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Mažeikių skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovai nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi juo buvo atidalytas valstybinis žemės plotas, kuris negalėjo būti privatizuojamas. Pareiškėja 2020 m. gegužės 21 d. sutiko su žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu, ji buvo suinteresuota išsaugoti nuosavybės teises į Naują žemės sklypą, kuris buvo suformuotas atidalijus valstybinį žemės sklypą iš pirminio Žemės sklypo.

11. Atsakovai teigė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu buvo nuspręsta taikyti restituciją natūra ir tokiu teismo sprendimu buvo apgintos abiejų šalių teisės, nė vienos iš šalių padėtis nesąžiningai nepablogėjo, o restitucija buvo taikoma tik daliai Žemės sklypo, todėl administraciniu aktu pareiškėjai perduoto žemės sklypo dalis (0,103 ha) buvo perduota nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų. Atsakovų vertinimu, pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą.

II.

12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos D. S. skundą patenkino iš dalies – pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atmetė; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 350,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-452-442/2023 pareiškėjos ir atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus apeliacinius skundus patenkino iš dalies, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmestas, paliko nepakeistą, sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) nagrinėti iš naujo.

III.

14. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjos D. S. skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 888,74 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, po 265,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

15. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį, nagrinėjo ginčą tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16. Teismas nustatė, kad 1991 m. gruodžio 31 d. S. K. pateikė tuometinei Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotą Mažeikių miesto (duomenys neskelbtini) dalies detalųjį planą, kurio grafinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Al-25 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini) mikrorajone“ 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė adresą – (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 11 d. NŽT Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 35VĮ-44 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ suformavo 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė – 21 054,00 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, ir įsakė šį žemės sklypą įregistruoti NŽT vardu valstybinės žemės patikėjimo teise, 2012 m. sausio 11 d. NŽT Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 35VĮ-44 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2430 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), NŽT 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini)“ atkurtos S. K. nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2430 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2430 ha (21054,00 Lt vertės) žemės sklypą, esantį Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), o 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Žemės sklypą įgijo pareiškėja.

Šalies argumentai

17. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu buvusiems savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės, taip pat civilinius sandorius, susijusius su ginčo žemės sklypų nuosavybės teisės perleidimu, bei dalį detaliojo plano sprendinių, ir taikyti restituciją natūra: įpareigoti pareiškėją grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį Žemės sklypo; Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016 patenkino pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, t. y. panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikino 2012 m. sausio 11 d. NŽT Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 35V1-44 dalį dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į Žemės sklypą; panaikino NŽT 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią Žemės sklype; pripažino negaliojančiu 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį, kuria pareiškėja paveldėjo 0,14 ha miško žemės Žemės sklype; taikė restituciją natūra – įpareigojo pareiškėją grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį Žemės sklypo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 pareiškėjos ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra ir įpareigojo pareiškėją grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį Žemės sklypo, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 prašymas tenkintas iš dalies; taikyta restitucija natūra – pareiškėja įpareigota grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš Žemės sklypo; priteista jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus 17 860 Eur kompensacija. Teismas nurodė, kad pritaikius restituciją pareiškėjai buvo atlyginta tik valstybei grąžintos Žemės sklypo dalies rinkos vertė, tačiau ne patirti nuostoliai, susiję su Žemės sklypo dalimi, kurią pareiškėja buvo priversta grąžinti valstybei, o NŽT Mažeikių skyrius 2021 m. kovo 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo padalijo Žemės sklypą.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė teismui, be kita ko, prašydama priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl restitucijos proceso bei bylinėjimosi išlaidas, tuomet Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė 2022 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, t. y. skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atmetė; priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 350,08 Eur bylinėjimosi išlaidų; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmestas, paliko nepakeistą, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino, bei šią bylos dalį perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

20. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo nurodė, kad pareiškėja prašo priteisti solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 941,74 Eur turtinės žalos, o atsakovas Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, sutiko, jog pareiškėjai būtų atlyginta 806,34 Eur turtinės žalos.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo, jog neteisėti veiksmai (aktai) priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo yra: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)); NŽT Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalis dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į Žemės sklypą; NŽT 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini)“ dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią Žemės sklype.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti kelionės ir pašto išlaidas, kurios buvo patirtos nuo 2015 metų iki 2017 metų, bet tai yra bylinėjimosi išlaidos, patirtos pareiškėjos nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-780-257/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-793-415/2017, administracinę bylą Nr. I-434-609/2018. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos, todėl jos negali būti vertinamos kaip žala CK 6.249 ir 6.271 straipsnių prasme.

23. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjos skundo matyti, jog pareiškėjos kelionės (33 Eur) ir pašto (20 Eur) išlaidos buvo patirtos administracinio proceso metu nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-780-257/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-793-415/2017 ir administracinę bylą Nr. I-434-609/2018. Teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismu nagrinėjamoje situacijoje laikytinas Regionų apygardos administracinis teismas (Klaipėdos rūmai), priėmęs galutinį sprendimą administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, todėl būtent Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 turėtų būti sprendžiamas pareiškėjos kelionės (33 Eur) ir pašto (20 Eur) išlaidų, patirtų nuo 2015 metų iki 2017 metų, atlyginimo klausimas. Todėl teismas pareiškėjos skundo dalį dėl patirtos turtinės žalos, kurią sudaro kelionės (33 Eur) ir pašto (20 Eur) išlaidos, patirtos nuo 2015 metų iki 2017 metų, atmetė.

24. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 yra nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neteisėtai priimtos aktų dalys) priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)); NŽT Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalis dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į Žemės sklypą; NŽT 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini)“ dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią Žemės sklype, todėl šioje nagrinėjamoje byloje konstatuojamas prejudicinis faktas, jog Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalimi dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. (duomens neskelbtini)); NŽT Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalimi dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į Žemės sklypą; NŽT 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini)“ dalimi, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią Žemės sklype, yra atlikti neteisėti veiksmai priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo (neteisėtai priimtos aptartų aktų dalys).

25. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui pateikė lenteles, kuriose nurodė tiesiogines išlaidas (turtinę žalą), susijusias su Žemės sklypo nuosavybe (toliau – ir Lentelės), kuriose išskiria „Visas patirtas išlaidas“ ir „Tiesiogines išlaidas, susijusias su bylinėjimosi (X) ir proporcingai 0,14 ha“. Teismas nustatė, kad Lentelių 1 punkte nurodyta, jog visos patirtos išlaidos už turto vertinimo paslaugas pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. sutartį Nr. 12/08-215 sudaro 363 Lt, o proporcingai 0,14 ha – 209 Lt (60,53 Eur), tai patvirtina į bylą pateiktas uždarosios akcinės bedrovės (toliau – ir UAB) ,,Aireda“ 2012 m. rugpjūčio 16 d. kasos pajamų orderio kvitas serija AIR Nr. 000870, iš kurio matyti, jog pareiškėja už turto vertinimo paslaugas pagal sutartį sumokėjo 363 Lt, ir nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini), 0,2430 ha žemės sklypo) vertinimo ataskaita.

26. Teismas pažymėjo, kad Lentelių 2 punkte nurodyta, jog visos patirtos išlaidos už paveldimo turto mokestį pagal Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą Nr. APS17-5863 sudaro 561 Lt, o proporcingai 0,14 ha – 325,38 Lt (94,24 Eur), pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. APS17-5863.

27. Teismas nustatė, kad Lentelių 3 punkte nurodyta, jog visos patirtos išlaidos už išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notaro atlyginimas, kompensacijos už patikrą registruose, VĮ Registro centro darbų kainos dydis) proporcingai už 0,14 ha sudaro 64,22 Lt (18,60 Eur), pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktas 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.

28. Teismas nurodė, kad Lentelių 4 punkte nurodyta, jog visos patirtos išlaidos pagal sąskaitą Nr. 3751219-1 (žemės sklypo įregistravimas / išregistravimas, kiti kadastro tvarkymo darbai, nuosavybės į sklypą įregistravimas, Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašas be istorijos, prašymo užpildymas) sudaro 10 Lt, 40 Lt, 129,50 Lt, 5,00 Lt, 1 Lt, o proporcingai 0,14 ha – 75,11 Lt (21,75 Eur), tai patvirtina į bylą pateikta 2012 m. gegužės 3 d. sąskaita Nr. 3751219-1 bei 2012 m. gegužės 3 d. kvitai, iš kurių matyti, jog sumokėta 185,50 Lt.

29. Teismas nustatė, kad Lentelių 5 punkte nurodyta, jog visos patirtos išlaidos pagal sąskaitą Nr. 4427689-1 (paveldėtojo nuosavybės į sklypą įregistravimas, NTR išrašas be istorijos, prašymo užpildymas) sudaro 68,20 Lt, 5 Lt, 1 Lt, o proporcingai 0,14 ha – 39,55 Lt (11,45 Eur), tai patvirtina į bylą pateikta 2012 m. lapkričio 6 d. sąskaita Nr. 4427689-1, kurioje nurodyta, kad mokėtina suma 74,20 Lt už paveldėtojo nuosavybės į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimą ir kt., o tai, jog suma buvo apmokėta, patvirtina 2012 m. lapkričio 6 d. kvitas ir 2012 m. lapkričio 6 d. mokėjimo patvirtinimas.

30. Teismas nurodė, kad Lentelių 6–13 punktuose nurodyta, jog sumokėtas žemės mokestis pagal žemės mokesčio deklaracijas už 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 metus proporcingai 0,14 ha: už 2012 metus – 146,54 Lt (42,44 Eur), už 2013 metus – 146,54 Lt (42,44 Eur), už 2014 metus – 204,96 Lt (59,36 Eur), už 2015 metus – 72,07 Eur, už 2016 metus – 70,46 Eur, už 2017 metus – 61,23 Eur, už 2018 metus – 56,38 Eur, tai patvirtina į bylą pateiktos žemės mokesčio deklaracijos už 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metus, ir kuriose nenurodyta, jog būtų buvę neapmokėtas žemės mokestis už praėjusius metus, t. y. likusi skola, todėl šios deklaracijos patvirtina pareiškėjos patirtas išlaidas ir sumokėtus žemės mokesčius proporcingai 0,14 ha daliai, kuri buvo grąžinta valstybei.

31. Teismas nustatė, kad Lentelių 14 ir 15 punktuose nurodyta, jog žemės mokestis pagal žemės mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 metus mokėtas: 41,20 Eur ir 41,20 Eur, tačiau proporcingai 0,14 ha daliai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebeskaičiavo, todėl šios išlaidos teismo nevertintinos ir nepriteistinos pareiškėjai kaip turtinė žala. Teismas vertino, kad iš 2019 metų ir 2020 metų žemės mokesčių deklaracijų matyti, jog pareiškėjai žemės mokestis buvo skaičiuotas tik už 0,103 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 0,14 ha daliai nebeskaičiuotas.

32. Teismas pažymėjo, kad Lentelių 16 punkte nurodyta, jog už turto vertinimo paslaugas pagal 2018 metų sausio sutartį sumokėta 300 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004 2018.01.01, tai patvirtina 2018 m. sausio 11 d. sąskaita faktūra, pateiktas 2018 m. sausio 11 d. kasos pajamų orderis, iš kurių matyti, jog pareiškėja sumokėjo 300 Eur už turto vertinimą, ir nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini), 0,2430 ha žemės sklypo) vertinimo ataskaitą, kuria buvo remtasi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018.

33. Teismas nustatė, kad Lentelių 17 punkte nurodyta, jog už 2015 ir 2016 metų kelionės išlaidas (bilietai, mokesčiai už dujas) sumokėta 33 Eur, o Lentelių 18 punkte nurodyta, kad už 2015, 2016 ir 2017 metų pašto išlaidas sumokėta 20 Eur.

34. Teismas pažymėjo, kad Lentelių 19 ir 20 punktuose nurodyta, jog 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. VĮ Registrų centrui pagal išankstines sąskaitas Nr. 26976360-1 ir Nr. 26976360-2 sumokėta atitinkamai 39,75 Eur ir 17,19 Eur už naujo sklypo registraciją, tai patvirtina išankstinės sąskaitos Nr. 26976360-1 ir Nr. 26976360-2 bei kvitai, patvirtinantys, jog VĮ Registrų centrui 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. sumokėta atitinkamai 39,75 Eur ir 17,19 Eur už naujo suformuoto sklypo registraciją.

35. Teismas nurodė, kad iš viso pareiškėja prašo priteisti 941,74 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos skundo dalis dėl patirtos turtinės žalos, kurią sudaro kelionės (33 Eur) ir pašto (20 Eur) išlaidos nuo 2015 metų iki 2017 metų, yra atmestina, todėl pareiškėjos prašomas priteisti 941,74 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimas yra mažinamas iki 888,74 Eur.

36. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinio teismo sprendimu valstybei buvo grąžinta 0,14 ha dalis iš pareiškėjos turėtų 0,2430 ha, o tai reiškia, kad jos nuosavybėje liko 0,1030 ha žemės ploto, todėl turtinę žalą (nuostolius) nagrinėjamu atveju reikia vertinti proporcingai prarasto žemės sklypo plotui, kuris teismo sprendimu buvo grąžintas valstybei, o ne visam pareiškėjos įsigytam žemės sklypų plotui, t. y. pareiškėja teisingai ir pagrįstai Lentelėse atitinkamais atvejais išskyrė sumas proporcingai 0,14 ha daliai, išskyrus sumas už naują suformuotą sklypą ir turto vertinimo paslaugas 2018 metais, kadangi pastarųjų išlaidų pareiškėja nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų (neteisėtų sprendimų), o atsakovai Lentelėse nurodytų ir apskaičiuotų sumų dydžių iš esmės neginčijo.

37. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjos kaltės kilo jos patirti 888,74 Eur nuostoliai (turtinė žala), ir atsakovai to taip pat nenurodo, konstatavo, jog pareiškėja jokiais savo neteisėtais veiksmais ar neproporcinga rizika nei prie neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių priėmimo), nei prie dėl Žemės sklypo dalies praradimo kilusių nuostolių neprisidėjo, o šie nuostoliai kilo išimtinai tik dėl atsakovų atstovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir NŽT Mažeikių skyriaus neteisėtų veiksmų, todėl laikė, jog tarp pareiškėjos patirtų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies praradimu, ir atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių priėmimo) egzistuoja ne tik faktinis, bet ir teisinis priežastinis ryšys.

38. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyti valstybės institucijų neteisėti veiksmai (neteisėtai priimtos aktų dalys) priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, į tai, kad pareiškėja įrodė, jog patyrė 888,74 Eur turtinę žalą (nuostolius), yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) ir pareiškėjos patirtos 888,74 Eur turtinės žalos (nuostolių), šią skundo dalį tenkino ir priteisė pareiškėjai solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 888,74 Eur nuostolių (turtinės žalos).

39. Teismas, įvertinęs pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, argumentus ir įrodymus dėl jai padarytos neturtinės žalos, sutiko, kad pareiškėja galimai patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl aptartų valstybės institucijų įvykdytų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo, dėl šių aktų priėmimo pareiškėja buvo pagrįstai susikūrusi teisėtus lūkesčius ir dėl jų netekimo galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, t. y. neturtinę žalą, todėl atsakovai privalo jai tokią žalą atlyginti. Teismas pažymėjo, kas yra aktualus principas, pagal kurį kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama, o nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirta neturtinė žala sietina su jos turtui padaryta žala, kuri yra atkuriama vertybė, todėl ji taip aukštai nevertintina.

40. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala padaroma turtui ar pažeidžiamos turtinės teisės, pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose, priklausomai nuo individualių bylos aplinkybių, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribos yra maždaug nuo 86 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015; kt.). Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis yra vertinamas individualiai kiekvienu atveju, o ne proporcingai prarasto žemės sklypo plotui, kuris teismo sprendimu grąžintas valstybei, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kurių intensyvumas yra nesusijęs su sklypo plotu. Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT Sprendimas yra pripažintas teisėtu, todėl konstatuoti šiuo atveju neturtinės žalos atsiradimo nėra teisinio pagrindo.

41. Teismas sprendė, kad pareiškėjai iš atsakovų solidariai priteistina 1 000 Eur neturtinė žalos suma dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių), nes pareiškėja patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pažeisti pareiškėjos pagrįstai susikurti teisėti lūkesčiai, pareiškėja ketino arba statyti gyvenamąjį namą, arba Žemės sklypą parduoti, tačiau dėl aptartų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) buvo paimta dalis pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusio Žemės sklypo. Teismas sutiko, kad pareiškėjos sutuoktinio, kuris buvo ir pareiškėjos atstovas Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, išgyvenimai ir pačiai pareiškėjai galėjo kelti dvasinius išgyvenimus, t. y. pareiškėja galėjo pergyventi dėl sutuoktinio, tačiau tai, ką galimai patyrė pats pareiškėjos sutuoktinis, nagrinėjamu atveju nevertintina, nes pareiškėjos sutuoktinis nėra proceso šalis nagrinėjamoje byloje. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja pateikė medicininius išrašus, iš kurių matyti, kad jos sutuoktiniui diagnozuota liga ir jis vartoja vaistus, bet ši aplinkybė, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas priežastinis ryšys tarp nustatytų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) ir pareiškėjos sutuoktiniui kilusios ligos, be to, nors pareiškėja nurodė, kad žymiai pablogėjo jos sveikata, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė.

42. Teismas nustatė, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už teismui paduotą skundą dėl Sprendimo panaikinimo bei 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, už teisinę pagalbą pareiškėja advokatui sumokėjo 850 Eur. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies (pirmasis reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas; antrasis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies; trečiasis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir nepatenkintas visiškai, tačiau neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl laikytina, jog trečiasis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas), pareiškėjai priteisė 530,25 Eur (883,75 Eur x 60 procentų patenkintų reikalavimų dalis) bylinėjimosi išlaidų.

III.

43. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimo daliai.

Žemesnės instancijos teismas

44. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neteisėtai priimtos aktų dalys) priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dėl turtinės žalos priteisimo.

Atsiliepimas

45. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai, teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentus, jog pareiškėjai iš atsakovų solidariai priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos, nes pareiškėja patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pažeisti pareiškėjos pagrįstai susikurti teisėti lūkesčiai, pareiškėja ketino arba statyti gyvenamąjį namą, arba žemės sklypą parduoti, tačiau dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) buvo paimta dalis pareiškėjai nuosavybės teises priklausiusio žemės sklypo, paneigia įsiteisėjęs Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-31-1139/2024, kuriuo pareiškėjos patikslintas ieškinys pripažinti NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo Sprendimu pertvarkytą 0,103 ha žemės sklypą neracionalių ribų ir netinkamu naudoti pagal paskirtį, taikyti restituciją ir grąžinti jį valstybės nuosavybėn, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 13 140 Eur kompensacijos bei priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmestas.

46. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-295-1042/2024 sutiko su minėto Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo išvada, kad pareiškėja neįrodė aplinkybės, jog jai likusi žemės sklypo dalis netinkama naudoti pagal paskirtį ir yra galimybė pastatyti individualų namą jos žemės sklype, todėl žemės sklypą pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą galima naudoti, o duomenų, patvirtinančių žemės sklypo vertės sumažėjimą dėl jo formos, pareiškėja nepateikė. Atsakovo vertinimu, darytina išvada, kad pareiškėjos susikurti teisėti lūkesčiai parduoti sklypą ar statyti gyvenamąjį namą nėra pažeisti. Atsakovas pažymi, kad po NŽT Sprendimo žemės sklypo vertė nepakito, o už Lietuvos valstybės nuosavybėn grąžintą 0,14 ha žemės sklypo dalį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi NŽT pareiškėjai kompensavo 17 860 Eur, t. y. už prarastą Žemės sklypo 0,14 ha dalį pareiškėjai valstybė teisingai atlygino ir pareiškėja žalos nepatyrė.

47. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus dėl neturtinės žalos, nevertino įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-31-1139/2024 nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje administracinėje byloje, todėl buvo priimtas neteisingas sprendimas.

48. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas, reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, o teismo priteistos 60 procentų prašomos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas maksimalias priteistinas sumas (Rekomendacijų 7, 8.1 ir 8.2 p) bei pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai skundas yra patenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

49. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjai D. S. priteista solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, po 265,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.

50. Šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliaciniu skundu apskundė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, (toliau – ir apeliantas), nurodydamas, kad nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėja patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą. Apelianto vertinimu, pareiškėjos teiginius, kad ji patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus, nes buvo pažeisti jos pagrįstai susikurti teisėti lūkesčiai (pareiškėja ketino arba statyti gyvenamąjį namą, arba žemės sklypą parduoti, tačiau dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) buvo paimta dalis pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo), paneigia įsiteisėjęs Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-31-1139/2024. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjai priteistos 60 procentų dydžio bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytas maksimalias priteistinas sumas (Rekomendacijų 7, 8.1 ir 8.2 p) bei pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai skundas yra patenkinamas iš dalies.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), kiti proceso dalyviai nepadavė apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apelianto apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

53. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų sąrašas, todėl kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-434-463/2024; kt.).

54. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

55. Pažymėtina ir tai, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; kt.).

56. Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde prašė jai priteisti solidariai iš atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Mažeikių skyriaus, 48 600 Eur už patirtą neturtinę žalą, nes ji (pareiškėja) viso ilgo proceso metu patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nežinomybę, taip pat buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai.

57. Pareiškėja nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis, kuris jai atstovavo procese, dėl atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nes valstybė, painioje ir neaiškioje situacijoje nusavindama privačią nuosavybę, prieš tai suteikusi pareiškėjai pagrįstų teisėtų lūkesčių, susijusių su nuosavybės atkūrimu, nuskriaudė pareiškėją, jai ir jos šeimos nariams sukėlė daug neigiamų emocijų, kas sutuoktiniui net sukėlė (duomenys neskelbtini), išgyvenimų ir nemalonių rūpesčių, kurių būtų buvę galima išvengti, jei valstybės ir valdžios institucijų darbuotojų elgesys būtų rūpestingas ir atsakingas. Atsakovų atstovai sukėlė sielvartą pareiškėjai ir jos šeimos nariams, taip pat sukėlė nusivylimą valstybe ir jos institucijomis dėl jos abejingumo ir nejautrumo jos piliečiui, nes NŽT, būdama kalta dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo, nesiėmė jokių priemonių situacijai ištaisyti, taip įveldama pareiškėją į bylinėjimosi procesus ir sukeldama jai bei jos šeimos nariams didžiulius nepatogumus, bei sugriovė pareiškėjos lūkesčius, sietinus su atkurtąja nuosavybe. Pareiškėja nuolat patiria neigiamas emocijas, nes pažeista jos nuosavybės teisė ir teisė į racionalų žemės sklypą. Pareiškėja susidūrusi su valdžios institucijų abejingumu, buvo šokiruota atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo Sprendimu, kuriuo padalytas Žemės sklypas ir jai (pareiškėjai) atitekusia neracionalia dalimi, kurios protingas ir apdairus žmogus niekada neįsigytų.

58. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri jai turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl valstybės institucijų įvykdytų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) priimant sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. TI-347; NŽT Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 35V1-44 , NŽT 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 35S-9, kuriais buvo suformuotas Žemės sklypas bei atkurta nuosavybės teisė į šį Žemės sklypą, neteisėtai įtraukiant į Žemės sklypą 0,14 ha miško žemę. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių), nes pareiškėja patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl to, kad buvo pažeisti jos pagrįstai susikurti teisėti lūkesčiai, pareiškėja ketino arba statyti gyvenamąjį namą, arba Žemės sklypą parduoti, tačiau dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) buvo paimta dalis pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusio Žemės sklypo. Neturtinės žalos atlyginimas taip pat priteistas įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala padaroma turtui ar pažeidžiamos turtinės teisės, tai, kad pareiškėjos sutuoktinio, kuris buvo ir pareiškėjos atstovas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 ir Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018, išgyvenimai ir pačiai pareiškėjai galėjo kelti dvasinius išgyvenimus.

59. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patirtos neturtinės žalos atlyginimo faktą dėl to, kad pareiškėja patyrė dvasinius bei emocinius išgyvenimus, nepatogumus, nes minėtais atsakovų atstovų sprendimais (jų dalimis), kuriais buvo neteisėtai suformuotas Žemės sklypas ir atkurta į jį nuosavybės teisė, buvo suformuotas pareiškėjos lūkestis realiai naudotis visu Žemės sklypu, į kurį ji įgijo nuosavybės teisę, pareiškėja prarado nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo, t. y. buvo pažeisti pareiškėjos pagrįstai susikurti teisėti lūkesčiai, bei dėl to, kad vykę administraciniai procesai, į kuriuos pareiškėja buvo įtraukta dėl atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų sukėlė išgyvenimus pareiškėjos sutuoktiniui bei pačiai pareiškėjai.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jos patirta neturtine žala dėl parastos Žemės sklypo dalies ilgo teisminio proceso metu bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių konstatuota pareiškėjos patirta neturtinė žala, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje nagrinėjamoje byloje be teisėto pagrindo pareiškėjai priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

61. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra grindžiami tik viena aplinkybe, susijusia su tuo, kad įsiteisėjęs Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-31-1139/2024 paneigia, jog buvo pažeisti pareiškėjos susikurti teisėti lūkesčiai (pareiškėja ketino arba statyti gyvenamąjį namą, arba žemės sklypą parduoti, tačiau dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėtai priimtų aktų dalių) buvo paimta dalis pareiškėjai nuosavybės teises priklausiusio žemės sklypo).

62. Iš įsiteisėjusio Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31-1139/2024 matyti, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai turėti racionalių ribų žemės sklypą ir kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį, atmestas dėl to, jog atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, pertvarkytą 0,103 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), neracionalių ribų ir netinkamu naudoti pagal paskirtį, taikyti restituciją ir grąžinti jį valstybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės, nuosavybėn, o pareiškėjai priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT ir Mažeikių rajono savivaldybės, 13 140 Eur kompensaciją. Šiame sprendime nurodyta, kad yra galimybė pastatyti individualų namą Naujame žemės sklype, todėl jį galima naudoti pagal paskirtį ir naudojimo būdą, nepateikti duomenys, patvirtinantys šio sklypo vertės sumažėjimą dėl jo formos.

63. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėja neturtinę žalą patyrė dėl NŽT Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 35SK-197-(14.35.110 E.) atlikto Žemės sklypo pertvarkymo ar kad atidalytas Naujas žemės sklypas yra neracionalių formų ir netinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl akivaizdu, jog įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31-1139/2024 nėra nustatyta apelianto nurodoma prejudicinė aplinkybė (ABTĮ 57 str. 2 d.).

64. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad pareiškėja dėl neteisėtų atsakovų atstovų sprendimų, kurių atitinkamos dalys buvo panaikintos ir pareiškėja prarado galimybę naudotis visu Žemės sklypu bei juo disponuoti, ji (pareiškėja) buvo įtraukta į teisminį procesą, patyrė neturtinę žalą, kuri jai turi būti atlyginta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad minėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog pareiškėja gali statytis individualų namą Naujame žemės sklype, taip pat argumentai, kad pareiškėjai buvo sumokėta 17 860 Eur kompensacija už grąžintą valstybei Žemės sklypo dalį, nekeičia reikalo esmės, nes šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto apie pareiškėjos patirtą neturtinę žalą dėl neteisėtai priimtų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TI-347; NŽT Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35V1-44 ir NŽT 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 (šių sprendimų dalių).

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas neturtinės žalos atsiradimą, NŽT neveikus taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto teisės aktais priskirtų funkcijų netinkamas vykdymas yra gero administravimo principo ir asmens, kaip žemės sklypo savininko, teisėtų interesų pažeidimas, o tai suponuoja dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, streso realią galimybę, o asmuo, turėdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir veikdamas kaip savininkas, o vėliau tokį sprendimą panaikinus, patiria tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie pripažintini neturtine žala (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1592-1062/2019).

66. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būtų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktą dėl pareiškėjos patirtos 1 000 Eur neturtinės žalos, atsakovų atstovams atlikus neteisėtus veiksmus priimant minėtus sprendimus (jų dalis).

67. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų, pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už teismui paduotą skundą dėl Sprendimo panaikinimo bei 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, už teisinę pagalbą pareiškėja advokatui sumokėjo 850 Eur, kuri neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugų dydžio (3 793,5 Eur). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas; reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies; reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, pareiškėjai priteisė 530,25 Eur (883,75 Eur x 60 proc. patenkintų reikalavimų dalis) bylinėjimosi išlaidų.

68. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialieji reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; kt.). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; kt.).

69. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017; kt.).

70. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų, teismai turi taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022; kt.).

72. Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 54171/21).

73. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

74. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde buvo pareiškusi materialųjį reikalavimą – atlyginti jos patirtą neturtinę žalą dėl atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų ir šis reikalavimas iš esmės buvo patenkintas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o pareiškėjas turi nurodyti kriterijus, kuriuos įvertinęs, teismas nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį. Šioje byloje pareiškėjos paduotas skundas dėl atsakovų atstovų veiksmais jai padarytos neturtinės žalos iš esmės pripažintas pagrįstu, tačiau sumažintas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, pagal bylos duomenis pareiškėja sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, pareiškėjos advokatui sumokėta pinigų suma už skundo parengimą nėra didelė, todėl vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nagrinėjamu atveju netaikė apelianto nurodomų proporcijų bei pagrįstai priteisė pareiškėjai iš viso 530,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad atsižvelgiant į skundo pagrindą ir prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą įrodinėjimo specifiką, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, galėtų būti paneigta pareiškėjos teisė į teismą ir pažeistas visiško žalos atlyginimo principas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose dokumentuose nėra pateikti išaiškinimai, kad priteisiant mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą, nei kad prašė pareiškėjai, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taikant apelianto nurodomą proporciją.

76. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusEgidijus ŠileikisDalia Višinskienė