- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- e2-31-1139/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00799-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriui
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis
atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, dėl pripažinimo atidalintą žemės sklypą neracionalių formų ir netinkamu naudotis pagal paskirtį ir restitucijos taikymo bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą pareikšdama patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio, pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, pertvarkytą 0,103 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), neracionalių ribų ir netinkamu naudoti pagal paskirtį, taikyti restituciją ir grąžinti jį Valstybės, atstovaujamos Mažeikių rajono savivaldybės, nuosavybėn, o ieškovei D. S. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir (ar) Mažeikių rajono savivaldybės 13140 Eur (trylika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt eurų) kompensaciją. Taip pat priteisti ieškovei D. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir (ar) Mažeikių rajono savivaldybės 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė šiais argumentais:
1.1. Nurodė, kad vykdant 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalino žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės žemės sklypas). Teismui pritaikius restituciją ir grąžinus valstybei 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, ieškovei liko 0,1030 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Suformuotas žemės sklypas yra neracionalių formų, siauriausioje vietoje sklypo plotis 12,71 m., kas trukdo sklypą naudoti pagal paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Teigia, kad jai likęs atidalintas žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-51 (toliau - Taisyklės), 43 punkto. Pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendė klausimo dėl žemės sklypo formos ribų. Sprendimais nėra apibrėžtos ribos, yra tik numatytas plotas. Nurodė, kad ieškovės sutikimas ar nesutikimas su žemės sklypo ribų paženklinimu-parodymu, negalėjo ir negali įtakoti žemės sklypo formos, nes tai nepriklausė nuo ieškovės valios, jai toks sandoris buvo primestas.
1.2. Mažeikių rajono savivaldybės administracija delsė atidalinti žemės sklypą, kuris, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo, priimtas 2020 m. balandžio 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-937 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Toks ilgas laiko tarpas, nuo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo, t. y. beveik trys metai, nepateisinamas, nes visą tą laiką ieškovė mokėjo mokesčius už žemės sklypą, nors juo faktiškai naudotis negalėjo. O padalijus žemės sklypą į dvi dalis tapo aišku, kad ir toliau juo neįmanoma naudotis pagal paskirtį, todėl ieškovė priversta prašyti teismo neracionalių formų žemės sklypą priteisti Lietuvos valstybei, o ieškovei priteisti žemės sklypo vertės kompensaciją, kuri nustatytina pagal Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendime nustatytą vertę, kai 2018 m. sausio 12 d. 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 31 000 Eur, ieškovei priteista 17 860 Eur kompensacija, todėl likusi žemės sklypo vertė yra 13 140 Eur (31000 Eur – 17860 Eur), ir ji priteistina ieškovei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus. Ieškovės padėtis, atidalijus sklypus, akivaizdžiai pablogėjo, nes turėtas racionalių formų 0,2430 ha ploto žemės sklypas sumažėjo ir tapo pusmėnulio formos, kuriame statyti gyvenamąjį namą ir taip naudoti žemės sklypą pagal paskirtį yra neįmanoma. Šiuo atveju ribos yra nepalankios sklypą naudoti pagal paskirtį, nes siauriausia jo vieta yra 12,71 metrų pločio. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, akivaizdu, kad ieškovei suformuotame žemės sklype statiniui lieka tik 6,71 metro pločio, įvertinant stogo konstrukcijų išsikišimus, dėl ko sklypas tapo komerciškai nepatrauklus. Prašo taikyti restituciją natūra.
1.3. Sprendžiant valdžios institucijų padarytas klaidas, ieškovei D. S. dar kartą padaryta žala, nes suformuotas žemės sklypas yra neracionalių ribų ir netinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl D. S. priversta kreiptis į teismą dėl ieškovei suformuoto neracionalus ir netinkamo naudoti pagal paskirtį žemės sklypo. Ieškovė priversta pradėti procesą dėl netinkamai suformuoto žemės sklypo. Buvo sugriauti ieškovės teisėti lūkesčiai, nes ji negalėjo ir nebegali parduoti žemės sklypą, teismų procesai užtruko ilgą laiko tarpą, o ieškovės kaltės dėl žemės sklypo valdymo nebuvo, jį ieškovė valdė teisėtai. Visų klaidų buvo galima išvengti, jeigu Valstybės ir valdžios institucijų darbuotojų elgesys būtų rūpestingas ir atsakingas. Ieškovei suformuotas žemės sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas, iš esmės yra sugadintas, nes nebeatitinka savo paskirties. Dėl to ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukėlė nusivylimą valstybe dėl jos abejingumo ir nejautrumo jos piliečiui. Ieškovė susidūrė su valdžios institucijų abejingumu. Teigia, kad reikalavimas priteisit neturtinę žalą nėra tapatus reikalavimui, pareikštam administracinėje byloje. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-161-621/2022, pareiškėja reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią patyrė išimtinai tik dėl atsakovų atstovių Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus neteisėtų veiksmų. Šioje byloje neturtinis reikalavimas keliamas dėl suformuoto naujo neracionalių ribų žemės sklypo, todėl šis reikalavimas nėra tapatus.
2. Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus Lietuvos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Mažeikių vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, buvo atidalintas valstybinis žemės plotas, kuris negalėjo būti privatizuojamas. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendime (proceso Nr. 3-64-3-01466-2021-8) buvo konstatuota, kad „suformuoti žemės sklypai yra būtent tokios formos ir ploto, kaip nuspręsta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu“. Ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. sutiko su atliktu žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Teismo sprendimu restitucija buvo taikoma tik daliai žemės sklypo, o tai reiškia, kad administraciniu aktu ieškovei perduoto žemės sklypo dalis (0,103 ha) buvo perduota nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu nė vienos pusės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai nepablogėjo, todėl ieškovės prašymas dėl restitucijos taikymo ir žemės sklypo gražinimo turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad ieškovei yra žinoma, kad administracinėje byloje (proceso Nr. 3-64-3-01466-2021-8) yra sprendžiamas neturtinės žalos klausimas. Taigi ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš Mažeikių skyriaus 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, nes pareiškė tapatų reikalavimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Teismo sprendimu restitucija buvo taikoma tik daliai žemės sklypo, o tai reiškia, kad administraciniu aktu Ieškovei perduoto žemės sklypo dalis (0,103 ha) buvo perduota nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų. Išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą, tačiau tik tada kai vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Vadovaujantis regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu atliktas žemės sklypo atidalijimas, nė vienos pusės padėties nepagrįstai ir nesąžiningai nepablogino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-452-442/2023 (teismo proceso Nr. 3-64-3-01446-2021-8) Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos D. S. skundo reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo buvo atmestas, paliko nepakeistą.
3.1. Nesutinka, kad ieškovei likusi žemės sklypo dalis yra neracionalių formų ir kad jo negalima naudoti pagal paskirtį. Teigia, kad administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje D. S. jau buvo nurodžiusi, jog ,,dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų suardytas jai priklausiusio 0,243 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vientisumas ir jai palikta neracionalios formos 0,103 ha sudaranti žemės sklypo dalis“, tačiau teismas vis tiek taikė restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn būtent 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. teismas jau išsprendė klausimą dėl to, kokios formos ir ploto žemės sklypas turi būti grąžintas Lietuvos valstybės nuosavybėn. Be to, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus rašte pagrįsta, kad „Vadovaujantis STR 9 priedo 1 punktu ir 11.1. papunkčiu, Sklypo maksimalus užstatymo tankumas 28,9 %, t. y. Namo užstatytas plotas gali būti iki 297,67 m2. Maksimalus užstatymo intensyvumas 0,4, t. y. bendrasis visų patalpų plotas gali būti iki 412,0 m2. Įvertinus šiuos parametrus, darytina išvada, kad toks plotas Namui yra pakankamas. Todėl nepagrįsti Ieškovės patikslinto ieškinio argumentai, kad suformuotas 0,103 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra neracionalaus ploto ir žemės sklypo ribų. Faktiškai ieškovė siekia panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi patenkinus ieškovės reikalavimus, šis sprendimas turėtų būti naikintinas. Tačiau dėl šio sprendimo teisėtumo klausimas jau išspręstas administraciniame teisme ir jis paliktas galioti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-452-442/2023 (teismo proceso Nr. 3-64-3-01446-2021-8)
3.2. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad ieškovė tapatų reikalavimą yra pareiškusi administracinėje byloje, kurioje dar yra sprendžiamas šis klausimas. Todėl Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš Skyriaus 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir faktiškai siekia nepagrįstai praturtėti, reikšdama vienodo tipo reikalavimus skirtingose bylose.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti jos ieškinį visiškai ir papildomai paaiškino, kad jai neracionalių ribų sklypas liko po jo atidalijimo pagal priimtą teismo sprendimą. Neginčija fakto, kad atidalijimas įvyko taip, kaip nustatė teismas. Procedūriškai viskas padaryta gerai, išskyrus tai, kad jai liko neracionalių ribų žemės sklypas. Neracionalumas atsirado tik įgyvendinus teismo sprendimą ir atėmus mišką. Nors atsakovė negalėjo kitaip atidalyti žemės klypo, tačiau matant, kad jai lieka neracionalių ribų žemės sklypas, valstybė galėjo pasiimti visą sklypą ir jai duoti kitą. Valstybinės institucijos neatsižvelgė į tai, kad jai po šio atidalijimo lieka neracionalių ribų žemės sklypas, kurio ji negali naudoti pagal paskirtį. Numatydama, kad jai gali likti neracionalių ribų žemė sklypas, ji ne kartą raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybos Mažeikių skyrių siūlydama apibusiu susitarimu išspręsti problemą, kuri kilo dėl valstybės institucijų padarytų veiksmų. Kreipėsi 2015 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. liepos 28 d., 2023 m. lapkričio15 d, tačiau problemą atsisakė spręsti. Pažymėjo, kad ieškinį dėl žemės atkūrimo pripažinimo neteisėtu, teikė prokuratūra, kuri prašė restituciją taikyti tik dėl dalies grąžinto žemės sklypo (miško), todėl ji neturėjo galimybės prašyti taikyti restituciją visam žemės sklypui, to prašo šiuo ieškiniu. Jei valstybinės institucijos būtų tinkamai atkūrusios nuosavybę į žemės sklypą, jai niekaip nebūtų buvęs suteiktas tokių ribų sklypas. Ribų pripažinimo neracionalų formų yra šio teismo kompetencija, administraciniai teismai atsisakė priimti šį reikalavimą. Pastatyti tinkamą namą likusiame žemės sklype ji negali, nes nebūtų galima išlaikyti 3 m atstumo nuo krašto. Siauriausioje vietoje žemės sklypas yra 10 m. Sklypo paskirti liko nepakitusi: vienbučio ir dvibučio namo statyba tačiau vienbutį galima pastatyti, o dvibučio – ne. Sklypo vertė dėl tokių ribų yra žymiai mažesnė, jo negalės parduoti. Žemės klypo ribų neracionalumą patvirtina tai, kad jis neatitinka Taisyklių 32, 33 punktų, 49¹.3.1, 49¹.3.4 punktų reikalavimų, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio nuostatų, kurios nesuteikia išlygos atkurti nuosavybę neracionalių ribų, t. y. kad derinant prie vietovės situacijos kontūrų sklypų ribas taip, kad jos taptų neracionaliomis. Nurodė, kad vadovaujantis šiomis nuostatos, sklypas neracionalios formos laikomas tokiu, kuris turi nei daugiau, nei mažiau nei 4 kampus, kuriuos jungiančios bent dvi sklypo kraštinės yra lygiagrečios, žemės sklypo ilgosios ir trumposios kraštinės santykis yra nuo 1:1 iki 1:3. Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atveju, sklypas turi ne 4, o 6 kampus. Pažymėjo, kad kitos Taisyklių papunkčiuose išvardintos išlygos yra neaktualios Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio aspektu, t. y. įstatymas yra aukščiau Taisyklėse įvardintų išlygų. Nurodė, kad neracionalios formos sklypas D. S. nuosavybėje atsirado dėl netinkamo nuosavybės atkūrimo. Tvirtino, kad įvertinus Žemės reformos įstatymo nuostatas su Taisyklėmis, darytina išvada, kad mieste, iš principo, tokį žemės sklypą formuoti galima, bet atkurti nuosavybę į neracionalių formų žemės sklypą, negalima. Tvirtino, kad ji nuo pat pradžių nesutiko su jai primestu tokiu sandoriu, kur po atidalijimo jai liko neracionalių ribų žemės sklypas, todėl toks jau primestas sandoris yra neteisėtas (CK 1.63 – 1.64 straipsniai), jis neatitinka jos interesų, todėl į tai atidalijant žemės sklypą, turėjo atsižvelgti. Nesutiko su atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės atstovu, kad administracinėje byloje jau buvo išspręstas klausimas dėl sklypo ribų racionalumo. Nurodė, kad įvykę administraciniai teismai žalos atlyginimo klausimo ir kitokių kompensacijų jai dėl likusio 10,3 arų ploto žemės sklypo bei jos ribų racionalumo ir atitikimo Žemės reformos įstatymo nuostatoms, nesprendė.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Dėl neturtinės žalos papildomai paaiškino, kad neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad po 2021 m. kovo 4 d. sprendimo iš naujo jai tenka ginti savo pažeistas teises. Jai liko žemės sklypas, kurio negalima naudoti pagal paskirtį. Ji vėl dėl valstybės institucijų neveikimo, patiria papildomas išlaidas, jai ai sukelia papildomų nepatogumų, pablogėjo sveikata. Valstybinės institucijos pažeidė jos teisėtus lūkesčius į normalų žemės sklypą.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas advokatas M. Klemenis prašė ieškinį patenkinti visiškai. Neturtinę žalą priteisti iš abiejų atsakovių. Nurodė, kad ieškovei atkurta nuosavybė buvo į racionalių ribų žemės sklypą, ir tik dėl valstybės institucijų klaidų atkuriant žemės sklypą, jai po miško atėmimo, liko neracionalų ribų žemės sklypas. Administracinėje byloje nebuvo spendžiamas klausimas dėl ieškovei likusio žemės klypo ribų racionalumo. Niekas nesigilino tuo metu, koks sklypas liks jai, ginčas buvo dėl grąžintino sklypo ploto, o ne ribų. Ieškovė dar 2015 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama, kad ji pasiimtų visą žemės sklypą, o ne dalį. 2015 m. spalio 28 d. gavo atsakymą, jo neskundė, nes nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, ieškovė nežinojo, kad galima skųsti. Nors atsakovai kitokio sprendimo dėl sklypo atidalijimo negalėjo priimti, tačiau D. S. norėjo, kad valstybė pasiimtų visą žemės sklypą ir jai sumokėtų kompensaciją už visą sklypą. Ieškovė turi būti grąžinta į tą padėtį, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos, nes pritaikius dalinę restituciją, nebuvo baigtas atkūrimas. Jei reikėtų atkurti nuosavybę į tokį sklypą, ji nebūtų atkurta. Valstybinės institucijos turėjo vertinti, koks sklypas liks ieškovei, tačiau netikrino ir po žemės klypo atidalijimo ieškovei likęs žemės sklypas neatitinką Taisyklių nuostatų. Nėra įvažiavimų, vėl savivaldybė turi rengti projektus. Nebuvo atsižvelgta į Taisyklių 32 punktą. Pagal pateiktus galimo pastatyti namą ieškovei likusiame žemės sklype, projektus matyti, kad galima pastatyti labai nedidelį namą (projekte namas, pažymėtas žalia spalva, užstatymo plotas apie 100 m²), tačiau toks namas be garažo, be tinkamo įvažiavimo. Kiti pateikti projektai (geltina ir raudona spalva) netelpa į sklypą. Ieškovė nepateikė tinkamo namo projekto dėl didelių kaštų. Žemė sklypas tinkamas naudoti tik iš dalies, jame negalima pastatyti dvibučio namo, kaip numatyta žemės paskirtyje.
5.1. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad reikalavimas nėra tapatus pareikštam administracinėje byloje. Šioje byloje prašo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad jai liko neracionalių ribų žemės sklypas, o administracinėje byloje dėl valstybės institucijų veiksmų, susijusių su neteisėtu nuosavybės atkūrimu.
Atsiliepimas
6. Atsakovės NŽT atstovė Dalia Vaičikauskaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su ieškove, kad sklypo negalima naudoti pagal paskirtį nes Urbanistikos skyriaus išvadoje nurodyta, kad sklypą galima naudoti pagal paskirtį ir kad toks sklypas yra pakankamas namui pastatyti. Remtis ieškovės pateiktais planais, nėra tikslinga. Kai pirmame teismo posėdyje NŽT atstovas nurodė, kad sklypas neracionalių formų, tai Mažeikių rajono savivaldybė nebuvo pateikusi duomenų, kad sklypą galima naudoti pagal paskirtį. Žemės sklypo atidalijimo projektas rengtas pagal teritorijų planavimo dokumentus, kurie nebuvo ginčijami, ir kurie yra vieši, ieškovė pati dalyvavo, jokių projekto trūkumų nebuvo nustatyta, todėl NT negalėjo jo atmesti. Rėmėsi savivaldybės parengtais dokumentais. Sklypo formavimui yra išlygos, jei patenka į miško teritoriją, kaip buvo šiuo atveju. Žemės sklypas racionalių ribų: plotas pakankamas jį naudoti pagal paskirtį, nebuvo pažeistos Taisyklės. Atidalijant žemės sklypą Taisyklėmis buvo remiamais. Yra numatyti įvažiavimai į žemės klypus po atidalijimo. Kadangi tai ne natūrinis žemės sklypas, todėl galėjo būti atkurta nuosavybė ir į 10 arų sklypą, toks plotas pakankamas, kad į jį būtų atkurta nuosavybė. Nuo žemės sklypo ploto priklauso, ar valstybė pasiima visą sklypą ar ne. Šiuo atveju likusio sklypo plotas ieškovei yra pakankamas, todėl nebuvo spręstas klausimas dėl viso sklypo pasiėmimo ir kompensacijos sumokėjimo ieškovei už visą sklypą. Atsižvelgti į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nereikėjo atsižvelgti pertvarkant žemės sklypą. Ieškovė kreipėsi dėl kompensacijos sumokėjimo už visą žemės sklypą, tačiau tokios tvarkos nėra. Pati Nacionalinė žemės tarnyba negali pasinaikinti sprendimo dėl atkūrimo, tai gali padaryti tik teismas. Kadangi panaikinta tik dalis tokio sprendimo, todėl tik dėl dalies buvo sumokėta kompensacija. Nusprendus, kad vis tik ieškinys yra pagrįstas, kompensacija turėtų būti paskaičiuojama pagal žemės sklypo vertę, kuri buvo pažeidimo metu. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad ieškovė reiškia tapatų reikalavimą, kuris buvo pareikštas administracinėje byloje.
7. Atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės atstovas Michailas Norbutas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir papildomai paaiškino, kad iš esmės ieškovė nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu, kuris administracinių teismų pripažintas teisėtu. Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas nutartyje pasisakė, kad sklypo ribų racionalumo klausimas nėra reikšmingas. Taigi teismas jau išsprendė klausimą, koks sklypas turėjo būti grąžintas valstybei ir buvo nuspręsta, kad su sklypo forma yra viskas gerai. Administracinėje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas taikyti restituciją visam žemės sklypui, bet buvo tiriami argumentai, kad ieškovei liks neracionalių ribų žemės sklypas. Teismas tai įvertino. Ieškovei likusio sklypo plotas yra pakankamas grąžinimui, jį galima naudoti pagal paskirtį, o grąžinimo procedūra yra baigta. Žemė jau buvo grąžinta ir tik įgyvendinant teismo sprendimą, buvo vykdomas žemės atidalijimas, o ne žemės grąžinimas. Vykdant žemės sklypo pertvarkymo projektą, buvo atsižvelgta į Taisyklių nuostatas. Taisyklėse yra numatytos išimtys dėl sklypo ribų, kai ribojasi su mišku, vandens telkiniu, o šiuo atveju ribojosi su mišku. Tokiu atveju nebūtinai turi būti stačiakampio ar kvadrato formos. Projektas patvirtintas, jo neginčijo. Įvažiavimas yra numatytas, jis bus suprojektuotas, kai bus pateiktas prašymas, čia kita procedūra. Nebuvo spręstas klausimas dėl viso sklypo pasiėmimo, nes ieškovei likusio sklypo plotas atitinka visas sąlygas, tai esminis aspektas. Taikant restituciją, kompensacija turėtų būti skaičiuojama pagal pažeidimo metu buvusią sklypo vertę. Reikalavimas dėl neturtinės žalas yra nepagrįstas, nes jis tapatus reikalavimui pareikštam administracinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Dėl restitucijos taikymo pripažinus, jog žemės sklypas yra neracionalių formų ir netinkamas naudoti pagal paskirtį
8. Ginčas byloje yra kilęs dėl žemės sklypo dalies, likusios ieškovei po žemės sklypo atidalijimo pagal teismo sprendimą, grąžinimo valstybei taikant restituciją natūra. Restituciją prašoma taikyti pripažinus, kad jai po žemės sklypo atidalijimo likusi žemės sklypo dalis yra neracionalių ribų ir netinkama naudoti pagal paskirtį.
9. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
10. Ieškovė, prašydama taikyti restituciją, iš esmės siekia, kad būtų atkurtos jos teisės, buvusios iki teisės pažeidimo, t. y. siekia būti grąžinta į tą padėtį, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2430 ha žemės sklypą, o ne į dalį, kuri liko taikius tik dalinę restituciją. Taigi siekia, kad būtų taikoma restitucija natūra ir į likusią žemė sklypo dalį, likusią jai po žemės klypo atidalijimo, jai išmokant kompensaciją, valstybei grąžinant žemės sklypą.
11. Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) paveldėtoja D. S., buvo atkurta nuosavybė į 0,2430 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).
12. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-780-257/2016, be kita ko, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pripažinta negaliojančiu 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria D. S. paveldėjo 0,14 ha miško žemės 0,2430 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); taikyta restitucija natūra –D. S. įpareigota grąžinti Lietuvos Respublikai 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi (bylos Nr. A-793-415/2017), Šiaulių apygardos administracinis teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją natūra panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-434-609/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2015-4), buvo nuspręsta taikyti restituciją natūra – įpareigojo D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 17 860 Eur kompensaciją D. S.
14. Vykdant 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, padalino žemės sklypą į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės žemės sklypas).
15. Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta taikyti restituciją tik į dalį žemė sklypo, į kurį iškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo įgyvendintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, būtent šio sprendimo pagrindu atliktas žemės sklypo atidalijimas ir lėmė tai, kad jai liko neracionalių ribų ir netinkamas naudoti pagal paskirtį žemės sklypas. Taigi ieškovės reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su minėtu sprendimu. Teigia, kad būtent atliekant žemės sklypo atidalijimą pagal teismo sprendimą, nebuvo įvertinta, kokių ribų sklypas liks ieškovei ir, anot ieškovės, toks atidalijimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tačiau su tokiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutiki.
16. Nustatyta, kad po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo, ieškovei grąžinus valstybei 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, ieškovei liko 0,1030 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų žemės sklypo planų nustatyta, kad siauriausioje vietoje sklypo plotis 12,71 m., plačiausioje vietoje – 19,39 m. Taigi nagrinėjamu atveju buvo pertvarkytas žemės sklypas (0,2430 ha), kuris visas anksčiau priklausė ieškovei. Tačiau iš šio sklypo dalies teko atimti miško dalį, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos nepagrįstai. Būtent tuo tikslu ir buvo atliekamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu.
17. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas buvo patikrintas administracinių teismų ir konstatuota, kad 2021 m. kovo 4 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
17.1. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos D. S. skundo reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo buvo atmestas, paliko nepakeistą. Taigi Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo į du sklypus, paliktas galioti. Taigi pripažinta, kad 2021 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas.
17.2. Įvertinus Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje išdėstytus motyvus, matyti, kad 2021 m. kovo 4 d. sprendimu atliktas žemės sklypo atidalijimas buvo padarytas taip, kaip buvo nurodyta teismo sprendimu. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendime, kurio dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo palikta nepakeista, konstatuota, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti žemės sklypai yra būtent tokios formos ir ploto, kaip nuspręsta regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu. Be to, atsakant į D. S. argumentą, kad jai likusi dalis yra neracionalių formų, teismas taip pat nurodė, kad teismas, taikydamas restituciją natūra ir įpareigodamas D. S. grąžinti būtent 0.14 ha dalį, jau išsprendė klausimą dėl to, kokios formos ir ploto žemės sklypas turi būti grąžintas Lietuvos valstybės nuosavybėn. Taip pat padaryta išvada, kad NŽT Mažeikių skyrius, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kuriuo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą, taigi pagrįstai buvo pertvarkytas žemės sklypas pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą.
18. Taigi jau administracinių teismų sprendimais yra konstatuota, kokios formos ir ploto žemės sklypas turėjo būti grąžintas valstybei, vadinasi, buvo aišku, ko neginčijo ir ieškovė, kokia dalis ir kokios formos žemės sklypas liks ieškovei. Lietuvos vyriausiasis teismas, vertindamas 2021 m. kovo 4 d. sprendimo teisėtumą, nurodė, kad šiuo atveju administraciniu sprendimu pertvarkytų žemės sklypų ribų racionalumo klausimas nėra reikšmingas, vadinasi, ne tik valstybei grąžinamo sklypo ribų, bet ir ieškovei liekamo žemė sklypo ribų racionalumas neturėjo reikšmės atliekant žemės sklypo atidalijimą pagal teismo sprendimą.
19. Iš ieškovės ieškinio argumentų matyti, kad ieškovė, prašydama pripažinti, kad jai likusi žemės sklypo dalis yra neracionalių formų, iš esmės kvestionuoja projektą, bei jo pagrindu jau priimtą ir galiojantį 2021 m. kovo 4 d. sprendimą, pagal kurį buvo atliktas žemės sklypo pertvarkymas į du atskirus sklypus. Teigia, kad vykdant atidalijimą nebuvo įvertinti atitinkami teisės aktai: Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostata, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, kuriomis patvirtintos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), 32 -34 punktai; 49¹ punkto papunkčiai 49¹.3.1; 49¹.3.4 ir Taisyklių 4-u priedo reikalavimai, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928, 43 punkto nuostata.
20. Tačiau, vien tai, kad 2021 m. kovo 4 d. sprendimas yra pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad žemės sklypo atidalijimas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, byloje pateikti atsakovės dokumentai, pagrindžiantys žemės atidalijimo pagal teismo sprendimą procesą, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad vykdant žemės sklypo atidalijimą nebuvo įvertinti visi reikiami teisės aktai, ar kad nebuvo įvertinta, kokių ribų ir kokio ploto žemės sklypas liks ieškovei.
21. Ieškovės teigimu, nebuvo atsižvelgta į Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatą, tačiau dėl šio įstatymo taikymo Lietuvos vyriausiojo teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje konstatuota, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne Žemės reformos vykdymo srityje, o įgyvendinant įsiteisėjusius teismo sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 33 punktas), vadinasi, šis įstatymas šiuo atveju netaikomas.
22. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad įgyvendinant 2018 m. liepos 3 d. sprendimą, 2020 m. sausio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą adresu: (duomenys neskelbtini). Projektas buvo derinamas su Valstybine miškų tarnyba (2020 m. vasario 12 d. prašymas pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, 2020m. balandžio 3 d. Valstybinės miškų tarybos derinimas dėl žemės sklypų pertvarkymo projekto); Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi (2020 m. balandžio mėn. raštas „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, 2020 m. kovo 16 d. Nr. AU11-77 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus raštas „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriame nurodyta, kad derina projektą adresu (duomenys neskelbtini)), su Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (2020 m. balandžio 3 d. prašymas derinti projektą).
23. Iš Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų, sudarytų 2020 m. vasario 20 d. Nr. AU-12.RR-38, nustatyta, kad projekto tikslas: atidalinti privačios žemės sklypo dalį iš bendro žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Buvo numatyta formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikyti galiojančius atitinkamo lygmens planavimo dokumentų sprendinius: bendruosius planus (Mažeikių miesto teritorijos bendrąjį planą), detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Taip pat numatyta vadovautis suformuotų gretimų sklypų ribomis, specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, nustatytomis LR Vyriausybės 2019 m. birželio 6 d. specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, numatyti galimybę įvažiuoti į kiekvieną formuojamą žemės sklypą ir kt. Po pertvarkymo buvo padalinta 0,2430 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei D. S. liko 0,1030 ha dydžio žemės sklypas. Paskirtis: Kita, naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, naudojimo tipas: gyvenamoji teritorija. Ariama žemės – 0,0476 ha, krūmai – 0,0554 ha. Nurodyta, jog į suprojektuotą sklypą Nr. 1 (ieškovės) patenkama iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių.
24. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos „Žemės valdos projekto Akto“ matyti, kad buvo konstatuota, jog projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams, patikrinimo išvada – tvirtinti žemės valdos projektą galima.
25. Iš 2020 m. kovo 9 d. aiškinamojo rašto nustatyta, kad rengiant žemės sklypo atidalijimo pagal teismo sprendimą projektą, buvo vadovautasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. redakcija). Pažymėtina, kad aiškinamajame akte nurodyta redakcija nuo Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. vasario 1 d., nurodyti punktai nesikeitė.
26. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. Įsakymu Nr. A1-937 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal Regiono apygardos administracinio teismo sprendimą Nr. I-434-609/2018 pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant valstybinės žemės sklypą ir privačios žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini). Šis įsakymas galėjo būti skundžiamas, tačiau duomenų, kad jis būtų apskųstas, teismui nepateikta.
27. Būtent remiantis šiuo projektu, kuris patvirtintas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. Įsakymu Nr. A1-937 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo pertvarkytas žemės sklypas. Minėta, kad šis sprendimas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo paliktas galioti.
28. Iš to, kas nustatyta, matyti, kad iš pradžių remiantis teismo sprendimu buvo imtasi rengti žemės sklypo atidalijimo projektą, kuris buvo derinamas su atitinkamomis institucijomis, buvo parengti reikalavimai projektui. Taip pat buvo konstatuota, kad projektas atitinka keliamus reikalavimus. Priimtas įsakymas projektą patvirtinti, šis įsakymas nebuvo apskųstas. Tik patvirtinus šį projektą, buvo priimtas 2021 m. kovo 4 d. sprendimas dėl žemės sklypo atidalijimo, kuris administracinių teismų paliktas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nekvestionuojamas.
29. Taigi, priešingai nei tvirtina ieškovė, priimant 2021 m. kovo 4 d. sprendimą, buvo atliekami parengiamieji darbai, patvirtintas projektas, kuriame nurodyta, kad be kita ko, buvo vadovaujamasi Taisyklėmis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija). Įsakymo, kuriuo patvirtintas projektas, ieškovė neskundė, vadinasi, sutiko su visais sprendiniais. Atsižvelgus į tai teigti, kad žemės sklypo atidalijimas pagal teismo sprendimą vyko neįvertinus teisės aktų reikalavimų, kaip teigė ieškovė, ir kad dėl to neva buvo pažeistos jos teisės turėti racionalių ribų žemės sklypą, nėra jokio pagrindo. Priešingai, tiek administracinių teismų priimti sprendimai dėl 2021 m. kovo 4 d. sprendimo teisėtumo, tiek atsakovės pateikti duomenys, patvirtina, kad žemės atidalijimo procesas vyko taip kaip buvo numatyta teismo sprendimu ir buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, todėl daryti priešingą išvadą nėra jokio teisinio pagrindo.
30. Ieškovė neįrodė ir aplinkybės, kad jai likusi žemės sklypo dalis netinkama naudoti pagal paskirtį (CPK 178 straipsnis).
31. Ieškovė pateikė teismui planus su galimais individualių namų statybos sprendinius jai likusiame žemės sklype (pateikti 2024 m. vasario 8 d.) Pateikti planai su projektuotais namais atlikti ieškovės ir jos atstovo, jie nėra sudaryti specialistų. Tačiau iš jų matyti, kad yra galimybė pastatyti individualų namą ieškovei likusiame žemės sklype. Kitų duomenų ieškovė dėl galimybės sklypą naudoti pagal paskirtį, teismui nepateikė. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės pateikė teismui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos raštą „Dėl sklypo naudojimo pagal paskirtį“, kuriame nurodyta, kad sklypo maksimalus užstatymo tankumas 28,9 proc., t. y. namo užstatymo plotas gali būti iki 297,67 m². Maksimalus užstatymo intensyvumas 0,4, t. y. bendrasis visų patalpų plotas gali būti iki 412,0 m². Nurodyta, kad įvertinus šiuos parametrus, toks plotas namui yra pakankamas, todėl sklypą pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą galima naudoti. Taip pat rašte yra pažymėta, kad įvertinus sklypo matmenis, namo, kurio aukštis iki 8,5 m., plotis sklype galėtų būtu apie 20 m plačiausioje vietoje ir apie 6 m. siauriausioje vietoje, arba atitinkamai apie 18,5 m. ir apie 4,5 m, sklype suprojektuoti namą yra įmanoma, tačiau tik rengiant individualų projektą ir taikant netipinius sprendinius.
32. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovei po žemės sklypo atidalijimo likusį žemės sklypą yra galimybė naudoti pagal paskirtį. Priešingų duomenų ieškovė nepateikė, Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių ir sklypo vertės sumažėjimą dėl jo formos.
33. Taigi esant nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad Mažeikių skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkius žemės sklypą, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai dėl ko turi būti taikoma restitucija, nėra jokio teisinio pagrindo.
33.1. Teismų praktika, kuria remiasi ieškovė (patikslintas ieškinys, 3K-7-165/2012) šioje byloje nėra aktuali, nes kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl restitucijos taikymo pripažinus administracinius teisės aktus kuriais buvo atkurta nuosavybė į mišką, neteisėtais. Šioje byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs nei su administracinių teisės aktų pripažinimo neteisėtais, nei dėl restitucijos, susijusios su tokiais aktais pripažinimo neteisėtais, taikymo.
34. Esant išdėstytiems argumentams, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijus į du žemės sklypus ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, pertvarkius žemės sklypą, jai liko neracionalių formų ir netinkamas naudoti pagal paskirtį, dėl ko taikyti restituciją natūra, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 5 000 Eur neturtinę žalą dėl to, kad buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai turėti racionalių ribų žemės sklypą ir kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Taigi šis reikalavimas tiesiogiai yra susijęs su pirmuoju ieškinio reikalavimu. Atmetus pirmąjį ieškovės reikalavimą, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
36. Esant nurodytiems argumentams, reikalavimas priteisti iš atsakovių neturtinę žalą atmestina kaip nepagrįstas.
37. Atmetus ieškinį visiškai, nespręstinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.