Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo V. B. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. V. ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2002 m. spalio 4 d. sutartimi ieškovė būdama santuokoje su V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus r. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 kiemo statinių (stoginė ir kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3683/6683 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu įsigijo 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini) – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-05-09 išrašas, pridėtas prie ekspertizės akto), Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui jo turtą paveldėjo ieškovė (1/2 kaip pergyvenusi sutuoktinė ir ¼ pagal įstatymą) ir V. B. sūnus atsakovas V. B.. Ieškovei yra išduoti nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimai, tuo pagrindu nuosavybė įregistruota nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovui atnaujintas terminas palikimui priimti (c. b. Nr. 2-1355-05/2005). Pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui pareiškė atsakovo motina I. B., kadangi atsakovas mirus paveldėtojui dar buvo nepilnametis.

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

11. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl turto atidalijimo ir atidalijimo būdo nėra. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai atidalinti turto natūra nėra jokių galimybių, ieškovės ir atsakovo paveldėtas butas, kiti statiniai yra skirti gyventi ir naudotis vienai šeimai. Atsakovas gyvena Vokietijoje ir neplanuoja gyventi paveldėtame bute. Ieškovė prašo atidalyti ieškovei ir atsakovui V. B. priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei priteisti atsakovo paveldėtą turto dalį. Atsakovas sutinka, jog jam po tėvo mirties likęs turtas būtų atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės šį turtą priteisiant ieškovei ir priešieškiniu reiškia analogišką reikalavimą. Todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimą ir atidalyti ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl kompensacijos

12. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

13. Byloje nėra ginčo dėl prašomos atidalinti atsakovo turto dalies dydžio.

14. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, minėta, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Taigi, būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2017). Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas).Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

15. Nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirta ir atlikta nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Pateikta eksperto išvada, jog atsakovo V. B. paveldėtos turto dalies rinkos vertė yra 19000 Eur. Šalys sutiko su eksperto nustatyta ginčo turto verte ir jos neginčijo.

16. Ieškovė nurodo, kad atsakovui nepriklauso jokia kompensacija, nes jos teigimu paveldėtas turtas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., buvo pirktas ieškovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Be to, ieškovė įrodinėjo, jog po palikėjo mirties likęs turtas buvo iš esmės pagerintas jos asmeninėmis lėšomis. Dėl to, ieškovės nuomone, paskaičiavus ieškovės investuotas asmenines lėšas (jų dalį proporcingą atsakovo paveldėtai turto daliai) ir turto pagerinimo išlaidas, ieškovė neturi mokėti kompensacijos atsakovui. Be to ji prašo mažinti kompensacijos atsakovui dydį ir pinigų suma, karią ieškovė sumokėjo bankui dengdama kreditą, bei suma, išleista laidotuvėms.

18. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. spalio 4 d. Sutartimi ieškovė ir jos sutuoktinis V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. ir 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Ši pirkimo–pardavimo sutartis, kuri yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, yra galiojanti, jos šalys neginčija. Įgyjant šį turtą buvo sudaryta 2002 m. rugsėjo 24 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-46), pagal kurią V. B. suteiktas 84000 Lt (24328 Eur) kreditas gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. pirkimui.

19. Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ieškovės šeimai suteiktas 1983 m. birželio 17 d. pagal Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto orderį Nr. 006734 (1 t., b. l. 47). 1991 m. liepos 30 d. V. B. pateikė prašymą leisti privatizuoti butą (1 t., b. l. 49). Į buto kortelę kaip buto gyventojas 1991 m. liepos 29 d. įrašytas V. B. (1 t., b. l. 48). Pareiškime dėl susitarimo pirkti privatizuojamą butą matyti, jog V. B. šeimą sudaro keturi asmenys, tarp jų ir ieškovės sutuoktinis V. B.. Pareiškimą pasirašė tiek V. B., tiek ir V. B.. Tame pačiame dokumente nurodyta, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio turinys žinomas (1 t., b. l. 50). Tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje buvo numatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. 1992 m. rugpjūčio 18 d. sutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, privatizuotas (2 t., b. l. 35). Įsigytame bute ieškovė kartu su sutuoktiniu gyveno nuo 1991 m. liepos 29 d. iki 2002 m. rugsėjo 10 d., t. y. daugiau nei dešimt metų, tai patvirtino ir liudytoja apklausta ieškovės duktė E. V.. Iš 2002 m. rugsėjo 10 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo sutarties (1 t., b. l. 54-56) matyti, jog turtas parduotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, pardavėjais nurodyti sutuoktiniai V. B. ir V. B.. Šio sandorio sudarymo metu V. B. neprieštaravo ir sutiko su sutarties sąlygomis, jų neginčijo ir nepareiškė, kad parduodamas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Nors turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymą nustatytu teisiniu režimu.

20. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sutuoktiniai (ieškovė ir palikėjas) buvo pasidalinę santuokos metu įgytą turtą ar tam tikras turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas negali sutikti su ieškovės pozicija, kad pardavus butą Taikos pr. gautos piniginės lėšos, kurios jos teigimu, vėliau investuotos įsigyjant naują būstą (ginčo objektą), yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

21. Ieškovė nurodo, kad asmeninėmis lėšomis - 7328,47 Eur pagerino ginčo turtą, t.y. atliko remontą – 19542,59 Eur sumai: keitė šildymo katilą, kuris kainavo 810,94 Eur (2800 Lt), įdėjo šarvuotas lauko duris, kurios kainavo 472,08 Eur (1630 Lt), pakeitė langus, kas iš viso kainavo 3512,15 Eur, įsigytos grindų plokštės, linoleumas, keraminės sienų plytelės, laminuotos grindys ir kitos statybinės medžiagos, kainavusios 708,53 Eur (2446,42 Lt), už paslaugas UAB „Statybų projektai“ 2012 m. gegužės ir liepos mėnesiais sumokėta 608,20 Eur (2100 Lt); 2005 m. buto remontui už medžiagas ir darbus buvo išleista 13430,69 Eur. Šias išlaidas, ieškovės teigimu, patvirtina ieškovė dukros E. V. daryti įrašai kalendoriuje (2 t., b. l. 180-186): 10 dienos antradienio įraše nurodoma, kokios prekės, kokiais kiekiais ir už kokias kainas buvo pirktos ir bendra išleista pinigų suma – 7988,49 Eur (27582,67 Lt), 12 dienos ketvirtadienio įraše taip pat išvardintos įsigytos prekės bei kainos, kurių bendra suma 1012,75 Eur (3496,82 Lt), 16 dienos pirmadienio įraše nurodoma, kad A. sumokėta 579,24 Eur (2000 Lt) ir laiptų kaina 1013,67 Eur (3500 Lt), 19 dienos ketvirtadienio įraše nurodoma, kad už radiatorių pastatymą sumokėta 440 Lt ir 474 Lt už medžiagas, iš viso - 264,71 Eur (914 Lt); 22 dienos sekmadienio įraše nurodoma, kad už darbą miegamojo kambaryje sumokėta 926,78 Eur (3200 Lt) ir A. už darbą sumokėta 1448,10 Eur (5000 Lt), iš 26 dienos ketvirtadienio įrašo galima teigti, kad už darbus buvo sumokėta 1123,73 Eur (3880 Lt).

22. Ieškovė įrodinėdama turto pagerinimą teikė fotonuotraukas (2 t., b. l. 122-131), kuriose kaip teigia, užfiksuotas ginčo turto stovis 2005 m. lapkričio 16 d. ir šiuo metu. Apklausti liudytojai E. V., I. M. ir A. V. patvirtino, jog bute buvo atliekamas remontas, keisti langai, durys, šildymo ir nuotekų sistemos, įrengta palėpė. Todėl teismui nekyla abejonių, jog bute buvo vykdomi turto remonto, jo atnaujinimo darbai, tačiau sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, jog pateikti kvitai, sąmatos, čekiai nėra pakankamai informatyvūs, iš dalies pateiktų dokumentų nėra aišku, kas pirko ir sumokėjo tam tikras statybines ir apdailos medžiagas (2 t., b. l. 103-117), dalis įsigytų prekių ir kitų medžiagų įgyta ir priimta ne ieškovės, o E. V. (2 t., b. l. 104, 117), žento A. V. vardu (2 t., b. l. 115), dalis prekių buvo užsakyta byloje nedalyvaujančių juridinių asmenų (2 t., b. l. 105-106, 107). Iš daugumos ieškovės į bylą pateiktų dokumentų negalima identifikuoti mokėtojo (pirkėjo), dalyje jų nurodyti ieškovės giminaičių rekvizitai arba juridiniai asmenys.

23. Esminė nagrinėjamoje byloje aplinkybė yra tai, kad ieškovė V. B. ir atsakovas V. B. priėmę palikimą po palikėjo V. B. mirties tapo lygiaverčiais bendraturčiais. Šalių santykius reglamentuoja, jų teises ir pareigas nustato CK IV knygos „Daiktinė teisė“ normos. Pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

24. Bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę – ką nagrinėjamu atveju ir įrodinėjo ieškovė, reiškia teisių pasikeitimą. CK 4.77 straipsnyje nustatyti pagrindai tokiam teisių pasikeitimui bei tokio pasikeitimo teisėtumui būtinos sąlygos. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Dėl to, norint pakeisti bendraturčių teises, būtina gauti kito bendraturčio sutikimą dėl tokių pakeitimų ir savo lėšomis laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018).

27. Ieškovė taip pat byloje neįrodė, kad šiuo atveju buvo būtina atlikti ginčo turtui minėtą remontą tam, kad būtų galima tinkamai juo naudotis ar dėl kitos neišvengiamos būtinybės, pavyzdžiui dėl avarinės būsto būklės ir pan., kol nėra išspręstas dalinės nuosavybės atidalinimo klausimas. Nenustatyta ir jokių pateisinančių priežasčių kodėl ieškovė, žinodama, kad yra ir kitas turto paveldėtojas, šio klausimo nesprendė. Pagal byloje esančius duomenis ieškovės duktė tik 2012 m. pradėjo kontaktuoti su atsakovu, tai, kad atsakovo netenkino jam siūloma kompensacijos suma, nesudarė pagrindo ieškovei toliau investuoti į paveldėtą turtą, kaip į savo. Todėl mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos sumą ieškovės nurodytai 7328,47 Eur sumai nėra teisinio pagrindo.

28. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi panaikindamas 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, nurodė, kad teismas spręsdamas klausimą dėl turto vertės nustatymo, turi ištirti ir aplinkybes, ar ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl turto pagerinimo išlaidų yra pagrįstos ir vertintinos nustatant turto rinkos vertę. Kaip jau konstatuota, ieškovė neginčija teismo paskirtos turto vertės ekspertizės aktu nustatytos atsakovui priklausančios paveldėto turto dalies rinkos vertės. Teismui pasiūlius prašyti skirti ekspertizę, kuri įvertintų atliktus pagerinimus ir nustatytų ar atlikti pagerinimai įtakoja turto rinkos vertę, ieškovė atlikti tokios ekspertizės neprašė (2 t., b. l. 197).

29. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012 išaiškino, kad įstatyme nenustatyta galimybės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ta verte, kuri buvo jo įsigijimo metu, ir atskirai spręsti dėl šalių teisių į turto vertės padidėjimą per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki teismo sprendimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo dienos. Tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisės gali būti ginamos taikant kitus teisių gynimo mechanizmus (būdus), pvz., reikalaujant padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt., tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta ir atitinkamų reikalavimų nepareikšta.

30. Po palikėjo mirties prievolės kreditoriui likutis buvo 76980,92 Lt (22295,22 Eur). Ieškovei ir atsakovui priėmusiems palikimą, jiems abiems perėjo pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog finansinius įsipareigojimus pilna apimtimi pagal 2002 m. rugsėjo 24 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po palikėjo mirties įvykdė ieškovė ir bankui grąžino 76980,92 Lt, t. y. 22 295,22 Eur (1 t., b. l. 91). Visišką prievolės įvykdymo pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) faktą patvirtina pažymėjimas apie hipotekos išregistravimą iš hipotekos registro (1 t., b. l. 92-99). Pažymėtina, kad kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012 išaiškino, kad vieno bendraskolio Kredito sutarties vykdymas nepadidina jo nuosavybės teisės į butą dalies, tačiau suteikia teisę reikalauti, kad kitas bendraskolis atlygintų įvykdžiusiam prievolę bendraskoliui savo dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, priėmęs palikimą, o kartu ir palikėjo įsipareigojimus bankui, prie paskolos grąžinimo neprisidėjo. Atsakovas sutinka, kad jam mokėtina kompensacija būtų sumažinta 8360,63 Eur.

31. Ieškovė taip pat prašo mažinti atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį taip pat dalimi ieškovės patirtų palikėjo laidojimų išlaidų, t. y. 952,78 Eur suma. Atsakovas sutiko, kad turi jam priklausančia turto dalimi prisidėti prie tėvo laidojimo išlaidų, atsakovo argumentai, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra su reikalingais rekvizitais ir dėl to nelaikytini įrodymais, atmestini. Atsakovas nedalyvavo laidotuvėse, pats jokių lėšų tam neskyrė, ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai E. V., I. M..Teismui pateikti įrodymai (3 t., b. l. 43-44) patvirtina, jog palikėjo laidojimo išlaidas sudaro 1270,37 Eur. Proporcingai paveldėtai turto daliai (3/8) atsakovas turi atlyginti dalį šių išlaidų, t.y. 476,39 Eur (1.270,37/8x3). Atsakovo atstovas taip pat pripažįsta ieškovės patirtas 810 Eur išlaidas pagal 2019 m. vasario 27 d. už PVC konstrukcijas, proporcingai atsakovo turto daliai - 303,75 Eur.

32. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 9215,74 Eur kompensaciją. Išmokėtiną kompensaciją atsakovas skaičiavo remdamasis 2019 m. VĮ „Registrų centras“ vidutinėmis rinkos vertėmis pagal unikalų nekilnojamojo daikto numerį ir nurodė, kad bendra atsakovui priklausančio turto dalies vertė yra 17576,45 Eur bei nurodė, kad nustatyti tikrajai ginčo turto vertei prašys skirti teismo ekspertizę. Kaip jau konstatuota, šalys neginčija ekspertizės aktu nustatytos atsakovui priklausančios turto dalies rinkos vertės, kuri yra 19000 Eur. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas, siekdamas nedidinti tiek išlaidų, tiek neužtęsti proceso, netikslino reikalavimo, tačiau mano, kad kadangi jo priklausančio turto dalies vertė yra aukštesnė, negu prašomos priteisti laidojimo ir jo pripažįstamos langų remonto išlaidos, šias sumas prašo įskaityti ir ta suma nemažinti jam priteisiamos kompensacijos dydžio. Teismas su tokiu argumentu sutinka.

33. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 išaiškino, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis).

34. Iš 19000 Eur minusavus 8360,63 Eur (paskolos dalis), atsakovui priklausanti kompensacija būtų 10639,37 Eur. Įskaičius atsakovo pripažįstamą sumą langų remontui (303,75 Eur) ir laidojimo išlaidas (476,39 Eur), ieškovui netikslinus ieškinio reikalavimo dėl priteistinos sumos dydžio (ir nesumokėjus papildomo žyminio mokesčio) darytina išvada, kad ieškovui priteistinos kompensacijos dydis - 9215,74 Eur už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

36. Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovė patyrė 2120 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 319,85 Eur žyminio mokesčio. Dar 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų patyrė už apeliacinį skundą. Atsakovo išlaidas už advokato teisinę pagalbą sudaro 1420 Eur sumą. Atsakovas taip pat sumokėjo 1200 Eur avansą už ekspertizės atlikimą.

37. Kadangi ieškinys ir priešieškinys dėl atidalinimo tenkintinas, šalys viena kitai neatlygina po 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą. Atsakovui priteistinas žyminis mokestis už priešieškinį – 244,85 Eur (319,85-75). Taip pat atsakovui priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą - 75 Eur. Ekspertizės atlikimui sumokėta suma dalintina per pusę, nes ieškovė turto rinkos vertės neginčijo, šiuo įrodymu rėmėsi abi šalys. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 600 Eur už ekspertizę sumokėto užstato. Priešieškinys tenkintinas visiškai (abu reikalavimai), o ieškinys tenkintinas tik dėl vieno reikalavimo (ieškovė nesutiko, kad atsakovui turi būti mokama kompensacija). Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikindamas pirmos instancijos sprendimą nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (atsakovas sumokėjo 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą, ieškovė sumokėjo 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) darytina išvada, kad šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai paskirstomos taip: atsakovui priteistinos visos išlaidos, patirtos dėl teisinės pagalbos, ieškovei atlygintina 735 Eur (2120-650=1470/2=735).

38. Atlikus įskaitymą (2334,85-735), atsakovui iš ieškovės priteistina 1599,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalyti ieškovei V. B. ir atsakovui V. B. priklausanti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei V. B. priteisti:

1) 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r, sav., 2) 3/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r, sav., 3) 3/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r, sav., 4) 3/8 dalis šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r, sav., 5) 3/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r, sav., 6) 147/800 dalis kiemo statinių (stoginė, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r, sav., 7) 11049/53464 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r, sav., 8) 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.,

Tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Priteisti atsakovui V. B. iš ieškovės V. B. 9215,74 Eur (devyni tūkstančiai du šimtai penkiolika eurų 74 ct) kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto dalies priteisimą ieškovei.

Priteisti iš ieškovės V. B. atsakovui V. B. 1599,85 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt devyni eurai 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.