- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-81-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08012-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- AB „Panevėžio statybos trestas“
- Atsakovas
- B. B., J. O., I. M., E. G., J. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-81-252/2016
Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08012-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1; 3.3.2.5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Panevėžio statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovėms B. B., J. O., I. M., E. G., J. G., nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Panevėžio statybos trestas“ 2015-10-20 ieškiniu (1 t., b.l. 2-21) ir 2016-02-23 pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo (1 t., b.l. 72) kreipėsi į apylinkės teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos ( toliau – Darbo ginčų komisijos) 2015-09-21 sprendimą Nr. DGKS-3865; priteisti solidariai iš atsakovių B. B., J. O., I. M., E. G. ir J. G. 11583,95 Eur žalą; solidariai iš atsakovių B. B., I. M., E. G. ir J. G. 22223,28 Eur žalą; solidariai iš atsakovių I. M. ir E. G. 20931,08 Eur žalą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šią žalą atsakovės padarė, kai dirbo AB “Panevėžio statybos trestas” ir pasisavino bei išvaistė šios bendrovės turtą. Atsakovėms iškelta baudžiamoji byla 2013-03-15 ir 2013-12-27 nutartimis nutraukta dėl senaties, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-09-16 nutartimi civilinę bylą nutraukė ir priteisė valstybei iš ieškovės 9,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai pirmiausia turi būti nagrinėjami privalomame ikiteisminiame organe - darbo ginčų komisijoje. 2015-05-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi nebuvo pasinaudota nurodyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir šia tvarka dar buvo galima pasinaudoti. Darbo ginčų komisijos 2015-09-21 sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą, nes į šią instituciją buvo kreiptasi praleidus 3 mėnesių procedūrinį terminą. Ieškovė šio sprendimo teisme neginčijo, byloje nėra duomenų, kad šis prašymas darbo ginčų komisijoje būtų nagrinėjamas iš naujo. 2016-02-03 pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo/ pakeitimo suformulavo reikalavimą panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą. Todėl teismas sprendė, kad nors ieškovė ir prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015-09-21 sprendimą Nr. DGKS-3865, tačiau neprašė atnaujinti praleisto termino sprendimui apskųsti, nenurodė dėl kokių svarbių priežasčių šis terminas buvo praleistas. Todėl laikė, kad ieškovė nepasinaudojo nurodyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kadangi nurodyta privaloma tvarka pasinaudoti nebegalima, tai yra pagrindas bylą nutraukti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pažymėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-04-26 nutartimi jau buvo nutraukęs šią civilinę bylą tais pačiais motyvais, kaip ir nagrinėjamu atveju. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2016-09-16 nutartimi nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o ieškinį dėl žalos priteisimo ieškovė teismui padavė 2015-10-20, t.y. per įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą po Darbo ginčų komisijos priimto 2015-09-21 sprendimo. Teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog Darbo ginčų komisija iš esmės nesprendė ginčo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Apygardos teismas sprendė, kad AB ,,Panevėžio statybos trestas“ savalaikiai padavė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo, kuriuo prašė panaikinti minėtą Darbo ginčų komisijos sprendimą, tačiau jo priėmimo teismas įstatymų nustatyta tvarka neišsprendė ir neatliko nustatytų veiksmų, todėl konstatavo, kad apylinkės teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus ieškovės reikalavimus (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), todėl nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovės atstovo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas 2016-10-21 nutartį, neatsižvelgė į apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi, kuri apelianto vertinimu turi prejudicinę galią, konstatuotas aplinkybes ir antrą kartą priėmė nutartį, nutraukti civilinę bylą tais pačiais motyvais, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais, kaip pažeidus procesines bei materialines teisės normas.Be to, atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą ir palikdamas ieškinį nenagrinėtu, nurodė, kad ieškovė turi teisę pateikti ieškinį teismui CPK nustatyta tvarka. CPK 410 straipsnio 2 dalis numato, jog CPK XX skyrius netaikomas, nagrinėjant ginčus, dėl žalos atlyginimo. Be to, CK 6.249, 6.251 ir 6.281 straipsniai numato, kad žalos dydį visais atvejai nustato tik teismas, todėl atsižvelgiant į DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punktą nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai - kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi įstatymai nustato, jog žalos dydį nustato tik teismas, todėl tai yra kitas įstatymų nustatytas atvejis, kuomet ieškiniai teikiami tiesiogiai teismui. Nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad ieškovės reikalavimai yra kildinami tik iš darbo teisinių santykių, o ne kartu ir iš bendrosios civilinės atsakomybės. Juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009 yra konstatavęs, jog visiška darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda ir tais atvejais, kai baudžiamoji byla nekeliama ar nutraukiama dėl senaties termino pasibaigimo, tačiau nustatomi tam tikti nusikaltimo sudėties elementai. Baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties, teismas nesprendė kaltės klausimo, todėl mano, kad ieškovės reikalavimai yra nagrinėjami ne tik taikant deliktinę atsakomybę, tačiau ir vadovaujantis Darbo kodekso normomis, nustatančiomis visišką materialinę atsakomybę Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovės B. B., J. G., I. M., E. G. ir J. O. iš esmės tais pačiais motyvais prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nepateikė prašymo atnaujinti Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminą ir nenurodė dėl kokių priežasčių jį praleido, todėl teismas pagrįstai bylą nutraukė. Be to, 2016-02-03 ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo laikytinas nauju ieškiniu, kurio priėmimo klausimas turi būti išspręstas CPK nustatyta tvarka. Ieškovė aptariamą pareiškimą teismui pateikė praleidusi vieno mėnesio terminą per kurį galėjo apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl toks reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu. Ieškovė pirminiame ieškinyje nesuformulavo aiškaus ir tikslaus ieškinio dalyko – reikalavimo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir ieškinyje nenurodė nesamo reikalavimo faktinio ar/ir teisinio pagrindo. Vietoje to ji nurodė naują savarankišką reikalavimą atlyginti tariama nusikalstama veika padarytą menamą žalą, nors prieš tai Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4065-828/2015 iš esmės analogiškus reikalavimus paliko nenagrinėtus. BPK nustatyta tvarka nėra konstatuota nei vienos iš atsakovių kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nutraukus baudžiamąją bylą, sprendžiant dėl ieškinio turi būti taikomos ne ieškovo nurodomos bendrąją civilinę atsakomybę, bet darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. O tam yra būtina pasinaudoti išankstine darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Panevėžio miesto 2016-10-21 nutarties, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu pagrįstumas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Tik nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, o iškėlus bylą teisme paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovas ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti, bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis Darbo kodekso (toliau – DK) 287 ir 299 straipsniais, bylą nutraukė, nurodęs, kad ieškovės reikalavimai turi būti nagrinėjami įstatyme nustatyta tvarka, įskaitant ir privalomame ikiteisminiame organe – darbo ginčų komisijoje, bei pažymėjo, kad nors ieškovė 2016-02-03 pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo/pakeitimo papildomai prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015-09-21 sprendimą Nr. DGKS-3865 (kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą dėl žalos išieškojimo iš atsakovių), tačiau neprašė atnaujinti praleisto termino sprendimui apskųsti, nenurodė jo praleidimo priežasčių. Pažymėtina, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Pastebėtina, jog tokios tvarkos įtvirtinimas taip pat negali būti vertinamas kaip papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, nepagrįstas ribojimas, kadangi tokio instituto įtvirtinimu iš esmės yra siekiama, kad pati teisinė problema (šalių ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo.Byloje esančiais duomenimis ieškovė 2015-08-25 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo. Komisija 2015-09-21 sprendimu Nr. DGKS-3865 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą šiai praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisijos terminą (1 t., b.l. 24-29). Pagal Darbo kodekso 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Kaip konstatuota įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi (1 t., b.l. 149-152) AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį teismui pateikė 2015-10-20, t.y. per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą po Darbo ginčų komisijos priimto 2015-09-21 sprendimo. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo, o tai, kad minėta komisija iš esmės nesprendė ginčo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pažymėtina, jog Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir jo neatnaujinimas, nereiškia, kad praleidęs šį terminą darbuotojas negali kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 yra pasisakęs, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis). Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus prasme. Tai nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalies nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinamas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą. Jam pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjimas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su šios institucijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t.y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją nagrinėjimą į teismą ir tokiu atveju darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti teisme taikytinas bendrasis DK 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.Nagrinėjamu atveju, Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad atsisako nagrinėti ieškovės AB „Panevėžio statybos trestas” prašymą dėl žalos atlyginimo. Tačiau iš esmės komisija, išnagrinėjusi prašymą jį atmetė, nes pagal DK 290 straipsnį atsisakyti nagrinėti prašymą galima tik įstatyme numatytais atvejais jei: reikalavimas jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta; ieškovas atsisakė visų pareikštų reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio, ieškovui atsisakius tam tikrų reikalavimų, darbo ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą tų reikalavimų, kurių atsisakė, ieškovo reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Šis sąrašas yra baigtinis. Todėl daroma išvada, kad Darbo ginčų komisija ieškovės prašymą išnagrinėjo ir skirtingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, ieškovė savo teisę kreiptis į privalomą ikiteisminį organą – Darbo ginčų komisiją yra realizavusi. Juolab, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas teismui buvo pateiktas kartu su ieškiniu ir buvo žinomas teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Pagal DK 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Pažymėtina, jog DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir jo neatnaujinimas, nereiškia, kad praleidusi šį terminą šalis negali kreiptis į teismą. Šiuo atveju, ieškovė teikdama ieškinį buvo nurodžiusi, kad kreipėsi į ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo instituciją ir ši prašymą atsisakė nagrinėti bei išsakė savo poziciją, kad su tokiu sprendimu nesutinka bei prašė tenkinti ieškinį priteisiant iš atsakovių nurodomą žalą. Taigi pareikšdama ieškinį per įstatymo nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos individualų darbo ginčą dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją perkėlė nagrinėjimą į teismą nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų procesinių terminų. Tai, kad ieškovė CPK 42 straipsnio kontekste realizavo savo teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, nereiškia, kad buvo pažeistos įstatymų nustatytos procedūros ar terminai. Kaip jau minėta, aukščiau aptartos aplinkybės yra konstatuotos šioje civilinėje byloje priimta Panevėžio apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi. Todėl laikoma, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą ignoravo apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi konstatuotas faktines ir teisines aplinkybes, kurios CPK 18 straipsnio kontekste žemesnės instancijos teismui yra privalomos. Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio ginčų sprendimui, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Todėl priimta teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas
nutaria
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.