- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-234-230/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00759-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Naumanta“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Naumanta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės MB „Naumanta“ 4 500 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės MB „Naumanta“ turimam turtui (kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę arba trečiuosius asmenis). Nurodė, kad viešai prieinamais duomenimis buvo sužinota, jog 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovės skola Sodrai sudaro 529,27 Eur ir nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. Sodra yra atidėjusi 2 589,03 Eur skolos sumokėjimą, todėl atsakovės skola Sodrai 2020 m. lapkričio 30 d. sudaro 3 118,30 Eur. 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovės įmonėje dirbo tik 1 darbuotojas, o jau nuo 2020 m. spalio 31 d. atsakovės įmonėje nėra nei vieno darbuotojo, atsakovė veiklą yra sustabdžiusi ir/ar veiklos nevykdo, todėl pagrįstai manytina, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba apskritai nebus galimybės jo įvykdyti. Atsakovei priklauso 5 transporto priemonės, tačiau tiek iš 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovų pareiškimų, tiek iš pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad atsakovės turimos transporto priemonės yra labai senos, nusidėvėjusios, pirktos vos už kelis tūkstančius eurų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo L. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė duomenų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vien tai, kad teisme yra nagrinėjamas ieškovo ieškinys, tačiau ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovė nėra padengusi ieškovui skolos ar vėluoja atsiskaityti yra pagrindas ieškovui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau tai nėra prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktinis pagrindas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas L. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismui su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad atsakovė Sodrai turi pradelstų skolų virš 3 000 Eur, 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovės įmonėje dirbo jau tik vienas darbuotojas, o nuo 2020 m. spalio 31 d. darbuotojų iš viso nėra, nors visada būdavo apie 4-5 darbuotojus. Šios faktinės aplinkybės patvirtina realią grėsmę, kad atsakovė, turėdama pradelstų skolų valstybei ir sumažindama darbuotojų skaičių iki nulio, net neplanuoja ne tik, kad valstybei į biudžetą ateityje sumokėti pradelstas skolas, bet ir apskritai vykdyti veiklos. Nesant įmonėje darbuotojų, finansinė apyvarta nevyksta, atsakovė nieko neuždirba.
1.2. Atsakovės vardu yra registruotos penkios transporto priemonės (du vilkikai, puspriekabės ir traktorius), kurios pagal 2020 m. gruodžio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės pateiktus duomenis yra labai senos (1999 m., 2003 ir 2005 m.), kiekvienos vertė siekia tik iki kelių tūkstančių eurų, mažai likvidžios. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės vadovas M. N. teismui pareiškė, kad įmonė dar turi nepadengusi įsipareigojimų UAB „BRC“ už lizinguojamą traktorių apie 8 000 Eur. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansinė situacija yra ypatingai prasta, atsakovės pradelstos skolos beveik tris kartus viršija turimą turtą.
1.3. Pagal viešus rekvizitai.lt duomenis prieš vienerius metus ir du mėnesius atsakovės vadovo M. N. sutuoktinė R. N. įsteigė naują įmonę MB „Pilnas miškas“ ir būtent 2020 m. spalio 31 d. atsakovės įmonėje jau nesant nei vieno darbuotojo nuo 2020 m. lapkričio 4 d. MB „Pilnas miškas“ atsirado vietoje trijų jau penki darbuotojai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šios dvi įmonės yra šeimos bendras verslas. MB „Naumanta“ išperkamas lizingu traktorius buvo pirktas miškininkystei vykdyti, tačiau MB „Naumanta“ pradėjus dirbti nuostolingai prieš metus ir buvo įsteigta nauja įmonė MB „Pilnas miškas“, kur šis traktorius su visais papildomais miškininkystei skirtais įrenginiais galimai artimiausiu metu ir bus perleistas šiai įmonei, o MB „Naumanta“ bus iškelta nemokumo/bankroto byla.
1.4. Nurodytos faktinės aplinkybės dėl pradelstų skolų, darbuotojų skaičiaus, naujai įsteigtos įmonės ir šioje įmonėje padidėjusio darbuotojų skaičiaus akivaizdžiai parodo atsakovės nesąžiningumą ir siekį nevykdyti pradelstų kreditorinių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
6. Ieškovas L. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis iš rekvizitai.lt apie MB „Pilnas miškas“.
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, šiais įrodymais atskirajame skunde yra grindžiami nauji argumentai, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, atsisako juos priimti ir nevertina sprendžiant ginčo klausimą.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo L. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės MB „Naumanta“ atžvilgiu atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės, kad gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantas (ieškovas) L. B. su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovės turtinė padėtis sunki (turi įsiskolinimų Sodrai, kitiems kreditoriams, neturi darbuotojų, taigi nevykdo veiklos, negeneruoja pajamų, jos turimos transporto priemonės mažos vertės), o atsakovės vadovo sutuoktinė įsteigė naują įmonę, kurioje padidėjo darbuotojų skaičius, kas, anot ieškovo, parodo atsakovės nesąžiningumą (galimą turto perleidimą minėtai įmonei) ir siekį nevykdyti pradelstų kreditorinių reikalavimų.
13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
14. Pažymėtina, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
15. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
16. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
17. Ieškovas L. B. savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė tik tuo, kad atsakovės MB „Naumanta“ turtinė padėtis sunki (turi įsiskolinimų Sodrai ir kitiems kreditoriams, neturi darbuotojų, taigi nevykdo veiklos, negeneruoja pajamų, turimas turtas mažos vertės). Taigi ieškovas laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio iš esmės net ir nesiejo su atsakovės galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrįsdamas išimtinai sunkia atsakovės turtine padėtimi. Tačiau vien atsakovės turtinės padėties kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab, kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
18. Pažymėtina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, net ir konstatavus prastą atsakovės turtinę padėtį, tačiau nenurodžius absoliučiai jokių motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau patenkinti reikalavimą, sukaupti.
20. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantas (ieškovas), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
21. Ieškovo L. B. atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės vadovo M. N. sutuoktinė R. N. įsteigė naują įmonę MB „Pilnas miškas“ ir būtent 2020 m. spalio 31 d. atsakovės įmonėje jau nesant nei vieno darbuotojo nuo 2020 m. lapkričio 4 d. MB „Pilnas miškas“ darbuotojų skaičius padidėjo nuo 3 iki 5. Šios aplinkybės, anot ieškovo, patvirtina, kad įmonės susijusios ir atsakovės turtas artimiausiu metu galimai bus perleistas naujai įsteigtai įmonei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad ieškovas šiais argumentais atsakovės nesąžiningumą grindžia tik atskirajame skunde, t. y. prašyme pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas šių argumentų apskritai nenurodė ir pirmosios instancijos teismas jų nevertino priimdamas skundžiamą nutartį. Antra, šie ieškovo atskirojo skundo argumentai yra grindžiami tik prielaidomis ir niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nenustatyti konkretūs atsakovės MB „Naumanta“ nesąžiningi veiksmai, kuriais siekiama pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
22. Pažymėtina, kad skolininko vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nesumokant reikalaujamos pinigų sumos, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik skolininko vengimas geruoju patenkinti kreditoriaus reikalavimus savaime nereiškia, kad skolininkas vengs vykdyti teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsakovė MB „Naumanta“ atsiliepime į ieškinį nesutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad galimai atsakovė su ieškovu neatsiskaito ne dėl savo sunkios turtinės padėties, o dėl reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai netenkino prašymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.