Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. B. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) 4 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią iki 2019 m. liepos 15 d. dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi. Ieškovas darbo funkcijas (krovinių pervežimą) vykdė su senu vilkiku, kurį dažnai reikėjo remontuoti, o remonto išlaidas jis apmokėdavo savo lėšomis. Ieškovo teigimu, jis neturėjo kuro kortelės, todėl savo lėšomis taip pat pirko kurą. Pasak ieškovo, jis su atsakovės vadovu M. N. buvo draugai, todėl M. N. prašydavo sumokėti už atsakovę, o ieškovas sąskaitas, kelionės lapus su kvitais sugrąžindavo atsakovei. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. atsakovė pervedė į ieškovo banko sąskaitą 550 Eur, tačiau liko nesumokėta 4 500 Eur. Ieškovo teigimu, nutraukus darbo sutartį atsakovės vadovas M. N. pažadėjo, kad 4 500 Eur skolą ieškovui grąžins artimiausiu metu, kai tik pagerės įmonės finansinė padėtis, tačiau iki šiol skolos negrąžino. Ieškovas turi įrašęs jo ir atsakovės vadovo M. N. telefoninių pokalbių įrašus, darytus 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 29 d., kuriuose M. N. žadėjo, kad grąžins pinigus.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė teigė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia vien tik garso įrašu, kuris yra padarytas neteisėtai, be atsakovės vadovo žinios. Ieškovas dirbo su transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 26 d. direktoriaus įsakymu kuro kortelė buvo priskirta šiai transporto priemonei, o už viską, ką ieškovas išleisdavo kelionėje (mašinos remontui, už kelius ir pan.), jam buvo apmokama, kuomet ieškovas pristatydavo čekius ar sąskaitas. Tokiu būdu atsakovė yra sumokėjusi ieškovui apie 500 Eur, visi byloje pateikti atsakovės surinkti čekiai yra apmokėti. Be to, atsakovė buvo sudariusi sutartį su UAB „LINĖJA transport“, pagal kurią ir išduodavo vairuotojams kuro korteles. Atsakovė, pasisakydama dėl garso įrašų, pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose garso įrašuose M. N. kalbėjo ne apie skolą už degalus, detales ir pan., bet apie kitus ieškovą ir M. N. siejusius santykius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Teismas nustatė, kad ieškovui, nuo 2018 m. kovo 26 d. dirbusiam vairuotoju–ekspeditoriumi, atsakovės vadovo 2018 m. kovo 26 d. įsakymu buvo suteikta transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta kuro kortelė. Teismas iš atsakovės į bylą pateiktų kelionės lapų ir čekių už visą ieškovo darbo laikotarpį nustatė, kad ieškovas pateikdavo darbdaviui duomenis apie savo maršrutus, suvartotus degalus, turėtas kitas išlaidas. Pagal atsakovės parengtą 2018 m. sausio 6 d. ir 2020 m. liepos 6 d. čekių ir kitų mokėjimo dokumentų suvestinę matyti, kad ieškovas buvo pateikęs čekius, jog savo lėšomis yra sumokėjęs 630,17 Eur, o jam išmokėta 630,88 Eur.

5. Teismas sprendė, kad jeigu ieškovas atsakovės, kaip darbdavio, vardu pirko prekes ar paslaugas, visais atvejais jis privalėjo įmonei pateikti apskaitos dokumentus. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Teismas pažymėjo, kad įmonėje vedama buhalterinė apskaita, ji sumokėti už prekes ar paslaugas darbuotojui ar kitam asmeniui gali tik pagal pateiktus rašytinius dokumentus.

6. Teismas ieškovo pateiktus garso įrašus pripažino leistinu įrodymu, nes, nors šie garso įrašai padaryti be atsakovės vadovo sutikimo, tačiau ieškovo ir atsakovės vadovo pokalbyje dalyvavo tik šalys, buvo kalbama apie dalykinius reikalus. Teismas sprendė, kad iš 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 29 d. padarytų pokalbio garso įrašų turinio negalima konstatuoti, jog ieškovui skolinga būtent MB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji įkurta 2017 m. gruodžio 29 d., ieškovas dirbti pradėjo 2018 m. kovo 27 d., o 2019 m. spalio 29 d. pokalbio metu pats ieškovas teigė jau du metus kalbantis apie skolą, t. y. tikėtina, jog skola susidarė 2017 m. spalio mėn. ar anksčiau. Be to, pokalbyje ieškovas teigia, kad turi „pasiimti lapus dėl atostoginių už savaitgalius“ (galimai skola susidariusi už darbą savaitgaliais ar atostogas), ir niekur neužsimenama apie atsakovės, kaip įmonės, skolą už degalus, detales ar kelių mokesčius. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. spalio 29 d. garso įraše M. N. sako, jog atsiskaitys, perves kartu su atlyginimu, kalbėjo, kad kitą mėnesį bus atsiskaitoma, tačiau ieškovas iš darbo atleistas daug anksčiau (2019 m. liepos 15 d.).

7. Teismas, išklausęs garso įrašus, padarė išvadą, kad ieškovas reikalauja iš M. N. kažkokios skolos, kurią šis žada grąžinti, tačiau skolos reikalaujama iš M. N., kaip fizinio asmens, bet ne iš įmonės, iš pokalbio aišku, jog nėra rašytinių įrodymų, reikalaujama M. N., kad šis pasirašytų vekselį, tačiau neaišku apie kokius ir su kuo susijusius teisinius santykius kalbama. Juolab, kad pats ieškovas patvirtino, jog jį su M. N. siejo bendri verslo interesai, susiję su miškininkyste, prieš MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimą abu kartu dirbo vairuotojais kitoje įmonėje, ieškovas laidavo už atsakovės prievoles. Teismo vertinimu, iš šalių pokalbio neaišku, iš kokių teisinių santykių ar sutarties kilo skola. Teismas sprendė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir turinys yra nepakankami faktui, jog atsakovė nesumokėjo pinigų ieškovui už jo darbo teisinių santykių metu pirktus degalus, apmokėtas paslaugas ar pan., konstatuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui, dirbusiam vairuotoju–ekspeditoriumi, buvo suteikta transporto priemonei priskirta kuro kortelė, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog ši kuro kortelė ieškovui buvo faktiškai perduota. Nebuvo pasirašytas kuro kortelės perdavimo–priėmimo aktas, nepasirašyti ir kiti dokumentai, kuriuose būtų apibrėžta kuro kortelės naudojimo tvarka, sąlygos, pinigų panaudojimo limitai, atsakomybė netinkamai panaudojus šią kortelę ir pan. Pasak ieškovo, jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad kuro kortelė jam fiziškai niekada nebuvo perduota, šia kuro kortele disponavo tik atsakovės vadovas M. N., kuris kartais užpildamas kurą į ieškovo vairuojamą transporto priemonę šia kortele ir sumokėdavo.

1.2. Teismas sprendime visiškai nevertino 2018 m. kelionės lapų, kurie pildyti atsakovės atsakingų darbuotojų, ant jų nėra ieškovo parašo. Kelionės lapuose nurodomi nuvažiuoti tūkstančiai kilometrų, tačiau nėra duomenų apie kuro pylimą. Šios aplinkybės, ieškovo nuomone, tik dar kartą patvirtina, kad atsakovės vykdytoje veikloje buvo toleruojama praktika, jog ieškovas užpildavo kuro iš savo asmeninių lėšų, o atsakovė pačioje šalių darbo teisinių santykių pradžioje pervesdavo dalį piniginių lėšų. Pasak ieškovo, tarp šalių egzistavo tarpusavio pasitikėjimu grįsti ir draugiški santykiai, todėl ieškovas sutiko ne tik laiduoti už atsakovę, bet ir kiekvienos savaitės pabaigoje perduodavo atsakovės vadovui visus pirkimo kvitus. Per visą darbo teisinių santykių laikotarpį ieškovas išleido apie 5 130 Eur savo asmeninių lėšų, tačiau tik darbo santykių pradžioje ieškovui buvo grąžinta apie 630 Eur.

1.3. Teismas neįvertino aplinkybės dėl atsakovės pateiktų dokumentų patikimumo ir jų prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovė pateiktose PVM sąskaitose faktūrose už kurą tik bylos nagrinėjimo metu atliko prierašus pieštuku apie transporto priemonę, kuria neva važiavo ieškovas Be to, atsakovės vadovo sutuoktinė teikdama paaiškinimus teismo posėdyje skaitė iš anksto paruoštą tekstą.

1.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pateikti pokalbių garso įrašai nepatvirtina atsakovės skolos ieškovui fakto. Pasak ieškovo, darbo teisiniai santykiai jį siejo tik su atsakove, todėl ieškovas su jos vadovu pokalbių metu ir kalbėjo apie darbinius klausimus. Be to, ieškovas už savo asmenines lėšas pirko kurą, tepalus, kelių mokesčius, transporto priemonės diržus, t. y. savo asmenines lėšas panaudojo išimtinai atsakovės vardu registruotai transporto priemonei, todėl šias lėšas ir turinti grąžinti būtent atsakovė. Ieškovo vertinimu, teismas neteisingai nustatė aplinkybes, kad ieškovas prašo skolos grąžinimo, kuri neva atsirado dar iki MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, nes šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, pati atsakovė pripažįsta, kad turėjo finansinių sunkumų, o iš pokalbio garso įrašų girdėti, jog kalbama apie atsakovės skolą asmeniškai ieškovui, atsakovės vadovas pripažino 4 500 Eur skolą, teigdamas, kad kitą mėnesį šią skolą grąžins, nes atsakovės finansinė padėtis stabili.

9. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymas „Dėl kuro kvitų apskaitos“, 2018 m. kovo 26 d. įsakymas „Dėl kuro kortelės priskyrimo transporto priemonei“, UAB „LINĖJA transport“ PVM sąskaitų faktūros ir suvestinės už 2018 m. balandžio 30 d. – 2019 m. liepos 17 d. laikotarpį, ieškovo vairuoto automobilio kelionių lapai ir išlikę kuro pirkimo kvitai – patvirtina, kad kuro kortelė ieškovui buvo perduota. Ieškovas kelionės lapus pildė neišsamiai, jų nepasirašė ir juose nenurodė piltų degalų kiekio. Prie tokių kelionės lapų buvo pridedami pirkto kuro čekiai, o mėnesio pabaigoje ar kas dvi savaites buvo pateikiamos UAB „LINĖJA transport“ PVM sąskaitos faktūros, kuriose detalizuotas pilto kuro kiekis. Visos kitos ieškovo išlaidos, susijusios su darbine veikla (transporto priemonės remontas, detalės, kelių mokesčiai ir pan.), būdavo apmokamos ieškovui po to, kai šis pristatydavo išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaitas, čekius, kvitus.

2.2. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė jam skolinga 4 500 Eur. Visi ūkio subjektai įsigijus kuro privalo išduoti čekį, kuris turi PVM sąskaitos faktūros galią, todėl ieškovas privalėjo pateikti atsakovei šiuos čekius, kurie, įvertinus jų pagrįstumą, būtų buvę apmokėti. Ieškovas ne tik konkrečiai nenurodė, kada ir kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis neva susidarė atsakovės skola jam, bet taip pat jokiais įrodymais nepagrindė, kad atsakovė jam yra skolinga. Pasibaigus darbo sutarčiai (2019 m. liepos 15 d.) ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

2.3. Ieškovo pateikti garso įrašai nesudaro net prielaidų teigti, kad pokalbiai tarp ieškovo ir atsakovės vadovo yra apie neapmokėtas paslaugas, susijusias su darbine ieškovo veikla. Priešingai, pokalbio šalys niekur neužsimena apie atsakovės, kaip įmonės, skolą už degalus, detales ar kelių mokesčius, o ieškovas pokalbių metu prašo apmokėti skolą, galimai kilusią dar iki MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo Juridinių asmenų registre, iš M. N., kaip fizinio asmens.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 29 d., ieškovas vairuotoju–ekspeditoriumi MB „(duomenys neskelbtini)“ priimtas dirbti 2018 m. kovo 26 d., atleistas 2019 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2020 m. kovo 10 d. ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 500 Eur skolą, susidariusią ieškovui iš asmeninių lėšų apmokant atsakovei priklausančio vilkiko eksploatavimo išlaidas, taip pat procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė nesumokėjo ieškovui pinigų už ieškovo darbo teisinių santykių metu pirktus degalus, suteiktas paslaugas ar pan. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

12. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo, rašytinių paaiškinimų argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.

13. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, kaip darbdavė, šią pareigą įgyvendino tinkamai.

14. Iš atsakovės direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymo dėl kuro kvitų apskaitos Nr. 18-01-03-1 nustatyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78, 79 straipsniais, kuro kvitus darbuotojai turi pristatyti darbo savaitės pabaigoje, o apskaitoje jie turi būti saugomi ne trumpiau kaip iki PVM sąskaitų faktūrų gavimo iš tiekėjų dienos. Iš 2018 m. ir 2019 m. kelionės lapų matyti, kad ieškovui, kaip atsakovės vairuotojui, kelionėms buvo perduota transporto priemonė „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. įsakymu dėl kuro kortelės priskyrimo transporto priemonei Nr. 18/03/26-2 kuro kortelė Nr. 704487506255001674, papildomas Nr. 139, priskirta transporto priemonei, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 30 d. tarp UAB „LINĖJA transport“ ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. KUR 18/11, kuria UAB „LINĖJA transport“ įsipareigojo perduoti atsakovei „Circle K Lietuva“ kuro korteles, suteikiančias galimybę gauti automobilių degalų ir būti aptarnautiems, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už sunaudotus degalus ir paslaugas.

15. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovui buvo perduota kuro kortelė, tačiau kuro kortelei Nr. 704487506255001674 esant priskirtai transporto priemonei, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesant duomenų, kad ta pati kuro kortelė galėjo būti naudojama kelioms transporto priemonės, į bylą esant atsakovės pateiktiems degalų pirkimo kvitams, kuriuose nurodytas naudotos kuro kortelės numeris, UAB „LINĖJA transport“ išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, iš kurių matyti, jog kuro kortelė Nr. 704487506255001674 buvo aktyviai naudojama, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo teiginius apie kuro kortelės jam neperdavimą.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė iš dalies sutiko su ieškovo teiginiais, jog buvo pavienių atvejų, kuomet ieškovas už kurą ar transporto priemonės remonto paslaugas (dirželio, padangos pakeitimą) sumokėjo asmeninėmis lėšomis. Atsakovės teigimu, šios ieškovo išlaidos sudarė 630,17 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė paminėtas ieškovo išlaidas patvirtinančius įrodymus, kuriuos ieškovas buvo pateikęs atsakovei, taip pat lentelę, kurioje detalizuotas ieškovo asmeninių išlaidų padengimas 630,88 Eur sumai. Ieškovas apeliaciniame skunde patvirtina, kad jam buvo grąžinta apie 630 Eur, tačiau akcentuoja, kad liko nesumokėta 4 500 Eur skolos suma. Visgi ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis negali pateikti 4 500 Eur skolą patvirtinančių rašytinių įrodymų, byloje nėra duomenų, jog šie įrodymai buvusio darbdavio tyčia būtų sunaikinti ar prarasti.

17. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kelionės lapų už 2018 m., kuriuose nurodomi nuvažiuoti kilometrai, tačiau nėra duomenų apie įpiltą kurą, ant kelionės lapų nėra nei vieno ieškovo parašo. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad kiekvienai įmonei yra svarbi tiksli transporto kuro sąnaudų apskaita, todėl būtina vadovautis kuro apskaita transporto kelionės lapuose. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako taip pat ūkio subjekto vadovas. Atsižvelgdama į veiklos pobūdį, važiavimo dažnumą ir kitas darbo sąlygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų parašais, turi būti įforminamas degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas. Transporto kuro sąnaudos gali būti apskaičiuotos pagal nustatytas kuro sąnaudų normas, kelionių lapuose įregistruotus kelionių maršrutus arba tikslines išvykas. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas atsakovės kuro apskaitos vedimo tinkamumo ir dėl to vadovui kylančios atsakomybės klausimas. Šiuo atveju prie ieškovo naudotos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapų yra pridėti naudojantis minėtai transporto priemonei priskirta kuro kortele Nr. 704487506255001674 įsigytų degalų pirkimo kvitai, UAB „LINĖJA transport“ už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. liepos 17 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jų detalizacijos, todėl vien degalų kiekio neįrašymas į kelionės lapus ir ieškovo parašo ant šių kelionės lapų nebuvimas nepagrindžia ieškovo teiginių apie atsakovės skolą.

18. Ieškovas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą ieškovo pateiktų 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 29 d. garso įrašų vertinimą, teigdamas, kad šie įrašai akivaizdžiai pagrindžia atsakovės skolą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Išklausius 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 29 d. garso įrašus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paminėti garso išrašai yra neinformatyvūs, iš jų turinio negalima daryti išvados, jog atsakovė yra skolinga ieškovui už degalus, įrengimus, paslaugas ar pan. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. spalio 15 d. pokalbio metu ieškovas užsiminė apie 4 500 Eur skolą, tačiau atsakovės vadovui M. N. telefonu atsisakius apie tai kalbėti, negalima teigti, jog atsakovė yra skolinga ieškovui 4 500 Eur sumą už degalus, transporto priemonės remontą ir pan. 2019 m. spalio 29 d. pokalbio metu atsakovės vadovas M. N. žadėjo ieškovui sumokėti skolą, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame pokalbyje neužsimenama, kad ieškovui skolinga atsakovė, o ne asmeniškai jos vadovas, taip pat nėra jokių užuominų apie šios skolos susidarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad 2019 m. spalio 29 d. pokalbio metu paties ieškovo pasakyta frazė, jog apie skolos sumokėjimą kalbama jau 2 metus, sudaro pagrindą ieškovo teiginius apie atsakovės skolą ieškovui vertinti kaip nepagrįstus. Kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 29 d., ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“ priimtas dirbti 2018 m. kovo 26 d., atleistas 2019 m. liepos 15 d. Ieškovo ir atsakovės vadovo M. N. pokalbis vyko 2019 m. spalio 29 d., o tai suponuoja išvadą, kad įrašyto pokalbio metu buvo kalbama apie skolą, kuri, jeigu ji yra (buvo), susidarė dar iki atsakovės įsteigimo. Nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų apie atsakovės skolą ieškovui, 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 29 d. garso įrašų pagrindu ieškovo atsakovei pareikštas ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

19. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, tenkinamas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą. Atsakovės turėtos 800 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 524,2 Eur * 1,3 = 1 981,46 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovei likviduojamai dėl bankroto mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“, juridinio asmens kodas 302675832, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.