- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2YT-18618-964/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13314-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- VĮ „Turto bankas“
- Kreditorius
- S. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja S. V., antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2020-04-24 patvarkymą Nr. S-20-15-5579 vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/00241 bei įpareigoti antstolę grąžinti nurašytas lėšas. Nurodė, kad 2015-03-09 mirusio E. Č. turėtą turtą – ½ buto, esančios (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė. Antstolė Virginija Meškauskienė pateikė pareiškėjui, kuris minėto buto dalį valdo patikėjimo teise, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Nors VĮ Turto bankas pranešė antstolei, kad kol nebus priimti poįstatyminių teisės aktų projektai, jis negali spręsti palikėjui E. Č. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais klausimų, tačiau antstolė areštavo 2 280,79 Eur sumą ir nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2020-04-24 jos rezervuotos. Su antstolės veiksmais nesutinka, nes antstolės prašoma sumokėti suma yra susidariusi kaip palikėjo E. Č. prievolė ir valstybė ją galės įvykdyti tik neviršydama jai perėjusios paveldėto turto tikrosios vertės. Tikroji turto vertė nustatoma tik pardavus turtą. Nagrinėjamu atveju valstybės paveldėtas turtas dar nėra realizuotas, todėl antstolė nepagrįstai pareikalavo sumokėti ir areštavo VĮ Turto banko pinigines lėšas 2 280,79 Eur sumai, kurios gali viršyti paveldimo turto vertę, nes valstybės paveldėtas turtas yra apsunkintas hipoteka. Valstybės paveldėta ½ buto dalis yra įkeista, šios dalies vidutinė rinkos vertė – 12 600 Eur, paveldėjimo byloje yra kitų E. Č. kreditorių, kurių reikalavimai viršija paveldėto valstybės turto vertę, todėl antstolė V. Meškauskienė nepagrįstai areštavo 2 280,79 Eur sumą, nes paveldėto turto vertė yra mažesnė net už išieškotiną sumą vykdomojoje byloje ir viršija paveldėto turto vertę. Analogiškose bylose Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi civ. byloje 2S-1665-413/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1942-258/2019 konstatavo, kad kol nėra realizuotas pareiškėjo turtas ir nėra žinoma kokia suma pareiškėjui liks už parduotą turtą prieš tai atsiskaičius su įkaito turėtoju, antstolė negali nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos piniginių lėšų ir atitinkamai negali įpareigoti pareiškėjo nurodyti sąskaitą, į kurią antstolė nukreips išieškojimą.
Antstolė 2020-05-08 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad vykdymo veiksmus atliko tik toje apimtyje, kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidomis, o ne kaip priteistos skolos iš įpėdinio, paveldėto turto ribose. CPK 668 str. 2 d. pagrindu išieškojimas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų gali būti vykdomas tik iš joms priklausančių lėšų. Skolininko negalėjimas atlikti konkrečių veiksmų (jo teigimu – turto realizavimo) sąlygotas paties skolininko neveikimo.
Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdomojoje byloje Nr.0015/20/00241 vykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-2252-962/2019 dėl 19 587,41 Eur skolos, 2 0150 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo S. V. iš VĮ Turto banko. Antstolė 2020-02-25 patvarkymu šį vykdomąjį dokumentą priėmė, 2020-02-26 paskaičiavo 203,39 Eur vykdymo išlaidų ir priėmė raginimą VĮ Turto bankui įvykdyti sprendimą, kuriuos pareiškėjui įteikė 2020-03-02. Tos pačios dienos raštu VĮ Turto bankas informavo, kad kol nebus priimti poįstatyminių teisės aktų projektai, jis negali spręsti palikėjui E. Č. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais klausimų. 2020-04-24 antstolė priėmė vykdomo išlaidų apskaičiavimą (1 507,63 Eur sumai), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei nurodymą priverstinai nurašyti nuo VĮ Turto banko 2 280,79 Eur sumą. Pastarasis nurodymas pateiktas vykdymui Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai.
Remiantis bylos duomenis, valstybė po E. Č. mirties paveldėjo ½ jo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, šį turtą pareiškėja valdo patikėjimo teise.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Paveldėjimo universalumo principas suponuoja įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas, nes palikimą priėmęs įpėdinis perima ne tik palikėjo teises, bet ir pareigas. Įpėdinių atsakomybė nėra ribojama paveldėjimo atsiradimo pagrindo, t. y. paveldima pagal įstatymą ar testamentą, bet ji gali būti ribojama priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo ar įpėdinio statuso.
Lietuvos Respublikoje įpėdinių atsakomybės ribojimai įtvirtinti CK 5.53 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 5.55 straipsnio, reglamentuojančio palikimo administravimą, 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo, bei CK 5.62 straipsnio, reglamentuojančio palikimo perėjimą valstybei, 3 dalyje, įtvirtinančioje, kad valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo atveju valstybė paveldi palikėjo skolas, kurias turi padengti paveldėto turto ribose, tačiau CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostata draudžia vykdyti išieškojimą iš valstybės turto. Tai reiškia, kad vykdymas realizuojant šį turtą CPK tvarka negalimas. Valstybė, realizavusi paveldėtą turtą pagal nustatytą tokio turto realizavimo tvarką, neviršydama gautų lėšų įvykdo paveldėtą palikėjo prievolę sumokėdama į antstolio sąskaitą paveldėtos prievolės dydžio lėšas. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą.
Visgi atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodyti draudimai taikomi, kai vykdomas mirusio asmens skolų išieškojimas, o ne valstybės.
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1313-555/2019 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir ieškovės S. V. ieškinį tenkino visiškai, padidino iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškovės S. V. naudai priteistą skolos sumą iki 19 587,41 Eur, o bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 050 Eur, papildomai priteisė iš VĮ Turto banko ieškovės S. V. naudai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Taigi VĮ Turto bankas minėtoje byloje, kurioje išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš VĮ Turto banko, pralaimėjusio bylą. Darytina išvada, kad tai valstybės, o ne velionio E. Č. skola, todėl jai netaikomos normos, reglamentuojančios ribotą valstybės atsakomybę už palikėjo skolas.
Pateikus antstolei vykdomąjį raštą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo antstolei vykdyti, ji paskaičiavo vykdymo išlaidas. Dalį jų, t.y. 130,79 Eur, sudaro išlaidos už 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą.
CPK 668 str. 2 d. pagrindu išieškojimas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto ir mirusio skolininko turtą paveldi valstybė.
Atsižvelgiant į tai, kad 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidos yra valstybės skola, kuri susidarė VĮ Turto bankui pralaimėjus bylą su S. V., o 130,79 Eur – vykdymo išlaidos, pateikus vykdomąjį dokumentą dėl bylinėjimosi išlaidų vykdyti antstolei, ji turėjo teisę nukreipti aukščiau nurodytos, t.y. 2 280,79 Eur, sumos išieškojimą į Turto banko lėšas, todėl antstolės nurodymas priverstinai nurašyti nuo VĮ Turto banko sąskaitos 2 280,79 Eur sumą teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjo nurodytos apeliacinės instancijos nutartys, priimtos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2S-1665-413/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1942-258/2019 skiriasi faktinėmis aplinkybėmis (nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pačios valstybės, o ne skolos pagal velionio prievoles), todėl aukščiau nurodyta teismų praktika nėra taikytina nagrinėjamoje situacijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644, 290, 291, 443, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo VĮ Turto banko skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.