Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, atstovei Eglei Dervinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui, Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys - AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir LR Sveikatos apsaugos ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas K. B. 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-12-18 sprendimą Nr. 56-94, priteisti iš atsakovų Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo ir Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 150 000 Lt (43 443 EUR) neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas K. B. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. liepos 11 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui, Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-12-18 sprendimą Nr. 56-94, priteisti iš atsakovų 43 443 EUR neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad jis atliko teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2011-08-03 iki 2011-08-10, o Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – nuo 2011-08-10 iki 2011-09-09. Ieškovas yra ir bausmės atlikimo laikotarpiu buvo priklausomas nuo opiatų – 1994 m. ieškovui diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiatus, priklausomybės nuo jų sindromas, 2002 m. ieškovui buvo pradėtas taikyti pakaitinis gydymas metadonu. Nuo 2011-08-01, kai ieškovas buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ir nuvežtas į komisariatą, vėliau – į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bei į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, ieškovui neteisėtai buvo nutrauktas pakaitinis gydymas metadonu. Ieškovui būnant įkalinimo įstaigose nebuvo įsteigto reabilitacijos centro, kaip tai numatė Teisingumo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-22 įsakymu Nr. 118/V-234 patvirtinta Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarka, ir, ieškovui prašant žodžiu ir raštu, nebuvo suteiktas reikalingas gydymas, pažeista ieškovo teisė gauti medicinos pagalbą, kadangi ieškovui paskirtas gydymas visiškai netiko ligos atveju, dėl ko ieškovui buvo sukelta didesnė įtampa nei būtina ir neišvengiama sulaikymo atveju, ko pasėkoje ieškovas patyrė fizines ir dvasines kančias, pablogėjo ieškovo socialinė adaptacija, pasunkėjo integracija į visuomenę.Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opiatų gydyti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-08-06 įsakymu Nr. V-653, 19 punkte nustatyta, kad pacientui pakaitinį palaikomąjį gydymą metadonu gali nutraukti gydytojų konsultacinė komisija, pakaitinis gydymas metadonu gali būti nutrauktas atsisakius pacientui arba bendru gydytojo psichiatro ir paciento sutikimu, nutraukiant pakaitinį palaikomąjį gydymą pacientui taikomas ambulatorinis arba stacionarinis abstinencijos būklės gydymas. Šiuo atveju nebuvo pakaitinio gydymo metadonu nutraukimo sąlygų – ieškovo sutikimo arba ieškovo ir gydytojo psichiatro bendro sutarimo, gydymą metadonu nutraukė ne gydytojų konsultacinė komisija.Neteisėtai nutrauktas pakaitinis gydymas metadonu sukėlė ieškovui abstinencijos būklę: ieškovas nuolat jautė skausmą – „laužė“ kaulus, sąnarius, kankino nuolatinis nerimas, nuolat besikeičianti savijauta – tai mušė prakaitas, tai krėtė drebulys, ieškovas negalėjo užmigti, dirgino aplinkiniai garsai, kvapai, niekada neišjungiama šviesa. Dėl nuolatinio skausmo, nemigos, prastos savijautos atsirado depresija, ieškovas nebematė gyvenimo prasmės, paniro į apatiją, nebenorėjo bendrauti su žmonėmis, jam kilo suicidinių minčių.Ieškovas akcentuoja, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-11 nutartis byloje Nr. A822-974/2013, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl gydymo metadonu nutraukimo, turi prejudicinę galią ir joje nustatytos aplinkybės nebėra nustatinėjamos iš naujo. Minėtoje teismo nutartyje buvo konstatuotos aplinkybės, kad K. B. metadono vartojimas buvo būtinas.Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėto, staigaus pakaitinio gydymo metadonu nutraukimo ieškovo sveikatai galėjo kilti rimtų padarinių: jis (K. B.) serga kardiologine liga, 2006 m. ieškovui buvo atlikta triburio širdies vožtuvo operacija, dėl šios ligos nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, taigi ieškovo širdis yra silpna, ją reikia saugoti, o dėl abstinencijos jaučiamas stiprus skausmas širdies plote, buvo nustatyta širdies aritmija, bijoma, kad nekiltų komplikacijų. Šios aplinkybės liudija, kad neapgalvotais ir neteisėtais veiksmais ieškovui galėjo būti sukelta rimtų sveikatos problemų. Palaikomojo gydymo metadonu nutraukimas pakenkė ieškovo bendrai sveikatos būklei - iš medicininių dokumentų matyti, kad somatinė ir psichinė būsena po arešto bausmės atlikimo buvo pablogėjusi, miegas - sutrikęs. Be to ieškovas iki arešto bausmės atlikimo dalyvavo metadono programoje ir priklausomybė tapo kontroliuojama, socialinis gyvenimas stabilizavosi, tačiau kaip matyti iš medicininių dokumentų, 2012 metais ieškovas patyrė atkrytį - vėl pradėjo vartoti heroiną, todėl iš naujo turėjo pradėti reabilitaciją. Ieškovas yra įsitikinęs, kad dėl neteisėtų laisvės atėmimo įstaigų sveikatos priežiūros specialistų veiksmų ieškovui buvo sukeltos nepakeliamos kančios, dėl abstinencijos būklės ieškovas kankinosi, buvo pažemintas orumas, patirti stiprūs dvasiniai išgyvenimai ir depresija.Atsakovas Lukiškių tardymo-izoliatorius kalėjimas su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tiek Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo konsultuotas gydytojų-psichiatrų, kurie įvertino ieškovo būklę ir skyrė abstinencijos būklės gydymą kitais vaistais. Po 2011-08-30 gydytojo-psichiatro konsultacijos ieškovo ligos istorijoje pažymėta, kad ieškovo savijauta yra geresnė, likęs tik miego sutrikimas, ieškovui buvo paskirti vaistai miego korekcijai. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų įstaigose ieškovui skirtas gydymas buvo adekvatus, ieškovo sveikatos būklė pagerėjo.Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas nebuvo diskriminuojamas ir jam buvo taikomas ambulatorinis gydymas bei psichiatro konsultacija. Atsakovas taikė ieškovui gydymą įvairiais medikamentais, išskyrus opioidinius preparatus, kurie iki šiol įkalinimo įstaigoje yra nenumatyti ir neleidžiami. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui net nebūtų galima taikyti pakaitinio gydymo metadonu, kadangi ieškovas per trumpai buvo įkalinimo įstaigoje, o pagal Priklausomybės ligų ir reabilitacijos standartus šis gydymas taikomas ne mažiau kaip metus laiko. Be to nuteistųjų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, gydymas yra organizuojamas vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio nuostatomis, taip pat Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 118/V-234 „Dėl Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos patvirtinimo“. Pastaroji tvarka nustato priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ligomis sergančių, laisvės atėmimo bausmę atliekančių, nuteistųjų gydymo tvarką laisvės atėmimo vietose. Atsakovo nuomone, kadangi nebuvo pataisos namų pareigūnų veiksmų ar neveikimo, dėl ko galėjo atsirasti žala ieškovui, negali būti pripažinta buvus neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą) kaip vieną iš būtinų elementų civilinei atsakomybei kilti. Tą yra pažymėjusi ir Valstybės kontrolė 2011-11-30 atlikto tyrimo ataskaitoje Nr. VA-P-10-10-19 „Metadono vartojimas Lietuvoje 2009-2010 metais“.Atsižvelgiant į EŽTT teisminę praktiką, ieškovo bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose, nesuteikiant jam reikalingo pakaitinio gydymo metadonu bei neužtikrinant minimalių žmogaus orumą saugančių įkalinimo sąlygų, pažeidė EŽTK 3 straipsnį, kadangi dėl nesuteikto gydymo, ieškovas patyrė dideles fizines ir dvasines kančias, menkavertiškumo jausmą, kurių buvo galima išvengti, jei valstybė būtų užtikrinusi reikalingo gydymo tęstinumą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis. Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opiatų gydyti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr.V-653, galiojusio sveikatos apsaugos paslaugų ieškovui teikimo įkalinimo įstaigose metu, 1 priedo 25 punkte, kaip viena iš pakaitinio gydymo pasibaigimo priežasčių, nurodyta patekimas į įkalinimo įstaigą. Tvarkos 19 punkte nurodyta, kad, nutraukus palaikomąjį gydymą metadonu, pacientui taikomas ambulatorinis arba stacionarinis abstinencijos gydymo būdas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui buvo taikomas ambulatorinis abstinencijos būklės gydymas, ši būklė taikyto gydymo eigoje pagerėjo, išlikus miego sutrikimams, gydymas buvo tęsiamas ir koreguojamas. Pažymėtina ir tai, kad po bausmės atlikimo ieškovas 2014 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, tačiau pagal nusiskundimus ieškovui abstinencijos būklė nebuvo diagnozuota, detoksikacija ir gydymas metadonu netaikyti, o miego ir nerimo korekcijai paskirtas gydymas. Pakartotiniam gydymui metadonu ieškovas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kreipėsi tik 2012 m. gruodžio 8 d., todėl gydytoja psichiatrė padarė išvadą, kad iki 2012 m. gruodžio 8 d. ieškovo būklė buvo patenkinama. Iš byloje esančių duomenų apie ieškovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas matyli, kad ieškovą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2011 m. rugpjūčio 4 d., t.y. kitą dieną po atvykimo, apžiūrėjo gydytojas psichiatras, kuris skyrė ieškovui 7 dienų gydymo kursą.Ieškovui atvykus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, ieškovui paskirtas gydymas buvo tęsiamas. 2011 m. rugpjūčio 30 d. ieškovą konsultavo gydytojas psichiatras, kuris ieškovo ligos istorijoje įrašė, kad ieškovas jaučiasi geriau, tik blogai miega naktimis, ieškovui paskirtas miego sutrikimo gydymas. Gydytojas psichiatras ieškovą konsultavo ir 2011 m. rugsėjo 6 d., ieškovas skundėsi išlikusiu miego sutrikimu, todėl buvo koreguotas miego sutrikimo gydymas. Iš šių duomenų matyti, kad konkrečiomis aplinkybėmis ieškovui buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, t.y. iš karto buvo taikytas ambulatorinis abstinencijos gydymo būdas, taikytas gydymo būdas buvo tinkamas, nes ieškovo būklė pagerėjo, o po bausmės atlikimo, ieškovui kreipusis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, pagal nusiskundimus ieškovui abstinencijos būklė nebuvo diagnozuota, įkalinimo įstaigose ieškovas nuolat buvo konsultuojamas gydytojo psichiatro. Tai, kad ieškovui kurį laiką tęsėsi abstinencijos būklė, nesudaro pagrindo teigti, kad ši būklė buvo gydoma netinkamai. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2014 m. lapkričio 12 d. rašte Nr.V2-01-287 nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti ieškovui skirti vaistai įprastai yra skiriami taikant detoksikacijos gydymą. Ieškovas neteikė įrodymų, kad abstinencijos būklei gydyti turėjo būti naudojami kiti medikamentai ar kitos jų dozės, kurie iš karto pašalintų visus abstinencijos simptomus.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo K. B. ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovai ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė tenkinti, palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad neteisėti atsakovų veiksmai neužtikrino ieškovui tęstinio gydymo metadonu, dėl ko jam buvo padaryta žala. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos po netinkamo gydymo, ieškovas iš esmės buvo abstinencijos būsenoje, todėl priėmė neadekvatų sprendimą nesigydyti metadonu (gydėsi antidepresantais, kuriuos išrašė psichiatrė). Vėliau, supratęs, kad tai buvo blogas sprendimas, kreipėsi į priklausomybės ligų centrą dėl gydymosi. Teismo posėdžiuose atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad metadono programa nėra šimtaprocentinė nuo priklausomybės ligų gydymo programa. Tai yra tik lengviausias būdas numalšinti vartojimo pojūčius. Atsakovai taikė pakaitinį gydymą, nes gydymas metadonu ir jo programa nėra įtvirtinta įstatyme ir atsakovai neturi tam skirtų asignavimų. Teismo posėdžiuose atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, atstovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, nurodė, kad ieškovas nepagrindžia ir neįrodo visų deliktinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas įrodinėja, kad pradėjo vartoti narkotines medžiagas dėl to, kad sulaikymo metu ir įkalinimo įstaigose nebuvo gydytas metadonu, tačiau ieškovo gyvenimo patirtis rodo priešingai, ne išimtis buvo ir šiuo atveju. Valstybė neprisidėjo prie blogesnės ieškovo būklės nei buvo anksčiau. Ieškovui buvo taikytas analogiškas gydymo metodas, kurio įstatymas nedraudžia.Teismo posėdžiuose trečiųjų asmenų atstovai su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė savo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus.Ieškinys tenkintinas iš dalies.Byloje nustatyta, kad ieškovui K. B. 1994 m. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiatus, priklausomybės nuo jų sindromas, 2002 m. ieškovui buvo pradėtas taikyti pakaitinis gydymas metadonu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendžiu ieškovui buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, kurią nuo 2011-08-03 iki 2011-08-10 ieškovas atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, o nuo 2011-08-10 iki 2011-09-09 – Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Ieškovo buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje metu pakaitinis gydymas metadonu ieškovui nebuvo tęsiamas, o abstinencijos būklė buvo gydoma kitais medikamentais.Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos administraciją, prašydamas jį gydyti nuo narkotinės priklausomybės farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu). Į jo prašymą 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo atsakyta, kad po 2011 m. rugpjūčio 30 d. psichiatro konsultacijos jo ligos istorijoje buvo atžymėta, kad savijauta yra geresnė, likęs tik miego sutrikimas, paskirti vaistai miego korekcijai.Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2014-12-18 sprendimu Nr. 56-94 nusprendė, kad žala, teikiant ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime ir Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, nebuvo padaryta. Ieškiniu ieškovas ginčija nurodytą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-12-18 sprendimą Nr.56-94 dėl jo išvadų nepagrįstumo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-04-11 nutartyje (bylos Nr. A822-974/2013) nagrinėjo aplinkybes, susijusias su gydymo metadonu nutraukimu, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šioje byloje buvo liudytojais apklausti L. A.-B., A. G., E. S. ir J. B. (dabar – L.), kurių parodymai užfiksuoti minimoje nutartyje.Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą iš esmės grindžiamas tuo, kad įkalinimo įstaigose jam nebuvo užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra, nes buvo nutrauktas jam iki tol taikytas pakaitinis gydymas metadonu. Ieškovas jo sveikatai ir orumui padarytą žalą sieja su stipria abstinencijos būkle, kurią sukėlė nutrauktas gydymas metadonu. Atsakovai su tuo nesutinka, nurodydami, kad ieškovui buvo skirtas alternatyvus gydymas ir jis buvo pakankamas.Teismo posėdyje apklausti liudytojai davė parodymus, kurie iš esmės yra pakankami konstatuoti, kad ieškovui metadono vartojimas buvo būtinas, o būtent: liudytoja L. A.-B. (ieškovo sutuoktinė) parodė, kad jos vyras (ieškovas) metadono programoje dalyvavo ilgą laiką ir tokiu būdu galėjo normaliai gyventi. Tuo tarpu, nevartojant metadono, jį kankindavo nemiga, nuotaikų pokyčiai, raumenų skausmai, todėl ji tuo laikotarpiu neleisdavo ieškovui bendrauti su dukra. Tiek ieškovas, tiek liudytoja tikėjosi, jog ir įkalinimo vietoje ieškovui bus duodamas metadonas, nes jo vartojimo negalima staigiai nutraukti. Išėjus iš įkalinimo įstaigos, ieškovas nusprendė negrįžti į metadono programą, nes tikėjosi, kad sugebės pats susitvarkyti, bet nesugebėjo - pablogėjo jo sveikatos būklė, todėl po metų grįžo į programą. Liudytojas (buvęs ieškovo advokatas) A. G. parodė, kad susitikimo įkalinimo įstaigoje metu ieškovas jam sakė, kad jo sveikata prasta, naktimis nemiega, nes jam netaikomas gydymas metadonu. Dėl to advokatas padėjo ieškovui surašyti skundą.Liudytojas E. S. (Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas) parodė, kad, nutraukus gydymą įkalinimo įstaigose, ieškovui įvyko paūmėjimas, metadonas yra pagrindinis šiuolaikinis gydymo būdas, o detoksikacija - neefektyvus gydymo būdas, nutraukus metadono vartojimą iškyla grėsmė paciento gyvybei, nutraukimas yra labai rizikingas, rezultatai labai abejotini, gydymui metadonu šiuo atveju alternatyvų nėra, kadangi ieškovas yra sunkus ligonis. Liudytojas mano, kad įkalinimo įstaigose gydymas metadonu ieškovui buvo nutrauktas nepagrįstai, o skirti vaistai neatstojo metadono vartojimo.Liudytoja J. L. (gydytoja-psichiatrė) parodė, kad ieškovą kažkada gydė, jis dalyvavo metadono programoje. Jeigu drastiškai nutraukiamas metadono vartojimas, ištinka abstinencijos sindromas, kuris iššaukia ir kitų turimų ligų paūmėjimą. Pažymėjo, kad į įkalinimo įstaigas Lietuvoje metadonas nėra teikiamas, nes tai nėra numatyta teisės aktuose. Ieškovas jai sakė, kad, nutraukus metadono vartojimą, jam buvo labai blogai.Pažymėtina, kad visi byloje apklausti liudytojai davė iš esmės tapačius parodymus, kaip ir apklausiami administracinėje byloje, kas yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-11 nutartyje (bylos Nr. A822-974/2013), todėl netikėti ir nesiremti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Taigi liudytojų parodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ir įkalinimo įstaigose metadono vartojimas jam buvo būtinas, tačiau jis jo negavo ir metadono vartojimo nutraukimas neatitiko įstatymo nuostatų.Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opiatų gydyti tvarkos aprašo (patvirtinto LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653) 19 punkte nustatyta, kad: pacientui pakaitinį palaikomąjį gydymą metadonu gali nutraukti Gydytojų konsultacinė komisija; pakaitinis gydymas metadonu gali būti nutrauktas tik atsisakius pacientui, arba bendru gydytojo psichiatro ir paciento sutikimu; nutraukiant pakaitinį palaikomąjį gydymą pacientui taikomas ambulatorinis arba stacionarinis abstinencijos būklės gydymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo pakaitinio gydymo metadonu nutraukimo sąlygų – nebuvo ieškovo (paciento) sutikimo arba ieškovo (paciento) ir gydytojo bendro sutarimo, gydymą nutraukė ne Gydytojų konsultacinė komisija. Šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje iš esmės neneigia ir atsakovai, motyvuodami tuo, kad, nepaisant nurodytų aplinkybių, ieškovui buvo skirtas alternatyvus gydymas – įkalinimo įstaigose ieškovas buvo konsultuotas gydytojų-psichiatrų, kurie įvertino ieškovo būklę ir skyrė abstinencijos būklės gydymą kitais vaistais.Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse esantys narkologiniai ligoniai, asmenys, piktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą kaip ir kiti asmenys.Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opiatų gydyti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653, galiojusio sveikatos apsaugos paslaugų ieškovui teikimo įkalinimo įstaigose metu, 1 priedo 25 punkte, kaip viena iš pakaitinio gydymo pasibaigimo priežasčių, nurodytas patekimas į įkalinimo įstaigą. Tvarkos 19 punkte nurodyta, kad, nutraukus palaikomąjį gydymą metadonu, pacientui taikomas ambulatorinis arba stacionarinis abstinencijos gydymo būdas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui buvo taikomas ambulatorinis abstinencijos būklės gydymas, tačiau išliko miego sutrikimai, kiti abstinencijos būklės požymiai. Ieškovą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2011 m. rugpjūčio 4 d. (jau kitą dieną po atvykimo) apžiūrėjo gydytojas psichiatras, kuris skyrė ieškovui 7 dienų gydymo kursą. Ieškovui atvykus j Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, ieškovui paskirtas gydymas buvo tęsiamas. 2011 m. rugpjūčio 30 d. ieškovą konsultavo gydytojas psichiatras, kuris ieškovo ligos istorijoje įrašė, kad ieškovas jaučiasi geriau, tik blogai miega naktimis, ieškovui paskirtas miego sutrikimo gydymas. Gydytojas psichiatras ieškovą konsultavo ir 2011 m. rugsėjo 6 d., ieškovas skundėsi išlikusiu miego sutrikimu, todėl buvo koreguotas miego sutrikimo gydymas. Nurodyti duomenys konkrečiomis aplinkybėmis sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nes pagrindiniai abstinencijos požymiai išliko visą laiką (ieškovo, liudytojo E. S., kitų liudytojų parodymai). Tai, kad ieškovui kurį laiką tęsėsi abstinencijos būklė, savo procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažįsta ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LR Teisingumo ministerija bei tvirtina byloje esantys įrodymai. Nors Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2014 m. lapkričio 12 d. rašte Nr.V2-01-287 nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti ieškovui skirti vaistai įprastai yra skiriami taikant detoksikacijos gydymą, liudytoju apklaustas E. S., kurio išsilavinimas, kvalifikacija ir darbinė patirtis nekelia abejonių (duomenys yra byloje), parodė, kad nurodyti vaistai neatstojo metadono vartojimo. Taigi ieškovo teiginys, kad abstinencijos būklei gydyti turėjo būti naudojamas metadonas, nėra paneigtas.Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų atsikirtimai, kad, net jei atsakovų įstaigose būtų taikomas pakaitinis gydymas metadonu, šio gydymo skyrimas ieškovui negalėtų būti taikomas dėl trumpos ieškovo buvimo šiose įstaigose tvarkos (arešto bausmę ieškovas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atliko nuo 2011-08-03 iki 2011-08-10, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – nuo 2011-08-10 iki 2011-09-09). Nors atsakovai iš esmės teisingai nurodo, kad pagal Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-03 įsakymu Nr.204, priklausomybės nuo opioidų palaikomasis gydymas metadonu taikomas ne mažiau kaip metus, tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad toks gydymas būtų tęsiamas, t. y. būtų užtikrintas tokio gydymo nepertraukiamumas, todėl buvimo atsakovų įstaigose terminas esminės reikšmės tam neturėtų. Iš atsakovų atstovų paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad pakaitinis gydymas metadonu bei šio gydymo tęstinumas Lietuvos įkalinimo įstaigose šiuo metu nėra taikomas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003-04-22 įsakymu Nr.118/V-234 patvirtintoje Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkoje numatyta, kad priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymui laisvės atėmimo vietose steigiamas reabilitacijos centras, kuris savo veikloje vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro 2002-05-03 įsakymu Nr. 204 patvirtintais Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartais, reabilitacijos centras gali pradėti savo veiklą tik gavęs valstybinės akreditavimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir įregistruotas Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre, reabilitacijos centras, be kitų metodų, taiko palaikomojo gydymo metodus ir programas (Tvarkos 4, 5, 10.6 p.). Tokie reabilitacijos centrai laisvės atėmimo įstaigose nėra įsteigti. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2011-11-30 atlikto tyrimo ataskaitoje Nr. VA-P-10-10-19 „Metadono vartojimas Lietuvoje 2009-2010 metais“ teigiama, kad sergantiems priklausomybe nuo opioidų nuteistiesiems Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose įkalinimo įstaigose pakaitinio gydymo paslaugos netaikomos. Taigi visose Lietuvos įkalinimo įstaigose „Metadono“ programa yra netaikoma.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015-12-02 raštu Nr. (1.39.)7R-8248 Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos paragino imtis priemonių, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kuriems buvo skirtas priklausomybės ligų gydymas vaistiniais opioidiniais preparatais, būtų užtikrintas šio gydymo tęstinumas ir jiems patekus į laisvės atėmimo vietų įstaigas. Teisingumo ministerijos nuomone, pakaitinam gydymui reikalingus medikamentus laisvės atėmimo vietų įstaigoms galėtų tiekti priklausomybės ligų centrai, o laisvės atėmimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka užtikrintų šių medikamentų laikymą, saugojimą ir išdavimą pacientams. Duomenų, kad gydymo metadonu tęstinumo užtikrinimo priemonės Lietuvos įkalinimo įstaigose būtų įgyvendintos, nėra. Bylos duomenys tvirtina, kad vaistinių opioidinių preparatų saugojimo užtikrinimui bei personalo darbo su tokiais preparatais apmokymui reikalingos lėšos, asignavimų valdytojo nėra skiriamos.Nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės tvirtina, kad atsakovų – įkalinimo įstaigų veiksmai, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas tuo metu, kai jis buvo įkalintas atsakovų įstaigose, buvo teisėti tuo aspektu, kad minimos įstaigos (atsakovai) neturėjo realios galimybės skirti ieškovui gydymą metadonu. Tačiau, įvertinus jau minėtus bylos duomenis – kad ieškovui gydymas metadonu ir įkalinimo įstaigose buvo būtinas - konstatuotina, kad ieškovui nebuvo tinkamai taikytas ambulatorinis abstinencijos gydymo būdas, kadangi, gydant abstinenciją kitais būdais (ne metadonu), ieškovui buvo padaryta žala dėl pačios abstinencijos būklės atsiradimo ir todėl atitinkami valstybės institucijų veiksmai (neveikimas) CK 6.271 straipsnio taikymo aspektu vertintini kaip neteisėti.Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013; 2017-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4780-575/2017; kt.).Ieškovas tvirtina, kad abstinencijos būklę jam sukėlė bausmės atlikimo metu nutrauktas gydymas metadonu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas šią savo poziciją palaiko nuosekliai ir įrodinėja, kad pakaitinis gydymas metadonu jam buvo būtinas ir įkalinimo metu negalėjo būti pakeistas kitokiu gydymu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jau minėtas aplinkybes, ieškovo poziciją laiko pagrįsta ir įrodyta (CPK 178, 185 str.). CK 6.246-6.249 straipsniuose reglamentuotos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga bei žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. 2008-11-17nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; kt.). Lietuvos valstybė yra juridinis asmuo (CK 2.36 str. 1 d.), tačiau įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (CK 2.36 str. 2 d.). Pagal CK 6.271 straipsnio 1-4 dalis žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti tenkintos trys sąlygos – neteisėtas veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė visas būtinas valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, kadangi pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas pareiga įrodyti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos tenka ieškovui, todėl konkrečiu atveju valstybei kyla pareiga atlyginti žalą.Jau aukščiau buvo aptarti neteisėti veiksmai, neužtikrinant ieškovo gydymo metadonu tęstinumo įkalinimo įstaigose. Pažymėtina tik, kad ir tarptautinėje praktikoje yra akcentuojama (pavyzdžiui, žr. Mouisel v. France, no. 67263/01, §§ 40-42, ECHR 2002-IX), jog būtent valdžios institucijos turi užtikrinti ne tik tai, kad pareiškėją apžiūrėtų gydytojas ir būtų išklausyti jo nusiskundimai, bet taip pat, kad būtų sukurtos būtinos sąlygos faktiškai laikytis paskirto gydymo (pavyzdžiui, žr. Hummatov v. Azerbaijan, nos. 9852/03 ir 13413/04, § 116, 2007-11-29). Valdžios institucijos taip pat privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozės ir gydymas būtų atliekami laiku, o gydymo priežiūra reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jų pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų atsiradus simptomams (žr. Kulikowski v. Poland (no. 2), no. 16831/07, § 65, 2012-10-09; EŽTT 2016-04-19 sprendimas byloje Bagdonavičius prieš Lietuvą (Nr. 41252/12).Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Iš byloje surinktų įrodymų (ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų) darytina išvada, kad ieškovui abstinencijos būklės padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus ir ieškovas tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi nurodytais elementais, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.Ieškovo įrodinėjamos neturtinės žalos atsiradimą iš esmės nulėmė būtent tai, kad bausmės atlikimo metu jam nebuvo tęsiamas pakaitinis gydymas metadonu. Faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai tvirtina, kad ieškovas iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., kai buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ir nuvežtas į komisariatą, jau eilę metų sėkmingai dalyvavo metadono programoje, jam pakaitinis gydymas metadonu buvo taikomas nepertraukiamai, nors ir būdavo trumpalaikių nukrypimų nuo šios programos (ieškovas vartojo narkotines medžiagas), tačiau visada sugrįždavo prie tos pačios programos. Byloje nepateikta paneigiančių duomenų, kad netinkamas gydymas įkalinimo įstaigose (ne metadonu), sukėlė stiprų abstinencijos sindromą, kuris turėjo įtakos ir kitoms ieškovo ligoms – bendrai ieškovo sveikatos būklei. Iš medicininių dokumentų matyti, kad somatinė ir psichinė būsena po arešto bausmės atlikimo buvo pablogėjusi, miegas – sutrikęs. Byloje yra duomenys, kad K. B. serga kardiologine liga, 2006 m. jam buvo atlikta triburio širdies vožtuvo operacija, dėl šios ligos nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, taigi, tikėtina ieškovu, kad ieškovo širdis yra silpna, ją reikia saugoti, o dėl abstinencijos jaučiamas stiprus skausmas širdies plote, buvo nustatyta širdies aritmija, bijoma, kad nekiltų komplikacijų. Byloje apklausti liudytojai ir medicininiai dokumentai šias aplinkybes iš esmės patvirtina. Ieškovo teiginys, kad po bausmės atlikimo, išėjęs į laisvę, jis apsisprendė toliau nebetęsti gydymo metadonu vien dėl to, kad įkalinimo įstaigose negavo metadono, po ko įvyko atkrytis, byloje taip pat nepaneigtas, atvirkščiai, liudytojų patvirtintas. Be to bylos duomenys tvirtina, kad iki arešto bausmės atlikimo ieškovas dalyvavo metadono programoje ir priklausomybė tapo kontroliuojama, socialinis gyvenimas stabilizavosi, tačiau, kaip matyti iš medicininių dokumentų, po to, kai jam atsakovo įstaigose buvo nutrauktas gydymas metadonu, 2012 metais ieškovas patyrė atkrytį - vėl pradėjo vartoti heroiną, todėl iš naujo turėjo pradėti reabilitaciją (2012-08-08-2012-08-26 išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas vėl atkrito ir pradėjo vartoti narkotikus, pakartotinai pradėjo gydymąsi metadonu).Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus (CK 6.250 str.), atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį - teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo pinigine išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Būtina akcentuoti, kad neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad jis neteisėtų valdžios institucijų veiksmų pasėkoje turėjo didelių dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jo sveikata, susijusi su dvasine ir fizine būkle. Psichologinis priklausomumas nuo narkotikų išlieka labai ilgai, dažniausiai visą gyvenimą. Padedamas specialistų, ieškovas stengėsi išgydyti savo priklausomybę, tačiau dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų šios ieškovo pastangos buvo sužlugdytos. Atlikęs arešto bausmę iki šios dienos ieškovas jaučia pasekmes dėl nutraukto gydymo. Šios aplinkybės, ieškovo teigimu, liudija apie ieškovo patirtą žalą, kuri yra tiesioginė neteisėtų valdžios institucijų veiksmų pasekmė. Teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka ir daro išvadą, kad ieškovas patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patenka į atlygintinos neturtinės žalos sampratą (CPK 178 str.).Ieškovo patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą ir pan. patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai (ieškovo ir atsakovų raštai, medicininiai dokumentai). Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovui priteistina neturtinė žala.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2001-07-24 sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).Taigi šiuo atveju ieškovas dėl byloje nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą. Šiame kontekste pabrėžtina, jog ieškovas iš esmės pateikė pakankamai įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje yra pagrįstas pagrindas išvadai, jog nustatyti ieškovo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir ieškovo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto: byloje neginčijamai įrodyta, kad psichologinis priklausomumas nuo narkotikų išlieka labai ilgai (priklausomybė nuo opioidų yra ilgalaikė liga), gydymas metadonu yra viena veiksmingiausių priemonių, kurį staigiai nutraukus, atsiranda labai ilgas abstinencijos sindromas, kurio požymiai (baimė, nerimas, nemiga, viduriavimas ir t.t.) sukelia fizinį ir dvasinį diskomfortą, pablogėja socialinė adaptacija ir integracija į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas savanoriškai įsitraukė į gydymo metadonu programą, padedamas specialistų, stengėsi išgydyti savo priklausomybę, tačiau dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų šios ieškovo pastangos buvo sužlugdytos. Taigi, kaip rodo bylos duomenys, ieškovas realiai patyrė dvasines kančias ir fizinį skausmą, pasireiškė abstinencija, kilo atkryčiai, išėjęs į laisvę gydymą turėjo pradėti iš naujo, vartojo antidepresantus, dėl abstinencijos poveikio negalėjo bendrauti su žmona ir dukra.Ieškovas nagrinėjamoje byloje tvirtina ir prašo priteisti 43 44 EUR neturtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovas pats didžiąja dalimi yra kaltas dėl atsiradusios žalos, nes pasirinko iš esmės netinkamą gyvenimo būdą, todėl, įvertinus esančius įrodymus, yra pagrindas iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui priteisti 300 EUR dydžio neturtinę žalą, kuri, teismo vertinimu, būtų pakankama satisfakcija konkrečiu atveju (CK 6.250 str., CPK 185 str.).Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-12-18 sprendimą Nr. 56-94, motyvuodamas tuo, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalį pacientas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šiuo atveju ieškovas laikėsi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir galiausiai kreipėsi į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir tas ginčas išnagrinėtas šioje civilinėje byloje. Be to tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose Komisijai, tiek teismui ieškovas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinė žala jam buvo padaryta dėl sukeltos abstinencijos nutraukus gydymą metadonu. Todėl ieškinį nagrinėjamoje byloje tenkinant ir konstatuojant, kad neturtinė žala ieškovui buvo padaryta dėl sukeltos abstinencijos, nutraukus gydymą metadonu, tokiu būdu ginčas tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens išnagrinėjamas iš esmės, priimant iš esmės palankų sprendimą ieškovui, ir naikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-12-18 sprendimą Nr. 56-94 atskirai nereikia.Ieškinį patenkinus iš dalies – maždaug 50 proc. apimtyje, ieškovui atitinkamai atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovą atstovavusių advokatų išlaidas apmokėjo Koalicija „Galiu gyventi“, tačiau tik dalis šių išlaidų yra neginčijamai susijusios su nagrinėjama byla. Todėl teismas, atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, priteisia iš atsakovo tik dalį šių išlaidų, t.y. 200 EUR sumoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, ieškovui K. B. 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 200 EUR (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.