Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui ir Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo; tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse esantys narkologiniai ligoniai, asmenys, piktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą kaip ir kiti asmenys. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Nagrinėjamoje byloje apelianto reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą iš esmės grindžiamas tuo, kad įkalinimo įstaigose jam nebuvo užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra, nes buvo nutrauktas jam iki tol taikytas pakaitinis gydymas metadonu. Apeliantas jo sveikatai ir orumui padarytą žalą sieja su stipria abstinencijos būkle, kurią sukėlė nutrauktas gydymas metadonu. Pirmosios instancijos teismas vertino Atsakovų veiksmų teisėtumą, teikiant apeliantui sveikatos priežiūros paslaugas tuo metu, kai jis buvo įkalintas Atsakovų įstaigose. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad apeliantui buvo tinkamai taikytas ambulatorinis abstinencijos gydymo būdas. Taigi, teismas sprendė, kad gydant abstinenciją žala apeliantui nebuvo padaryta, tačiau nenagrinėjo apelianto argumentų, kad žalą jis patyrė dėl pačios abstinencijos būklės atsiradimo. Apeliantas teigia, kad šią būklę jam sukėlė bausmės atlikimo metu nutrauktas gydymas metadonu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nuosekliai laikėsi pozicijos ir šioje byloje įrodinėjo, kad pakaitinis gydymas metadonu jam buvo būtinas ir įkalinimo metu negalėjo būti pakeistas kitokiu gydymu. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nenustatinėjo, o tik pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos ir Atsakovų administracijų veiksmai, susiję su gydymo metadonu laisvės atėmimo vietose įgyvendinimu, laikytini administracine veikla, nesusijusia su konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų teikimu konkrečiam asmeniui, todėl nepatenkančia į PTŽSAĮ taikymo sritį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės.Iš prijungtos administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas dėl savo pažeistų teisių, atliekant arešto bausmę, gynimo pirmiausia kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaudamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės to paties dydžio, t. y. 150 000 Lt neturinę žalą, kurią be kita ko grindė tuo pačiu, šios nutarties 17 punkte jau minėtu, pagrindu. Toje administracinėje byloje galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. A858-338/2014) konstatuota, kad pareiškėjas K. B. dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nėra pasinaudojęs įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl ši skundo dalis pagrįstai palikta nenagrinėta. Vadovaudamasis administracinių teismų išaiškinimais, apeliantas kreipėsi į Komisiją, o šiai atmetus jo skundą – kreipėsi į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį). Specialioji teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-56/2015 nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, darytina išvada, kad apeliantas tinkamai įgyvendino savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, o pirmosios instancijos teismo atsisakymas nagrinėti iš esmės apelianto reikalavimą šios nutarties 17 punkte nurodytu pagrindu pažeidžia minėtą apelianto teisę.Teismas nepagrįstai apsiribojo ginčo nagrinėjimu ta apimtimi, kuria ginčas buvo nagrinėjamas Komisijoje. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalį, Pacientas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šiuo atveju apeliantas, vadovaudamasis administracinių teismų išaiškinimais jo paties inicijuotoje administracinėje byloje, laikėsi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tačiau tiek minėtoje administracinėje byloje, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose Komisijai ir pirmosios instancijos teismui šioje civilinėje byloje apeliantas, kaip minėta, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad neturtinė žala jam buvo padaryta dėl sukeltos abstinencijos nutraukus gydymą metadonu. Teismas turi įvertinti visas ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios sudaro faktinį ieškinio pagrindą, ir priimamą sprendimą atitinkamai motyvuoti, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dublike apeliantas nurodė ne tik faktinį, bet ir teisinį savo reikalavimo pagrindą, t. y. pacitavo teisės aktus, kuriais remdamasis grindžia būtinybę užtikrinti įkalinto asmens gydymo metadonu tęstinumą, bei nurodė CK 6.271 straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią normą atsakomybė taikoma valstybei, o nagrinėjamoje byloje atsakovai yra įkalinimo įstaigos kaip sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys subjektai, teismas šioje byloje turėjo spręsti ir atsakovų tinkamumo klausimą. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.).Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad teisės aktuose numatyti reabilitacijos centrai laisvės atėmimo įstaigose nėra įsteigti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (1.39.)7R-8248 paragino Kalėjimų departamentą imtis priemonių, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kuriems buvo skirtas priklausomybės ligų gydymas vaistiniais opioidiniais preparatais, būtų užtikrintas šio gydymo tęstinumas ir jiems patekus į laisvės atėmimo vietų įstaigas. Byloje nustatyta, kad pakaitinis gydymas metadonu Atsakovų įstaigose netaikomas, nes asignavimų valdytojai neskiria tam lėšų. Tačiau teismas nenagrinėjo ir nevertino tokių valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) teisėtumo CK 6.271 straipsnio taikymo aspektu.Be to, teismas šioje byloje iš esmės nenustatinėjo, ar Ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, t. y. teismas netyrė ir nevertino, ar Ieškovui abstinencijos būklės padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, ar Ieškovas tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti Ieškovas (CPK 178 str.). Jeigu konstatuojamas neturtinės žalos faktas, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).Galiausiai, nagrinėjamoje byloje teismas neanalizavo, ar apelianto įrodinėjamos neturtinės žalos atsiradimą iš esmės nulėmė būtent tai, kad bausmės atlikimo metu jam nebuvo tęsiamas pakaitinis gydymas metadonu. Byloje nėra ištirta, kokia buvo Ieškovo sveikatos būklė iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., kai Ieškovas buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ir nuvežtas į komisariatą, ar Ieškovui pakaitinis gydymas metadonu buvo taikomas nepertraukiamai, ar prieš bausmės atlikimą Ieškovas vartojo narkotines medžiagas, ar anksčiau nebuvo patyręs stiprios abstinencijos būklės, ar vėliau po bausmės atlikimo Ieškovo patirtas atkrytis buvo nulemtas būtent to, kad Ieškovas įkalinimo įstaigose negavo metadono, atsižvelgiant į tai, kad išėjęs į laisvę apeliantas pats apsisprendė toliau nebetęsti gydymo metadonu.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino apelianto argumentų dėl jam padarytos neturtinės žalos tuo pagrindu, kad įkalinimo įstaigose jam nebuvo užtikrintas pakaitinio gydymo metadonu tęstinumas, nesprendė atsakovo (jo atstovo) tinkamumo klausimo pagal ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, nenustatinėjo, ar šiuo atveju yra visos būtinos CK 6.271 straipsnio taikymo sąlygos, t. y. neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 str.). Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacija nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, konstatuoja, jog pagal turimą medžiagą šios bylos negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.