Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-842-896/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-01-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-04Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-12-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-04
Bylos Nr.
e2A-842-896/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03090-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
Atsakovas
P. G.
Ieškovas
A. G.
Advokatai
Antanas Danielius, Gintarė Girdzijauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-842-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03090-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo turtu, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. G. ir atsakovas P. G. turi du bendrus nepilnamečius vaikus: dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų P. G., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015 bendru sutarimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Atsakovas P. G. įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis: dukrai R. G. po 140,00 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės, sūnui P. G. – po 120,00 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: padidinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015, priteistą iš atsakovo P. G. išlaikymo nepilnametei dukrai R. G. mėnesinį dydį iki 300 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, nepilnamečiam sūnui P. G. mėnesinį dydį iki 200 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padidinus išlaikymo nepilnametei dukrai R. G. mėnesinį dydį iki 300 Eur per mėnesį, iki vaiko pilnametystės, priteisti R. G. išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/2 dalį 2,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r. (1/2 dalies vertė 21 300 Eur) ir po 104 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; padidinus priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui P. G. mėnesinį dydį iki 200 Eur per mėnesį, iki vaiko pilnametystės, priteisti P. G. išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/2 dalį 2,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r. (1/2 dalies vertė 21 300 Eur) ir po 35,70 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir padidino Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015, priteistą iš atsakovo P. G. išlaikymo nepilnametei dukrai R. G., gim. (duomenys neskelbtini) mėnesinį dydį iki 280,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padidino priteistą iš atsakovo P. G. išlaikymo nepilnamečiui sūnui P. G., gim. (duomenys neskelbtini) mėnesinį dydį iki 190,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. G.; padidinus išlaikymo nepilnametei dukrai R. G. mėnesinį dydį iki 280,00 Eur per mėnesį, iki vaiko pilnametystės, priteisė R. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/2 dalį 2,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r. (1/2 dalies vertė 21 300 Eur) ir po 84,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padidinus priteistą išlaikymo nepilnamečiui sūnui P. G. mėnesinį dydį iki 190,00 Eur per mėnesį, iki vaiko pilnametystės, priteisė P. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą atsakovo turtu, t. y. 1/2 dalį 2,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r. (1/2 dalies vertė 21 300 Eur) ir po 27,60 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo P. G. ieškovei A. G. 1 470,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo P. G. valstybei 71,59 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, sprendė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimai patvirtina, kad dukros ir sūnaus poreikiai nuo 2015 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimo yra pasikeitę. Šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas. Dukrai yra nustatytas autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius ir gilus protinis atsilikimas, sveikatos būklė blogėja. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad kasmet dėl didėjančio atotrūkio tarp R. fizinio išsivystymo bei protinės raidos jos priežiūra reikalauja vis daugiau pastangų ir išlaidų. Todėl ieškovės padėtis tikrai nepagerėjo, tačiau priešingai, pablogėjo, nes ieškovė turi skirti daugiau finansinių ir laiko resursų dukrai. Ieškovė gauna iš valstybės vienkartinę kompensaciją už lengvojo automobilio įsigijimą ir jo techninį pritaikymą neįgaliesiems, kuris sudaro 1 216,00 Eur kas šešerius metus. Automobilis ieškovei yra gyvybiškai svarbus siekiant tinkamai užtikrinti neįgalios dukros poreikius.

Teismas nustatė, kad sūnus 2016 m. buvo apkandžiotas šuns, vaikas gydytas dėl progresuojančio vidurių užkietėjimo, 2017 m. – dėl įtariamos epilepsijos, skirti vaistai, jam nustatyta šlapimo pūslės disfunkcija. Sūnui papildomi poreikiai išaugo dėl lankomų būrelių (robotikos akademija apie 26 Eur per mėnesį, keramikos užsiėmimai 27,00 Eur trims mėnesiams).

Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti preliminarūs skaičiavimai, kiek kiekvienam vaikui reikalinga lėšų per mėnesį, kad būtų patenkinti jų poreikiai, yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie išlaidas už buto nuomą už 2017 metus, sutiko su atsakovo argumentais, kad būsto nuomos sutartis kelia tam tikrų abejonių Visus kitus atsakovo nurodytus argumentus (dėl Compensa investicinio draudimo liudijimo, dėl per didelių išlaidų, perkant vaikiškus rūbus, ar priežiūros priemones vaikams) teismas laikė deklaratyviais, bei paneigtais ieškovės paaiškinimais. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad net nebandė skaičiuoti, kokios lėšos yra būtinos nepilnamečiams vaikams per mėnesį. Atsakovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad yra nupirkęs nepilnamečiams vaikams kokių nors jiems reikalingų priemonių vystymuisi, priežiūrai, rūbų, išskyrus teismo posėdžio metu nurodytas dovanas vaikams gimtadienių proga. Priešingai, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog rūpinasi nepilnamečių vaikų poreikiais ir stengiasi juos patenkinti: vedasi juos į kino teatrą, perka jiems rūbus, neįgaliam vaikui ir atitinkamų priežiūros priemonių, vaistų, kanceliarinių prekių ir pan.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, į išvadą duodančių institucijų nuomonę, į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl priteistino išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikais, į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 400,00 Eur, teismas nepilnametei R. G. priteistą išlaikymą padidino iki 280 Eur, nepilnamečiui P. G. – iki 190 Eur.

Teismas, įvertinęs, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kad šalis sieja konfliktiški santykiai, kad atsakovo gaunamų pajamų mokant padidintą išlaikymą neužteks pragyvenimui, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pardavinėja bei dovanoja savo turimą nekilnojamąjį turtą, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, vaikams priteisė išlaikymą atsakovo turimu nekilnojamuoju turtu: 2,9300 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r., kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą yra 34 513 Eur, pagal vidutinės rinkos paiešką pagal unikalų numerį šio žemės sklypo vertė yra 42 600 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas P. G., atstovaujamas advokato Antano Danieliaus, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria nepilnametei dukrai R. G. išlaikymo mėnesinis dydis padidintas iki 280,00 Eur, o sūnui P. G. išlaikymo mėnesinis dydis padidintas iki 190,00 Eur ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - nepilnametei dukrai R. G. išlaikymo mėnesinį dydį padidinti iki 195,00 Eur, o sūnui P. G. išlaikymo mėnesinį dydį padidinti iki 155,00 Eur; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo P. G. priteistas išlaikymas nekilnojamuoju turtu – 2,93 ha dydžio žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokuratūrą apie galimai atliktas ieškovės nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 ir 300 straipsniuose; prijungti nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymą; paskirti žodinį bylos nagrinėjimą ir pripažinti ieškovės A. G. dalyvavimą būtinu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė reikalavimą padidinti vaikams išlaikymą išimtinai grindė padidėjusiais vaikų poreikiais, tačiau padidėjusių poreikių ieškovė nepagrindė įrodymais. Ieškovė nurodė, jog dukrai reikalingas 766,75 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį, o sūnui 572,60 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį, bendroje sumoje net 1 339,35 Eur išlaikymo dydis abiem vaikams kas mėnesį. Iš ieškovės nurodytos poreikių lentelės turi būti išminusuota suma už būstą, nuomą ir mokesčius, kuri sudaro 466 Eur/mėn., taip pat suma už rūbus, avalynę, kuri sudaro 250 Eur/mėn. (protinga suma gali būti apie 80 Eur/mėn.) ir 40 Eur/mėn. už baldus, todėl realūs poreikiai abiem vaikams per abu tėvus gali sudaryti apie 700 Eur (1339,35-466-170-40). Drabužių įsigijimo dokumentai kelia rimtų abejonių jų tikrumu, kadangi visi tariami mokėjimai ieškovės atlikti draugei grynais pinigais, drabužiai perkami pakankamai dideliais kiekiais, sulyginus pinigų priėmimo kvitų už drabužius datas ir ieškovės banko sąskaitos išrašą (išklotinę), banko išraše nėra užfiksuotas joks piniginių lėšų judėjimo faktas kvituose nurodytomis datomis ir sumomis, todėl kyla klausimas iš kokių piniginių lėšų ieškovė tariamai įsigijo rūbus, kurių vertė 4 259,36 Eur. Išrašytos sąskaitos faktūros apmokėtos po mėnesio ar net po 2,5 mėnesio, kai verslo praktikoje klientas, norėdamas gauti prekes, pirmiausia turi atsiskaityti, o tik po to išrašoma sąskaita faktūra ir atiduodamos prekes. Fiktyvūs duomenys yra apie ieškovės išlaidas už buto nuomą, kadangi butą ieškovė nuomojasi iš sugyventinio motinos, todėl abejotina, kad motina iš sūnaus ir jo sugyventinės reikalauja pinigų už buto nuomą (8400 Eur/metams). Nuomos sutartis surašyta atbuline data, kadangi 2016 m. sausio 4 d. nuomos sutartyje nurodytas 2016 m. kovo 15 d. išduotas verslo liudijimo numeris sutarties sudarymo metu dar negalėjo būti žinomas. Tiek pats nuomos sutarties numeris turėtų būti didesnis už 1, tiek ir pinigų priėmimo kvitų numeriai turėtų būti didesni už 1, kadangi nuomotoja individualia veikla užsiėmė ne pirmus metus, turėjo keletą verslo liudijimų. Į poreikius neturėtų būti įtraukta 40 Eur per mėnesį už baldus, kadangi ieškovė nepateikė į bylą 480 Eur išlaidų už baldus kvito per 2016 metus, į bylą nepateikė įrodymų, kad baldai pirkti ir 2017 metais.

Atsakovas ir jo atstovas visą teismo procesą kėlė klausimą dėl fiktyvių dokumentų pateikimo į bylą, taip pat dėl to, iš kur buvo gauta beveik 13 000 Eur buto nuomai ir drabužių pirkimui, jei sulyginus ieškovės banko sąskaitos išrašą (išklotinę) su nurodytomis pinigų priėmimo kvitų datomis ir sumomis nematyti jokio pinigų judėjimo pagal nurodytas kvituose sumas, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Esant prieštaravimams tarp ieškovės banko sąskaitos išrašo (išklotinės) duomenų ir ieškovės pateiktų prie ieškinio sąskaitų faktūrų ir pinigų mokėjimo kvitų už nuomą, rūbus ir baldus, faktas, jog pirkti rūbai, baldai ir nuomojamas būstas, negalėjo būti pripažintas ir minėti rašytiniai įrodymai negalėjo būti pripažinti leistinais įrodymais byloje bei turėjo būti sprendžiamas dėl atskirosios nutarties priėmimo pagal CPK 300 straipsnį klausimas, nes byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai duoda pagrindo manyti, kad šie yra suklastoti ir pasitelkus fiktyvius rašytinius įrodymus bandoma sukčiavimo būdu užvaldyti didelės vertės atsakovo turtą.

Pirmosios instancijos teismas negalėjo išlaikymo vaikams pakeisti turtu, kadangi atsakovas turi visas finansines galimybes teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas turi nekilnojamojo turto - 1,58 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir 2,93 ha žemės sklypą, gauna nuolatines (mėnesines) pajamas iš savo darbovietės (Lietuvos kariuomenės), kurių vidutinis dydis, atskaičius mokesčius, yra apie 1200 Eur ir atsakovas yra mokus, nes nėra įsiskolinimo už išlaikymą, išlaikymas pinigais teikiamas laiku. Atsakovo žmona taip pat dirba.

Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015, atsakovui priteistas teikti išlaikymas sudaro 260 Eur/mėn., ieškovė prašė pakeisti minėtą Kauno apylinkės teismo sprendimą, padidinant išlaikymą iki 500 Eur. Ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą buvo susijęs su papildomu 240 Eur/mėn. išlaikymo padidinimu, pirmosios instancijos teismas reikalavimą padidinti išlaikymą sumažino iki 210 Eur/mėn. (470 Eur/mėn.), todėl ieškinio reikalavimai sumažinti 1/8 dalimi ir tai nėra nežymi dalis. Tokiu atveju, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurios sudarė 1470 Eur, turėjo būti sumažintos 1/8 dalimi (12,5 proc. sudaro 183,75 Eur), t. y. iki 1 286,25 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteisinta 62,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (nuo 500 Eur 12,5 procento).

Atsiliepimas

Ieškovė A. G., atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo P. G. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovė padidėjusius vaikų poreikius grindė iš esmės pablogėjusia šalių dukters R. G. sveikata, faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas imasi visų veiksmų, kurie blogina jo turtinę padėtį: pradėjo savo nekilnojamąjį turtą pardavinėti ir dovanoti (savo antrajai sutuoktinei) bei 2016 m. lapkričio 15 d. gimus dukrai antroje santuokoje E. G. atsakovas metams laiko išėjo į vaiko priežiūros, kai tuo tarpu atsakovo sutuoktinė ir E. G. mama visu laikotarpiu visiškai nedirbo ir negavo jokių pajamų; faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas racionaliai nesugeba disponuoti turimu nekilnojamuoju turtu gaunat iš jo papildomas pajamas; faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo, su sūnumi matėsi kartą per keletą metų, su dukra nei karto.

Atsakovas, gavęs ieškinį su priedais, bylos nagrinėjimo eigoje jau yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės atžvilgiu, taip pat atsakovas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. 2017 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu šiuo klausimu pasisakė ieškovo atstovė ir atsakovo atstovas (garso įrašo 18:10 - 20:10). Tuo pagrindu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1 - ajame veiklos skyriuje buvo atliekamas patikslinimas pagal dokumentus Nr. 20-AP-5825 pagal P. G. prašymą dėl buvusios sutuoktinės A. G. Kauno apylinkės teismui pateiktų galimai suklastotų dokumentų siekiant padidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, išlaikymą vaikams priteisti turtu bei dėl ikiteisminio pradėjimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnį. 2017 m. kovo 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1 - asis veiklos skyrius priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nepradedamas nesant įvykio sudėties. Atsakovo nurodytos teisėsaugos institucijos jau patikrino ieškovės ir asmenų, iš kurių ji pirko paslaugas, mokumą, įvertino visus dokumentus bei jokių pažeidimų ar dokumentų klastojimo atvejų nenustatė. Todėl atsakovo argumentai šiuo klausimu neatitinka faktinių aplinkybių ir yra atmestini.

Teisės aktuose nėra draudimo fiziniams ir juridiniams asmenims atsiskaityti grynais pinigais, todėl vien faktas, jog ieškovė už paslaugas ir prekes atsiskaitė grynais pinigais, nėra pakankamas daryti išvadai, jog ieškovė paslaugų ir prekių neįsigijo, ar įsigijo mažesnės apimties. Banko sąskaitų išrašuose ne visada iškart atsispindi piniginių lėšų judėjimas po prekių pirkimo. Ieškovė rūbų pirkimui skolindavosi pinigines lėšas iš artimųjų, šeimos narių, draugų, šias aplinkybes paaiškino pirmosios instancijos teisme. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ieškovei perkamų daiktų perdavimo metu, todėl buvo laikomasi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė ieškovės nesąžiningumo ar neteisėtų veiksmų priimant ir atsiskaitant už prekes pagal jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o atsakovas nepateikė nei į bylą, nei kitoms institucijoms jokių duomenų, kurie leistų daryti bent menkiausią prielaidą dėl ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų tikrumo ir teisėtumo.

Atsiliepimas

Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas suabejojo būsto nuomos sutartimi, nes mokėta tik už 2016 metus, tačiau nepateikta duomenų, jog mokėta 2017 metais. Taip pat atsakovas nurodo, kad iš ieškovės nurodytos poreikių lentelės turi būti naikintina suma už būstą, nuomą ir mokesčius, kuri sudaro 466 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas neišreiškė jokių abejonių šio dokumento atžvilgiu, tik konstatavo, jog nėra pateikta įrodymų, kad nuoma mokėta ir 2017 metais. Byloje yra pateikti mokėjimo priminimai, kuriais ieškovei nuomotojo primenama, kad ji skolinga už buto nuomą mokėti nuomos mokesčius pagal sudarytą tarp šalių nuomos sutartį. Tokia situacija susiklostė todėl, kad atsakovui neprisidedant prie vaikų išlaikymo bei pasibaigus ieškovės santaupoms, kurias turėjo po šalių santuokos nutraukimo, kai buvo padalintas šalių turtas (10 000 Eur), ji nebeišgalėjo mokėti nuomos mokesčio laiku, o taip pat ir 2017 metais. Dėl šių priežasčių ieškovės įsiskolinimas už nuomojamo buto nuomą vis didėjo ir ji nepateikė į bylą duomenų apie mokėtiną nuomą už 2017 metus.

Atsakovas vaikams išlaikymą vengė mokėti, todėl ieškovė iš santaupų mokėjo už buto nuomą ir pirko jiems drabužius, maistą, kitus būtinus reikmenis. Taip pat ieškovė gaudavo išmokų už vaikus ir nedarbo draudimo išmokas. Ieškovei laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. išmokėta buvo iš viso 7 471,30 Eur.

Atsakovas neįgyvendina jam priklausančios pareigos rūpintis lygiomis teisėmis šalių nepilnamečiais vaikais, su vaikais faktiškai nebendrauja, dėl ko atsakovo indėlis į vaikų išlaikymą turi būti ženklesnis nei ieškovės. Atsakovas vaikus paskutinį kartą matė 2016 metais, jam nėra žinoma, koks minimalus išlaikymo dydis turėtų būti skiriamas nepilnamečiams vaikams. Atsakovas visiškai nesidomi nei vaikais, nei jų išsilavinimo ar kitais poreikiais. Atsakovas nelankė vaikų iš pirmos santuokos, net būdamas dukters iš antros santuokos vaiko priežiūros atostogose ištisus metus, nors atsakovo antra sutuoktinė nedirbo ir galėjo atsakovą bent jau kelioms valandoms pavaduoti prižiūrint dukrą.

Atsakovas turėjo sukaupęs išlaikymo įsiskolinimą vaikams, dėl ko buvo kreiptasi į antstolį M. P. ir pateikti jam dokumentai dėl skolos išieškojimo vykdymo, ką patvirtina byloje esantys vykdomieji raštai ir prašymai antstoliui M. P.. Atsakovas ilgą laiką vengė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nors pats disponavo didelės vertės nekilnojamuoju turtu bei gaudavo pastovias pajamas. Atsakovas turtą padovanojo sutuoktinei, turtas tapo jo sutuoktinės asmenine nuosavybe, dėl ko, atsakovui nemokant išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nukreipti išieškojimo į šį turtą ieškovė nebeturės jokios galimybės. Atsakovas įdėjęs skelbimą apie parduodamą nekilnojamąjį turtą: 1,5800 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kauno r. ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kauno r. už 98500 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė paaiškinimus, jog nedėjo pastangų pagerinti savo turtinę padėtį, t. y. turėdamas net penkis nekilnojamuosius objektus neketino jų nuomoti ir tokiu būdu gauti papildomų piniginių lėšų, taip pat neketina jų parduoti, kad savo vaikams pagerintų gyvenimo sąlygas. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nesugeba iš turimo turto gauti maksimalios naudos, o šį turtą priteisus vaikams natūra ir jį išnuomojus, ieškovė užtikrintų vaikams galimybę gauti išlaikymą, atitinkantį nepilnamečių vaikų poreikius. Teismui padidinus išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams ir atsakovui perleidus visą nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, ieškovė neturėtų jokių galimybių šias lėšas išsiieškoti iš atsakovo, todėl tokia situacija kardinaliai pažeistų vaikų interesus. Siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, gauti jų poreikius atitinkamą išlaikymo dydį kiekvieną mėnesį bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip pat teigia, neišgyvens iš savo gaunamo darbo užmokesčio, atsakovas antroje santuokoje turi nepilnametę dukrą, kurią taip pat reikia išlaikyti, yra būtina priteisti nepilnamečiams vaikams dalį išlaikymo atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Atsakovo teisės perleidus dalį nekilnojamojo turto vaikams nebus pažeistos neproporcingai vaikų interesams, nes atsakovui lieka kiti nekilnojamojo turto objektai - 1,5800 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r., o taip pat atsakovo antrajai sutuoktinei padovanoti keli nekilnojamojo turto vienetai - 0,1590 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 0,2292 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kauno r.

Atsakovo pateikti papildomi duomenys - 2018-01-19 turto vertės nustatymo pažyma ir ieškovės banko sąskaitų išrašų (išklotinių) nepriimti ir neprijungti prie šios civilinės bylos, kadangi šiuos duomenis atsakovas galėjo ir turėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovui nesutinkant su nekilnojamojo turto, kuris priteistas kaip išlaikymas vaikams, verte, jis turėjo teisę šią vertę ginčyti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Be to, pateiktas pažymos tik antras lapas, joje nėra nurodyta kokiais skaičiavimais remiantis buvo atliktas nekilnojamojo turto įvertinimas, nepateikta įstatymų ar kitų teisės aktų bei šaltinių, kurių pagrindu buvo atliktas turto vertinimas, nenurodyta ir koks turto vertinimo atlikimo tikslas. Nėra pateiktas vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovo pateiktos turto vertės nustatymo pažymos teisėtumu ir objektyvumu. Ieškovės banko sąskaitų išrašai jau yra pateikti byloje, todėl jie yra pertekliniai ir nepriimtini.

Pakartotinai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme nėra tikslinga, kadangi visi paaiškinimai buvo duoti pirmosios instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę pats spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, padarė išvadą, kad tenkinus beveik visus ieškovės ieškiniu prašomus reikalavimus atitinkamai jos naudai turi būti proporcingai paskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla yra dėl vaiko teisių, t.y. viešojo intereso dalykas, ir sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, o proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Naujai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai vertintini kitų įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio ir formos

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir padidino iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai R. G. iki 280,00 Eur per mėnesį, nepilnamečiam sūnui P. G. iki 190,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisė iš dalies turtu, iš dalies periodinėmis išmokomis.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad padidėjusių poreikių ieškovė nepagrindė įrodymais, todėl nebuvo pagrindo keisti išlaikymo dydį, teismas negalėjo išlaikymo vaikams pakeisti turtu, kadangi atsakovas turi visas finansines galimybes teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nustatyta, kad šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus: dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini) kuri yra neįgali, ir sūnų P. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 74-75). 2015 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015 nusprendė nutraukė šalių santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. P. G. įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis: dukrai R. G. – po 140,00 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės; sūnui P. G. – po 120,00 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės (1 t., e. b. l. 78-79). Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovės registruotiną turtą sudaro automobilis (2 t., e. b. l. 101-102, 134) ir žemės sklypas su statiniais (1 t., e. b. l. 45-46, 50-51, 52-65), turi kreditorinių įsiskolinimų (1 t., e. b. l. 131-134). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nedirbo (1 t., e. b. l. 40, 42). Ieškovės gaunamas pajamas sudarė išmokos už vaikus, nedarbo draudimo išmoka (3 t., e. b. l. 98, 100). Atsakovui nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ir kitas, žemės sklypas (1 t., e. b. l. 87-92). Atsakovas 2017 m. padovanojo savo sutuoktinei du žemės sklypus (1 t., e. b. l. 93, 97-98). Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų (2 t., e. b. l. 23). Atsakovas tarnauja Lietuvos kariuomenėje (2 t., e. b .l. 24, 3 t., e. b. l. 44-45). Atsakovui buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sukaks dveji metai, tačiau atsakovas 2017 m. gruodžio mėn. jau dirbo (3 t., e. b. l. 39). Atsakovas yra atestuotas ir jam suteikta 1 lygio pramoninio alpinisto profesinė kvalifikacija (3 t., e. b. l. 8). Atsakovo sutuoktinės sąskaitoje 2017 m. vasario 24 d. duomenimis buvo 7 449,55 Eur (2 t., e. b. l. 25). Šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2 klasėje (1 t., e b. l. 135). Šalių dukrai nustatytas autizmas, ataksinis cerebrinis paralyžius ir gilus protinis atsilikimas, neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 t., e. b. l. 36-39, 100). Šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą (1 t., e. b. l. 34-35, 2 t., e. b. l. 136).

Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, visų pirma, turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė argumentais, kad nepilnamečių vaikų poreikiai, jiems augant, iš esmės pasikeitė ir nustatytas išlaikymo dydis yra nebepakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovės teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, o vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Iš ieškovės ieškinyje pateiktos nepilnamečių vaikų poreikių lentelės matyti, kad vaikų poreikiai šiuo metu yra didesni, negu teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sulygta nepilnamečių vaikų išlaikymo suma, ir šiuo metu ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams suma nėra pakankama vaikų poreikiams patenkinti, t. y. negali garantuoti vaikams socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netinkamai įvertino realius nepilnamečių vaikų poreikius, negali būti pagrindas atmesti jo ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi negali būti teikiamas mažesnis, nei vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.

Tokia išvada išplaukia iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad būsto nuomai skiria 700 Eur. Tokia išvada darytina išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą: nustatyta, kad buto nuomos sutartis sudaryta su ieškovės draugo, su kuriuo 2017 m. susilaukė vaiko, motina, 2016 m. sausio 4 d. buto nuomos sutartyje nurodytas nuomotojos verslo liudijimo numeris, kuris dar nebuvo suteiktas, nes tuo metu nebuvo išduotas pats verslo liudijimas. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad iš dalies nepagrįsta ieškovės nurodyta suma, reikalinga dukters aprangai. Neįtikinami ieškovės argumentai dėl pirktų drabužių kiekių. Todėl ieškovės nurodyti poreikiai vaikų išlaikymui mažintini.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Be to, atsižvelgiant į dukters neįgalumą, nustatytą neterminuotą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, ieškovei teks užtikrinti vaiko specialiuosius poreikius siekiant dukters raidos progreso, jos socializacijos. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamas klausimas dėl vaiko teisių, todėl tai yra viešojo intereso dalykas. Nors apeliacinis skundas negrindžiamas aplinkybe dėl materialinio išlaikymo dalių proporcingumo, tačiau spręstina, kad yra pagrindas išeiti už apeliacinio skundo ribų ir įvertinti visas aplinkybes, kurios įtakoja tėvų galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui, santykyje su ieškove, kyla pareiga daugiau prisidėti prie vaikų materialinio aprūpinimo ir ta aplinkybė, kad nustatyta mažesnė vaikų poreikių suma, nėra pagrindas, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš apelianto pagrįstai priteista 280 Eur dukters išlaikymui ir 190 Eur sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Spręsdamas dėl išlaikymo formos pakeitimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau turi būti įvertinta tai, kokia išlaikymo forma geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama išlaikymo turtu tikslingumą, pažymi, kad atsakovas yra dirbantis asmuo. Jo pajamos yra apie 1200 Eur. Pripažintina ir tai, kad nuo 2018 m. liepos mėnesio atsakovas papildomai gaus valstybinę pensiją. Teisėjų kolegija įvertina, kad iki pensijos gavimo liko trys mėnesiai, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo tarnyba krašto apsaugos sistemoje nutrūko ar iki pensijos gavimo nutruks, todėl šią aplinkybę, vertina kaip labai tikėtiną. Be to, atsakovas turi paklausią šalutinę pramoninio alpinisto specialybę. Darytina išvada, kad atsakovo pajamos yra pakankamos teikti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas vykdo išlaikymo pareigą, moka priteistą išlaikymą, įsiskolinimo nėra.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė yra nedirbanti, jos pajamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu sudarė išmokos už vaikus, nedarbo draudimo išmoka. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, iš kokių lėšų ieškovė galėtų išlaikyti vaikus tuo atveju, jei, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, ji iš atsakovo gautų tik 111,60 Eur periodinėmis išmokomis abiejų vaikų išlaikymui. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, jog kaip išlaikymą gautą žemės sklypą galima išnuomoti ir taip gauti pajamų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, kokia būtų nuomos kaina ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas perleisdamas dalį turto, o kitą dalį norėdamas parduoti, siekia išvengti prievolės teikti išlaikymą vaikams. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perleidinėdamas savo turimą nekilnojamąjį turtą atsakovas galimai siekia jį sumažinti, nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo pareiga mokėti išlaikymą. Kiekvienas asmuo gali disponuoti nuosavybe savo nuožiūra. Nekilnojamojo turto mažinimas nereiškia siekio išvengti išlaikymo prievolės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas gauna nuolatines pajamas, vykdo išlaikymo prievolę, todėl nėra pagrindo teigti, jog turtą perleidžia siekdamas išvengti išlaikymo prievolės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad geriausiai vaikų interesus atitinka išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis, nėra pagrindų išlaikymą priteisti turtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo turtu naikintina, o sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinys reikštas formuluojant du reikalavimus, t.y. 1) padidinti išlaikymo dydį ir 2) išlaikymą priteisti turtu. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas 87,50 proc. (prašė padidinti 240 Eur, padidinta 210 Eur), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turtu atmestas. Todėl darytina išvada, kad ieškinys patenkintas 43,75 proc.

Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 1510 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atmesta didesnioji reikalavimų dalis, t.y. 56,25 proc., teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo nepriteistinos proporcingai didesnės ieškovės bylinėjimosi išlaidos, nes susidarytų situacija, kai bylą didesne dalimi laimėjusi šalis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pralaimėjusiai šaliai. Iš ieškovės priteistina 6,25 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 32,25 Eur.

Atsakovo išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 57,60 Eur žyminis mokestis, ieškovės – 968 Eur išlaidos advokato pagalbai sumokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 50 proc. dalimi, nes netenkinta skundo dalis dėl išlaikymo dydžio, patenkinta – dėl išlaikymo turtu priteisimo. Todėl šalys paliktinos prie turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga padidintai išlaikymo sumai – 56,70 Eur, ir 2,88 Eur pašto išlaidų dalis, iš viso 59,58 Eur. Iš ieškovės valstybei priteistina 3,71 Eur pirmosios instancijos teisme susidariusių pašto išlaidų dalis. (CPK 96 str.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą pakeisti.

Atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Padidinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18633-896/2015, priteistą iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnametei dukrai R. G., gim. (duomenys neskelbtini) mėnesinį dydį iki 280,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) ir nepilnamečiam sūnui P. G., gim. (duomenys neskelbtini) mėnesinį dydį iki 190,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-02-13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 32,25 Eur (trisdešimt du eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3,71 Eur valstybei.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 59,58 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 58 ct) žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėIzolda NėnienėTomas Romeika