Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-366-863/2020 pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. A. ir P. A. dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atsakovams A. A. ir P. A. dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Ieškiniu buvo prašoma nutraukti su atsakovais A. A. ir P. A. 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT18/0240, iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamo ploto, priteisti solidariai iš atsakovų 170,04 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. 2021 m. gegužės 5 d. byloje išduoti vykdomieji raštai. 2022 m. vasario 17 d. byloje gautas atsakovės prašymas stabdyti sprendimo vykdymą, kadangi atsakovė šiuo metu ir ateityje neturi galimybės gauti kito gyvenamojo būsto. 2022 m. vasario 17 d. nutartimi teismas atsakovės A. A. prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo atsisakė priimti. 2022 m. vasario 25 d. byloje gautas 2022 m. vasario 22 d. antstolio Andriaus Bublio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

4. 2022 m. kovo 1 d. byloje gautas atsakovės A. A. prašymas stabdyti sprendimo vykdymą dėl byloje Nr. e2A-838-464/2021 dar iki šiol nepaneigtos ligos diagnozės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsisakės prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliantė skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu neteisingai išnagrinėjo bylą, nepagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovus A. A., ir P. A., su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Be to, apeliantė nurodo, jog antstolis padarė pažeidimus, vykdant teismo sprendimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nesutikdama su skundžiama 2022 m. kovo 3 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti atsakovės (apeliantės) A. A. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, apeliantė kvestionuoja jau įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat antstolio veiksmus, tačiau nenurodo visiškai jokių nesutikimo su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų.

13. Apeliacines instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių laikytini pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, laikytini vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (t. y. kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 2 punktas)

14. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Be kita ko, teismo sprendimas yra visiškai jau įvykdytas, kadangi byloje 2022 m. vasario 25 d. gautas 2022 m. vasario 22 d. antstolio Andriaus Bublio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

16. Kadangi teismo sprendimas yra ne tik įsiteisėjęs, bet jau yra įvykdytas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme, nes toks prašymas nesukurs jokių teisinių padarinių (CPK (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė nesutikdama su antstolio veiksmais, vykdant minėtą teismo sprendimą, turėjo teisę kreiptis į antstolį skundu CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.

17. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 20-23 punktai; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021, 20 punktas).

18. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Kreipimasis į teismą negali būti savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendimui įsiteisėjus ir jį įvykdžius, įvertinant ir tai, kad jau kartą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo bei išakino atsakovei, jog toks prašymas nenagrinėtinas teisme kai yra prasidėjęs priverstinis sprendimo vykdymas, apeliantės nurodytas prašymas nesukelia teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas teisme. Dėl šios priežasties tokio pobūdžio prašymas pagrįstai bylą nagrinėjusio teismo atsisakytas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

11. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl atsakovės atskirasis skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

13. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.