Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „ADPF“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Aisteris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ADPF“ dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad su atsakove 2018 m. vasario 14 d. pasirašė Sutartį Nr. 180214-1 (toliau – Sutartis), pagal kurią atlygintinai (už 100 Eur per dieną) išnuomojo atsakovei gruntinio vandens pažeminimo įrangą. Įranga atsakovei buvo perduota 2018 m. vasario 14 d. ir turėjo būti grąžinta ieškovei iki 2018 m. kovo 15 d. Faktiškai įrangą atsakovė nuomojosi iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Už įrangos nuomą atsakovė liko skolinga 5 831,32 Eur, įmonė taip pat nesumokėjo 60 Eur mokesčio už įrangos išvežimą. Įrangą iš atsakovės ieškovė atsiėmė tik 2019 m. vasario 1 d. Dėl to atsakovė privalo ieškovei už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. sumokėti įrangos nuomos mokestį, kuris yra ieškovės nuostoliai (negautos pajamos) (100 Eur × 123 dienos).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Teismas Sprendime iš dalies tenkino Ieškovės reikalavimą ir priteisė jai 3 370,20 Eur nuostolių atlyginimo. Teismas nustatė, jog vidutinis Atsakovės faktiniu nuomos laikotarpiu Ieškovei mokėtas nuomos mokestis yra 54,80 Eur per dieną (12 221,27 Eur / 223 dienos). Teismo nuomone, formaliuoju požiūriu Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., neturėdama galimybės išnuomoti Įrangos, neteko pajamų, kurios lygios 6 740,40 Eur (123 dienos x 54,80 Eur). Teismo nuomone, Atsakovei turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė t. y. 3 370,20 Eur apimtyje (6 740,40 Eur / 2). Tokiu būdu Teismas paskaičiavo, jog Ieškovės negautos pajamos sudaro 3 370,20 Eur sumą. Pažymėtina, jog Teismas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie patvirtintų Ieškovės negautas pajamas.

11. Ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš Atsakovės negautas pajamas grindžiamas tik tuo, kad Atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, o kitų aplinkybių Ieškovas net neįrodinėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog dalį nuomotos Įrangos Ieškovas visgi išsivežė 2018 m. spalio mėnesio pradžioje, o kitą dalį - 2019 m. vasario 1 dieną. Pažymėtina, jog Ieškovas visuomet turėjo techninę galimybę išsivežti Įrangą žymiai anksčiau, tačiau Ieškovas delsė ir Įrangos neišsivežė savo noru.

12. Byloje esančiame 2018 m. vasario 14 d. technikos perdavimo-priėmimo akte nurodyta, jog: „Išnuomotos naujos įrangos vertė 15 000 Eur be PVM“. Tuo tarpu, teismo posėdžių metu liudininkas E. Č. nurodė, jog šios Įrangos rinkos vertė yra apie 10 000 Eur. Taigi, teismas sprendimu ieškovei priteisė tokią sumą pinigų už Įrangos nuomą bei negautas pajamas (9 261,52 Eur), kuri yra praktiškai tapati pačiai Įrangos vertei, kas Atsakovės manymu, neatitinka protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Teismo priteistos negautos pajamos (3 370,20 Eur) yra neproporcingai didelės lyginant su Įrangos verte ir bendra 5 891,32 Eur suma priteista už Įrangos nuomą.

13. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė Ieškovei negautas pajamas. Byloje esantys įrodymai ir liudininkų paaiškinimai patvirtina, jog pačiam Ieškovei Įrangos nereikėjo ir jis nesiekė jos išnuomoti.

15. Šalys buvo susitarę dėl įrangos kainos, šioje dalyje Sutartis nebuvo ginčijama. Teismas skundžiamu sprendimu suskaičiavo ir faktinius įrangos nuomos įkainius už visą sutarties galiojimo laikotarpį, o atsižvelgęs į jų dydį ir į Ieškovės elgesį, juos dvigubai sumažino. Taigi, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai kuriais kalbama apie nuomos kainos dydį, juo labiau įrangos vertę, kadangi norint vertinti šį klausimą buvo būtina pačiai Atsakovei reikšti priešieškinį ir ginčyti Sutartimi nustatytą įrangos nuomos kainą, o ne samprotauti dėl įrangos nuomos kainos dydžio, net neformuluojant konkretaus prašymo teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

17. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė 2018 m. vasario 14 d. pasirašė Sutartį, pagal kurios 1 punktą ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei atlygintines statybinių mechanizmų nuomos paslaugas (b. l. 4, 5). Vykdydama Sutartimi prisiimtas prievoles, ieškovė tą pačią dieną iki 2018 m. kovo 15 d. perdavė atsakovei gruntinio vandens pažeminimo įrangą su priedais (b. l. 3). Technikos perdavimo–priėmimo akte, taip pat, įrašyta, kad vienos dienos įrangos nuomos mokestis yra 100 Eur be PVM, taip pat kad atsakovė įsipareigoja sumokėti 60 Eur be PVM dydžio įrangos atvežimo ir išvežimo mokestį. Be to, nurodyto akto 5 punkte išskirtas atsakovės patvirtinimas, kad įmonė apžiūrėjo išsinuomotą įrangą ir nenustatė jos techninių kokybinių trūkumų (defektų).

18. Byloje taip pat nustatyta, jog ginčo įrangos nuomos laikotarpis ieškovės ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 straipsnio 1 dalis, 6.479 straipsnio 2 dalis). Tą patvirtina bylos šalių atstovų paaiškinimai, liudytojo E. Č. parodymai ir ieškovės už įrangos nuomą išrašytos PVM sąskaitos faktūros (b. l. 7–14). Pagal ieškovės 2019 m. balandžio 18 d. parengtą aktą „Dėl skolų suderinimo“ atsakovė yra neapmokėjusi sąskaitų, išrašytų už įrangos nuomą, 5 831,32 Eur sumos apimtyje (b. l. 6). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodyto ieškovės apskaičiavimo neginčijo ir faktiškai jį pripažino. Atsakovė taip pat neneigė, kad ieškovė išsivežė įrangą ir kad atsakovė nesumokėjo ieškovei įrangos išvežimo mokesčio, apibrėžto Technikos perdavimo–priėmimo akte.

19. Apeliantė (atsakovė) pranešė ieškovei apie tai, jog įrangą ieškovė gali pasiimti 2018 m. spalio mėn. Šį faktą patvirtino ir liudytojas E. Č. – įgaliotas ieškovės darbuotojas, tvarkęs įrangos nuomos klausimus (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 12 sek. – 51 min. 30 sek.). Atsakovės atstovas taip pat nekvestionavo liudytojo E. Č. parodymų, kad jis, atvykęs pasiimti įrangą, išsivežė tik dalį atsakovei išnuomotos įrangos komplekto, o pagrindinio agregato neišsivežė, nes įranga buvo ieškovės įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės apatiniame aukšte (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 30 sek. – 53 min. 44 sek.; 58 min. 24 sek. – 59 min. 7 sek.; 1 val. 15 min. 15 sek. – 1 val. 15 min. 56 sek).

20. Liudytojo teigimu, jis negalėjo iškart pasiimti visos įrangos, kadangi, nesant veikiančio lifto, nebuvo galima išsikelti pagrindinės įrangos dalies dėl jos svorio ir matmenų (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 12 sek. – 49 min. 54 sek.; 53 min. 30 sek. – 53 min. 44 sek.; 58 min. 24 sek. – 59 min. 7 sek.). Tą patį patvirtino ir ieškovės atstovas (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 57 sek. – 20 min. 5 sek.). Liudytojo ir ieškovės nurodytos aplinkybės dėl sunkumų išsivežti įrangą atsakovė praktiškai nekvestionavo.

21. Įrangos komplekto dalies priėmimo–perdavimo aktas tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašytas. Toks dokumentas nebuvo sudarytas ir vėliau, kai ieškovė pasiėmė pagrindinį įrangos agregatą.

22. Taigi, ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti laikinai naudotis techniškai tvarkingą įrangą, o atsakovė – laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius (Sutarties 3.1.1, 3.1.2 ir 3.2.1 papunkčiai). Ieškovė faktiškai perdavė atsakovei gruntinio vandens pažeminimo įrangą ir atsakovė šią įrangą nuomojosi iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Dalį nuomotos įrangos ieškovė išsivežė 2018 m. spalio mėn., o kitą dalį – 2019 m. vasario 1 d., kai atsirado galimybė be papildomų sunkumų išsikelti įrangą iš patalpų, kuriose ji buvo likusi.

23. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės nevykdymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės nurodytos normos aiškinimo ir taikymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

24. Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė įrangą galėjo pasiimti anksčiau. Tačiau pareigą grąžinti įrangą turėjo būtent apeliantė (atsakovė). Tai numetė šalių Sutarties 3.8. punktas, kuriame nurodyta, kad nuomininkas privalo grąžinti techniką <...>. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad ,,Nuomininkui laiku negrąžinus technikos ar jos dalies, tai pripažįstama neteisėtu jos valdymu“. Ieškovas nuostolių dydį kildino iš Sutarties, o pirmosios instancijos teismas įvertino jos vykdymą. Byloje nėra duomenų, jog Apeliantė būtų įrodinėjusi, kad atitinkami nuostoliai būtų per dideli ar, kad rinkoje buvo kitokios analogiškos įrangos nuomos kainos.

25. Šalys buvo susitarę dėl įrangos kainos, šioje dalyje Sutartis nebuvo ginčijama. Teismas skundžiamu sprendimu suskaičiavo ir faktinius įrangos nuomos įkainius už visą sutarties galiojimo laikotarpį, o atsižvelgęs į jų dydį ir į šalių elgesį, juos dvigubai sumažino. Taigi, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai kuriais ginčijamas nuomos kainos dydis ir įrangos vertė, dėl kurių apeliantė neginčijo ir prieišieškinio nereiškė.

26. Taigi kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą. Pasirašydama Sutartį, atsakovė, be kita ko, įsipareigojo kad, pasibaigus nuomos terminui, ji užtikrins, jog ieškovė laisvai galėtų nuomotą įrangą išsivežti (faktiškai perimti). Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad dalies įrangos ieškovė negalėjo laisvai išsivežti, nes egzistavo objektyvios fizinės kliūtys tą padaryti. Atsakovė neneigė to, kad šios kliūtys atsirado dėl įmonės veiksmų, t. y. vykdytų statybos darbų, kurių metu įranga atsidūrė apatiniame automobilių stovėjimo aikštelės aukšte. Taigi, vykdydama statybos darbus, atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad iš ieškovės išsinuomota įranga, kai pasibaigs jo nuomos laikotarpis, būtų laisvai prieinama ir galėtų būti išvežta ar tą būtų galima padaryti be papildomų sąnaudų.

Dėl bylos baigties

27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, iš apeliantės (atsakovės) ieškovei priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apeliantės (atsakovės) UAB „ADPF“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei MB „Aisteris“ (j/k 303039602) iš atsakovės UAB „ADPF“ (j/k 300603275) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.