Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Aisteris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADPF“ dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

8. Ieškovė ir atsakovė iš esmės sutaria ir dėl kitų tarp jų kilusio nesutarimo faktinių aplinkybių. Tai yra kad atsakovė pranešė ieškovei apie tai, jog įrangą ieškovė gali pasiimti 2018 m. spalio mėn. Šį faktą patvirtino ir liudytojas E. Č. – įgaliotas ieškovės darbuotojas, tvarkęs įrangos nuomos klausimus (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 12 sek. – 51 min. 30 sek.). Atsakovės atstovas taip pat nekvestionavo liudytojo E. Č. parodymų, kad jis, atvykęs pasiimti įrangą, išsivežė tik dalį atsakovei išnuomotos įrangos komplekto, o pagrindinio agregato neišsivežė, nes įranga buvo ieškovės įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės apatiniame aukšte (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 30 sek. – 53 min. 44 sek.; 58 min. 24 sek. – 59 min. 7 sek.; 1 val. 15 min. 15 sek. – 1 val. 15 min. 56 sek).

9. Liudytojo teigimu, jis negalėjo iškart pasiimti visos įrangos, kadangi, nesant veikiančio lifto, nebuvo galima išsikelti pagrindinės įrangos dalies dėl jos svorio ir matmenų (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 12 sek. – 49 min. 54 sek.; 53 min. 30 sek. – 53 min. 44 sek.; 58 min. 24 sek. – 59 min. 7 sek.). Tą patį patvirtino ir ieškovės atstovas (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 57 sek. – 20 min. 5 sek.). Liudytojo ir ieškovės nurodytos aplinkybės dėl sunkumų išsivežti įrangą atsakovė praktiškai nekvestionavo. Išsiskiria tik bylos šalių pozicijos kaip tokia aplinkybė turėtų būti vertinama.

10. Įrangos komplekto dalies priėmimo–perdavimo aktas tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašytas. Toks dokumentas nebuvo sudarytas ir vėliau, kai ieškovė pasiėmė pagrindinį įrangos agregatą. Kada tiksliai ieškovė tą padarė negalima nustatyti. Liudytojas E. Č., vykdęs įrangos paėmimą, negalėjo nurodyti, konkrečios likusios įrangos dalies atsiėmimo datos, tačiau jis parodė, kad tai įvyko 2019 m. vasario mėn., kai apie tokią galimybę jam pranešė įgaliotas atsakovės asmuo (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 00 sek. – 56 min. 52 sek.). Visgi iš bylos šalių atstovų paaiškinimų visumos galima daryti išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog pagrindinę įrangos dalį ieškovė faktiškai paėmė 2019 m. vasario 1 d., kaip nurodyta ieškinyje (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, atsakovė šio ieškovės teiginio neginčijo. Antra, toks teiginys iš dalies sutampa su liudytojo parodymais, kurių patikimumu šiuo konkrečiu aspektu nėra pagrindo abejoti. Trečia, įranga buvo atsakovės valdytose patalpose, o įmonė pagal Sutarties 3.8 punktą buvo prisėmusi pareigą grąžinti ieškovei įranga. Taigi atsakovei aplinkybės, susijusios su įrangos atsiėmimo momentu, turėjo būti žinomos.

11. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad pagrindinės ginčo faktinės aplinkybės yra tokios:

11.1. ieškovė 2018 m. vasario 14 d. perdavė atsakovei gruntinio vandens pažeminimo įrangą;

11.2. atsakovė įrangą nuomojosi iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir už nuomą ieškovei liko skolinga 5 831,32 Eur;

11.3. dalį nuomotos įrangos ieškovė išsivežė 2018 m. spalio mėn., o kitą dalį – 2019 m. vasario 1 d., kai atsirado galimybė be papildomų sunkumų išsikelti įrangą iš patalpų, kuriose ji buvo likusi.

13. Taigi ginčo esmę šiuo konkrečiu atveju apibrėžia du pagrindiniai klausimai, dėl kurių pasisakytina atskirai. Pirmasis klausimas yra susijęs su tuo, ar ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei. O antrasis su tuo, ar atsakovė nepažeidė savo pareigos užtikrinti tinkamą nuomoto daikto faktinį perdavimą ieškovei.

Ar ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovė atsiskaitytų už įrangos nuomą ir apmokėtų jos išvežimo mokestį?

14. Išanalizavus Sutarties sąlygų turinį darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė atlygintiniai nuomos teisiniai santykiai, turintys atlygintinų paslaugų teikimo požymių kiek tai susiję su įrangos atvežimo ir išvežimo paslaugos suteikimu (CK 6.477 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnio 1 dalis, Sutarties 1.1 papunktis). Ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti laikinai naudotis techniškai tvarkingą įrangą, o atsakovė – laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius (Sutarties 3.1.1, 3.1.2 ir 3.2.1 papunkčiai). Kaip jau pasisakyta šio sprendimo 11.1 ir 11.2 papunkčiuose, ieškovė faktiškai perdavė atsakovei gruntinio vandens pažeminimo įrangą ir atsakovė šią įrangą nuomojosi iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

15. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų prieštaravimuose išdėstytus atsikirtimus, kad ieškovės nuomota įranga buvo techniškai netvarkinga ir kad įmonė dėl to reiškė pretenzijas (CPK 178 straipsnis). Atsakovės veiksmai sudaro pagrindą prieiti prie priešingos išvados. Pasirašydama Technikos perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė patvirtino, kad, prieš priimdama įrangą, ją apžiūrėjo ir įvertino įrangos techninę būklę. Akte pastabų apie įrangos trūkumus nebuvo įrašyta. Ieškovės išrašomas sąskaita už įrangos nuomą atsakovė priimdavo ir dalį jų, kaip galima spręsti iš ieškovės 2019 m. balandžio 18 d. parengto akto „Dėl skolų suderinimo“, apmokėjo. Tokiu būdu atsakovė pripažino, kad nuomos objektas yra tinkamos kokybės, o ieškovė savo įsipareigojimus vykdo tinkamai (CK 6.483 straipsnio 1 dalis, 6.485 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, jeigu įranga iš tiesų nebūtų tinkamai veikusi, atsakovė, kaip rūpestingas ir atsakingas verslininkas, neabejotinai būtų siekusi nutraukti nuomos teisinius santykius su ieškove ir grąžinti ieškovei išsinuomotą įrangą. Tačiau tokių veiksmų atsakovė neatliko. Taigi įrangos veikimas turėjo tenkinti atsakovės poreikius (CPK 185 straipsnis).

16. Aplinkybė, kad nuomos laikotarpiu nuolat kito nuomos mokestis, nepatvirtina atsakovės atsikirtimų šioje ginčo dalyje. Viena vertus, liudytojas E. Č. parodė, kad atsakovei – atsižvelgiant į besitęsiantį nuomos laikotarpį, buvo taikomos nuomos mokesčio nuolaidos (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 27 sek. – 48 min. 38 sek.). Toks liudytojo paaiškinimas yra logiškas ir dera su bylos šalių veiksmų eiga. Antra vertus, jeigu Technikos perdavimo–priėmimo akte numatytą nuomos mokestį ieškovė mažino ir dėl kitų priežasčių (pvz., netinkamo įrangos veikimo), akivaizdu, kad atsakovei pastarasis variantas tiko ir buvo priimtinas, nes įmonė ir toliau naudojosi įranga.

17. Atsisakydama sumokėti ieškovei 5 831,32 Eur dydžio įsiskolinimą už įrangos nuomą, atsakovė elgiasi neteisėtai ir tokiu būdu pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Atsakovė taip pat be pagrindo atsisako sumokėti ieškovei 60 Eur mokestį už įrangos išvežimą. Gindamasi nuo šio ieškovės reikalavimo, atsakovė neneigė, kad įrangą išsivežė būtent ieškovė. Taigi įrangos išvežimo paslaugos suteikimo faktą atsakovė pripažino. Dėl to įmonei kyla prievolė sumokėti ieškovei Technikos perdavimo–priėmimo akte nurodyto dydžio įrangos išvežimo mokestį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

18. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, jog atsakovė atsiskaitytų už įrangos nuomą ir apmokėtų jos išvežimo mokestį.

Ar atsakovei turėtų kilti pareiga atlyginti ieškovės prašomą priteisti negautų pajamų sumą?

19. Ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės negautas pajamas grindžiamas tuo, kad atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą. Visų pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 14 punkte, bylos šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CK 6.499 straipsnio 1 dalyje, pareiga grąžinti nuomotojui daiktą, kai pasibaigia nuomos terminas, tenka nuomininkui. Analogiška atsakovės pareiga buvo numatyta ir Sutarties 3.8 punkte. Pastarojo kalbinė formuluotė yra konkreti ir nedviprasmiška. Faktinių duomenų, kurie suponuotų, kad bylos šalys praktiškai susitarė dėl kitokios tarpusavio pareigų, kiek tai susiję su nuomoto daikto perdavimu, paskirstymo tvarkos, byloje nepateikta. Dėl to aiškinant Sutarties 3.8 punktą nėra pagrindo nukrypti nuo jo kalbinės reikšmės ir laikyti, kad ginčo šalių valia buvo kitokia (CK 6.193 straipsnio 1, 3 dalys). Juolab, kad Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių verslo subjektų, kurie galėjo savo nuožiūra apsibrėžti tarpusavio įsipareigojimus.

20. Aplinkybė, kad ieškovė teikė atsakovei įrangos atvežimo ir išvežimo paslaugą, neturi jokio ryšio su atsakovės pareigos tinkamai perduoti nuomotą daiktą vykdymu. Pasirašydama Sutartį, atsakovė, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti, kad, pasibaigus nuomos terminui, ji užtikrins, jog ieškovė laisvai galėtų nuomotą įrangą išsivežti (faktiškai perimti). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nurodytos savo sutartinės pareigos atsakovė tinkamai neįvykdė. Prie tokios išvados prieitina dėl kelių priežasčių.

21. Teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad dalies įrangos ieškovė negalėjo laisvai išsivežti, nes egzistavo objektyvios fizinės kliūtys tą padaryti. Atsakovė neneigė to, kad šios kliūtys atsirado dėl įmonės veiksmų, t. y. vykdytų statybos darbų, kurių metu įranga atsidūrė apatiniame automobilių stovėjimo aikštelės aukšte. Taigi, vykdydama statybos darbus, atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad iš ieškovės išsinuomota įranga, kai pasibaigs jo nuomos laikotarpis, būtų laisvai prieinama ir galėtų būti išvežta ar tą būtų galima padaryti be papildomų sąnaudų. Ginčydama ieškovės reikalavimą negautų pajamų dalyje, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė iš tiesų fiziškai galėjo visą įrangą išsivežti iš atsakovės statyto objekto anksčiau nei 2019 m. vasario 1 d. ar tą padaryti be reikšmingų finansinių praradimų (pvz., išlaidų įrangos iškėlimui organizuoti ir įvykdyti). Formuluodama savo procesinę poziciją prieštaravimuose atsakovė akcentavo, kad ieškovė delsė išsivežti įrangą, tačiau, kaip jau pasisakyta šio sprendimo 9 ir 10 punktuose, neginčijo ieškovės teiginio, jog visą įrangą ieškovė galėjo be apribojimų faktiškai pasiimti tik 2019 m. pradžioje.

22. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad atsakovės neveikimas, nesudarant ieškovei tinkamų sąlygų pasiimti visą įrangą po 2018 m. rugsėjo 30 d., kvalifikuotinas kaip neteisėtas ir tiesiogiai susijęs su apribota ieškovės galimybe savo nuožiūra disponuoti visa įmonei priklausančia įranga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.499 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovė dalį įrangos išsivežė anksčiau (2018 m. spalio mėn.), vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą, yra antraeilės reikšmės. Dalinis pareigos įvykdymas šiuo atveju negali būti priežastis laikyti, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, nes ieškovė negalėjo laisvai disponuoti pagrindine įrangos dalimi. Tinkamai neįvykdžiusi bendradarbiavimo pareigos, atsakovė pažeidė ieškovės teisėtą lūkestį, kylantį iš Sutarties.

23. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės nevykdymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos tokios esminės nurodytos normos aiškinimo ir taikymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011):

23.1. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus;

23.2. sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą, t. y. kada nuomotojas galėjo naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį;

23.3. nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė.

24. Byloje nustatyta, kad visa įranga faktiškai ieškovei buvo perduota 2019 m. vasario 1 d. Dėl to, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės apimties, aktualus yra laikotarpis nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

25. Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovei negali kilti pareiga kompensuoti visas ieškovės negautas pajamas. Pirmiausia, ieškovė pati iš dalies yra atsakinga dėl kilusių pasekmių. Įrangos faktinis paėmimas nebuvo fiksuotas surašant aktą ar kitokį rašytinį dokumentą. Taip pat ieškovė nesiuntė atsakovei rašytinių pretenzijų dėl įrangos neperdavimo. Kaip galima spręsti iš liudytojo E. Č. parodymų visumos, bendravimas tarp ieškovės ir atsakovės įgaliotų atstovų vyko žodine forma. Tai lemia išvadų dėl faktinių aplinkybių didesnį tikėtinumo laipsnį. Kaip jau pasisakyta šio sprendimo 10 punkte, liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti, kada pasiėmė įrangą. Be to, liudytojas konkrečiai negalėjo pasakyti, kada atsakovė pranešė, kad likusią įrangos dalį galima išsivežti. Dėl to negalima kaip visiškai nepagrįstų atmesti atsakovės atsikirtimų, kad ieškovė įrangą faktiškai perėmė ne operatyviai, bet uždelsusi. Taigi tikėtina, kad pati ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie ilgesnio įrangos neišsivežimo laikotarpio (CPK 185 straipsnis). Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kuriuo rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).

26. Antra, apskaičiuodama negautas pajamas, ieškovė taiko Technikos perdavimo–priėmimo akte nurodytą nuomos mokesčio dydį – 100 Eur per dieną. Tačiau tokio dydžio nuomos mokestį atsakovė mokėjo už įrangos nuomą tik iki 2018 m. kovo 31 d. Vėliau mokesčio dydis kito: balandžio mėn. – 80 Eur; gegužės mėn. – 32 Eur; birželio–liepos mėn. – 33,07 Eur; rugpjūčio mėn. – 42 Eur; rugsėjo mėn. – 50 Eur (b. l. 7–14). Taigi mechaniškai remtis Sutarties priedo sąlygomis šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Vidutinis atsakovės faktiniu nuomos laikotarpiu ieškovei mokėtas nuomos mokestis yra 54,80 Eur per dieną (12 221,27 Eur / 223 dienos). Apskaičiuojant ieškovės patirtus praradimus, taikytinas nurodytas nuomos mokesčio vidurkis. Neigdama ieškovės reikalavimą, atsakovė neteikė įrodymų, kad rinkoje ginčo laikotarpiu buvo galima įrangą išsinuomoti už mažesnę kainą (CPK 178 straipsnis). Dėl to nėra objektyvių priežasčių teigti, kad ieškovė nebūtų galėjusi išnuomoti įrangos, jeigu atsakovė būtų ją tinkamai perdavusi, už nurodyto dydžio vidutinį nuomos mokestį. Pagrindo abejoti ieškovės negautų pajamų realumu nenustatyta.

27. Vadinasi, formaliuoju požiūriu ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., neturėdama galimybės išnuomoti įrangos, neteko pajamų, kurios lygios 6 740,40 Eur (123 dienos × 54,80 Eur). Atsakomybės taikymas atsakovei didesnėje apimtyje reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Nustatant galutinę ieškovės negautų pajamų sumą, kurią turėtų kompensuoti atsakovė, negalima ignoruoti pačios ieškovės elgesio. Prieš tai nurodyta, kad labiau tikėtina, jog ir pati ieškovė prisidėjo prie užsitęsusio įrangos neatsiėmimo. Aplinkybę, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, suponuoja ir tai, jog byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo pažeistas teises, sumažinti patiriamus nuostolius (pvz., skatino atsakovę kuo greičiau sudaryti sąlygas išsivežti likusią įrangos dalį, reiškė dėl to pretenzijas ir pan.). Priešingai, ieškovė iš esmės buvo pasyvi. Be to, ieškovė dalį įrangos vis dėlto atsiėmė 2018 m. spalio mėn., t. y. galėjo ja disponuoti savo nuožiūra. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad dėl susiklosčiusios situacijos iš dalies kalta ir pati ieškovė (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinus bylos šalių elgesį, darytina išvada, kad šioje konkrečioje situacijoje abi ginčo šalys yra vienodai atsakingos už kilusias pasekmes. Dėl to atsakovei taikytina dalinė civilinė atsakomybė 3 370,20 Eur apimtyje (6 740,40 Eur / 2).

Dėl procesinės bylos baigties.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti. Išnagrinėjus bylą, pripažinta, kad ne visi ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Dėl to nurodytas preliminarus teismo sprendimas keičiamas ir ieškinys tenkinamas iš dalies(CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

29. Iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 891,32 Eur (5 831,32 Eur + 60 Eur) skola už įrangos nuomą ir įrangos išvežimą, 3 370,20 Eur nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (9 261,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

30. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad įmonė už pareikštą ieškinį sumokėjo 205 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 700 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 16–18, 64–65).

31. Patenkinta 51 procentas ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei proporcingai iš atsakovės priteisiamas 461,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (905 Eur × 51 procentas) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. preliminarų sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei MB „Aisteris“ iš atsakovės UAB „ADPF“ 5 891,32 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 32 ct) skolą, 3 370,20 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimties eurų ir 20 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 261,52 Eur (devyni tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt vienas euras ir 52 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 461,55 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškovės reikalavimų netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.