Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 6 d. 3.30 val. iki 2023 m. balandžio 7 d. 11.47 val.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. G. priteista 190,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. balandžio 6 d. apie 03.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto bendro naudojimo vestibiulio patalpoje, tyčia dviem metaliniais strypais ne mažiau 10 kartų sudavė L. B. į įvairias kūno vietas, taip padarė plėštinę lūpos žaizdą, kairės čiurnos ir dešinio peties sumušimus, poodines kraujosruvas kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus blauzdose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. G. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017). Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

9. Pažymėtina, kad paskiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2012, 2K-315/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.

10. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę. Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžta tai, kad dėl nukentėjusiojo interesų, nors ir būdamas lygiavertis proceso dalyvis, yra kitoje teisinėje situacijoje nei nuteistasis (kaltinamasis), nes visas baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne tik tam, kad būtų tinkamai nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 1 straipsnis), bet ir tam, kad kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą būtų pakankamai realizuota (BPK 44 straipsnio 10 punktas). Tačiau nukentėjusio asmens ir valstybės požiūris į nusikalstamą veiką ir tai, kaip į ją turi būti reaguojama, skiriasi. Nukentėjusiam asmeniui nusikalstama veika yra asmeninis reikalas, sietinas su neigiamais išgyvenimais dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, liga, reikalaujantis patirtos materialinės ir emocinės žalos atlyginimo. Valstybei tai baudžiamosios teisės pažeidimas, reikalaujantis nuoseklaus, prognozuojamo ir teisingo atsako pagal įstatymą. Taigi, vertinant nukentėjusiojo interesų užtikrinimą ir pusiausvyrą, svarbu nustatyti jų materialinio teisinio ir procesinio teisinio interesų realizavimo pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-143-1073/2020).

12. Nagrinėjamu atveju M. G. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors aplinkybės, kad nuteistasis M. G. praeityje yra 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nėra palankios nuteistajam, tačiau tai neatima galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju M. G. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, nesukėlęs sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad M. G. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, iš bausmės atlikimo vietos buvo paleistas anksčiau laiko, taikius lygtinį paleidimą. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas praeityje nuteistajam M. G. nebuvo taikomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. nuo 2023 m. spalio 9 d. dirba UAB ,,T.“, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose nėra įrašytas. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, su nukentėjusiuoju susitaikė. Apygardos teismo vertinimu, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. G. izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui turėtų didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei ir visuomenei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti itin efektyvus. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriami įpareigojimai: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistajam skirtinas vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Tokiu būdu bus apribotos nuteistojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo atveju, jei M. G. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

14. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad M. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 110 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo apeliacinį skundą, todėl iš jo nepriteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, M. G. paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. G..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.