Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir BUAB) „Medicina“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Vakonda“ atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Medicina“ ieškinį atsakovei UAB „Vakonda“ dėl piniginių lėšų priteisimo, įskaitymo nuginčijimo, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2268-653/2022 UAB „Medicina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pilkoji kopa“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d.

10. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2268-653/2022 patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį pirmąja eile tenkinti šie reikalavimai: 1) A. B. (I-ojo etapo – 122,61 Eur; II-ojo – 0,00 Eur); 2) L. B. (I-ojo etapo – 132,19 Eur; II-ojo etapo – 0,00 Eur); 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (I-ojo etapo – 55,41 Eur; II-ojo – 0,00 Eur); antrąja eile tenkinti šie reikalavimai: 1) UAB „Delamode Baltics“ (I-ojo etapo – 82118,03 Eur; II-ojo – 9172,21 Eur); 2) UAB „Vakonda“ (I-ojo etapo – 6077,19 Eur; II-ojo – 0,00 Eur); 3) E. B. (I-ojo etapo – 470,00 Eur; II-ojo – 0,00 Eur); 4) A. B. (I-ojo etapo – 8,00 Eur; II-ojo – 0,00 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1292-934/20229 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis palikta nepakeista.

11. A. B. 2022 m. rugpjūčio 3 d. perdavimo – priėmimo aktu perdavė BUAB „Medicina“ nemokumo administratoriui UAB „Pilkoji kopa“ įgaliotam asmeniui T. P. bendrovės antspaudą, dokumentus ir informaciją.

12. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Medicina“ įregistruota 2017 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. akcininkas buvo UAB „Accounting experts LT“, nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. vadovė buvo A. S., nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. liepos 25 d. (bankroto bylos iškėlimo) vadovu buvo A. B.. Pagal UAB „Medicina“ 2018 m. rugsėjo 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą matyti, jog bendrovės akcininkai buvo L. B. (50 vnt. akcijų), A. B. (50 vnt. akcijų), E. B. (50 vnt. akcijų).

13. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Vakonda“ (buvusi Z. B. individuali įmonė nuo 1994 m. rugpjūčio 9 d. iki 2002 m. sausio 31 d., A. B. individuali įmonė nuo 2002 m. sausio 31 d. iki 2012 m. sausio 3 d., UAB ‚Vakonda“ nuo 2012 m. sausio 3 d.) įregistruota 1994 m. rugpjūčio 9 d., nuo 1994 m. rugpjūčio 9 d. iki 2002 m. sausio 31 d. savininkė Z. B., nuo 2002 m. sausio 31 d. iki 2012 m. sausio 3 d. savininkas A. B., nuo 2012 m. sausio 3 d. vienintelis akcininkas A. B., nuo 2012 m. sausio 3 d. iki šiol vadovas L. B..

14. Tarp atsakovės ir ieškovės 2018 m. sausio 22 d. sudaryta Automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/01/22/1, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už išnuomotą transporto priemonę nuomos mokestį, t. y. 1078 Eur/mėn., įskaitant PVM, nuomos kainą nustatant pagal faktišką transporto priemonės naudojimo laiką (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties galiojimo terminas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2022 m. sausio 22 d. (Sutarties 4.1. punktas).

15. Tarp atsakovės ir ieškovės 2018 m. sausio 22 d. sudaryta Automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/01/22/2, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už išnuomotą transporto priemonę nuomos mokestį, t. y. 1078 Eur/mėn., įskaitant PVM, nuomos kainą nustatant pagal faktišką transporto priemonės naudojimo laiką (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties galiojimo terminas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2022 m. sausio 22 d. (Sutarties 4.1. punktas).

16. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas – faktūras pagal Automobilių nuomos sutartis: 2018 m. sausio 31 d. Serija VP Nr. 00000018-01/31-1 2156 Eur sumai, 2018 m. vasario 28 d. Serija VP Nr. 00000018-02/28-1 2156 Eur sumai, 2018 m. kovo 5 d. Serija VP Nr. 00000018-03/05-1 2156 Eur sumai, 2018 m. balandžio 30 d. Serija VP Nr. 00000018-04/30-1 2156 Eur sumai, 2018 m. gegužės 31 d. Serija VP Nr. 00000018-03/30-1 1078 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 29 d. Serija VP Nr. 00000018-11/29-1 2156 Eur sumai, 2019 m. vasario 28 d. Serija VP Nr. 00000019-02/28-1 2156 Eur sumai, 2019 m. kovo 29 d. Serija VP Nr. 00000019-03/29-1 2220 Eur sumai, 2019 m. balandžio 29 d. Serija VP Nr. 00000019-04/29-1 2156 Eur sumai, 2019 m. gegužės 28 d. Serija VP Nr. 00000019-05/28-1 2260 Eur sumai, 2019 m. birželio 28 d. Serija VP Nr. 00000019-06/28-1 2260 Eur sumai, 2019 m. liepos 26 d. Serija VP Nr. 00000019-07/26-1 2260 Eur sumai, 2020 m. balandžio 30 d. Serija VP Nr. 00000020-04/30-1 1000 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 3 d. Serija VP Nr. 00000020-08/03-1 2000,01 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 11 d. Serija VP Nr. 00000020-09/11-11 2260 Eur sumai, 2020 m. spalio 5 d. Serija VP Nr. 00000020-10/06-1 2260 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 10 d. Serija VP Nr. 00000020-11/10 2260 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 3 d. Serija VP Nr. 00000020-12/03 2260 Eur sumai, 2021 m. sausio 4 d. Serija VP Nr. 00000021-04/04-1 2260 Eur sumai, 2021 m. vasario 4 d. Serija VP Nr. 00000021-01/12-1 2260 Eur sumai, 2021 m. kovo 4 d. Serija VP Nr. 00000021-03/04-1 2260 Eur sumai, 2021 m. balandžio 4 d. Serija VP Nr. 00000021-04/05-1 2260 Eur sumai, 2021 m. gegužės 3 d. Serija VP Nr. 00000021-05/05-1 2260 Eur sumai, 2021 m. birželio 4 d. Serija VP Nr. 00000021-06/04-1 2260 Eur sumai, 2021 m. liepos 4 d. Serija VP Nr. 00000021-07/04-1 2260 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 3 d. Serija VP Nr. 00000021-08/03-1 2260 Eur sumai

17. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas – faktūras: 2019 m. kovo 29 d. Serija VP Nr. 00000019-03/29-2 60,50 Eur sumai, 2019 m. balandžio 15 d. Serija VP Nr. 00000019-04/15-1 60,50 Eur sumai, 2019 m. gegužės 2 d. Serija VP Nr. 00000019-05/02-2 50 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 10 d. Serija VP Nr. 00000019-12/10-1 1609,30 Eur sumai,2020 m. spalio 15 d. Serija VK Nr. 00000020-10/15-15 29 Eur sumai, 2020 m. spalio 15 d. Serija VK Nr. 20201015/1 344,94 Eur sumai.

18. Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras: 2018 m. balandžio 30 d. Serija Med Nr. 18043001 2420 Eur sumai, 2018 m. gegužės 29 d. Serija Med Nr. 1802901 2075,15 Eur sumai, 2018 m. liepos 31 d. Serija Med Nr. 19072323 1694 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 27 d. Serija Med Nr. 19122701 2156 Eur sumai, 2020 m. birželio 10 d. Serija Med Nr. 20200610 2496,85 Eur sumai, 2020 m. liepos 16 d. Serija Med Nr. 20200716/16 4174,80 Eur sumai, 2020 m. liepos 28 d. Serija Med Nr. 20200728/01 17,55 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 21 d. Serija Med Nr. 20200821/1 1002,75 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 25 d. Serija Med Nr. 20200825/9 2359,50 Eur sumai, 2020 m. spalio 5 d. Serija Med Nr. 00201005/05 1716,75 Eur sumai, 2020 m. spalio 8 d. Serija Med Nr. 00201008/08 1445,04 Eur sumai, 2020 m. spalio 30 d. Serija Med Nr. 00201030/30 1698,24 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 11 d. Serija Med Nr. 00201111/11 835,95 Eur sumai.

19. Tarp atsakovės ir ieškovės 2020 m. balandžio 30 d. sudaryta pirkimo sutartis Nr. 20200430/1, pagal kurią ieškovė paveda, o atsakovė įsipareigoja pristatyti ieškovei viešojo pirkimo sąlygose nurodytą kiekį ir nurodyto modelio asmens apsaugos priemonių. Bendra sutarties kaina, įskaitant PVM, 88000 Eur, prekių įsigijimas finansuojamas iš ieškovės lėšų (Sutarties 4. ir 5. punktai). Šalys susitarė, kad už prekes ieškovė moka atsakovei 100 % kainos avansiniu mokėjimu sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 9. punktas).

20. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-915-910/2021 iš UAB „Medicina“ priteisė UAB „Delamode Baltics 74396,85 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 74396,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6148,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš UAB „Medicina“ priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, individualiai įmonei „InSpe“ 840,95 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-165-467/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš UAB „Medicina“ UAB „Delamode Baltics“ 1573 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė iš UAB „Medicina“ trečiajam asmeniui individualiai įmonei „InSpe“ 1604,46 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

21. Tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. surašytas Tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad BUAB „Medicina“ išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų už 29739,27 Eur, apmokėta 115582,55 Eur, UAB „Vakonda“ išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų už 20730,33 Eur, apmokėta 112462,80 Eur, galutinį saldo sudaro 5889,19 Eur UAB „Vakonda“ naudai.

22. Tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. balandžio 30 d. surašytas Tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad BUAB „Medicina“ išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų už 25219,27 Eur, apmokėta 115582,55 Eur, UAB „Vakonda“ išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų už 20730,33 Eur, apmokėta 94562,80 Eur, galutinį saldo sudaro 16530,81 Eur UAB „Medicina“ naudai.

23. Tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. balandžio 30 d. surašytas Tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „Vakonda“ išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų už 0,00 Eur apmokėta 73832,47 Eur, BUAB „Medicina“ išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų už 2260 Eur, apmokėta 92623,28 Eur, galutinį saldo sudaro 16530,81 Eur UAB „Medicina“ naudai.

Dėl permokos ir skolos priteisimo

27. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau tam tikrais proceso teisės normose reglamentuojamais atvejais šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas dėl teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinės galios yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 16 punktą). Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi įsitikinti, ar yra prejudicinių faktų, reikšmingų sprendžiant konkretų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-421/2024).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2268-653/2022 UAB „Medicina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pilkoji kopa“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2268-653/2022 patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį pirmąja eile tenkinti šie reikalavimai: 1) A. B. (I-ojo etapo – 122,61 Eur; II-ojo – 0,00 Eur); 2) L. B. (I-ojo etapo – 132,19 Eur; II-ojo etapo – 0,00 Eur); 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (I-ojo etapo – 55,41 Eur; II-ojo – 0,00 Eur); antrąja eile tenkinti šie reikalavimai: 1) UAB „Delamode Baltics“ (I-ojo etapo – 82118,03 Eur; II-ojo – 9172,21 Eur); 2) UAB „Vakonda“ (I-ojo etapo – 6077,19 Eur; II-ojo – 0,00 Eur); 3) E. B. (I-ojo etapo – 470,00 Eur; II-ojo – 0,00 Eur); 4) A. B. (I-ojo etapo – 8,00 Eur; II-ojo – 0,00 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1292-934/20229 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1908-653/2024 netenkino UAB „Vakonda“ prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo BUAB „Medicina“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-424-467/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – kreditorės UAB „Vakonda“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo patenkino ir padidino kreditorės UAB „Vakonda“ finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto UAB „Medicina“ bankroto byloje nuo 3 817,19 Eur iki 6 077,19 Eur.

29. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau ir JANĮ) nereglamentuojama patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese, tačiau pripažįstama, kad, taikant JANĮ nuostatas, kreditoriaus reikalavimas gali būti tikslinamas: priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, jog bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo yra išaiškinta, kad bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, jog nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą tikslinti (keisti) iki sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021). Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

30. Iš byloje pateiktų Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės reikalavimo dydžio ieškovei bankroto byloje, matyti, kad kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ir jo dydžio klausimas buvo nagrinėtas ir keistas ne vieną kartą. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką minėti teismų procesiniai sprendimai negali būti prilyginami galutiniam teismo sprendimui, priimam išnagrinėjus bylą iš esmės. Kaip minėta prieš tai, tam, kad tam tikri įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti faktai, būtų laikomi prejudicinę galią turinčiais faktais, turi būti nustatytos tam tikros sąlygos. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, su atsakovės pozicija, jog nagrinėjant atsakovės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą ieškovės bankroto byloje nei Vilniaus apygardos teismo, nei Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjimo dalykas nebuvo tarp šalių sudarytų automobilių nuomos sutarčių aiškinimas, visų atsakovės ieškovei išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų už automobilių nuomą analizė, nebuvo vertintos viso sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovės išrašytos ieškovei PVM sąskaitos – faktūros už automobilių nuomą, priešingai, buvo analizuojamos tik trys atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurių pagrindu atsakovė prašė patvirtinti savo finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju minėtose Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nebuvo nustatyti faktai, kurie turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

31. Pažymėtina, jog ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, jog atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros už transporto priemonių nuomą neatitiko faktinių aplinkybių, sumos PVM sąskaitose – faktūrose buvo nurodytos nepagrįstos, per didelės ir pan. (CPK 178 straipsnis).

32. Ieškovė nurodo, kad atsakovė liko skolinga ieškovei pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir ieškovės 2018 m. sausio 22 d. sudaryta Automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/01/22/1, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už išnuomotą transporto priemonę nuomos mokestį, t. y. 1078 Eur/mėn., įskaitant PVM, nuomos kainą nustatant pagal faktišką transporto priemonės naudojimo laiką (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties galiojimo terminas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2022 m. sausio 22 d. (Sutarties 4.1. punktas). Tarp atsakovės ir ieškovės 2018 m. sausio 22 d. sudaryta Automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/01/22/2, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už išnuomotą transporto priemonę nuomos mokestį, t. y. 1078 Eur/mėn., įskaitant PVM, nuomos kainą nustatant pagal faktišką transporto priemonės naudojimo laiką (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties galiojimo terminas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2022 m. sausio 22 d. (Sutarties 4.1. punktas). Tarp atsakovės ir ieškovės 2020 m. balandžio 30 d. sudaryta pirkimo sutartis Nr. 20200430/1, pagal kurią ieškovė paveda, o atsakovė įsipareigoja pristatyti ieškovei viešojo pirkimo sąlygose nurodytą kiekį ir nurodyto modelio asmens apsaugos priemonių. Bendra sutarties kaina, įskaitant PVM, 88000 Eur, prekių įsigijimas finansuojamas iš ieškovės lėšų (Sutarties 4. ir 5. punktai). Šalys susitarė, kad už prekes ieškovė moka atsakovei 100 % kainos avansiniu mokėjimu sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 9. punktas). Be to, ieškovė ir atsakovė viena kitai tiekė prekes ir teikė paslaugas, už kurias buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros. Taigi tarp šalių vyko bendradarbiavimas ne vieno tarpusavio susitarimo pagrindu. Byloje pateiktos nuo 2018 metų iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo šalių viena kitai išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, taip pat banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad šalys viena kitai banko mokėjimo nurodymais apmokėdavo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jokios operacijos grynaisiais pinigais tarp šalių nebuvo atliekamos. Įvertinus tai, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas keleto susitarimų pagrindu, šalys viena kitai išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras bei jas apmokėdavo, teismas daro išvadą, jog tam, kad būtų galima nustatyti, ar atsakovė yra skolinga ieškovei, būtina įvertinti viso šalių bendradarbiavimo laikotarpiu tarp šalių atliktas operacijas.

33. Kaip jau minėta, byloje pateiktos šalių viena kitai išrašytos PVM sąskaitos – faktūros bei banko sąskaitų išrašai apie atliktus mokėjimus. Ieškovė taip pat pateikė BUAB „Medicina“ buhalterinės apskaitos programos sudarytą atsiskaitymų tarp ieškovės ir atsakovės laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d. lentelę. Pažymėtina, kad pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose – faktūrose, banko sąskaitų išrašuose esančiuose mokėjimo nurodymuose) esantys duomenys atitinka antriniame buhalterinės apskaitos dokumente – nurodytoje atsiskaitymų suvestinėje esančius duomenis. Be to, šalių atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog atsiskaitymų suvestinėje esančių duomenų neginčija, juos pripažįsta ir prašo jais vadovautis. Iš nurodytos atsiskaitymų suvestinės nustatyta, kad atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitų – faktūrų už 57444,27 Eur, ieškovė banko mokėjimo nurodymais pervedė atsakovei 143287,55 Eur, ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitų – faktūrų už 24092,58 Eur, atsakovė banko mokėjimų nurodymais pervedė ieškovei 116325,05 Eur. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad bendradarbiavimas tarp šalių vyko nenuosekliai – ne visi mokėjimai vienos šalies kitai buvo atliekami nurodant mokėjimo nurodymo paskirtyje konkrečias apmokamas PVM sąskaitas – faktūras, buvo atliekami avansiniai mokėjimai, po kelių PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo pervedamos didesnės sumos, neatitinkančios PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų, todėl galimai buvo visiškai ar iš dalies dengiamos kelios PVM sąskaitos – faktūros, buvo atlikti du mokėjimai per klaidą (7,25 Eur ir 3500 Eur), kurie nedelsiant buvo pervesti ir grąžinti atgal, buvo pervesta 88000 Eur suma pagal 2020 m. balandžio 30 d. sudarytą pirkimo sutartis Nr. 20200430/1, tačiau, jos tinkamai neįvykdžius, piniginės lėšos buvo grąžintos atgal ieškovei. Tokį nenuoseklų šalių bendradarbiavimą galėjo lemti tai, kad bendradarbiavimas vyko pagal automobilio nuomos teisinius santykius, prekių ir paslaugų pirkimo – pardavimo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės ir atsakovės, kai ieškovė pardavėjas, o atsakovė pirkėjas, taip pat kai atsakovė pardavėjas, o ieškovė pirkėjas.

34. Teismas, įvertinęs visus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pirminius ir antrinius buhalterinės apskaitos dokumentus, daro išvadą, jog atsakovė apmokėjo ieškovei visas jos išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir nėra skolinga ieškovei.

35. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byloje nenustačius ir ieškovei neįrodžius aplinkybių, jog buvo susidariusi permoka, kurią atsakovė turėtų grąžinti ieškovei, taip pat nenustačius, jog atsakovė neapmokėjo ieškovės nurodomų PVM sąskaitų – faktūrų ieškovei, ieškovės reikalavimai dėl permokos ir skolos priteisimo iš atsakovės atmestini. Atmetus pagrindinius ieškovės reikalavimus dėl permokos ir skolos priteisimo iš atsakovės, taip pat atmestini išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės.

Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais

36. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti tarp šalių atliktus priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymus 88299 Eur sumai, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d. užskaita 15820 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 31 d. užskaita 8149,19 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 31 d. užskaita 61570,81 Eur sumai, 2022 m. sausio 31 d. užskaita 2260 Eur sumai, 2022 m. balandžio 30 d. užskaita 500 Eur sumai, niekiniais ir negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu bei CK 6.66 straipsnio pagrindu.

37. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai.

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).

39. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 38 punktas). Taigi pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies normos turinį kreditorius turi teisę ginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko (be kita ko, vienašalius) sandorius tuomet, kai tokius sandorius (sandorį) sudaro skolininkas ir nustatomos visos kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos.

40. Sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai.

41. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktas).

42. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą, jog nemokumo administratoriui nebuvo perduoti tarpusavio skolų užskaitymo aktai, tačiau iš byloje pateikto dokumentų priėmimo – perdavimo akto bei dalies dokumentų matyti, kad ieškovės nurodytu punktu priėmimo – perdavimo akte buvo perduoti tarpusavio skolų suderinimo aktai, o ne tarpusavio skolų užskaitymo aktai. Pažymėtina, kad tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Duomenų apie tai, jog tarp šalių jų bendradarbiavimo laikotarpiu buvo surašyti tarpusavio skolų užskaitymo aktai, kurie panaikintų šalių pareigą viena kitai sumokėti tam tikras sumas, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

43. Kaip jau nurodyta šio teismo sprendimo 33. punkte, šalių atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog iš buhalterinės apskaitos programos ištrauktoje atsiskaitymų suvestinėje esančių duomenų neginčija, juos pripažįsta ir prašo jais vadovautis. Šioje suvestinėje nurodytos operacijos: 2021 m. gruodžio 31 d. 15820 Eur, operacijos kodas UŽS, 2021 m. gruodžio 31 d. 8149,19 Eur, operacijos kodas UŽS, 2021 m. gruodžio 31 d. 61570,81 Eur, operacijos kodas UŽS, 2022 m. sausio 31 d. 2260 Eur, operacijos kodas UŽS, 2022 m. balandžio 30 d. 500 Eur, operacijos kodas UŽS. Teismo posėdyje liudytoja apklausta UAB „Accounting Experts LT“, kuri tvarkė ir ieškovės, ir atsakovės buhalterinę apskaitą, vadovė A. S., nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. balandžio 30 d. iš buhalterinės apskaitos programos ištrauktoje atsiskaitymų lentelėje nėra nurodomi tarpusavio užskaitymo sandoriai. Paaiškino, kad tai dvejybiniai buhalterinės apskaitos rašai, nesukuriantys teisių ir pareigų. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ir ieškovei, ir atsakovei teismas ne kartą siūlė teikti prašymus dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo ar dėl specialisto, turinčio specialių buhalterinių žinių, pasitelkimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau šalys tokių prašymų neteikė ir šia įrodinėjimo priemone pasinaudoti nepageidavo.

44. Iš minėtos suvestinės bei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad šalys viena kitai išrašė PVM sąskaitas – faktūras, taip pat šalys viena kitai banko mokėjimo nurodymais pervedė pinigines lėšas šioms PVM sąskaitoms – faktūroms apmokėti. Kaip teismas nustatė šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, šalių išrašytoms PVM sąskaitoms – faktūroms apmokėti buvo atliekami mokėjimai iš banko sąskaitų. Duomenų, jog tarp šalių buvo susiklostę kiti teisiniai santykiai, nei pagal esamus duomenis byloje (automobilių nuomos, prekių ir paslaugų pirkimo – pardavimo), jog buvo išrašyta daugiau PVM sąskaitų – faktūrų nei pateiktos byloje, nėra. Taigi 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. balandžio 30 d. šalys neturėjo viena kitos atžvilgiu neįvykdytų vienarūšių piniginių prievolių, kurias šalys būtų galėjusios užskaityti ir taip panaikinti viena kitos pareigą sumokėti viena kitai tam tikras piniginių lėšų sumas. Priešingai, atsakovė iki pat 2022 m. kovo 7 d. atliko piniginių lėšų pervedimus iš banko sąskaitos ieškovei, dengdama ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras.

45. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodomi 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. balandžio 30 d. sandoriai tarp šalių nebuvo sudaryti, todėl, nesant objekto, kurį būtų galima ginčyti pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas ar actio Pauliana pagrindu, teismas dėl sandorio pripažinimo niekiniu ar negaliojančiu atskirai nepasisako.

46. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų ir liudytojos paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

48. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 9895,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

49. Ieškovės ieškinį atmetus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, įvertinus tai, kad byloje nagrinėjami du savarankiški ieškovės ieškiniai, kurie buvo sujungti į vieną civilinę bylą, bylos nagrinėjimo trukmę, sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, atsakovės patirtos 9895,71 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (išlaidos atlyginamos iš ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidoms skirtų lėšų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakonda“ 9895,71 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Šios išlaidos atlyginamos iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.