- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-165-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00623-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medicina“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, prekių pripažinimo nekokybiškomis, kainos, mokėtinos už prekes, mažinimo ir permokėtos sumos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - individuali įmonė „InSpe“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Delamode Baltics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Medicina“ priteisti 76 332,85 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį atsakovei pardavė prekių – respiratorių FFP2/KN95 – ir juos pristatė atsakovės nurodytiems prekių gavėjams iš viso už 185 535,35 Eur sumą. Nors suėjo visų atsakovei išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminai, atsakovė sumokėjo iš viso tik 109 202,50 Eur. Likusios skolos dalies atsakovė nesumokėjo, vengia bendradarbiauti sprendžiant atsiskaitymo klausimus, todėl 76 332,85 Eur skolos suma priteistina iš atsakovės teismo tvarka, kartu priteisiant ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Pažymėjo, kad atsakovės argumentai, jog šalys buvo susitarusios dėl vieno prekių įkainio (respiratorių – po 2,70 Eur už vienetą, vienkartinių kaukių – po 0,46 Eur už vienetą), yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė 2020 m. kovo 17 d. el. laiške pateikė atsakovei tuo metu taikomas respiratorių įsigijimo kainas, priklausančias nuo to, koks kiekis respiratorių perkamas vienu kartu, be to, aiškiai nurodė, kad pasiūlyme pateiktos kainos galioja iki 2020 m. kovo 19 d. Kadangi buvo pandemijos pradžia ir šių apsaugos priemonių kaina bei gamintojai keitėsi beveik kasdien, 2020 m. kovo 17-23 dienomis, ieškovė atsakovei siuntė kitus kainų pasiūlymus, nurodydama prekių įkainius ir pasiūlymų galiojimo laikus. Šiuos pasiūlymus atsakovė akceptavo apmokėdama išankstines sąskaitas.
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį galutinai sutikslinusi, prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė, nepateikusi atsakovei tinkamų ES tipo tyrimo (CE) sertifikatų ir atitikties deklaracijų prekėms, patiektoms pagal 2020 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1595171, 2020 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1595645, 2020 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1596251, 2020 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1596252, 2020 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1597666, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602494, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602588, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602589, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602590, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602757, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602758, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602802, pažeidė savo įsipareigojimus ir įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prekių ES tipo tyrimo (CE) sertifikatus bei atitikties deklaracijas, taip pat paskirti ieškovei 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną atsakovės naudai; 2) bendrą prekių, parduotų pagal 2020 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1595171, 2020 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1595645, 2020 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1596251, 2020 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1596252, 2020 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1597666, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602494, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602588, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602589, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602590, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602757, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602758, 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą DB Nr. 1602802, kainą sumažinti iki 110 430,65 Eur sumos; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 110 878,35 Eur už ginčo prekes permokėtą sumą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Ieškovės tiektos prekės – respiratoriai FFP2/KN95 ir vienkartinės kaukės – priklauso asmeninių apsaugos priemonių kategorijai. Šioms prekėms nebuvo taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) tiekimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu“. Ieškovės tiektos prekės turėjo būti ženklinamos CE ženklu bei atitikti kitus reikalavimus, numatytus Europos Parlamento ir tarybos reglamente (ES) 2016/425 (toliau - reglamentas). Ieškovės parduotoms prekėms turėjo būti atliktas atitikties vertinimas, po kurio turėjo būti išduotas tyrimo sertifikatas ir gamintojas turėjo parengti ES atitikties deklaraciją, o importuotojas privalėjo užtikrinti šių dokumentų buvimą. Tokių tinkamų sertifikatų ir deklaracijų ieškovė nepateikė, nes jų neturėjo. Nors ieškovė teigia, kad kartu su prekėmis pateikė prekių sertifikatą, tai nebuvo tinkamas sertifikatas, be to, jame nurodomas kitas jo turėtojas, o ne tiektų prekių gamintojas.
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktos prekės yra nekokybiškos. Pripažinus prekes nekokybiškomis, atsakovė prašė sumažinti per pusę mokėtiną už prekes kainą. Už ieškovės pateiktas prekes mokėtina suma – 220 861,30 Eur, ši kaina mažintina iki 110 430,65 Eur. Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 221 309 Eur, todėl ieškovė įpareigotina grąžinti atsakovei permokėtą sumą, iš viso – 110 878,35 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu: 1) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 74 396,85 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 74 396,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 148,18 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui 840,95 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; 3) priešieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nebuvo atsakovės įrodinėjamo susitarimo dėl vienos respiratorių kainos – 2,70 Eur – visam šalių bendradarbiavimo laikotarpiui, nes vien atsakovės 2020 m. kovo 17 d. išsiųstas pasiūlymas potencialiems galutiniams pirkėjams negali būti vertinamas kaip pateikimas ieškovei konkretaus užsakymo, kuriam turi būti taikomos pirmajame ieškovės komerciniame pasiūlyme nurodytos kainos, perkant 100 000 vnt. ir daugiau respiratorių FFP2 bei vienkartinių kaukių. Atsakovės teiginį apie ilgalaikį bendradarbiavimą, taikant vieną įkainį, paneigia jau pirmajame kainų pasiūlyme esanti nuoroda, kad kainos galioja užsakant prekes iki 2020 m. kovo 20 d., taip pat atsakovės atstovo 2020 m. kovo 18 d. ieškovei parašytas el. laiškas su prisegta Excel formato lentele, kuriame aiškiai nurodoma, jog žaliai nuspalvinti vakarykščiai užsakymai su vakarykštėmis kainomis, o geltonai – šiandieniniai (2020 m. kovo 18 d. užsakymai) su šiandieninėmis kainomis. Šalių atstovų susirašinėjimas sms žinutėmis taip pat patvirtina, kad šalių bendradarbiavimas buvo grįstas susitarimu dėl kintančių įkainių.
9. Teismo vertinimu, bylos duomenys tvirtina, kad atsakovei kainos buvo nustatomos atsižvelgiant į konkretaus galutinio pirkėjo, kuriam atsakovė perparduodavo šias prekes, įsigyjamą prekių kiekį; atsakovė šias ieškovės taikomas kainas akceptavo, apmokėdama išankstines sąskaitas. Perparduodama respiratorius galutiniams pirkėjams, atsakovė kiekvienu atveju ieškovės atitinkamame pasiūlyme (pirmajame, antrajame ar trečiajame) nurodytą kainą padidindavo 1 Eur + PVM už kiekvieną prekės vienetą. Ieškovės išrašytose išankstinėse sąskaitose yra aiškiai nurodyti prekių kiekiai, skirtingi įkainiai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovė, nors ir labai įtemptoje tuometėje situacijoje, nors ir labai skubėdama vykdyti mokėjimus, būtų nemačiusi įrašytų įkainių.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys, už kokias kainas ginčo prekes atsakovė pardavė savo galutiniams pirkėjams, patvirtina, kad atsakovė visiškai nesilaikė jos nurodomo 2,70 Eur įkainio.
11. Teismas nurodė, kad ieškovės išrašytų išankstinių sąskaitų bendra suma yra 295 705,85 Eur, o PVM sąskaitų-faktūrų bendra suma – 297 641,85 Eur, t. y. 1 936 Eur didesnė. Teismas, išanalizavęs pateiktų į bylą ieškovės išrašytų išankstinių ir PVM sąskaitų-faktūrų duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė pagrindo, kuris pateisintų atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų didesnę sumą. Dėl to ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 74 396,85 Eur skolą, taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
12. Teismui sprendime padarius išvadą, kad šalys nebuvo sulygusios dėl vieno įkainio, priešingai, buvo susitarta dėl kintančių įkainių, ir konstatavus atsakovės 74 396,85 Eur dydžio skolą ieškovei, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 447,70 Eur sumos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog bent vienas iš ginčo prekes įsigijusių galutinių pirkėjų būtų kreipęsis į atsakovę su prašymu pateikti kitokius prekių atitikties sertifikatus, negu buvo pateikti. Iš atsakovės 2021 m. vasario 5 d. pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė gydymo įstaigoms siuntė gautus iš ieškovės prekių kokybės sertifikatus ir šie buvo priimti. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad galutiniams pirkėjams naudojant iš atsakovės įsigytas prekes, kurias ši buvo įsigijusi iš ieškovės, būtų gauta pretenzijų dėl šių asmens apsaugos priemonių daromo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai ar saugai. Be to, valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikusi trečiojo asmens individualios įmonės (toliau - IĮ) „InSpe“ parduodamų prekių patikrinimą padarė išvadą, kad respiratoriai FFP2, modelio KN95, atitinka tokioms prekėms keliamus reikalavimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. 1OG-126 padarė išvadą, kad ieškovės pateikti kaukių saugą patvirtinantys dokumentai atitinka saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad, įsigydama prekes 2020 m. kovo mėnesį, atsakovė priėmė kokybės dokumentus, kurie tuo metu buvo pridėti; šios prekės jau yra sunaudotos, taigi, teismo proceso metu ieškovė objektyviai neturi galimybės pateikti tyrimui prekes, kurias pardavė atsakovei 2020 m. kovo mėnesį ir kurios yra sunaudotos. Teismas konstatavo, kad atsakovė savo teisių pažeidimą grindžia hipotetiniais argumentais ir prielaidomis, todėl šį priešieškinio reikalavimą atmetė.
15. Teismas pripažino pagrįsta ieškovės poziciją, kad nagrinėjamu atveju atsakovė per protingą terminą, kai jai, kaip profesionalei medicinos prekių srityje, buvo pateiktas atitikties sertifikatas, galėjo ir turėjo pastebėti, jog jis netinka, nepranešė apie tai ieškovei, taip pat neinformavo ieškovės apie iš Radviliškio ligoninės gautą pretenziją. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neteko teisės remtis prekių atitikties sertifikato netinkamumu, taip pat netinkama ginčo prekių kokybe dėl Radviliškio ligoninės įvardytų priekaištų respiratorių daliai.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė reikalavimo mažinti įsigytų prekių kainą per pusę. Ginčo prekes atsakovė yra pardavusi galutiniams pirkėjams už 1 Eur didesnę vieno vieneto kainą, negu įsigijo iš ieškovės. Be to, priešieškinio atmetimas neužkerta atsakovei galimybės reikalauti iš ieškovės nuostolių regreso tvarka atlyginimo, jeigu atsakovė atlygintų galutinių pirkėjų pareikalautus ir įrodytus nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Medicina“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmetė, panaikinti ir šioje dalyje perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismui netenkinus reikalavimo perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi, o atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Atsakovė, įvertinusi galimus pardavimus, pajamas ir pelną, laikė, kad tikėtinas perkamų prekių kiekis būtų daugiau nei 100 000 vnt., o kaina, už kurią atsakovė sutiktų pirkti prekes iš ieškovės, būtų 2,70 Eur už respiratorių ir 0,46 Eur už vienkartinę kaukę. Toks pasiūlymas sudarė ieškovės ofertą atsakovei, kurią ji akceptavo iki pasiūlyme nurodytos datos.
17.2. Šiuo atveju prekių kaina 100 000 vnt. turėtų būti taikoma, nepaisant to, kad yra nupirktas mažesnis prekių kiekis, kadangi susitarimas dėl kiekio nebuvo įvykdytas dėl ieškovės kaltės: atsakovė nepardavė prekių tam tikriems pirkėjams, nes jiems prekes pardavė ieškovė, nepaisant šalių susitarimo; ieškovė vėlavo su pristatymo terminais, todėl pirkėjai atsisakė pirkti prekes, o taip pat pateikė ne visas užsakytas prekes; ieškovė pateikė netinkamą prekių sertifikatą, todėl tam tikri pirkėjai prekių nepirko.
17.3. Net ir traktuojant, kad šalys nesitarė dėl 100 000 vnt. prekių teikimo, bet kokiu atveju atsakovė iš ieškovės užsakė 64 000 respiratorių ir 20 500 vnt. vienkartinių kaukių. Tokiu atveju, vadovaujantis pirmuoju ieškovės teiktu pasiūlymu, pagal kurį šalys sudarė susitarimą, įkainiai, atsižvelgiant į šiuos prekių kiekius, buvo atitinkamai 2,90 Eur už vieną respiratorių ir 0,52 Eur už vieną vienkartinę kaukę.
17.4. Pirmame ieškovės pasiūlyme nurodyta, kad jis galioja iki 2020 m. kovo 20 d., todėl jo įkainiai turėjo galioti bent iki tos datos. Kitus pasiūlymus ieškovė siuntė vienašališkai ir atsakovė jų niekuomet niekaip neakceptavo. Be to, ieškovės siųsti pasiūlymai buvo prieštaringi (pvz. sutapo šių pasiūlymų galiojimo laikas), o dalis išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų neatitiko ieškovės pasiūlymuose nurodytų įkainių.
17.5. Atsakovė neapmokėjo visų ieškovės reikalaujamų sumų, o jos apmokėta suma iš esmės atitinka tą sumą, kurios turėtų teisę reikalauti ieškovė, jeigu kainos būtų skaičiuojamos pagal pirmąjį pasiūlymą, kurį ir akceptavo atsakovė.
17.6. Nėra suprantama, kodėl teismas laikėsi pozicijos, jog įkainiai turėjo būti skaičiuojami atskirai pagal kiekvieną galutinį pirkėją. Atsakovė buvo ieškovės pirkėja ir santykyje tarp ieškovės ir atsakovės turėjo galioti subendrinto kiekio kainos pasiūlymas ir niekuomet nebuvo šalių susitarimo, kad įkainiai bus skaičiuojami pagal atskirą galutinį pirkėją.
17.7. Teismas sprendime nenurodė nė vieno konkretaus dokumento, kuris būtų pateiktas atsakovei kaip tinkamas ES tipo tyrimo (CE) sertifikatas ar atitikties deklaracija, egzistavęs ieškovei teikiant atsakovei prekes. Tuo tarpu visi ieškovės civilinėje byloje pateikti dokumentai nebuvo tinkami ir pakankami ES tipo tyrimo (CE) sertifikatai ir atitikties deklaracijos.
17.8. Atsakovė pabrėžia, kad daugiau užsakymų iš gydymo ir kitų įstaigų negavo būtent dėl to, kad buvo nepasitikima prekių kokybe; atsakovė pateikė įrodymus, jog viešoji įstaiga Radviliškio ligoninė buvo pareiškusi pretenziją dėl prekių kokybės.
17.9. Neturi reikšmės ir tai, ar prekės buvo sunaudotos/nesunaudotos. Net jau sunaudotoms prekėms turėjo būti pateikti reikiami dokumentai, tačiau to nebuvo padaryta. Teisę gauti numatytus dokumentus atsakovė turi nepriklausomai nuo prekių sunaudojimo/nesunaudojimo ir tai negali būti pagrindu ieškovei neteikti privalomų pateikti dokumentų. Be to, teismo sprendime nurodyta aplinkybė dėl tariamo prekių sunaudojimo nėra pagrįsta jokiais duomenimis.
17.10. Atsakovei gali būti pradėtos reikšti pretenzijos dėl prekių kokybės iš trečiųjų asmenų, taip pat jie, nepaisant prekių sunaudojimo (jeigu jos būtų sunaudotos) ar netgi nesant pretenzijų dėl prekių kokybės, gali pradėti reikalauti pateikti tinkamus ES tipo tyrimo (CE) sertifikatus ir atitikties deklaracijas. Todėl atsakovės reikalavimai pripažinti, kad ieškovė, nepateikdama reikiamų dokumentų, pažeidė įsipareigojimus ir įpareigoti ieškovę pateikti reikiamus dokumentus yra teisiškai reikšmingi ir gintini.
17.11. Atsakovės vertinimu, jai buvo parduotos prekės, kurios net negalėjo būti parduotos, nes jos akivaizdžiai nekokybiškos ir negalėjo cirkuliuoti ES rinkoje, nėra jokių privalomų jų kokybės patvirtinimų ir tinkamai atlikto atitikties vertinimo. Taip pat atsakovė jau yra sulaukusi pretenzijų dėl parduotų prekių kokybės.
17.12. Konkrečiu atveju atsakovė prašė taikyti teisių gynimo būdą perpus mažinant mokėtiną kainą už prekes. Nurodyta suma yra pagrįsta, vertinant ieškovės kaltę sąmoningai teikiant netinkamus atitikties dokumentus ir nevykdant importuotojo pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad, nesant atitikties dokumentų, iš esmės visos ieškovės atsakovei teiktos prekės yra netinkamos kokybės ir negalėjo cirkuliuoti ES rinkoje, todėl iš esmės už tokias prekes atsakovė apskritai turėtų teisę nieko nemokėti.
17.13. Teismas nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė kitų asmeninių apsaugos priemonių gamintojų - Kangyuan Jiankang Technology Co., Ltd., Foshan Nanhai Weijian Sanbang Protective Equipment Technology Co., Ltd., Gaomi Hancheng labor protection appliance Co., Ltd., taigi, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Atsakovė pateiktus pasiūlymus ir kainas akceptavo, apmokėdama pateiktas išankstines sąskaitas, siūlomas kainas pagal konkrečius perkamus kiekius suvedant į Excel lentelę, nurodant kainas, galutinius gavėjus ir lentelę atsiunčiant ieškovei.
18.2. Šalių tarpusavio susirašinėjimas, kaip ir kiti ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šalių derėjimąsi ir susitarimą dėl skirtingų prekių kainų, atsakovės nėra nuginčyti jokiais kitais rašytiniais įrodymais.
18.3. Visos galutiniams klientams atsakovės taikytos kainos didėjo 1 Eur + PVM proporcingai toms kainoms, kokias ieškovė savo pasiūlymuose pateikdavo atsakovei ir atsakovė jas akceptuodavo.
18.4. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad ketino įsigyti daugiau respiratorių nei įsigijo pagal tuos dokumentus, kurie pateikti į bylą, o ieškovė atsisakė jai prekes parduoti. Taip pat byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pirkėjai atsisakė pirkti prekes iš atsakovės dėl ieškovės kaltės.
18.5. Ginčo prekių tiekimo metu ieškovė ir atsakovė aktyviai bendravo susirašinėdamos el. laiškais, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie prekių tiekimo metu atsakovės ieškovei reikštas pretenzijas dėl išrašomose sąskaitose nurodomos ne tos, kuri sulygta, kainos.
18.6. Atsakovei kainos buvo nustatomos atsižvelgiant į konkretaus galutinio pirkėjo, kuriam atsakovė perparduodavo iš ieškovės įsigytas prekes, įsigyjamą prekių kiekį, atsakovė šias ieškovės taikomas kainas akceptavo, apmokėdama išankstines sąskaitas.
18.7. Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu pateikė tokius prekių atitikties EN 149 standartui sertifikatus ir atitikties deklaracijas, kokius tuo metu buvo gavusi iš prekes pardavusių tiekėjų IĮ „InSpe“ ir Xiamen Asian Stone IMP. & Exp. Co. LTD. Be to, ieškovės atsakovei pateikti sertifikatai yra galiojantys. Ieškovė taip pat į bylą pateikė daugybę rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčo prekių kokybę.
18.8. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį nerodė iniciatyvos atlikti iš ieškovės įsigytų prekių ar analogiškų to paties gamintojo vėliau pagamintų ir platinamų prekių kokybės tyrimo, todėl teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus.
18.9. Atsakovė nei dėl jai pateiktų atitikties CE sertifikatų trūkumų, nei dėl jų tariamo netinkamumo jokių pretenzijų ieškovei nuo gavimo momento nereiškė. Priešingai, kelis kartus patvirtino, kad sertifikatai tiek atsakovei, tiek jos klientams tinkami. Todėl atsakovės veiksmai, kuriais ji nusprendė pirkti prekes su tokiais sertifikatais, kokie jai buvo pateikti, patvirtina, jog atsakovę tokios prekės, kokias ji įsigijo iš ieškovės, iš esmės tenkino.
18.10. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad konkrečiu atveju atsakovei parduotos prekės iš esmės buvo nekokybiškos. Tokio sertifikato, apie kokį kalba atsakovė, nebuvimas netrukdė nei atsakovei, nei galutiniams pirkėjams kaukių naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį – saugoti kitus nuo savo kvėpavimo liaukų sekretų.
18.11. Atsakovės reikalaujamų sertifikatų nebuvimas tuo metu, kai galutiniai pirkėjai prekes vartojo, niekaip netrukdė pirkėjams tų prekių suvartoti. Be to, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neginčijamai patvirtino, kad visi pateikti sertifikatai ir atitikties deklaracijos patvirtina prekių atitikimą galiojantiems teisės aktams.
18.12. Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo, kad patyrė nuostolių dėl prekių įsigijimo iš ieškovės. Visi galutiniai pirkėjai už įsigytas prekes su atsakove jau yra atsiskaitę, už tai atsakovė yra gavusi pelną; atsakovės reikalavimo grąžinti jai prekių kainos dalį - 110 430,65 Eur tenkinimas sudarytų sąlygas atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.
18.13. Atsakovė nepagrindžia, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos apeliantės nurodytų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
19. Atsiliepime trečiasis asmuo IĮ „InSpe“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Ieškovė pagal 2020 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą INS Nr. 2004035 iš trečiojo asmens įsigijo 10 000 vnt. FFP2 apsauginių kaukių – respiratorių, kurių gamintojas yra Gaomi Hancheng labor protector appliance Co., Ltd. Trečiasis asmuo, parduodamas prekes ieškovei, kartu pateikė gamintojo išduotą prekių atitikties deklaraciją, kuri patvirtina, kad prekės atitinka saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
19.2. Atsakovė nuo prekių įsigijimo iki bylos teisme iškėlimo momento, t. y. per daugiau nei metus laiko niekada nesikreipė į ieškovę ir nekėlė pretenzijų dėl prekių kokybės.
19.3. Atsakovė perpardavė prekes galutiniams vartotojams – daugiausiai medicinos įstaigoms, profesionaliai teikiančioms medicinos paslaugas Lietuvoje. Nei vienas iš galutinių prekes įsigijusių asmenų iki šiol nesikreipė į atsakovę ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl prekių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prekės buvo nekokybiškos. Informacija, surinkta tarptautinio žurnalistinio tyrimo metu, negali būti tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės poziciją dėl netinkamos prekių kokybės.
19.4. Nepagrįsti yra atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad prekės neatitiko reglamento nustatytų reikalavimų. Trečiojo asmens ieškovei pateiktos prekės yra laikytinos I klasės medicinos priemonėmis, todėl šių prekių vertinimo atitikties procedūra, numatyta reglamente, gali būti atliekama nedalyvaujant trečiosios šalies atitikties vertinimo įstaigai. Prekių atitiktį reglamento nustatytiems reikalavimams nustatė ir patvirtino Estijos aplinkos tyrimų centras, Lietuvos Respublikos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, be to, prekės COVID-19 pandemijos kontekste galėjo patekti į rinką ir laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė UAB „Medicina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
22. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 76 332,85 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 74 396,85 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 74 396,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Apeliantė ginčija tokį teismo sprendimą, nurodydama, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė taikė ne tokias prekių kainas, dėl kurių buvo susitarta, be to, pateikė nekokybiškas ir reikalavimų neatitinkančias prekes, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Ieškovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, teigia, kad prekių kainos paskaičiuotos tinkamai, o atsakovė nereiškė pretenzijų nei dėl netinkamai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, nei dėl prekių kokybės.
23. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo mėnesį, Lietuvos Respublikoje kilus koronaviruso (COVID-19) pandemijai, itin išaugo asmeninės apsaugos priemonių poreikis. Ieškovė, kuri yra logistikos paslaugas teikianti bendrovė, pasiūlė atsakovei, kuri tiekia medicinos priemones gydymo ir kitoms įstaigoms Lietuvoje, gabenti iš Kinijos Liaudies Respublikos asmens apsaugos priemones, kurias atsakovė parduotų jas perkančioms gydymo įstaigoms ir kitoms organizacijoms. Šalys susitarė dėl respiratorių FFP2 ir vienkartinių kaukių tiekimo, tačiau rašytinės sutarties, kurioje būtų aiškiai sutarta dėl kainos, prekių dokumentų (sertifikatų) pateikimo, kitų pirkimo-pardavimo sąlygų, nesudarė. Ginčo prekių įsigijimo sąlygos šalių buvo derinamos ir sulygstamos bendraujant el. laiškais, SMS žinutėmis. Atsakovė užsakymą ieškovei dėl tam tikro prekių kiekio pateikdavo tik po to, kai iš savo galutinio pirkėjo gaudavo išankstinį apmokėjimą.
24. Ieškovė 2020 m. kovo 17 d. el. laišku pateikė atsakovei pirmąjį pasiūlymą su nurodytomis respiratorių kainomis: užsakant 500 vnt.– 4,20 Eur; 1 000 vnt.– 3,90 Eur; 3 000 vnt.– 3,70 Eur, 5 000 vnt.– 3,50 Eur; 10 000 vnt.– 3,30 Eur; 30 000 vnt. – 3,10 Eur; 50 000 vnt. – 2,90 Eur; 100 000 vnt. – 2,70 Eur. Šiame pasiūlyme pažymėta, kad kainos galioja užsakant prekes iki 2020 m. kovo 20 d.
25. Ieškovė 2020 m. kovo 18 d. el. laišku pateikė atnaujintą pasiūlymą su respiratorių kainomis: užsakant 500 vnt.– 5,50 Eur; 1 000 vnt.– 5,20 Eur; 3 000 vnt.– 4,90 Eur, 5 000 vnt.– 4,60 Eur; 10 000 vnt.– 4,50 Eur; 30 000 vnt. – 4,30 Eur; 50 000 vnt. – 4,15 Eur; 100 000 vnt. – 4 Eur. Jame nurodyta, kad kainos galioja užsakant prekes iki 2020 m. kovo 19 d. Be kita ko, ieškovė atsakovei nurodė, kad ši, parduodama prekes savo klientams, gali padidinti kainą, pavyzdžiui, dar užsidėdama 1 Eur.
26. Ieškovė 2020 m. kovo 23 d. el. paštu pateikė trečiąjį pasiūlymą su respiratorių kainomis: 500 vnt.– 5 Eur; 1 000 vnt.– 4,70 Eur; 3 000 vnt.– 4,40 Eur, 5 000 vnt.– 4,10 Eur; 10 000 vnt.– 3,80 Eur; 30 000 vnt. – 3,50 Eur. Jame nurodyta, kad kainos galioja užsakant prekes iki 2020 m. kovo 24 d. El. laiške pažymėta, kad kainyne nėra uždėtos atsakovės maržos.
27. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės pasiūlymus, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. pateikdavo užsakymus ieškovei, o ieškovė šių užsakymų pagrindu išrašydavo atsakovei išankstines PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovės atsakovei išrašytų išankstinių sąskaitų bendra suma – 295 705,85 Eur, atsakovė pagal išankstines sąskaitas yra sumokėjusi iš viso – 221 309 Eur. Atsakovė, kvestionuodama ieškovės reikalaujamą priteisti skolą, remiasi tuo, kad šalys buvo susitarusios, jog vieno respiratoriaus įkainis bus 2,70 Eur, o vienos vienkartinės kaukės – 0,46 Eur, tačiau ieškovė nepagrįstai išrašė sąskaitas pagal gerokai didesnius įkainius. Taigi, atsakovė tvirtina, kad gaunamų prekių kaina turėjo būti vienoda (pagal pradinį įkainį), nepriklausomai nuo jų pateikimo laiko ir kiekio, o ieškovė teigia, kad nebuvo susitarta dėl nekintančio įkainio, nes jis priklausė nuo užsakomo prekių kiekio ir užsakymo datos.
28. Vadinasi, šiuo atveju byloje kilo ginčas, dėl kokios prekių kainos iš tikrųjų susitarė šalys ir ar atsakovei kyla pareiga padengti likusią, neapmokėtą prekių kainos dalį pagal ieškovės išrašytas išankstines PVM sąskaitas - faktūras. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys nebuvo susitarę dėl vieno fiksuoto prekių įkainio, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės skirtumą tarp išrašytų išankstinių PVM sąskaitų - faktūrų ir atsakovės faktiškai apmokėtos sumos. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad, esant šalių ginčui dėl sutarties sąlygų aiškinimo, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurių taikymo ir aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje. Pasisakydamas dėl jų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012).
30. Šiuo atveju, kaip jau minėta, rašytinė prekių pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, visas šalių bendravimas dėl sutarties sąlygų derinimo vyko elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis, pokalbiais telefonu, todėl lingvistinė sutarties analizė iš esmės nėra galima. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ypatingą svarbą, vertinant sutarties turinį ir tikruosius šalių ketinimus, turi sutartinių santykių atsiradimo aplinkybės ir šalių valia, išreikšta šalių susirašinėjimo dokumentuose.
31. Nuo 2020 m. kovo 16 dienos 00:00 iki kovo 30 dienos 24 valandos LR Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikoje dėl COVID ligos pasaulinės pandemijos buvo paskelbtas karantinas. Byloje nėra ginčo, kad dėl pasaulinės pandemijos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje drastiškai išaugo asmeninių apsaugos priemonių poreikis, ypač gydymo įstaigose. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos gydymo įstaigos nebuvo tinkamai apsirūpinę asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo viruso plitimo, atsargomis. Dėl nurodytų priežasčių asmeninių apsaugos priemonių buvo ieškoma tike valstybiniu lygmeniu, tiek nevyriausybinėms organizacijoms organizuojant įvairias lėšų rinkimo akcijas, tiek privatiems verslams ieškant šių priemonių savo resursais. Taigi, šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad dėl susidariusių nestandartinių aplinkybių (itin didelio poreikio ir prekių trūkumo) asmeninių apsaugos priemonių rinka 2020 m. kovo - balandžio mėnesiais buvo itin dinamiška, šių prekių kaina ir tiekėjai nuolat kito. Iš ieškovės pateiktų pasiūlymų matyti, kad 2020 m. kovo 17 d. pasiūlyme respiratoriaus vieneto kaina (įsigyjant 100 000 vnt.) buvo 2,70 Eur už vienetą, kitą dieną - 2020 m. kovo 18 d. - jau 4 Eur. Šios aplinkybės iš esmės pagrindžia ieškovės teiginius, kad ji realiai neturėjo galimybės siūlyti atsakovei įsigyti prekių už vieną įkainį, o atsakovė neturėjo pagrindo susidaryti priešingai nuomonei. Pažymėtina, kad atsakovė yra medicinos paskirties prekes gydymo įstaigoms teikianti bendrovė, todėl puikiai žinojo situaciją dėl asmeninių apsaugos priemonių poreikio, jų stygiaus ir nuolat kylančių kainų. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė dėl taip besiklostančios situacijos neturėjo galimybės pasiūlyti atsakovei sudaryti ilgalaikę prekių tiekimo sutartį, taikant nekintantį prekių įkainį, o atsakovė neturėjo pagrindo susidaryti priešingą nuomonę.
32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių išreikštą atsakovės poziciją įsigyti 100 000 vnt. respiratorių ir vienkartinių kaukių pagal ieškovės 2020 m. kovo 17 d. pateiktą pasiūlymą. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė neišreiškė akcepto įsigyti iš ieškovės 100 000 vnt. respiratorių pagal 2020 m. kovo 17 d. pasiūlymą, o tik nurodė, kad išsiųs gydymo įstaigoms paklausimus dėl šių priemonių poreikio. Atsakovė pripažįsta, jog per visą prekių tiekimo laikotarpį iš ieškovės nenupirko 100 000 vnt. respiratorių. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės poziciją, kad 100 000 vnt. respiratorių atsakovė neįsigijo dėl ieškovės kaltės (kad ieškovė tiekė prekes tiesiogiai gydymo įstaigoms, gydymo įstaigos atsisakė prekes įsigyti dėl jų netinkamumo ir pan.).
33. Tai, kad šalys nebuvo sutarę dėl vieno prekių įkainio patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Visų pirma, atsakovės atstovo Excel formato lentelė, kurioje prie skirtingų klientų nurodomi skirtingi prekių įkainiai pagal įsigyjamų prekių kiekį ir datą. Pažymėtina, kad minimoje lentelėje parduodamų prekių kaina, priklausomai nuo jų įsigijimo datos, skiriasi net ir tiem patiem klientams (pvz. VšĮ Elektrėnų ligoninė 2020 m. kovo 17 d. įsigijo 1000 vn. respiratorių už 2,90 Eur/vnt. įkainį, 2020 m. kovo 23 d. jau už 5,70/vnt. Eur įkainį). Atsakovės argumentus, kad minėtoje lentelėje užfiksuotos atsakovės siūlytos kainos tik galutiniams pirkėjams, paneigia ieškovės į bylą pateikta informacija apie sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, iš kurios matyti, kad respiratoriai atsakovės klientams buvo pardavinėjami prie įkainio, nurodyto minėtoje Excel lentelėje, pridėjus 1 Eur + PVM (pvz. VšĮ Trakų ligoninei viešųjų pirkimų sutarties pagrindu parduota 3000 vnt. respiratorių už 3,90 Eur + PVM vieneto įkainį - Excel lentelėje prie šio kliento nurodyta - 3000 vnt., 2,90 Eur + PVM vieneto įkainis).
34. Be to, gavusi ieškovės išrašytas išankstines PVM sąskaitas - faktūras, atsakovė nereiškė pretenzijų ar prašymų koreguoti prekių įkainius, nors šiose sąskaitose užfiksuoti įkainiai akivaizdžiai skiriasi, priklausomai nuo perkamo kiekio ir datos. Tai, kad atsakovė tikrino gaunamas išankstines sąskaitas, o ne besąlygiškai jas apmokėdavo, rodo aplinkybė, jog atsakovė kelis kartus teikė ieškovei prašymus pakoreguoti minėtas sąskaitas dėl nepagrįstai įtrauktų klientų. Tvirtinant, kad buvo susitarta dėl pastovaus 2,70 Eur respiratorių ir 0,46 Eur vienkartinių kaukių įkainio, atsakovei netikslumus išankstinėse sąskaitose pastebėti neturėjo būti sudėtinga, kadangi sąskaitose praktiškai visi prekių įkainiai skiriasi. Vietoje to, kad reikštų pretenzijas dėl netinkamai pritaikytų įkainių, atsakovė išankstines sąskaitas priėmė ir apmokėjo: 2020 m. kovo 19 d. sąskaitą Nr. 1327527; 2020 m. kovo 20 d. sąskaitą Nr. 1328752; 2020 m. kovo 24 d. sąskaitą Nr. 1330791; 2020 m. kovo 30 d. sąskaitą Nr. 1333414; 2020 m. balandžio 1 d. sąskaitą Nr. 1335415. Taigi, atsakovė, priimdama ir apmokėdama išankstines PVM sąskaitas – faktūras, neginčijamai patvirtino šalių susitarimą dėl kintančių įkainių, priklausomai nuo įsigyjamo prekių kiekio ir laiko. Nors atsakovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad kai kurie išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodyti įkainiai nesutampa su ieškovės pasiūlymuose pateiktais įkainiais, kiekvieno šių įkainių pagrįstumo atsakovė neginčijo. Išankstinėse PVM sąskaitose - faktūrose nurodyti prekių įkainiai sutampa su atsakovės Excel lentelėje pažymėtais įkainiais ir kiekiais, todėl spręsti dėl jų nepagrįstumo nėra pagrindo.
35. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nesutinka, kad prekių įkainis buvo nustatinėjamas ne pagal atsakovės bendrai įsigytą prekių kiekį, o pagal kiekvieno iš galutinio prekių pirkėjo įsigyjamą kiekį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. kovo - balandžio mėnesiais ieškovės atsakovei siųstuose pasiūlymuose iš tikrųjų nėra nurodoma, kaip skaičiuojamas galutinis ieškovės įsigyjamas prekių kiekis, t. y., ar pagal bendrą visų atsakovės pirkėjų pateiktą užsakymą, ar pagal kiekvieno pirkėjo užsakomą kiekį atskirai. Nepaisant to, šioje vietoje svarbu atskirti, kaip ieškovei buvo pateikiami atsakovės užsakymai, o byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei pateikdavo užsakymą, tik gavusi patvirtinimą ir apmokėjimą iš galutinio pirkėjo. Taigi, atsakovė ieškovei pateikdavo kiekvieno pirkėjo atskirą užsakymą, o ne bendrą atsakovės vienos dienos užsakymą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tarp šalių susiklostė praktika, jog prekių įkainis buvo skaičiuojamas pagal galutinio pirkėjo pateiktą užsakymą, o ne suminį visų pirkėjų užsakymą. Kad tarp šalių būtų susiklosčiusi priešinga praktika, atsakovė neįrodė, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodžius, kad atsakovė prekes pirko pagal įkainį, kuris priklausė nuo galutinio pirkėjo įsigyjamų prekių kiekio ir laiko, bei byloje nesant duomenų, kad ieškovė įkainį pritaikė neteisingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turi teisę gauti likusį atlyginimą už parduotas prekes pagal išankstinėse PVM sąskaitose - faktūrose pateiktus skaičiavimus, t. y. 74 396,85 Eur, o atsakovė turi pareigą šią sumą ieškovei sumokėti.
Dėl priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
37. Atsakovė teismui pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė, nepateikusi atsakovei tinkamų ES tipo tyrimo (CE) sertifikatų ir atitikties deklaracijų prekėms pažeidė savo įsipareigojimus ir įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prekių ES tipo tyrimo (CE) sertifikatus bei atitikties deklaracijas, taip pat paskirti ieškovei 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną atsakovės naudai; 2) bendrą prekių, parduotų pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas - faktūras kainą sumažinti iki 110 430,65 Eur sumos; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 110 878,35 Eur už ginčo prekes permokėtą sumą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde prašo priešieškinį tenkinti visa apimtimi, nes ieškovės teiktos prekės neatitiko teisės aktų reikalavimų, jos apskritai negalėjo būti tiektos į Europos Sąjungos rinką, prekės buvo nekokybiškos, taigi, atsakovė apskritai neprivalo už tokias prekes mokėti. Ieškovė ir trečiasis asmuo su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nurodo, kad prekės turėjo visus reikiamus dokumentus, tinkama prekių kokybė buvo įrodyta ne vieno tyrimo metu, o atsakovė nepateikė jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamos prekių kokybės, taip pat neišsaugojo netinkamos kokybės prekių, kad būtų galima įsitikinti šių teiginių pagrįstumu. Įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
39. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, atsakovei neįrodžius, kad šalys buvo susitarę dėl vieno konkretaus prekių įkainio, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atsakovės naudai priteisti 447,70 Eur, t. y. tariamą atsakovės permoką.
40. Kita atsakovės priešieškinio reikalavimų grupė yra iš esmės susijusi su ieškovės teiktų prekių kokybe – atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė prekių atitikties deklaracijų ir pateikė netinkamos kokybės prekes.
41. Vertinant priešieškinio reikalavimą dėl ES tipo tyrimo (CE) sertifikatų ir atitikties deklaracijų pateikimo, pažymėtina, kad atsakovė neįrodė, kokių materialinių teisinių pasekmių šio įpareigojimo įvykdymas jai galėtų sukelti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prekės, kurias įsigijo atsakovė, buvo sunaudojami daiktai, jos gydymo įstaigoms pateiktos dar 2020 m. kovo - balandžio mėnesiais; atsakovė nepateikė įrodymų, kad šios prekės per tokį ilgą laiką dar yra nesunaudotos ar kad atitinkama gydymo įstaiga yra pareikalavusi atsakovės tokius dokumentus pateikti atgaline data. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį atsakovės reikalavimą atmetė.
42. Įrodinėdama ieškovės teiktų prekių trūkumus, atsakovė iš esmės nurodo tai, kad prekės neturėjo tinkamų ES tipo tyrimo (CE) sertifikatų ir atitikties deklaracijų, dėl ko net negalėjo būti parduodamos ES rinkoje. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.
43. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet ieškovės parduotos prekės galėjo patekti į rinką, net jeigu sertifikavimo procedūros ir nebuvo pradėtos, nes prekės buvo parduotos egzistuojant COVID-19 epidemiologinei situacijai. Tokiu atveju prekių kokybės ir patekimo į rinką klausimams yra taikomos tiek reglamento (2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių), tiek standarto EN 149, tiek rekomendacijų (2020 m. kovo 13 d. Komisijos rekomendacijos (ES) 2020/403 dėl atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros procedūrų atsižvelgiant į COVID-19 grėsmę) nuostatos. Taigi, vien aplinkybė, kad prekės galimai neturėjo tokio tipo prekėms įprastomis sąlygomis taikomų kokybės dokumentų, savaime neįrodo šių prekių nekokybiškumo. Be to, konstatavus, jog dėl COVID-19 epidemiologinės situacijos minėtos prekės į rinką galėjo būti teikiamos dar nepradėjus sertifikavimo procedūrų, atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovės parduotos prekės negalėjo cirkuliuoti ES rinkoje.
44. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu“ buvo patvirtinta galimybė tiekti į rinką ir joje naudoti medicinines apsaugines priemones, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių (prietaisų) saugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reikalavimo patvirtinimo“, atitikties įvertinimo procedūros. Taigi, dėl taikytų supaprastinimų ieškovės parduotos prekės būtų galėję patekti į rinką, jeigu ir būtų neatitikę visų tokiai prekių kategorijai Europos Sąjungoje taikytinų kokybės, saugos ir patekimo į rinką reikalavimų.
45. Nepaisant to, šiuo atveju byloje esantys įrodymai tvirtina priešingai - kad ieškovės prekių kokybė ir jų tinkamumas naudoti buvo patvirtintas oficialiais rašytiniais įrodymais: Estijos aplinkos tyrimų centro prekių kokybės ataskaita, Lietuvos Respublikos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas. Atsakovė nepaneigė šių ieškovės iniciatyva atliktuose tyrimuose nustatytų aplinkybių, be to, savo ruožtu pati neorganizavo jokių tyrimų prekių kokybei ištirti atlikimo. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, byloje nėra jokių duomenų, kad bent vienas iš prekes įsigijusių galutinių pirkėjų būtų kreipęsis į atsakovę su prašymu pateikti kitokius prekių atitikties sertifikatus, negu buvo pateikti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pretenzijas dėl prekių kokybės atsakovė ieškovei pradėjo reikšti tik pastarajai kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, kuomet prekės jau galimai buvo sunaudotos ir neliko galimybės atlikti papildomų jų kokybės tyrimų. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad atsakovės cituojamas atliktas tarptautinis žurnalistinis tyrimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu pagrįsti, jog būtent atsakovei ieškovės parduotos konkrečios prekės buvo netinkamos kokybės, nes tai buvo bendro pobūdžio tyrimas, atspindintis, kaip jau minėta, įtemptą 2020 m. kovo - balandžio mėnesio situaciją asmeninių apsaugos priemonių rinkoje.
46. Taigi, atsakovei neįrodžius, kad ieškovės parduotos prekės neatitiko tokio tipo prekėms atitinkamu laikotarpiu taikytų sertifikavimo reikalavimų, taip pat nepagrindus, kad prekės buvo nekokybiškos ir jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, atmestinas ir atsakovės reikalavimas dėl prekių kainos sumažinimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė savo reikalavimo sumažinti už prekes mokėtiną kainą per pusę - nepateikė įrodymų, kad atsakovė dėl netinkamos kokybės prekių patyrė nuostolių, klientai nutraukė bendradarbiavimą, suprastėjo jos reputacija ar pan. Taigi, šis priešieškinio reikalavimas atmestas taip pat pagrįstai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
47. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat kelia klausimą dėl nepagrįsto trečiųjų asmenų - prekių gamintojų Kangyuan Jiankang Technology Co., Ltd., Foshan Nanhai Weijian Sanbang Protective Equipment Technology Co., Ltd., Gaomi Hancheng labor protection appliance Co., Ltd neįtraukimo dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; kt.).
49. Šiuo atveju, nors bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme dalyvavo vienas iš prekių tiekėjų IĮ „InSpe“, tačiau apeliantė nepagrindė, kokią konkrečiai įtaką kitiems prekių tiekėjams/gamintojams gali turėti sprendimas šioje byloje ar kokius konkrečius padarinius teismo sprendimas galėtų jiems sukelti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kokį procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi galėtų turėti atsakovės nurodomi tretieji asmenys, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą prekių gamintojų Kangyuan Jiankang Technology Co., Ltd., Foshan Nanhai Weijian Sanbang Protective Equipment Technology Co., Ltd., Gaomi Hancheng labor protection appliance Co. nepažeidė procesinės teisės normų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlyginamos. Šiuo atveju ieškovei bei trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal ieškovės teismui pateiktus dokumentus ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 573 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Trečiasis asmuo IĮ „InSpe“ apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašo iš atsakovės priteisti 1 604,46 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šie ieškovės ir trečiojo asmens prašymai tenkintini; jie yra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų dydžių (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ trečiajam asmeniui individualiai įmonei „InSpe“ 1 604,46 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturis eurus 46 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.