- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-452-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00010-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- B. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui B. M. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo B. M. 2 056,68 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2019-04-07 Zarasų rajone medžiotojų klubo „Stelmužės“ medžioklės plotų vienete, šalia Avilių kaimo, esančiame raiste, selektyviais spąstais neteisėtai sumedžiojo ūdrą, kuri įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų sąrašus. Utenos apylinkės teismas 2019-05-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-256-477/2019, atsakovą pripažino kaltu pagal ANK 290 str. 4 ir 8 dalis. Nutarimas įsiteisėjo. Žalos apskaičiavimas atliktas vadovaujantis Aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymo Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 punktu ir minėtu įsakymu patvirtintos Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 15.1 punktu. Neteisėtais veiksmais atsakovas padarė 2 056,68 Eur dydžio žalą aplinkai – Saugomoms rūšims ir jų buveinėms. Ieškovas atsakovui 2019-10-09 raštu Nr. (3.0)-AD5-18159 išsiuntė siūlymą gera valia atlyginti padarytą žalą per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, tačiau žala nebuvo atlygina.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2020-01-08 preliminariu sprendimu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys tenkintas visiškai. Iš B. M. priteisė 2 056,68 Eur žala, 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 12 d. galutiniu sprendimu pakeitė Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-01-08 preliminarų sprendimą ir priteisė iš atsakovo 500 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.
5. Nurodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - neteisėtai sumedžiojo gyvūną, tuo pažeidė Medžioklės taisykles ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda. Šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai. Tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teismas konstatavo, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
6. Byloje žalos gamtai apskaičiavimas atliktas vadovaujantis Aplinkos ministro 2010- 07-15 įsakymu „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ Nr. D1-621, 2 punktu, Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 1 punktu, 15 punktu, 15.1 puntu, bei Statistikos departamento informacija dėl aplinkai padarytų nuostolių dydžių indeksavimo koeficientų. Pagal šią metodiką, už neteisėtai sumedžiotą ūdrą gamtai padaryta 2 056,68 Eur žala.
7. Nustatė, kad B. M. administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą. Nusižengimus padarė ne piktybiškai, pats padėjo išaiškinti administracinius nusižengimus. B. M. būdamas medžiotoju, turėjo teisę medžioti, medžiojo leistinu laiku ir leistinais medžioklės įrankiais, medžioklės plotuose, kuriuose jam leista medžioti tačiau jis tai darė iš dalies neužpildęs medžioklės lapo, dėl medžioklės 2019-04-07. Teismas darė išvadą, kad atsakovo padaryti administraciniai nusižengimai savo turiniu ir sukeltomis pasekmėmis, iš esmės yra formalaus pobūdžio.
8. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir priteisus visą ieškinyje nurodytą nuostolių sumą, atsakovas patirtų itin neigiamas, nesąžiningas ir neprotingai sunkias pasekmes, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., mažino iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą, priteisiant ieškovui iš atsakovo 500 Eur žalos atlyginimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 12 d. galutinį sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai.
10. Apeliantas nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Niekuo nepagrįsta teismo sprendimo dalis sumažinti priteistinos žalos dydį – iš esmės pasiremta tik teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Be to, nesuprantama kodėl nustatytas būtent toks žalos sumažinimo procentas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neteisėtai sumedžiojo ūdrą, kuri įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų sąrašus. Tai reiškia, kad sumedžiotas gyvūnas yra laikomas labiau vertingu nei kitas gyvūnas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi nuostolių atlyginimo dydis gali būti sumažintas, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Šios pasekmės kiekvienu atveju turi būti nustatytos pagal konkrečias faktines bylos aplinkybes. Atsakovas neprašė sumažinti iš jam priteistinos žalos dydžio, neteikė įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią materialinę padėtį, neįrodinėjo negalėjimo visiškai atlyginti žalą aplinkybių ir kt. Todėl mano, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 12 d. galutinis sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai sprendė dėl žalos dydžio sumažinimo, tokiu būdu nukrypdamas nuo bendrojo visiško nuostolių atlyginimo principo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas sprendime objektyviai ir bešališkai įvertino įrodymus ir tinkamai taikydamas bei aiškindamas materialinės teisės normas, kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką priėmė teisingą sprendimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas B. M. 2019 m. balandžio 5 d. apie 18 val. 30 min., Zarasų rajono Medžiotojų būrelio “Stelmužė” medžioklės plotų vienete, šalia Avilių kaimo, esančiame raiste, turėdamas 2019 m. balandžio 1 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 2, bei padaręs įrašą medžioklės lape, bebrų ištryptuose takuose, paspendė keturis selektyvinius spąstus, tikėdamas sugauti čia apsigyvenusius bebrus. Tokia atsakovo B. M. 2019 m. balandžio 5 d. atlikta veikla pagal Medžioklės taisyklių 10.1.3 p., 11.9 p., ir 15,2,10 punktus buvo visiškai teisėta ir jis turėjo teisę gaudyti bebrus selektyviniais spąstais. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas 2019 m. balandžio 7 d. apie 17 val. 30 d., turėdamas tą patį 2019 m. balandžio 1 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 2, automobiliu atvyko į aukščiau minėtą raistą tikrinti selektyvinių spąstų. Ir viename iš spąstų rado atsitiktinai įkliuvusią ir nebegyvą bei pilnai sustingusią ūdrą. Ūdros iš spąstų B. M. neišėmė, paliko vietoje ir grįžo prie palikto automobilio, kur jį sulaikė Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai ir patikrinę medžioklės lapą bei neradę jame įrašo apie medžioklę 2019 m. balandžio 7 d., apkaltino jį neteisėta medžiokle.
12. Mano, kad teismas padarė motyvuotą išvadą, jog B. M., būdamas medžiotoju, turėjo teisę medžioti, medžiojo leistinu laiku ir leistinais medžioklės įrankiais, medžioklės plotuose, kuriuose jam leista medžioti tačiau jis tai darė iš dalies neužpildęs medžioklės lapo, dėl medžioklės 2019-04-07, todėl šis faktas turi būti vertinamas kaip formalumas, kuris pats savaime nepadarė jokios žalos gyvūnijai ir tiesiogiai priežastingai nesusijęs su atsitiktinai į spąstus įkliuvusios ūdros žūtimi. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.251 str. 1 d.-2 d. nuostatas, kurios leidžia teismui taikant visišką nuostolių atlyginimo principą, atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius. Šių nuostatų taikymas teismo procesiniame sprendime motyvuotas, nurodant konkretų taikymo sąlygų turinį. Teismas pagrįstai įvertinęs visas įvykio aplinkybes, atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės prigimtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sumažino iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą iki 500 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo gamtai. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino žalos dydį, atsakovas jos sumažinti neprašė, nenustatyta, kad jo turtinė padėtis būtų pagrindas mažinti priteistiną žalos dydį.
15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir laiko juos pagrįstais.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas B. M. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-05-14 nutarimu administracinėje byloje Nr. A11.-256-477/2019 pripažintas kaltu padarius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 ir 8 dalyse, nes 2019 m. balandžio 7 d. Zarasų rajone medžiotojų klubo „Stelmužė“ medžioklės plotų vienete, šalia Avilių kaimo, esančiame raiste, selektyviais spąstais neteisėtai – nesant įrašo apie medžiotoją tame medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape - sumedžiojo ūdrą, kuri įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų sąrašus. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos padarytą žalą aplinkai paskaičiavo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 punktu ir minėtu įsakymu patvirtintos Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 15.1 punktu - 2 056,68 Eur.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl prašomos priteisti žalos gamtai atlyginimo sumažinimo pagrįstumo.
18. Pagal Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą ir jo išimtis, nustatyta, kad: nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo padaryti administraciniai nusižengimai savo turiniu ir sukeltomis pasekmėmis, iš esmės yra formalaus pobūdžio, atsakovui sukeltų neproporcingai ir neprotingai sunkias pasekmes.
20. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas teigdamas prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo teigė, kad jis žalos gamtai nėra padaręs, neprašė teismo sumažinti ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad teismas, atsižvelgęs į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais pagrįstai sumažino žalos dydį.
21. Kaip minėta nutarties 18 punkte, teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo sumažinimo, turėjo įvertinti atsakovo turtinę padėtį, taip pat į šeiminę ir socialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje, t.p. galimas neigiamas pasekmes, galinčias kilti atsakovui ateityje, jei jis atlygintų visą ieškovo reikalaujamą žalą. Tačiau to, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, skundžiamame sprendime nebuvo padaryta.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovas neprašė sumažinti iš jo priteistinos žalos dydžio, neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią materialinę padėtį, neįrodinėjo negalėjimo visiškai atlyginti žalą aplinkybių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad, priteisus ieškovo prašomą žalos atlyginimą, jam atsirastų nepriimtinos ir itin sunkios pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog atsakovui pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (kas leistų daryti išvadą dėl sunkios atsakovo turtinės padėties). Duomenų, kad atsakovas turi išlaikytinių, byloje nėra pateikta. Taip pat nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo šeimos narių sunkią padėtį.
23. Įvertinusi nutarties 21, 22 p. nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant tam pakankamo pagrindo, taikė CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. bei nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistinos žalos dydį, tokiu būdu nepagrįstai nukrypdamas ir nuo bendrojo visiško nuostolių atlyginimo principo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėto įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio pagrindo byloje, kaip minėta, neįrodinėjo atsakovas, nenustatė ir teismas. Atsakovo padarytų administracinių nusižengimų formalus pobūdis, jais sukeltos pasekmės buvo įvertintos, taikant atsakovui administracinę atsakomybę, ir esminiu pagrindu mažinti žalos atlyginimą, taikant atsakovui ir civilinę atsakomybę, kolegijos nuomone, būti negali.
25. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti priteistiną laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimą iki 2 056,68 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
26. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamas žyminis mokestis (46 Eur), mokėtinas už šį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 12 d. galutinį sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-01-08 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.“
Priteisti valstybei iš B. M. 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.