Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui B. M. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT), aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (KT 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad jose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai padaroma žala aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis), Zarasų rajone medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, esančiame raiste, selektyviais spąstais neteisėtai medžiojo – nesant įrašo apie medžiotoją tame medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, neteisėtai sumedžiojo ūdrą, kuri įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų sąrašus, t. y. – padarė gamtai žalą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Kaip minėta, gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, žala tiesiogiai susijusi su atsakovo kaltais veiksmais, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė – jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai. Žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 punktą ir minėtu įsakymu patvirtintos Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 15.1 punktą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 056,68 Eur už padarytą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.263 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 056,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Už ieškinio pareiškimą dokumentinio proceso tvarka teismui mokėtinas 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 427–428 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 056,68 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt šešių eurų 68 ct) padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 056,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai.

Priteisti iš atsakovo B. M. 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo atsakovas turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei kasacine, nei apeliacine tvarka neskundžiamas.