Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos depar-tamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui B. M. dėl neteisėtais veiks-mais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2020-01-08 preliminariu sprendimu Aplinkos ap-saugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys tenkintas visiškai. Iš B. M. pritei-sta 2 056,68 Eur žala, 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas 2020-02-07 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-633-477/2020. Nurodė, kad su preliminariuoju teismo sprendimu nesutinka ir mano kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pripažįsta, kad 2019-04-05 apie 18.30 val., Zarasų rajono Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, esančiame raiste, turėdamas 2019-04-01 išduotą medžioklės lapą Nr. 2, bei pada-ręs įrašą medžioklės lape, bebrų ištryptuose takuose, paspendė keturis selektyvinius spąstus, tikėda-mas sugauti čia apsigyvenusius bebrus. 2019-04-07 apie 17.30 val., turėdamas tą patį medžioklės lapą, atsakovas atvyko į aukščiau minėtą raistą patikrinti spąstų. Trys palikti spąstai buvo tušti, o ketvirtuose atsakovas rado negyvą ir pilnai sustingusią ūdrą. Ūdros iš spąstų neišėmė, paliko toje pat vietoje ir grįžo prie palikto automobilio, kur jį sulaikė Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Patikrinę medžioklės lapą bei neradę jame įrašo apie medžioklę 2019-04-07, pareigūnai apkaltino atsakovą neteisėta medžiokle. Reikalaujant Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams, visus spąstus iš raisto atsakovas išėmė. Savo veiksmais atsakovas nesiekė spąstais gaudyti ūdras. Į atsakovo teisėtai paspęstus spąstus ūdra įlindo atsitiktinai, todėl civilinėn atsakomybėn atsakovas patrauktas nepagrįstai. Atsakovo 2019 m. balandžio 5 ir 7 d. turėtas medžioklės lapas Nr. 2 buvo galiojantis, kadangi jame buvo užpildyti visi duomenys, numatyti Medžioklės Taisyklių 19.1-19.4 punktuose. 2019-04-07, būdamas raiste, ūdros iš spąstų atsakovas neišėmė, nes jos nelaikė savo medžioklės objektu. Mano, kad aplinkybė, jog galiojančiame medžioklės lape nebuvo įrašo apie medžiotoją 2019-04-07 turi būti vertinama kaip formalumas, kuris pats savaime nepadarė jokios žalos gyvūnijai. Šis faktas tiesiogiai priežastingai nesusijęs su atsiradusia žala. Tarp nurodyto neteisėto veikimo ir atsira-dusios žalos nėra priežastinio ryšio. Kadangi atsakovo veiksmai, 2019-04-05 paspendžiant spąstus bebrams gaudyti buvo teisėti, t. y. nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo fakto, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti, neįrodžius visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas ieškinį palaikė visiškai, jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė prieštaravime nurodytus argumentus.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (nete-isėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.).

Konstitucijos 53 str. įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 str. nustatyta, kad įstatymu draudžiama skurdinti gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvū-nijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažy-mėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais. Tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Tokiu atveju, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2019-04-07 apie 17.53 val., Zarasų r., „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, šalia (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame raiste, su jam priklausančiais keturiais selektyviaisiais spąstais, neteisėtai medžiojo – nesant įrašo apie medžiotoją tame medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape ir tokiu būdu neteisėtai sumedžiojo ūdrą, kuri yra įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus. Minėti keturi spąstai B. M. buvo pastatyti 2019-04-05 apie 18.30 val., kai jis medžiojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, šalia (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame raiste, pagal jam, kaip medžioklės vadovui, 2019-04-01 išduotą medžioklės lapą Nr. 2. Patikrinimo metu B. M. pateikė jam, kaip medžioklės vadovui, 2019-04-01 išduotą medžioklės lapą Nr. 2, kuriame nebuvo įrašo apie jo 2019-04-07 vykdytą medžioklę. B. M. medžiotojo bilieto su savimi medžioklės metu neturėjo. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, 16.1 p., 21 p., 58.2.1. p., 58.2.2. p., 74.1 p. reikalavimus ir padarė admi-nistracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ANK 290 str. 4 d. ir 290 str. 8 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019-05-14 nutarimu administracinėje byloje Nr. A11.-256-477/2019 atsakovą pripažino kaltu padarius nusižengimus, numatytus ANK 290 str. 4 d., 290 str. 8 d., ir vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., ANK 34 str. 5 d. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą be teisės medžioti atėmimo. Šis nutarimas atsakovo nebuvo skundžiamas ir įsi-teisėjo 2019-06-04.

CPK 182 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Nors šioje teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižen-gimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovas vykdė netei-sėtą medžioklę, pripažino jį kaltu ir nubaudė administracine nuobauda. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Administracinio teisės pažeidimo ir šioje byloje, įrodinėjimo dalykas dėl ieškovo reikalavimo, iš dalies sutampa, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumas. Dėl to pagal CPK 182 str. 1 d. 3 p. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.

Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - neteisėtai sumedžiojo gyvūną, tuo pažeidė Medžioklės taisykles ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda. Šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai. Taigi tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos šios būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir atsakovas yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą.

Žalą aplinkai reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose įtvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais atitinka bendrąją žalos sampratą civilinėje teisėje. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, siekdamas įrodyti žalą aplinkai kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nuostolių dydžių nustatymas žalos aplinkai atveju pasižymi tam tikra specifika, nes kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į tai, ar žalą padaręs subjektas laikėsi pareigos imtis priemonių išvengti žalos ir atkurti aplinkos būklę, kuri įtvirtinta Aplinkos apsaugos įstatymo 32³ str. 3 d. Aiškindamas šios pareigos turinį ir taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Ir tik nesant galimybės atkurti aplin-kos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai žala padaroma aplinkai, tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikoma tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

Šioje byloje žalos gamtai apskaičiavimas atliktas vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010- 07-15 įsakymu „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ Nr. D1-621, 2 punktu, Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 1 punktu, 15 punktu, 15.1 puntu, bei Statistikos departamento informacija dėl aplinkai padarytų nuostolių dydžių indeksavimo koeficientų. Pagal šią metodiką, už neteisėtai sumedžiotą ūdrą gamtai padaryta 2 056,68 Eur žala.

Pažymėtina, kad žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti panei-giami tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudo-tinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (LAT 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Jos taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (LAT 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas nėra abso-liutus, todėl pagal CK 6.251 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LAT 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2009).

Byloje nustatyta, kad B. M. administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą. Nusižengimus padarė ne piktybiškai, pats padėjo išaiškinti administracinius nusižengimus. B. M. būdamas medžiotoju, turėjo teisę medžioti, medžiojo leistinu laiku ir leistinais medžioklės įrankiais, medžioklės plotuose, kuriuose jam leista medžioti tačiau jis tai darė iš dalies neužpildęs medžioklės lapo, dėl medžioklės 2019-04-07. Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovė paaiškino, kad esant įrašui medžioklės lape apie atsakovo vykdytą medžioklę 2019-04-07, ir jam spąstais sugavus ūdrą, nei administracinė nei civilinė atsakomybė nebūtų atsiradusi. Tokiu atveju atsakovas turėtų surašyti aktą patvirtinantį saugomo gyvūno sumedžiojimą. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad atsakovo padaryti administraciniai nusižengimai savo turiniu ir sukel-tomis pasekmėmis, iš esmės yra formalaus pobūdžio.

Akivaizdu, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir priteisus visą ieškinyje nurodytą nuostolių sumą, atsakovas patirtų itin neigiamas, nesąžiningas ir neprotingai sunkias pasekmes. Teisingumo principas reikalauja paisyti ir kalto asmens interesų, t. y. to, kad jam liktų nors minimalių socialiai ir ekonomiškai oraus gyvenimo perspektyvų, kad jam taikomos priemonės neįstumtų jo į ekonomiškai beviltišką situaciją. Be to, kaip minėta, svarbus yra ir priteistos sumos realumas, t. y. ar dėl žalos kaltas asmuo galės realiai ir bus suinteresuotas kuo greičiau ją atlyginti. Įvertinus išdėstytas aplin-kybes, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės prigimtį, kad turtinė žala laukinei gyvūnijai yra kilusi iš atsakovo neteisėtų veiksmų, bei įvertinant, kad visiškas nuostolių atlyginimas šiuo atveju atsakovui sukeltų neproporcingai ir neprotingai sunkias pasekmes, teismas sprendžia, kad išdėstytų aplinkybių pagrindu yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., mažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą, priteisiant ieškovui iš atsakovo 500 Eur žalos atlyginimui.

Atsakovas neįvykdė prievolės atlyginti padarytą žalą, todėl iš jo ieškovui priteisiamos 5 pro-centų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas, išnagrinėjęs bylą, galutiniu sprendimu, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-01-08 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visa apimtimi pakeičia. Iš atsakovo priteisiamos žalos atlyginimo dydis mažinamas iki 500 Eur (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 430 str. 7 d. nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinio reikalavimai dėl žalos, padarytos aplinkai tenkintas iš dalies (24,31 proc.), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 11 Eur (2 056,68 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 24,31 proc.) žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 7 d., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str., 93 str., 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleis-tas, apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė atstovavimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius, kad atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo 150 Eur.

Pažymėtina, kad CPK 93 str. 4 d. įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus šalių procesinių elgesį ir priežastis, dėl kurių atsirado bylinėji-mosi išlaidos. Šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo, teismo vertinimu, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, kuriais privalo vadovautis teismas, taikydamas civilinio proceso teisės normas (CPK 3 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad nors preli-minarus sprendimas yra keičiamas, tačiau jis yra keičiamas ne dėl atsakovo prieštaravimuose nuro-dytų motyvų ir ne dėl atsakovo ir jo atstovo teismo posėdyje nurodytų aplinkybių. Teismas laiko, kad ieškovo elgesys nuo pat civilinės bylos iškėlimo pradžios buvo sąžiningas (CPK 93 str. 4 d.), tiesiogiai nulemtas netinkamo atsakovo elgesio dėl ko atsirado žala. Žala gamtai ieškovo buvo apskaičiuota tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, ieškovo ieškinys iš esmės yra pagrįstas, tačiau teismas ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį sumažino. Pažymėtina, kad atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįsta, žalos mažinimo klausimas atstovo ir jo atstovo nebuvo keliamas.

Išdėstytų motyvų pagrindu šiuo konkrečiu atveju iš ieškovo nepriteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

Byloje taip pat susidarė 1,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos, nes jas paskirsčius tarp šalių proporcingai pareikšto ir patenkinto ieškinio reikalavimo daliai, mokėtinos sumos sudaro mažiau nei 5 Eur. CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nusta-tytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepri-teisia.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-01-08 preliminarų sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-633-477/2020, ir priimti galutinį sprendimą.

Priteisti iš atsakovo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai.

Priteisti iš B. M. 11,00 Eur (vienuolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.