- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-303/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- R. L., V. U., I. U.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-673-253/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. L., V. U. ir I. U. dėl skolos priteisimo, kur trečiasis asmuo – likviduota dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Vitrema“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank“, AB, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams I. U., R. L., V. U., prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 57 924 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad bankas ir UAB „Vitrema“ 2006 m. kovo 31 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 06-019552-IN/06-019554-AK, kurios pagrindu bankas suteikė UAB „Vitrema“ 3 326 000 Lt kreditą. Kreditas turėjo būti grąžintas 2009 m. kovo 31 d. Vėliau, šalims susitarus, sutartis kelis kartus buvo keičiama, pasirašant susitarimus. Trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu ir atsakovų R. L., V. U., I. U. laidavimu pagal laidavimo sutartis. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Vitrema“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto byloje 2011 m. balandžio 4 d. buvo patvirtintas banko 2 005 073,90 Lt finansinis reikalavimas. Administratoriui pardavus bankui įkeistą turtą, 2012 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi buvo sumažintas banko kreditorinis reikalavimas iki 466 989,80 Lt (ekvivalentas 135 346,52 EUR). Ieškovo teigimu, paskolos gavėjo laiduotojai, kaip solidariai atsakingi už skolininko prievoles asmenys, turi grąžinti paskolos davėjui negrąžintą kreditą. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti ne visą BUAB „Vitrema“ skolą, o tik jos dalį, t. y. 57 924 EUR (arba 200 000 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir solidariai priteisė iš atsakovų R. L., V. U., I. U. ieškovui „Swedbank“, AB, 57 924 EUR skolos, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistą 57 924 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-20) iki visiško teismo sprendimo įvykimo, taip pat priteisė iš atsakovų ieškovui po 1666,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei - po 19,32 pašto išlaidų.
Teismas, nustatęs, kad šalių sudarytos laidavimo sutartys atitinka įstatymų keliamus turinio ir formos reikalavimus, jos nenuginčytos, vadovaudamasis laidavimo sutarties sąlygomis, sprendė, kad kredito gavėjui nustatytu terminu negrąžinus gauto kredito, laiduotojai atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą). Įvertinęs sutartinių įsipareigojimų turinį ir laidavimo, kaip CK reglamentuojamo prievolės užtikrinimo būdo, paskirtį, teismas padarė išvadą, kad laiduotojai (atsakovai) pagal laidavimo sutartis yra solidariai atsakingi už skolininko UAB „Vitrema“ įsipareigojimų pagal kredito sutartyje ir jos pakeitimuose ir papildymuose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą.
Teismas nesutiko su atsakovų teiginiu, kad yra pagrindas tiek skolininką, tiek laiduotojus atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų ieškovui vykdymo. Pažymėjo, kad atsakovai neginčijo banko pažymos apie gautas lėšas už parduotą įkeistą turtą ir/ar į bylą neteikė savo skaičiavimų. Todėl, anot teismo, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo (banko) kaltės už nuostolių jam atsiradimą dėl skolininko prievolės neįvykdymo, todėl solidariai atsakingi už skolininko neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį atsakovai (laiduotojai), pagal laidavimo sutartis prisiėmę atsakomybę visa apimtimi už prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą, turi padengti nesumokėtą kredito sumos dalį (CK 6.81 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo bylą pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo nutraukti. Apelianto teigimu, byla turi būti nutraukta, nes UAB „Vitrema“ yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo bankroto byloje pagrindu. Likvidavus juridinį asmenį, kurio prievolė kreditoriui buvo užtikrinta laidavimu, remiantis CK 6.76 straipsnio 2 dalimi, 6.87 straipsnio 1 dalimi ir 6.128 straipsnio 3 dalimi, pasibaigia ne tik pagrindinė prievolė, bet ir laidavimas. Pirmosios instancijos teismas ginčo išsprendimą netinkamai grindė CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, nes nenurodė, koks įstatymas numato, kad atsakovai turi atsakyti ieškovui pagal laidavimo sutartis, pasibaigus skolininkui, kaip juridiniam asmeniui. Todėl jeigu užbaigus bankroto bylą, skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia, ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi ir laidavimas. Po skolininko bankroto bylos užbaigimo subrogacijos pagrindu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimas tampa nebe įmanomas, nes nelieka skolininko.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank“, AB, prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatytą išlygą reikia sieti su CK 6.156 straipsniu, t. y. sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principu, pagal kurį sutarties šalys gali sukurti sau atitinkamas teises ir pareigas, kurios, pasirašius atitinkamus susitarimus, jo šalims turės įstatymo galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 išaiškino, kad laidavimo pabaiga, pasibaigus pagrindinei prievolei yra bendra taisyklė, kuri esant laidavimo sutarties šalių susitarimui, gali būti keičiama. Kadangi CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, jog laidavimas tam tikrais atvejais gali ir nesibaigti, o laiduotojas (atsakovas) laidavimo sutartimi iš anksto sutiko, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo, anot ieškovo, likvidavus pagrindinį skolininką, nėra pagrindo laidavimui pasibaigti, nes laiduotojas, sutikdamas tiek su prievolės keitimu, tiek su laidavimo galiojimo terminu, įsipareigojo bet kokiu atveju grąžinti skolą bankui. Pažymi, kad panašią poziciją išreiškė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos kai kurie nariai 2011 m. balandžio 4 d. pareiškę atskirąją nuomonę civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, yra pasisakęs, kad, jeigu su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš laiduotojo buvo kreiptasi dar iki pagrindinio skolininko (įmonės) pabaigos, tai vėliau likvidavus pagrindinį skolininką, laidavimas nelaikomas pasibaigusiu. Kadangi nagrinėjamu atveju bankas su ieškiniu dėl skolos iš atsakovų, laidavusių už UAB „Vitrema“, priteisimo kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 17 d, t. y. kai pagrindinis skolininkas dar nebuvo likviduotas ir jo prievolės nebuvo pasibaigusios, nebuvo pasibaigusi ir šalutinė – laidavimo, - prievolė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė iš atsakovų R. L., V. U., I. U. ieškovui „Swedbank“, AB, solidariai priteisti 57 924 RUR skolą laidavimo sutarčių, kuriomis atsakovai, kaip laiduotojai, įsipareigojo kredito gavėjui (UAB Vitrema“) neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, atsakyti bankui kartu su kredito gavėju kaip solidarūs skolininkai, pagrindu (18, 20, 22 b. l.; žr. 3.1 p.). Pažymėtina, kad pagal laidavimo sutarčių 9.1 punkto nuostatas, šios sutartys galioja iki visiško prievolių Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo (19, 21, 23 b. l.).
Bankroto bylos Nr. B2-501-524/2012 duomenų pagrindu nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, be kitko, nusprendė pripažinti UAB „Vitrema“ likviduota dėl bankroto, t. y. jos veiklą pasibaigusia (bankroto bylos Nr. B2-501-524/2012 114-115 b. l., 2 t.). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas (bankroto bylos Nr. B2-501-524/2012 138-142 b. l., 2 t.). Bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2013 m. sausio 14 d. (žr. Juridinių asmenų registro duomenis).
Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal CK 6.76 straipsnio 2 dalį, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Pagal 6.87 straipsnio 1 dalį laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Anot apelianto, byla turi būti nutraukta, nes UAB „Vitrema“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, priimto bankroto byloje, pagrindu, o likvidavus juridinį asmenį, kurio prievolė kreditoriui buvo užtikrinta laidavimu, vadovaujantis CK 6.76 straipsnio 2 dalimi, 6.87 straipsnio 1 dalimi ir 6.128 straipsnio 3 dalimi, pasibaigia ne tik pagrindinė prievolė, bet ir laidavimas.
Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013). Atitinkamai kreditorius nepraranda teisės gauti prievolės įvykdymą iš laiduotojo, kaip solidariojo skolininko, nors bylos nagrinėjimo metu būtų priimtas ir įsiteisėtų teismo sprendimas dėl skolininko likvidavimo bei jis būtų įregistruotas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2013).
Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad „Swedbank“, AB ieškinys atsakovams Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 20 d., t. y. dar nesibaigus Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos apskundimo terminui ir pastarajam sprendimui neįsiteisėjus, todėl pripažįstama, kad ieškinys paduotas iki pagrindinio skolininko likvidavimo (ĮBĮ 32 str. 4, 5 d.), ir aplinkybė, kad bylos dėl skolos iš laiduotojų priteisimo nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas likviduotas (išregistruotas), konkrečiu atveju savaime neužkerta kelio gauti prievolės įvykdymą iš laiduotojų. Tuo labiau, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu buvo patvirtintas „Swedbank“, AB, nepatenkintas finansinis reikalavimas 466 989,80 Lt sumai.
Kadangi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis motyvų apeliantas atskirai nenurodo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, jog UAB „Vitrema“ yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai nėra pagrindo ir nutraukti bylą. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.