- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2-673-253/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- I. U., R. L., V. U.
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Vitrema“
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. Š., atsakovams I. U., R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo „Swedbank“, AB, ieškinį atsakovams R. L., V. U., I. U., trečiasis asmuo BUAB „Vitrema“, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovų solidariai priteisti dalį skolos, t. y. 57 924 EUR, negrąžinto kredito, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankas ir UAB „Vitrema“ 2006-03-31 pasirašė kredito sutartį Nr. 06-019552-IN/06-019554-AK, remdamasis kuria bankas UAB „Vitrema“ suteikė 3 326 000 Lt kreditą. Kreditas turėjo būti grąžintas 2009-03-31. Vėliau, šalims susitarus, sutartis kelis kartus buvo keičiama pasirašant susitarimus. Paskutinis susitarimas Nr. 06-019552-IN/07-137116-IN-12 dėl kredito sutarties Nr. 06-019552-IN/06-019554-AK pakeitimo buvo pasirašytas 2010-08-06, t. y. pasirašant susitarimą buvo pakeista kredito valiuta iš litų į eurus ir pratęstas kredito grąžinimo terminas. Trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu ir atsakovų R. L., V. U., I. U. laidavimu pagal laidavimo sutartis. Klaipėdos apygardos teismas 2011-01-03 nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Vitrema“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto byloje 2011-04-04 buvo patvirtintas banko 2 005 073,90 Lt finansinis reikalavimas. Administratoriui pardavus bankui įkeistą turtą, 2012-05-28 teismo nutartimi buvo sumažintas banko kreditinis reikalavimas iki 466 989,80 Lt (ekvivalentas 135 346,52 EUR). Ieškovo teigimu, paskolos gavėjo laiduotojai, kaip solidariai atsakingi už skolininko prievoles asmenys, turi grąžinti paskolos davėjui negrąžintą kreditą. Tačiau šioje byloje ieškovas prašo priteisti ne visą BUAB „Vitrema“ skolą, o tik jos dalį, t. y. 57 924 EUR (arba 200 000 Lt).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. atsiliepime (b. l. 48) su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad į skolos bankui grąžinimą turėjo būti įskaitytos visos lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą. Jo nuomone, tokių duomenų byloje nėra.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. L. prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Atsakovai V. U. ir I. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė I. U. prašė ieškinį atmesti, nes, jos nuomone, bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Vitrema“ turto turėjo daug, jo turėjo pakakti skoloms grąžinti, tačiau jai neaišku, už kiek šis turtas parduotas. Be to, ji nurodė, kad bankas, suteikdamas bendrovei tokį didelį kreditą, privalėjo ypač atidžiai patikrinti įmonės dokumentus ir pastebėti, kad formuojant bendrovės įstatinį kapitalą, nebuvo tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei. Atsakovės nuomone, būtent netinkamas ir nesavalaikis mokesčių apskaičiavimas privedė bendrovę prie bankroto.
Atsakovas V. U. į posėdį neatvyko. Apie posėdį informuotas tinkamai.
Trečiasis asmuo BUAB „Vitrema“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jos atstovas į posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad bankas ir UAB „Vitrema“ 2006-03-31 pasirašė kredito sutartį Nr. 06-019552-IN/06-019554-AK, remdamasis kuria bankas UAB „Vitrema“ suteikė 3 326 000 Lt kreditą. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2009-03-31. Vėliau, šalims susitarus, sutartis kelis kartus buvo keičiama pasirašant susitarimus. Paskutinis susitarimas Nr. 06-019552-IN/07-137116-IN-12 dėl kredito sutarties Nr. 06-019552-IN/06-019554-AK pakeitimo buvo pasirašytas 2010-08-06, t. y. pasirašant susitarimą buvo pakeista kredito valiuta iš litų į eurus ir pratęstas kredito grąžinimo terminas. Trečiojo asmens įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu ir atsakovų R. L., V. U., I. U. laidavimu pagal laidavimo sutartis. Klaipėdos apygardos teismas 2011-01-03 nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Vitrema“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto byloje 2011-04-04 buvo patvirtintas banko 2 005 073,90 Lt finansinis reikalavimas. Administratoriui pardavus bankui įkeistą turtą, 2012-05-28 teismo nutartimi buvo sumažintas banko kreditinis reikalavimas iki 466 989,80 Lt (ekvivalentas 135 346,52 EUR).
Ieškovas savo reikalavimą kildina iš sutartinių santykių. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, kelia kreditoriaus kaltės klausimą (mano, kad bankas, turėdamas kvalifikuotų teisininkų skyrių, suteikdamas kreditą, netinkamai tikrino UAB „Vitrema“ dokumentus (nepamatė, kad nesumokėtas pajamų mokestis), dėl to nepagrįstai suteikė tokį didelį kreditą).
Civilinio kodekso 6.81 straipsnis nustato, kad tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą). Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai. Šios įstatymų numatytos nuostatos galioja tuo atveju, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
Į bylą pateiktų laidavimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovų, 3.1–3.3 p. (b. l. 18, 20, 22) nustatė, kad kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidarūs skolininkai. Laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už visų mokėjimų sumokėjimą bankui.
Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Kadangi šalių sudarytos laidavimo sutartys atitinka įstatymų keliamus turinio ir formos reikalavimus, jos nenuginčytos, kredito gavėjui nustatytu terminu negrąžinus gauto kredito, laiduotojai atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą). Teismas, įvertinęs nurodytų sutartinių įsipareigojimų turinį ir laidavimo, kaip CK reglamentuojamo prievolės užtikrinimo būdo, paskirtį, daro išvadą, kad laiduotojai (atsakovai) pagal laidavimo sutartis yra solidariai atsakingi už skolininko UAB „Vitrema“ įsipareigojimų pagal kredito sutartyje ir jos pakeitimuose ir papildymuose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodo, kad jie turi būti atleisti nuo atsakomybės, kadangi banko kalti veiksmai, pasireiškę tuo, kad bankas, turėdamas kvalifikuotų teisininkų skyrių, suteikdamas kreditą, netinkamai tikrino UAB „Vitrema“ dokumentus (nepamatė, kad nesumokėtas pajamų mokestis), dėl to nepagrįstai suteikė tokį didelį kreditą. Atsakovų nuomone, tai sąlygojo, kad skolininkas neįvykdė savo prievolės kreditoriui.
Su tokia atsakovų pozicija teismas nesutinka.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymą už akcinio kapitalo suformavimą yra atsakingi bendrovės steigėjai (dalyviai), o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, buhalterinių įrašų teisingumą, mokesčių apskaičiavimą bendrovėje yra atsakingas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba įmonės vadovas. Bankui, teikiančiam kreditą, nesuteikta teisė ir/ar prievolė tikrinti kredito gavėjo buhalterinės apskaitos. Todėl atsakovų išsakyti argumentai neatleidžia skolininko, o kartu ir laiduotojų nuo pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Atmestinas atsakovų argumentas, kad jie nežinojo, kaip ir už kiek buvo parduotas UAB „Vitrema“ turtas, kadangi atsakovai R. L. ir V. U., būdami bendrovės akcininkai ir kreditoriai, o I. U. – akcininko sutuoktinė, turėjo teisę UAB „Vitrema“ bankroto proceso metu dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir pan. (ĮBĮ 21 str.). Atsakovai teismo posėdžio metu pripažino, kad šiomis teisėmis jie nesinaudojo. Atsakovai taip pat neginčijo 2012-06-12 banko pažymos (b. l. 27) apie gautas lėšas už parduotą įkeistą turtą ir/ar į bylą neteikė savo skaičiavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti ieškovo (banko) kaltės už nuostolių jai atsiradimą dėl skolininko prievolės neįvykdymo, todėl solidariai atsakingi už skolininko neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį atsakovai (laiduotojai), pagal laidavimo sutartis prisiėmę atsakomybę visa apimtimi už prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą, turi padengti nesumokėtą kredito sumos dalį (CK 6.81 str. 2 d.). Kadangi UAB „Vitrema“ bankui liko skolinga 466 989,80 Lt (ekvivalentas 135 346,52 EUR), o kreditorius prašo skolos dalį priteisti iš laiduotojų, ši ieškinio dalis tenkintina ir iš atsakovų solidariai priteistina 57 924 EUR skola (ekvivalentas 200 000 Lt).
Tenkintina ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Todėl teismas, remdamasis CK 6.210 straipsnio nuostatomis, tenkina ieškovo prašymą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro jo sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 4 – 5 000 Lt).
Teisme patirta 57,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovų R. L., V. U., I. U. solidariai ieškovui „Swedbank“, AB, 57 924 EUR skolą, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistą 57 924 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-20) iki visiško teismo sprendimo įvykimo.
Priteisti iš atsakovų R. L., V. U., I. U. po 1 666,67 Lt ieškovui „Swedbank“, AB, bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų R. L., V. U., I. U. po 19,32 pašto išlaidų valstybei.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovams Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-20 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.