Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos, tiesioginių nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų) dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. įvykdytos atrankos išaiškinti juridinius ar fizinius asmenis, kuriems bus suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytoje viešojoje vietoje metu ieškovė ir jos sutuoktinis laimėjo teisę gauti leidimus ir užsiimti batutų nuoma dviejuose plotuose Nr. 10.8 ir Nr. 10.9 „Prie vidaus vandens uosto Nidoje“. 2013 m. vasario 28 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-91 buvo panaikinti atrankos rezultatai dėl ploto Nr 10.8. 2013 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. V13-91 „Dėl 2013-01-04 atrankos komisijos išaiškinti juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose posėdžio Nr. V20-4 rezultatų panaikinimo“; pareiškėjos A. V. skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. 2014 m. sausio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A442 -56/201 4, 2013-05-07 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. dėl neteisėtu pripažinto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V13-91, ieškovė A. V. 2013 m. vasaros sezono metu birželio – rugsėjo mėnesiais neturėjo galimybės ir nevykdė batutų nuomos veiklos prie vidaus vandens uosto Nidoje. Taip pat nustatyta ir tai, kad ieškovės sutuoktinis R. V. 2013 m. sezono metu birželio – rugsėjo mėnesiais vykdė batutų nuomos veiklą plote Nr. 10.9. „Prie vidaus vandens uosto Nidoje“ ir iš minėtos veiklos gavo 13 905,81 Eur pajamų.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė turtinę žalą (negautas pajamas) 12 085 Eur, ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atmetė. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nurodo, kad tuo atveju, jei ieškovė 2013 metais būtu nuomojusi batutą vietoje Nr. 10.8 (šalia vietos Nr. 10.9), ieškovės sutuoktinio R. V. pajamos 2013 metais už batuto nuomą būtų mažesnės, kadangi klientai būtu pasiskirstę tarp dviejų batutų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad batuto nuomos paslauga ginčo laikotarpiu buvo dvigubai ar daugiau didesnė nei pasiūla ir tik deklaratyviai teigė, kad būtų uždirbusi tiek pat pajamų, kiek jos sutuoktinis. Papildomai atsakovė nurodo, kad iš veiklos gautos pajamos yra fiksuojamos tik pajamų ir išlaidu žurnale, kuris pildomas paties gyventojo, turinčio verslo liudijimą, nuožiūra ir nėra tikrinamos. Dėl šios priežasties tikėtina, kad ieškovė iš anksto planavo pradėti teisminį procesą, kadangi minėtų apskaitos dokumentų tikrumo niekas netikrina ir galėjo sąmoningai deklaruoti didesne pajamų už 2013 metus iš batuto nuomos veiklos sumą. Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino atsakovės pateiktų faktinių ir teisinių argumentų byloje.CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė) (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).Taigi CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A442 -56/201 4, 2013-05-07 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas dėl neteisėtu pripažinto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V13-91, ieškovė A. V. 2013 m. vasaros sezono metu birželio – rugsėjo mėnesiais neturėjo galimybės ir nevykdė batutų nuomos veiklos prie vidaus vandens uosto Nidoje. Šios aplinkybės, patvirtinančios atsakovės neteisėtus veiksmus, yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi prejudicinę galią, todėl nekvestionuojamos. Iš esmės atsakovė skundžia sprendimo dalį, kuria priteistos negautos pajamos, kadangi nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent egzistavo priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės neva įrodytų patirtų nuostolių – negautų pajamų.Pagrindiniai negautų pajamų priteisimo kriterijai, suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tai, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014; kt.). Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; 4) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d.nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad ieškovė numatė pajamas gauti iš anksto, tai įrodinėjo pateikdama negautų pajamų apskaičiavimą – R. V. metinę pajamų deklaraciją už 2013 metus, 2013 m. vasaros sezono metu vietoje Nr. 10.9. pildytas lenteles apie gautas įplaukas kasdieną už paslaugas teikiant batutų nuomos ir mašinėlių nuomos paslaugas; A. V. ir R. V. gyventojo įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų žurnalų kopijas, kuriais grindė savo reikalavimą priteisti negautas pajamas. Ieškovė taip pat nurodė, jog savo negautas pajamas ji apskaičiuoja pagal analogiškoje vietoje veiklą vykdžiusio sutuoktinio gautas pajamas 2013 metų sezono metu išskaičius iš minėtų sumų veiklos sąnaudas ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. Atsakovė teigia, kad minėti pateikti rašytiniai įrodymai fiksuojami tik pajamų ir išlaidų žurnale, kuris pildomas paties gyventojo, turinčio verslo liudijimą, nuožiūra ir nėra tikrinamos be to to padaryti yra neįmanoma, nes Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisykles palieka galimybę verslininkams piktnaudžiauti įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl šie įrodymai nėra patikimi ir turėjo būti vertintini kritiškai. Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima, kadangi pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti, jog minėti rašytiniai įrodymai nėra patikimi, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių paneigti tokių faktinių finansinių rodiklių egzistavimą. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kad ieškovė ar jos sutuoktinis, kurio finansiniais dokumentais yra įrodinėjama negautų pajamų suma, yra linkę piktnaudžiauti ar klastoti finansinius duomenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinių dokumentų tvarkymas ir finansinių duomenų teisingumas nėra civilinės teisės objektas ar šios bylos ginčo dalykas. Pažymėtina, kad šalys, reikšdamos reikalavimus teisme, teikia įrodymus bei vadovaujasi rungimosi principu, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nesugebėjo paneigti ieškovės teikiamų finansinių duomenų tikrumo, negali savaime reikšti, kad šie duomenys nepatikimi ir dėl to turėtų būti vertintini kritiškai (LRCPK 178, 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir apeliantės argumentus, jog jei ieškovė 2013 metais būtu nuomojusi batutą vietoje Nr. 10.8 (šalia vietos Nr. 10.9), ieškovės sutuoktinio R. V. pajamos 2013 metais už batuto nuomą būtų mažesnės, kadangi klientai būtu pasiskirstę tarp dviejų batutų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad batuto nuomos paslauga ginčo laikotarpiu buvo dvigubai ar daugiau didesnė nei pasiūla ir tik deklaratyviai teigė, kad būtų uždirbusi tiek pat pajamų, kiek jos sutuoktinis. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje esančiais rašytiniais duomenimis į atsakovės pageidaujamą vietą pretendavo 10 asmenų, tai patvirtina byloje esantis 2013-01-04 Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-26 įsakymu Nr. V13-596 sudarytos atrankos komisijos išaiškinti fizinius ir juridinius asmenis, kuriems suteikiama pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose protokolas V20-4. Taigi asmenys dalyvavę atrankoje tikėjosi gauti analogiškas ar panašias pajamas iš batutų nuomos veiklos. Įvertinus tai, kad Neringos savivaldybėje yra ribotas laisvalaikio pramogų pasirinkimas, o batutų nuoma užsiėmė vien R. V., to nepaneigė ir atsakovė, darytina išvada, kad sezono metu, paklausa yra didelė. Dėl paklausos intensyvumo atkreiptinas dėmesys, kad kurortai yra orientuoti į pramogų suteikimą atvykusiems turistams, todėl teigti kad pastačius antrą batutą netoliese pramogų rinka būtų perpildyta, nėra pagrindo. Papildomai ieškovė nurodo, kad esant dviem batutams būtų galima jų nuoma skirtingo amžiaus vaikų grupėms vienu metu ir ilgesniam laikui, nes dėl saugumo būtinas vaikų suskirstymas pagal amžių ir svorį. Vaikai būtų galėję pramogauti ant dviejų skirtingų batutų ir tai būtų buvusi papildoma trauka klientams. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad esant normaliai veiklai, visuotinai žinomam faktui, kad Neringos kurortas vasaros sezono metu yra itin populiarus, yra visiškai pagrįsti ieškovės planai gauti analogiškas pajamas, kokias gavo jos sutuoktinis R. V.. Be to analogiškų ar didesnių pajamų tikėtinumą pagrindžia ir tai, kad ieškovei pateikus paraišką dalyvauti konkurse įsigyti leidimą teikti paslaugas Neringos savivaldybės viešose vietose, patvirtina ir tas faktas, kad ieškovė investavo papildomas lėšas įsigyjant leidžiamo dydžio batutus. Be to leidimas nuomai yra apmokamas, taigi sutiktina su ieškovės pozicija, kad nesitikint gauti analogiškų pajamų ir mokėti savivaldybės nustatyto dydžio nuomos mokestį, yra nelogiškas. Dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės negautų pajamų ir atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad remiantis byloje surinktais įrodymais ir šiai bylai prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis), konstatuotina, kad atsakovė 2013-01-04 suteikusi pirmumo teisę įsigyti leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas ieškovei, o vėliau 2013-02-28 šiuo rezultatus panaikinus, ieškovė neteko teisės 2013 metais verstis planuota komercine veikla, į kurią jau buvo pradėtos investuoti lėšos. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus nepakeistu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, panaikinusį 2013-02-28 įsakymą „Dėl 2013-01-04 atrankos komisijos išaiškinti juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems suteikta pirmumo teisė įgyti leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose posėdžio Nr. V20-4 rezultatų panaikinimo“, atsakovė nesiėmė veiksmų suteikti leidimą ieškovei užsiimti komercine veikla, nebendradarbiavo ir galiausiai iš viso nusprendė toje vietoje neleisti vykdyti tokios veiklos, įrodo tiesioginį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Taigi sprendžiant pagal trečiąjį kriterijų (ar pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovės nuostolių negautų pajamų forma priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovės veiksmais. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovė iš anksto planavo inicijuoti civilinę bylą prieš atsakovę dėl nuostolių atlyginimo dėl anksčiau nurodytos priežasties, kad byloje nėra įmanoma patikrinti ieškovės pateiktų finansinių duomenų apie sutuoktinio gautas pajamas 2013 metais. Tačiau su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad ieškovė siekė ginčą su savivaldybe išspręsti taikiai, t.y. po 2014-01-10 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pakartotiniai kreipėsi su prašymu taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją ir išduoti leidimą paslaugų teikimui. Tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Tai įrodo, kad ieškovė visomis priemonėmis bandė išvengti bylinėjimosi su atsakove. Byloje taip pat nematyti ir kitų ieškovės siekių piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Viso teisminio proceso metu ieškovė nuosekliai nurodė visas aplinkybes ir pateikė aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kad esant dviem batutams, ieškovės pajamos būtų panašios ar net didesnės nei gaunamos jos sutuoktinio užsiimančio analogiška veikla. Pažymėtina ir sutiktina su ieškove, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiktus įrodymus, o tik kvestionavo ieškovės pateiktų įrodymų patikimumą. Taigi įvertinus šias aplinkybės, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl negautų pajamų yra nepatikimi, nepagrįsti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė vis dėlto 2013 metų vasaros sezono metu negavo 12 085 Eur pajamų.Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Ieškovė pateikė prašymą priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi ieškovei A. V. priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės Neringos savivaldybės administracijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. V. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos, patirtų apeliacinės instancijos teisme.