Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams R.V. bei advokato padėjėjui Raimondui Simonavičiui, atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, 2013 m. balandžio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-13-91 panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

- panaikinti Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. V13-91 „Dėl 2013-01-04 atrankos komisijos išaiškinti juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose posėdžio Nr. V20-4 rezultatų panaikinimo“;

- priteisti iš atsakovės 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2013 m. sausio 4 d. vykusioje atrankoje, Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V13-596 sudarytos komisijos sprendimu, pripažinta įgijusi pirmumo teisę leidimui prekiauti ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytoje viešojoje vietoje Nr. 10.8 „Prie vidaus vandens uosto Nidoje“ ir šis rezultatas buvo įformintas 2013 m. sausio 4 d. atrankos komisijos posėdžio protokole Nr. V20-4. Minėta atrankos komisija, 2013 m. vasario 27 d. teikimu, kreipėsi į administracijos direktorių dėl 2013 m. sausio 4 d. posėdžio protokolo Nr. V20-4 rezultatų panaikinimo. Neringos savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu aktu panaikino jos pirmumo teisę įsigyti leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytoje viešojoje vietoje Nr. 10.8. Nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu patvirtintas Asmenų, kuriems išduodami leidimai prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytoje viešosiose vietose, atrankos aprašas nesuteikia teisės atrankos komisijai priimti teikimus dėl posėdžio rezultatų panaikinimo, o Neringos savivaldybės administracijos direktoriui nėra pavesta panaikinti atrankos komisijos rezultatų ar atrankos komisijos protokolą pripažinti negaliojančiu. Pareiškėja taip pat nurodo, kad minėto aprašo 8 punkte numatytas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos pateikia į atranką atvykę asmenys užklijuotuose vokuose. Komisija atplėšusi voką, sutikrina 8 punkte išvardintus dokumentus ir konstatuoja ar visi dokumentai yra teisingai įforminti. Jei visi dokumentai atitinka, asmuo laikomas įgijęs pirmumo teisę leidimui konkrečiai viešai vietai gauti. Nurodo, kad atrankos metu komisija atplėšė jos voką su dokumentais, sutikrino jame esančius dokumentus ir konstatavo, kad visi dokumentai įvardinti teisingai, todėl ji laikoma įgijusią pirmumo teisę leidimui viešajai vietai Nr. 10.8 gauti.

Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo bei komisijos nekompetencijos, ji patyrė neturtinę žalą, nes jai pablogėjo sveikata, dėl ko buvo priversta kreiptis medicininės bei psichologinės pagalbos, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pažeminimą, jai buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresinis epizodas.

Pareiškėjos atstovai R. V. bei advokato padėjėjas Raimondas Simonavičius palaiko skundą ir prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė – Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l.30-34) nurodė, kad su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Argumentuoja, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos nurodo, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuodamas ir vykdydamas atrankas, sudarydamas atrankos komisiją ir kontroliuodamas jos darbą, turi teisę įsakymu panaikinti atrankos komisijos susirinkimo rezultatus, jeigu nustatomi tokių rezultatų priėmimo pažeidimai, neatitikimai teisės aktų reikalavimas. Nurodo, kad atrankos komisija, po 2013 m. sausio 4 d. atrankos posėdžio pastebėjo, kad asmenų, laimėjusių pirmumo teisę įsigyti leidimus teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose vietose Nr. 10 „Žaidimų ir mažųjų atrakcionų vietos“ dokumentai apie sumokėtą vietinės rinkliavos dydį konkrečioms vietoms, neatitinka sumos, kuri privalėjo būti sumokėta, todėl kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įmokų apie sumokėtą vietinę rinkliavą fiksavimo. Iš minėtos institucijos gavo atsakymą, kad 2013 m. sausio 4 d. atrankoje dalyvavusi pareiškėja į surenkamąją sąskaitą sumokėjo už tris vietas, nors atrankos komisijai pateikė vokus su dokumentais dalyvauti keturių vietų atrankoje. Teigia, jog nustačius tokias aplinkybes, atrankos komisija nutarė kreiptis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatą dėl galimo sukčiavimo, tačiau 2013 m. vasario 19 d. raštu buvo nurodyta, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad 2013 m. vasario 26 d. atrankos komisija nutarė, kad pareiškėja pažeidė Aprašo 8, 11, 16 punkto nuostatas ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsniu kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl 2013 m. sausio 4 d. vykdytos atrankos į „Žaidimų ir mažųjų atrakcionų“ vietą Nr. 10.8 rezultatų panaikinimo. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodė, kad pati pareiškėja dalyvaudama atrankoje veikė nesąžiningai ir neteisėtai, kadangi nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nuslėpė tam tikrus faktus. Be to mano, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie neva patirtus išgyvenimus, depresiją, sukrėtimus, todėl daro išvadą, jog pareiškėja neįrodė ir nepagrindė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos.

Atsakovės atstovas advokatas Romualdas Mikliušas palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo skundo netenkinti.

Pareiškėja A.V. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Ginčas kilo dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V13-91, kuriuo panaikinti 2013 m. sausio 4 d. įvykdytos atrankos išaiškinti juridinius ar fizinius asmenis, kuriems bus suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytoje viešojoje vietoje Nr. 10.8 „Prie vidaus vandens uosto Nidoje“ rezultatai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 37 punktą, prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, Neringos savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. T1-217 patvirtino Prekybos ir/ar paslaugų tiekimo Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose taisykles (toliau – Taisyklės), Asmenų, kuriems išduodami leidimai prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose, atrankos aprašą (toliau - Atrankos aprašas) bei Prekybos ir/ar paslaugų tiekimo Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose vietinės rinkliavos nuostatus (toliau – Nuostatai).

Taisyklių 9 punkte numatyta, kad viešosiose vietose prekiauti ir/ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Leidimas prekiauti ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose (toliau – Leidimas) – tam tikram laikotarpiui išduotas dokumentas, leidžiantis verstis prekyba ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose, kurios nurodytos šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose. Iš Taisyklių 1 priedo matyti, kad viešojoje vietoje pažymėtoje Nr. 10.8 yra numatyta 36 m² vieta žaidimams, mažiesiems atrakcionams(http://www.neringa.lt/go.php/lit/2012-metu-Neringos-savivaldybes-tarybos- sprendimai/1868).

Taisyklių 24 punkte numatyta, kad leidimai išduodami atrankos būdu, vadovaujantis Atrankos aprašo bei Nuostatų nustatyta tvarka. Atrankos aprašo 2 punkte nustatyta, kad atranką organizuoja ir vykdo Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Asmenų, kuriems išduodami leidimai prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose, atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) (2 punktas). Atrankos komisija įgaliota paskelbti, organizuoti ir vykdyti atranką; atrinkti asmenį, kuriam suteikiama pirmumo teisė įsigyti Leidimą (3 punktas). Nustatyta, kad tokia Atrankos komisija buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 26 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-596 (b.l. 53).

Atrankos aprašo 6 punkte nustatyta, kad fiziniai asmenys nuo 18 metų ar juridiniai asmenys, norintys įsigyti leidimą verslo ir strategijos skyriui pateikia prašymą. Asmuo, pageidaujantis dalyvauti atrankoje, konkrečiai viešajai vietai gali pateikti tik vieną prašymą (10 punktas) ir kiekvienam pateiktam prašymui privalo pateikti po vieną užklijuotą voką su dokumentais nurodytais 8 punkte (11 punktas). Atrankos aprašo 13 punkte detaliai reglamentuota pačios atrankos vykdymo tvarka, kur nustatyta, kad Atrankos komisija išvardina asmenis, pateikusius ir atvykusius į atranką dėl konkrečios viešosios vietos. Dalyvaujančiųjų asmenų akivaizdoje komisija į nepermatomą talpą įdeda sunumeruotus pagal registraciją kamuoliukus. Paskelbus atrankos pradžia ir viešosios vietos numerį, atrankos dalyvis, kurį išrenka toje atrankoje dalyvaujantys asmenys, ištraukia vieną numeruotą kamuoliuką ir skelbia jį garsiai. Asmuo, užregistruotas ištrauktu numeriu, Atrankos komisijai pateikia užklijuotą voką su dokumentais. Atrankos komisija atplėšia voką, sutikrina 8 punkte išvardintus dokumentus ir konstatuoja ar visi dokumentai yra teisingai įforminti. Jei dokumentai atitinka 8 punkte išvardintus reikalavimus, asmuo laikomas įgijęs pirmumo teisę Leidimui konkrečiai vietai gauti. Atrankos aprašo 15 punkte nustatyta, kad atrankos vykdymo procedūra protokoluojama ir protokolas įforminamas per 3 dienas, kurį pasirašo visi Atrankos komisijos nariai. Pasirašytas protokolas perduodamas Verslo ir strateginės plėtros skyriui, kuris vadovaudamasis juo, išduoda leidimus.

Iš 2013 m. sausio 4 d. atrankos protokolo (b.l. 15-18) matyti, kad 2013 m. sausio 4 d. Atrankos komisija vykdė atranką išaiškinti juridinius ar fizinius asmenis, kuriems bus suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose Nr. 10 žaidimų, mažųjų atrakcionų. Atrankoje dėl pirmumo teisės įsigyti leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas viešoje vietoje Nr. 10.8 dalyvavo 10 asmenų, tame tarpe ir pareiškėja. Ištraukus numeruotą kamuoliuką buvo paskelbta A. V. Atrankos komisija atplėšė A. V. pateiktą voką su dokumentais, sutikrino ar pateikti dokumentai atitinka Atrankos aprašo 8 punkte išvardintus dokumentus ir konstatavo, kad visi dokumentai yra teisingi. Taigi Atrankos komisija, 2013 m. sausio 4 d. protokoliniu sprendimu nutarė A. V. laikyti įgijusia pirmumo teisę leidimui į viešąją vietą Nr. 10.8 „Prie vidaus vandenų uosto Nidoje“ žaidimams ir mažiesiems atrakcionams įsigyti. Tačiau pareiškėjai Leidimas nebuvo išduotas, kadangi Atrankos komisija, po 2013 m. sausio 4 d. įvykusios atrankos konstatavo, jog pareiškėja dalyvavo atrankoje ir laimėjo pirmumo teisę įsigyti Leidimą viešojoje vietoje Nr. 10.8, nesumokėjusi nustatytos vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose vietose. Komisija nurodė, kad pareiškėja pažeidė Atrankos aprašo 8, 11, 16 punktų nuostatas ir 2013 m. vasario 28 d. teikimu kreipėsi į Neringos savivaldybės direktorių, siūlydama panaikinti 2013 m. sausio 4 d. vykdytos atrankos rezultatus į viešąją vietą Nr. 10.8 ir neišduoti leidimo A. V. (b.l. 46-47). Neringos savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu įsakymu panaikino 2013 m. sausio 4 d. įvykusios atrankos į žaidimų ir mažųjų atrakcionų viešąją vietą Nr. 10.8 rezultatus vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į minėtą teikimą.

Taigi, nagrinėjant ginčijamo sprendimo pagrįstumą, pirmiausia būtina analizuoti Atrankos komisijos 2012 m. vasario 28 d. teikime nurodytas aplinkybes, kuriomis vadovavosi Neringos savivaldybės administracijos direktorius priimdamas ginčijamą sprendimą ir kuris sudaro ginčijamo įsakymo faktinį pagrindą. Kaip minėta, Atrankos komisijos 2013 m. vasario 28 d. teikime konstatuota, kad pareiškėja dalyvaudama atrankoje, nebuvo sumokėjusi vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose vietose, tuo pažeisdama Atrankos aprašo 8, 11, 16 punktų nuostatas.

Atrankos aprašo 8 punkte numatyta, kokius dokumentus Atrankos komisijai turi pateikti į atranką atvykę asmenys užklijuotame voke, tarp kurių turi būti pateikta vietinės rinkliavos dydžio už Leidimo išdavimą sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija. Atsakovė neneigia, jog po to kai buvo ištrauktas numeruotas kamuoliukas su pareiškėjos numeriu, pareiškėjos Atrankos komisijai pateiktame užklijuotame voke, visi jame esantys dokumentai atitiko Atrankos aprašo 8 punkte nustatytus reikalavimu, tai yra vietinės rinkliavos dydžio už Leidimo išdavimą sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija buvo pateikta. Tačiau vėliau nustatyta, kad pareiškėja tą dieną dalyvavo atrankoje į keturias viešąsias vietas, tačiau vietinę rinkliavą buvo sumokėjusi tik už tris vietas (b.l. 41-43), tai yra vietoj 4800 (4 vietos x 1200 Lt), sumokėjo 3600 Lt. Būtent šių aplinkybių pagrindu Atrankos komisija nusprendė, kad pareiškėja nebuvo sumokėjusi nustatytos vietinės rinkliavos. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka. Pareiškėja laimėjo pirmumo teisę įsigyti Leidimą tik į vieną vietą Nr. 10.8, nors pretendavo į keturis vietas. Jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėja, pretenduojant į keturias vietas, tačiau vietinę rinkliavą sumokėjus už tris, nebuvo sumokėjusi vietinės rinkliavos būtent už viešąją vietą Nr. 10.8 nėra. Būtina pažymėti, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymus į keturias viešąsias vietas, o pirmumo teisę atrankos metu įgijo tik į vieną vietą, todėl atsakovo teiginys, kad rinkliava nesumokėta teikiant prašymą ir dalyvaujant atrankoje į 10.8 vietą yra hipotetinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad Atrankos komisijai tikrinant pateiktus dokumentus jokių abejonių dėl dokumentų atitikties Atrankos aprašo 8 punktui nekilo. Teisės aktuose reglamentuojančiuose Prekybos ir/ar paslaugų teikimą Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose, nuostatose nėra nustatyto reikalavimo sumokant vietinę rinkliavą už Leidimo išdavimą, nurodyti už kokią konkrečią viešąją vietą, į kurią pretenduojama, yra sumokama vietinė rinkliava taip pat reikalavimo, kad Atrankos komisijai teikiant užklijuotą voką, jame būtų vietinės rinkliavos mokėjimo kvito originalas. Taigi, kaip ir Atrankos komisija 2013 m. sausio 4 d. vykusios atrankos protokole konstatavo, pareiškėjos pateiktame voke esantys dokumentai atitiko Atrankos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus bei visi dokumentai įforminti teisingai. Atrankos komisija savo išvadą, kad pareiškėja dalyvaudama atrankoje į viešąją vietą Nr. 10.8 nebuvo sumokėjusi nustatytos vietinės rinkliavos, grindžia prielaidomis, todėl konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė Atrankos aprašo 8, 11 ir 16 punktus nėra teisinio pagrindo.

Nustačius, kad Atrankos komisijos 2013 m. vasario 28 d. teikime nustatytos aplinkybės yra nepagrįstos, darytina išvada, jog Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas dėl atrankos rezultatų panaikinimo taip pat nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, todėl yra neteisėtas.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius neturėjo įgalinimų priimti ginčijamą sprendimą. Neringos savivaldybės administracijos direktorius skundžiamo įsakymo teisiniu pagrindu nurodė Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Viešojo administravimo subjektas, savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje. Šio straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.

Nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius įgyvendindamas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V13-596 sudarė Atrankos komisiją, kurios veikla reglamentuota Neringos savivaldybės tarybos patvirtintose Taisyklėse, Atrankos apraše bei Nuostatuose. Atrankos aprašo nuostatos Atrankos komisijai suteikia įgaliojimus priimti sprendimus, kuriais nustatomi asmenys įgiję pirmumo teisę įsigyti Leidimus, taip sukuriant jiems teises ir pareigas, o tai reiškia, kad Atrankos komisijai buvo suteikti viešojo administravimo subjekto įgalinimai (savivaldybės institucija), atliekant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalys), o Atrankos komisijos sprendimai, nagrinėjamu atveju 2013 m. vasario 4 d. protokolinis sprendimas Nr. V20-4, yra individualus aktas, sukuriantis asmenims (šiuo atveju ir pareiškėjai) tam tikras teises ir pareigas. Kaip minėta, Atrankos aprašo nuostatos suteikia Atrakos komisijai teisę atrinkti asmenį įgijusį pirmumo teisę įsigyti Leidimą priimant protokolinį sprendimą, tačiau jai nėra nesuteikta teisė panaikinti ar kitaip revizuoti savo priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas taip pat nenumato Savivaldybės administracijos direktoriui teisės panaikinti viešojo administravimo funkcijų vykdymui suformuotos kolegialios komisijos priimtų sprendimų, kuriais tretiesiems asmenims yra sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos.

Pažymėtina, kad Atrankos komisijos sprendimas galėtų būti revizuojamas Viešojo administravimo įstatymo Trečiame skirsnyje „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, tik gavus asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto (nagrinėjamu atveju Atrankos komisijos) veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą ar kitais įstatyme nustatytais atvejais.

Taigi, įvertinus aukščiau cituojamą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius priimdamas ginčijamą įsakymą nesilaikė cituojamų Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymų nuostatų ir nepagrįstai panaikinimo pareiškėjos pirmumo teisę įgyti Leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas viešoje vietoje Nr. 10.8, todėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V13-91 pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurios atsiradimą sieja su neteisėtai 2013 m. vasario 28 d. priimtu Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-91.

Tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl neteisėto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus priimto ginčijamo šioje byloje sprendimo, ji patyrė neturtinę žalą, tai yra jai pablogėjo sveikata, dėl ko buvo priversta kreiptis medicininės bei psichologinės pagalbos, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pažeminimą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Be to pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčijamas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V13-91 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kas leidžia daryti išvadą, jog šio įsakymo priėmimas nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjos emocinei būsenai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog valstybės institucijos padarytas pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis. Pareiškėja teismui kaip įrodymą apie padarytą neturtinę žalą pateikia išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta diagnozė vidutinio sunkumo depresinis epizodas (b.l. 61), tačiau daugiau jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėja, patyrė pažeminimą, kitas neigiamas pasekmes, nepateikta, taip pat neįrodyta, jog pareiškėjos teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių jos turtinėms ir neturtinėms teisėms. Taigi, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai būtent dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V13-91, kurį teismas pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, buvo padaryta 5000 Lt neturtinė žala. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK6.271 straipsnyje, tai yra neįrodė, kad tarp pareiškėjos nurodomos neturtinės žalos ir atsakovės veiksmų, priimant ginčijamą įsakymą, yra priežastinis ryšys, todėl nėra pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai yra sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies patirtų išlaidų atlyginimą. 2012 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinime, 54 punkte (žr.: LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 713 psl.) nurodoma, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t.y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus. Taigi šioje byloje nagrinėjat pareiškėjos skundą dėl administracinio akto panaikinimo, buvo pasisakyta būtent dėl pareiškėjos teisių ir išnagrinėjus bylą apgintos jos teisės. Todėl pareiškėja turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti duomenys, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra sumokėtas 100 litų žyminis mokestis, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistinas 100 litų teismo išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

pareiškėjos A. V. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. V13-91 „Dėl 2013-01-04 atrankos komisijos išaiškinti juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose posėdžio Nr. V20-4 rezultatų panaikinimo“.

Pareiškėjos A. V. skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai A. V. iš atsakovės Savivaldybės biudžetinės įstaigos Neringos savivaldybės administracija (įmonės kodas 188754378) priteisti 100 litų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.