Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovams R. V., advokatei Indrei Butvilei, atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atstovei, advokato padėjėjai Gretai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos, tiesioginių nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas R. V. prašė ieškinį tenkinti, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jie su sutuoktine jau keletą sezonų iš eilės užsiima ta pačia veikla – batutų ir mašinėlių nuoma Neringoje, o taip pat ir kitose savivaldybėse per miestų šventes. 2013 metais jie taip pat dalyvavo Neringos savivaldybės organizuotame konkurse, todėl iš anksto ir labai atsakingai ruošėsi, įsigijo batutus, kurie turėjo atitikti griežtus reikalavimus, kitą įrangą, planavo, jog dirbs ne tik jie su žmona, bet visi šeimos nariai įskaitant ir vaikus ir, kad iš to gaus realias pajamas kaip ir ankstesniais metais. Dėl jiems nežinomų priežasčių, jiems su sutuoktine laimėjus konkurse leidimus dirbti analogiškose vietose vienam šalia kitos, jo sutuoktinei leidimas užsiimti veikla taip ir nebuvo išduotas, maža to, buvo pradėtas ir ikiteismini tyrimas. Kadangi teisminis procesas užtruko daugiau nei metus, sutuoktinė visą sezoną neturėjo galimybės dirbti ir gauti planuotų pajamų, patyrė ir emocinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą ir reputacijos pablogėjimą. Kadangi Neringoje mažai gyventojų, visi vieni kitus gerai pažįsta, netruko pasklisti kalbos, o aplinkybė, kad leidimas buvo anuliuotas davė pagrindo žeminančioms apkalboms ir įtarimams ne tik Neringoje bet ir sutuoktinės pagrindinėje darbovietėje Gargžduose. Atstovas taip pat pažymėjo, jog Neringai būdinga tai, kad joje poilsiauja pasiturintys žmonės, kurie gali leisti savo vaikams pramogauti keliuose batutuose ir po kelis kartus iš eilės, todėl sutuoktinei neturėjus galimybės nuomoti batutą vaikams šalia jo batuto, jie ne tik nespėjo aptarnauti visų norinčių, bet ir prarado daug klientų, nes jie nenorėjo laukti eilėje tik prie vieno batuto, todėl ir jo, ir sutuoktinės pajamos jiems dirbus kartu, būtų buvę dar didesnės.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji kildina iš neteisėtų savivaldybės darbuotojų veiksmų, t.y. neteisėtu pripažinto Neringos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo.

Atsakovė neginčijo, kad tarp neteisėto 2013-02-28 Neringos sav. administracijos direktoriaus A. V. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės negautų pajamų egzistuoja priežastinis ryšys, tačiau nesutiko su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu bei pateiktų duomenų patikimumu.

Ginčas tarp šalių kilo dėl civilinės atsakomybės, t.y. deliktinės atsakomybės taikymo pagrindų, nuostolių sąvokos ir jų dydžio paskaičiavimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Valstybės ir savivaldybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK6.271 straipsnis, kuriame įtvirtinta griežtoji valstybės ar savivaldybės atsakomybė: žalą, atsiradusią dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė ar savivaldybė, nepaisydamos konkretaus valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo kaltės.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. sausio 4 d. įvykdytos atrankos išaiškinti juridinius ar fizinius asmenis, kuriems bus suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ir/ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytoje viešojoje vietoje metu ieškovė ir jos sutuoktinis laimėjo teisę gauti leidimus ir užsiimti batutų nuoma dviejuose plotuose Nr. 10.8 ir Nr. 10.9 „Prie vidaus vandens uosto Nidoje“. 2013 m. vasario 28 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinti atrankos rezultatai dėl ploto Nr. 10.8.

2013 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2013-01-04 atrankos komisijos išaiškinti juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems suteikta pirmumo teisė įsigyti leidimą prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatų panaikinimo“; pareiškėjos A. V. skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

2014 m. sausio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A442 -56/201 4, 2013-05-07 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog dėl neteisėtu pripažinto Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė A. V. 2013 m. vasaros sezono metu birželio – rugsėjo mėnesiais neturėjo galimybės ir nevykdė batutų nuomos veiklos prie vidaus vandens uosto Nidoje. Taip pat nustatyta ir tai, kad ieškovės sutuoktinis R. V. 2013 m. sezono metu birželio – rugsėjo mėnesiais vykdė batutų nuomos veiklą plote Nr. 10.9. „Prie vidaus vandens uosto Nidoje“ ir iš minėtos veiklos gavo 13 905,81 pajamų.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civilinei atsakomybei kilti, turi būti nustatytos sąlygos – neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys ir žala. Atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilti kaltės nustatyti nereikia, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Prejudicinę reikšmę turinčioje administracinėje byloje Nr. I-569-583/2013, nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog Neringos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė neteisėtą administracinį aktą dėl atrankos rezultatų panaikinimo. Teismo įsitikinimu, Neringos miesto savivaldybės darbuotojas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kuriais grindžia negautų pajamų apskaičiavimą – R. V. metinę pajamų deklaraciją už 2013 metus, 2013 m. vasaros sezono metu vietoje Nr. 10.9. pildytas lenteles apie gautas įplaukas kasdieną už paslaugas teikiant batutų nuomos ir mašinėlių nuomos paslaugas; A. V. ir R. V. gyventojo įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų žurnalų kopijas, kuriais grindė savo reikalavimą priteisti negautas pajamas. Ieškovė taip pat nurodė, jog savo negautas pajamas ji apskaičiuoja pagal analogiškoje vietoje veiklą vykdžiusio sutuoktinio gautas pajamas 2013 metų sezono metu išskaičius iš minėtų sumų veiklos sąnaudas ir pateikė tai patvirtinančius duomenis.

Atsižvelgiant į tai, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.271 straipsnio aiškinimo ir taikymo darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju: atsakovės darbuotojui priėmus neteisėtą sprendimą, ieškovei atsirado žala, yra nustatytas ir priežastinis ryšys, dėl kurio ginčo nekilo, todėl tarp šalių ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas deliktinė atsakomybė.

Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant faktas gali būti nustatytas, o kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 179 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės į bylą pateiktų įrodymų teisėtumu ir jų nevertinti arba abejoti juose nurodytų duomenų tikrumu, juolab, kad tiek ieškovė, tiek ir ieškovės atstovas labai nuosekliai ir logiškai teikė paaiškinimus dėl jų veiklos specifikos, nurodė, kaip ir kokiu principu yra pildomi duomenys ir apskaičiuojamos gautos pajamos iš batutų nuomos vykdant veiklą pagal verslo liudijimą. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovės sutuoktinis vykdė analogišką veiklą tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje Nidos dalyje, plote Nr. 10.9., o ieškovė būtų vykdžiusi veiklą šalia esančiame plote Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovės atstovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie galėtų paneigti ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas pagrįstumo, teismas remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle konstatuoja, kad ieškovės pateikti byloje įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškovės negautų pajamų dydis nustatytas objektyviai ir yra įrodytas, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovės 347,54 Eur sumokėtos rinkliavos už plotą, kuri taip ir nebuvo panaudota. Bylos duomenimis, šalių, atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės yra įmokėjusi prašomą priteisti sumą ir ginčo dėl to nekilo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, jog buvo kreiptasi į savivaldybę su prašymu įskaityti sumokėtą rinkliavą už veiklą 2014 metais, tačiau įskaitymas nebuvo atliktas, kadangi apskritai nebeliko galimybės užsiimti analogiška veikla.

2014 m. balandžio 24 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-62 buvo papildyti Prekybos ar/ir paslaugų teikimo Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose vietinės rinkliavos nuostatai, kurie numato, kad:

4.1. už leidimo išdavimą sumokėjo didesnę negu Tarybos nustatyta rinkliavą (grąžinama tik skirtumas);

4.2. vykdant atranką dėl leidimo išdavimo neįgyja pirmumo teisės į leidimo išdavimą;

4.3. dėl priimtų įstatymų ar kitų teisės aktų pasikeitimo nebegali pasinaudoti išduoto leidimo suteiktomis teisėmis. Grąžinamos Rinkliavos suma skaičiuojama už laikotarpį, per kurį leidimo turėtojas negalėjo prekiauti ar/ir teikti paslaugų.

5. Asmuo, norintis susigrąžinti Rinkliavą 4 punkte numatytais atvejais, Neringos savivaldybės administracijos verslo ir strateginės plėtros skyriui pateikia prašymą dėl pažymos apie vietinę rinkliavą išdavimo.

6. Rinkliavą grąžina Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus Neringos poskyris, pateikus Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą pažymą apie grąžinamos Rinkliavos dydį ir mokamojo pavedimo arba kvito originalą...“.

Esant nustatytų aplinkybių visumai ir remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, jog ieškovė nepasinaudojo teise kreiptis dėl rinkliavos grąžinimo, nes teikė prašymą savivaldybei tik dėl įskaitymo, tačiau šia teise dar gali pasinaudoti, kreipdamasi į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus Neringos poskyrį, todėl ieškovės reikalavimas dėl 347, 54 Eur nuostolių atlyginimo už sumokėtą rinkliavą iš atsakovės atmestinas.

Ieškovė prašė teismo priteisti ir jos patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 2500 Eur. Nurodė, jog šią sumą pinigų prašo priteisti, kad jai būtų kompensuoti visi nepatogumai ir išgyvenimai, kuriuos teko patirti dėl to, kad buvo apkaltinta kaip nesąžiningas žmogus, neva nesumokėjusi vietinės rinkliavos, dėl ko buvo priimtas sprendimas atimti iš jos laimėtą teisę, nes neteisėto įsakymo priėmimas nulėmė ir tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį ieškovės emocinei būklei. Bylą nagrinėjant administracine tvarka tuo metu žalos poveikis gal ir nebuvo toks intensyvus ir ilgalaikis, tačiau net ir 2014 metais jai nesuteikus galimybės užsiimti planuota veikla, poveikis jai tapo ir intensyvus, ir ilgalaikis. Tiek ieškovės atstovas, tiek ir pati ieškovė nurodė, jog, iš tiesų, neturtinė žala susidarė viso proceso metu nuo pat tos dienos kai sužinojo, jog negaus leidimo vykdyti veiklą, tačiau labiausiai ją įtakojo tai, kad administracinėje byloje pasiekus tikslą ir pripažinus sprendimą neteisėtu, jie vis tiek negavo tikėtos satisfakcijos, nes nuo 2014 metų buvo nuspręsta apskritai nebeleisti užsiimti batutų nuoma Neringos miesto savivaldybės teritorijoje.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, matyti, jog iš esmės ieškovė savo neturinę žalą kildina ne tiek iš 2013-02-28 Neringos sav. administracijos direktoriaus A. V. įsakymo, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš viso proceso, kuris truko daugiau nei metus ir apėmė ir rezultatų anuliavimą, o ir procesą administraciniuose teismuose, tačiau labiausiai ieškovė patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus būtent po to, kai sužinojo, jog jos tikėta satisfakcija, apie kurią teismai pasisakė prejudicinę reikšmę turinčioje administracinėje byloje Nr. I-569-583/2013, nebus pasiekta, kadangi 2013-11-21 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-227 buvo nuspręsta nebeišduoti leidimų užsiimti batutų nuoma prie vidaus vandenų uosto Nidoje 2014 metais.

Vadovaujantis nustatytų aplinkybių visuma, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju tarp ieškovės reikalavimo priteisti neturinę žalą ir neteisėtu pripažinto 2013-02-28 Neringos sav. administracijos direktoriaus A. V. įsakymo, Nr. (duomenys neskelbtini) nėra priežastinio ryšio, ieškovei kilusi žala apima visą procesą, o labiausiai ją įtakojo Neringos savivaldybės sprendimas nebeišduoti leidimų užsiimti batutų nuoma prie vidaus vandenų uosto Nidoje 2014 metais, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovų, atsakovės atstovės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Patenkinus reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 12 805, Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 418,50 Eur žyminio mokesčio, 455 Eur išlaidų advokatės I. B. pagalbai apmokėti ir 300 Eur už teisines paslaugas teisininkės A. Šakinienės kontorai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kadangi ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus ir sumažino prašomą priteisti sumą, permokėjo 66,50 Eur, todėl ši suma ieškovei grąžintina pagal LR CPK 87 str. 1 d. 1p.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 taip pat yra išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas.

Remdamasi nurodytais argumentais teismas nepriteisia ieškovei 300 Eur, t.y. išlaidų, sumokėtų teisininkės A. Šakinienės kontorai už teisinę pagalbą ruošiant ieškinį.

Teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 82 procentais. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistini 82 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 352 Eur žyminis mokestis ir 455 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, t.y. (352 Eur + 455 Eur)x 82 proc.= 661,74 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 12 805 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės A. V. naudai.

Priteisti iš atsakovės 661,74 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. V. naudai.

Grąžinti ieškovei 66,50 Eur žyminio mokesčio permoką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.