- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-525-1092/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00038-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- G. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys (kreditoriai) V. C., uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, Plus Plus Capital, AS, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, A. K., V. P., uždaroji akcinė bendrovė „L. B.“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, antstoliai A. S., L. P., R. V., A. R. Žičkuvienė, Z. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjui G. J. (toliau – ir pareiškėjas) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta M. V. (toliau – ir administratorė). Nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. birželio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas (toliau – ir Planas), kuriam pritarė 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimas. Teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintas patikslintas pareiškėjo Planas, kuriam pritarta 2021 m. vasario 12 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime.
3. Administratorė pateikė prašymą priimti sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, išskyrus nenurašytinus. Su pareiškimu pateiktas pareiškėjo ir administratorės pasirašytas 2023 m. gruodžio 22 d. Plano pabaigos aktas, kreditorių susirinkimo pirmininko rašytiniai paaiškinimai dėl Plano vykdymo pabaigos akto nepasirašymo priežasčių bei pareiškėjo banko depozitinės sąskaitos išrašai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi administratorės prašymo netenkino ir pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą nutraukė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad per Plano vykdymo laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. per 36 mėnesius, pareiškėjas iš viso gavo pajamų 35 192,04 Eur. Iš jų į depozitinę sąskaitą pareiškėjas pervedė 5 762,06 Eur, iš kurių panaudota administravimui 990 Eur, kreditinių reikalavimų tenkinimui 4 730,05 Eur (Plane numatyta suma 130,06 Eur x 36 mėn. – 4 682,16 Eur), banko operacijoms 42,01 Eur. Pareiškėjas būtiniausioms išlaidoms panaudojo 22 680 Eur (630 Eur x 36 mėn.). Anot administratorės, nepilnamečių vaikų išlaikymui pareiškėjas pagal teismo sprendimą panaudojo 6 749,98 Eur. Paprašius pateikti, kad ši suma panaudota vaikų išlaikymui, administratorė nurodė, kad tokių neturi ir kad šią sumą tokia laiko tik pagal pareiškėjo turimą pareigą. Kiek pareiškėjas gavo pajamų nuo bankroto bylos iškėlimo iki Plano patvirtinimo 2020 m. lapkričio 24 d., administratorė nurodyti negalėjo, paaiškindama, kad jų netikrino, nors ir šiuo laikotarpiu teismo nutartimi pareiškėjas galėjo naudoti savo poreikiams tik nustatytą sumą – 630 Eur, o visos kitos jo gautos pajamos turėjo būti nukreiptos kreditorių reikalavimų patenkinimui, tačiau to nebuvo padaryta.
4.2. Remiantis administratorės ataskaita apie Plano vykdymo eigą iki 2023 m. gegužės 10 d., kuriai nepritarė kreditorių susirinkimas, kreditorius PlusPlus Capital balsavo „prieš“ ataskaitos patvirtinimą, pateikė pastabas, kad nuo 2022 m. birželio mėn. pareiškėjas gavo didesnį atlygį nei buvo numatyta. Pareiškėjas galėjo panaudoti tik tiek lėšų, kiek jam buvo numatyta, o likusias lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą, tačiau jis taip nedarė, todėl gautas pajamų perviršis, kuris yra apie 2 000 Eur, turi būti pervestas į depozitinę sąskaitą. Paliekant sau didesnę sumą nei numatyta Plane, pažeidžiami kreditorių interesai ir teismo patvirtintas Planas. Pagal pateiktas kreditoriaus pastabas, nutarta administratorės ataskaitos nepriimti, pareiškėjui panaudotą perviršį nuo 2022 m. birželio mėn. 2 000 Eur sumą pervesti į administratoriaus depozitinę sąskaitą.
4.3. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas apie tai, kad pareiškėjas gaudavo daugiau lėšų nei planavo, ne kartą nurodė balsavimo biuletenių pastabose, reikalaudamas papildomų duomenų. Kad pareiškėjas iš tiesų turėjo pajamų perviršį, pripažino ir administratorė bei bendrai 2023 m. gegužės 29 d. susirinkimo protokolu buvo nutarta, kad 2 000 Eur sumą pareiškėjas turi sumokėti į depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas teigė, kad šią sumą yra sumokėjęs, bet administratorė teisme nurodė, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo įvykdytas, jo neįvykdymo priežasčių negalėjo nurodyti.
Šalies argumentai
4.4. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo reikalingos lėšos automobilio nuomai ir važinėjimuisi į darbą, tačiau taip pat pripažino, kad dėl šių lėšų papildomo poreikio nei į kreditorius, nei į administratorę nesikreipė, o naudojosi savo nuožiūra iš gaunamų lėšų, nevertindamas, ar tai viršija jam nustatytą būtinųjų poreikių tenkinimo sumą. Plane buvo nurodyta, kad pareiškėjas turėjo 1998 m. automobilį „Volkswagen Golf“, kurį planuota parduoti už 100 Eur. Kur šis turtas pradingo ir kodėl jis nebuvo realizuotas bankroto procese, nei pareiškėjas, nei administratorė teisme negalėjo paaiškinti.
4.5. Plano 3 dalyje numatyta, kad pareiškėjo 2020 m. birželio–rugpjūčio mėn. gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 790,06 Eur, Plano 7 dalyje numatyta būtiniesiems pareiškėjo poreikiams patenkinti suma – 630 Eur, į kurią įskaičiuota ir 400 Eur suma vaikų išlaikymui, nes pagal teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1807-474/2019) pareiškėjas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Dukrai sulaukus pilnametystės, turėjo ir galėjo būti mažinama suma, skirta pareiškėjo būtinosioms išlaidoms, tačiau, kaip nurodė kreditoriaus atstovas, jie tokio reikalavimo nekėlė, suprasdami, kad pilnametė dukra buvo moksleivė ir jai reikalingas išlaikymas.
4.6. Administratorės paaiškinimai, kad 6 749,98 Eur suma, kuri susidaro iš pareiškėjo gautų pajamų, atėmus jo poreikiams teismo patvirtintą sumą ir sumą, pervestą į depozitinę sąskaitą, pagrįstai pareiškėjo panaudota vaikų išlaikymui pagal teismo sprendimą, yra nepagrįsti, nes, kaip matyti iš patvirtinto Plano, vaikų išlaikymo suma buvo įtraukta į būtinųjų poreikių sumą ir jokių lėšų atskirai ir dar papildomai vaikų išlaikymui pareiškėjas negalėjo naudoti. Juolab kad 200 Eur naudojimui net nebebuvo ir teisinio pagrindo, nes dukra jau buvo pilnametė ir jo pareiga pagal 2019 m. gegužės 8 d. teismo sprendimą buvo pasibaigusi.
Žemesnės instancijos teismas
4.7. Teismas pažymėjo, kad, padidėjus pajamoms, pareiškėjas pagal Planą buvo įpareigotas padidėjusią sumą pervesti į depozitinę sąskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatomis, bankrutuojantis asmuo, gavęs kitų pajamų ar didesnes darbo užmokesčio sumas, privalėjo kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o to nepadarius, sumas, viršijančias būtiniesiems poreikiams numatytas lėšas, pervesti į depozitinę sąskaitą ir FABĮ nustatyta tvarka paskirstyti kreditoriams. Bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo neturi teisės savo iniciatyva spręsti dėl papildomai gautų lėšų panaudojimo, nesuderinęs šio klausimo su kreditoriais, tai yra neturi teisės savo iniciatyva nevykdyti Plano numatytų pareigų bei vienašališkai padidinti plane numatytų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų sumą.
4.8. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius, nustatęs, kad bankrutuojančio asmens sąskaitoje esančios (gaunamos) lėšos viršija kreditoriams mokėtinas sumas, turėjo pareigą šaukti kreditorių susirinkimą dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nagrinėjamu atveju administratorė to nedarė.
4.9. Teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad Planas buvo įgyvendintas, nes bankroto proceso metu gautos didesnės pajamos nebuvo paskirstytos FABĮ nustatyta tvarka ir panaudotos pareiškėjo savo nuožiūra, viršijant jam nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą. Nustatyti pareiškėjo veiksmai bankroto metu nedera su sąžiningais fizinių asmenų veiksmais, prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Duomenys apie pareiškėjo gautas pajamas ir jų panaudojimą įrodo, kad jis turėjo pareigą pateikti šią informaciją administratorei bei kreditoriams, tačiau šios pareigos nevykdė, Plano keitimų neinicijavo. Teismas padarė išvadą, jog, nustačius FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytas sąlygas, yra pagrindas nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – administratorės prašymą dėl pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos pabaigos tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas netvirtino mokumo atkūrimo pabaigos akto, nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nustatytas bankrutuojančio fizinio asmens pareigas. Kaip matyti iš FABĮ 10 straipsnio l dalies 6 punkto dispozicijos, teismas turėjo nustatyti pajamų ar kito turto nuslėpimo nuo administratorės faktą, tačiau pareiškėjas apie visas gaunamas pajamas buvo informavęs administratorę ir jokių gaunamų pajamų nuo administratorės ir kreditorių nenuslėpė.
5.2. Visas bankroto metu pareiškėjo turtas buvo jo gaunamas darbo užmokestis. Bankroto proceso metu pareiškėjas pakeitė tris darbovietes, tačiau visose darbovietėse jam darbo užmokestis buvo pervedamas į jo banko sąskaitą. Banko sąskaitos išrašai buvo teikiami administratorei ir kreditoriams, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tokiu būdu nuslėpė ar galėjo nuslėpti duomenis apie savo gaunamas pajamas. Nei administratorė, nei kreditoriai bankroto byloje nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjas būtu gavęs kitų pajamų nei jo darbo užmokestis ir apie jas nebūtų informavęs administratorės, todėl teismo išvados, jog pareiškėjas netinkamai vykdė Planą, nes gavo pajamų, apie kurias neinformavo administratorės, yra nepagrįstos.
5.3. Teismas vieną iš galimo pajamų nuslėpimo faktų laikė tai, kad, bankroto proceso metu mirus pareiškėjo tėvui, pareiškėjas palikimo nepriėmė, todėl byloje negalima nustatyti, ar pareiškėjas nepaveldėjo turto, iš kurio galėtų būti mokamos skolos kreditoriams. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tėvo palikimo nepriėmė, nes tėvas neturėjo jokio turto, kurį jis galėtų paveldėti. Apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvo palikimo niekas nepriėmė ir jo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas.
5.4. 2023 m. gegužės 29 d. pakartotinį kreditorių susirinkimo protokolo įpareigojimą pervesti 2 000,00 Eur dydžio perviršį į administratorės depozitinę sąskaitą pareiškėjas, priešingai nei konstatavo teismas, yra įvykdęs, tai patvirtina depozitinės sąskaitos išrašai. Nors teismo posėdžio metu administratorė teigė, kad šis reikalavimas neįvykdytas, tačiau pareiškėjas šią sumą yra įnešęs dalimis, nes dėl objektyvių priežasčių įnešti visos sumos galimybės neturėjo.
5.5. Visi duomenys, susiję su išlaikymo ir paramos pilnamečiams ir nepilnamečiams vaikams mokėjimu, buvo pateikti administratorei ir ji jokių pastabų dėl tokios gautų lėšų panaudojimo tvarkos bankroto proceso metu neteikė, patikslinti Plano nesiūlė, nors pareiga tinkamai tvarkyti visų fizinių asmenų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą yra nustatyta būtent bankroto administratoriui (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjo pareiga buvo teikti tikslią ir išsamią informaciją apie savo pajamas, tai ir buvo daroma bankroto proceso metu ir pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė su ypač neigiamomis pasekmėmis, nenustačius, kad būtent pareiškėjas, o ne administratorė netinkamai vykdė FABĮ nustatytas pareigas.
5.6. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus ir tam tikrais atvejais pilnamečius vaikus yra imperatyvi. Bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėjas turėjo du nepilnamečius vaikus bei pilnametę dukrą, kuri tuo metu mokėsi universiteto dieniniame skyriuje ir kuriai pareiškėjas teikė paramą. Kitai dukrai tapus pilnametei, išlaikymas vaikui toliau buvo teikiamas, nes ji mokėsi mokykloje. Kreditoriai dėl tokios pareigos vykdymo, nors ir nesant teismo sprendimo, pretenzijų nereiškė, nes kreditoriaus atstovas patvirtino, kad jie tokio reikalavimo dėl būtinųjų išlaidų dydžio perskaičiavimo nekėlė, suprasdami, kad pilnametė dukra buvo moksleivė ir jai buvo reikalingas išlaikymas. Vertinant šių lėšų panaudojimą, vidutiniškai per vieną mėnesį susidaro 187,49 Eur suma (6 749,98 Eur / 36 mėn.), tai, atsižvelgiant į šių lėšų paskirtį, neturėtų būti laikoma pernelyg didele suma, turint omenyje, kad pareiškėjo dukros mokėsi dieniniame mokymosi įstaigos skyriuje. Administratorė nedraudė lėšų naudoti vaikų išlaikymui ir nesiūlė patikslinti Plano. Tai reiškia, kad pareiškėjas nebuvo nesąžiningas bankroto byloje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą trečiasis asmuo (kreditorius) Plus Plus Capital, AS, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
6.1. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs administratorę apie padidėjusias pajamas. Taigi bankrutuojančiam asmeniui neįvykdžius šios informavimo prievolės, laikoma, kad jis nuslėpė nuo bankroto administratoriaus informaciją apie padidėjusias pajamas. Taip pat visiškai akivaizdu, kad tai pakenkė kreditorių interesams, nes padidėjusią pajamų dalį skyrus kreditorių reikalavimų tenkinimui, kreditorių reikalavimai būtų patenkinti keliskart didesne suma lyginant su Plane numatyta minimalia suma.
6.2. Pati administratorė, nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos pabaigos, nurodė, kad 2 000 Eur perviršio pareiškėjas į depozitinę sąskaitą nėra pervedęs. Kaip nustatė ir teismas, kreditinių reikalavimų tenkinimui buvo skirta 4 730,05 Eur, t. y. 47,89 Eur daugiau nei pareiškėjo Plane numatyta minimali 4 682,16 Eur suma. Jei pareiškėjas iš tikrųjų būtų pervedęs į depozitinę sąskaitą 2 000 Eur pajamų perviršį, kreditorių reikalavimai būtų patenkinti ne 47,89 Eur daugiau, o bent 2 000 Eur daugiau.
6.3. Nėra aišku, kokias pajamas pareiškėjas gavo ir kaip jas panaudojo laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki Plano patvirtinimo. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo patvirtinęs 630,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taigi visos lėšos, viršijančios per mėnesį 630 Eur, turėjo būti pervedamos į administratorės depozitinę sąskaitą, tačiau tai nebuvo padaryta. Šią informaciją pareiškėjas bando nuslėpti ir teikdamas atskirąjį skundą, prie kurio pridedamas banko sąskaitos išrašas neapima viso bankroto bylos laikotarpio.
6.4. Bankroto proceso metu nebuvo realizuotas ir pareiškėjui priklausęs 1998 m. automobilis „Volkswagen Golf“, kurį planuota parduoti už 100 Eur. Kur šis turtas pradingo ir kodėl jis nebuvo realizuotas bankroto procese, nei pareiškėjas, nei administratorė teisme negalėjo paaiškinti.
6.5. Plano 7 dalyje numatyta būtiniesiems bankrutuojančio asmens poreikiams patenkinti suma 630 Eur, į kurią įskaičiuota ir 400 Eur suma vaikų išlaikymui, nes pagal teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1807-474/2019 pareiškėjas įsipareigojo mokėti dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Dukrai sulaukus pilnametystės, galėjo būti mažinama suma, skirta pareiškėjo būtinosioms išlaidoms, tačiau kreditoriai tokio reikalavimo nekėlė, todėl pareiškėjas ir toliau galėjo skirti po 200 Eur pilnamete tapusios dukros išlaikymui. Iš paties pareiškėjo pateikiamo banko sąskaitos išrašo matyti, kad mokėjimai savo vaikams buvo atliekami itin nereguliariai ir nė vieną kalendorinį mėnesį net nesiekė Plane patvirtintos 400 Eur sumos. Priešingai, iš pateikto banko sąskaitos išrašo galima teigti, kad praktiškai visi pinigai buvo panaudojami paties pareiškėjo asmeniniams poreikiams.
7. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą administratorė M. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – administratorės prašymą dėl pareiškėjo bankroto bylos pabaigos tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Administratorė pareiškia, kad visiškai sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais bei teiginiais.
7.2. Pareiškėjo pirminis mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, buvo vykdytas 36 mėnesius ir įvykdytas visiškai. Plane numatyta suma kreditinių reikalavimų tenkinimui – 4 682,16 Eur, o patenkintų reikalavimų suma yra faktiškai didesnė – 4 730,05 Eur.
7.3. Administratorė nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas bankroto metu nuslėpė kitą turtą (paveldėtą po tėvo mirties), nes jokio turto paveldėta nebuvo, nes tokio turto nebuvo, pareiškėjas bankroto metu sąžiningai informavo administratorę apie tai, jo pilnametė dukra irgi bendravo su bankroto administratore ir tą faktą patvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, mirties liudijimą, Testamentų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašus. Pareiškėjo įsitikinimu, pateikiami nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prie atskirojo skundo pateikti dokumentai yra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, pateiktais dokumentais pareiškėjas bando paneigti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, t. y. šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po priimto skundžiamo procesinio sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo manyti, kad pateikdamas minėtus dokumentus pareiškėjas nesąžiningai ar netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Juolab kad tiek administratorė, tiek trečiasis asmuo yra su šiais naujai teikiamais dokumentais susipažinę ir dėl jų pateikę savo nuomonę atsiliepimuose į atsakovo atskirąjį skundą. Todėl pareiškėjo su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
13. Administratorė su atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą taip pat pateikė įrodymą – administratorės depozitinės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šis dokumentas jau yra pateiktas ir priimtas byloje kartu su administratorės prašymu priimti sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, išskyrus nenurašytinus. Kadangi šio įrodymo pakartotinis priėmimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų perteklinis, atsisakytina jį priimti.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo
14. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktus, nes pareiškėjas nenuslėpė nuo administratorės pajamų ar kito turto, taip pat nebuvo nesąžiningas ir nepažeidė vykdyto Plano. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiais pareiškėjo argumentais.
15. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
16. Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).
17. Pasak kasacinio teismo, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, jog fizinio asmens bankroto bylos eiga visuomet bus sklandi ir visais atvejais iš esmės bus išspręstos nemokaus fizinio asmens finansinės problemos.
18. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
19. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš minėtoje straipsnio dalyje nustatytų sąlygų, be kita ko: fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (6 punktas); fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (8 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą dėl abiejų sąlygų, t. y. nustatytų FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose. Toliau apeliacinės instancijos teismas aptars abiejų šių sąlygų vertinimą nagrinėjamos bylos kontekste.
21. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 24 punktas).
22. Aptariamas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas susijęs su bankrutuojančio fizinio asmens pareigos teikti informaciją (ne)vykdymu. Asmuo, siekdamas, kad jo bankroto procedūra būtų sėkmingai užbaigta, o bankroto procesas nenutrauktas, turi laikytis jam įstatymo nustatytų pareigų, tokių kaip administratoriaus prašomos informacijos pateikimas, sąžiningas mokumo atkūrimo plane nustatytų sąlygų vykdymas, teisingos ir išsamios informacijos apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus teikimas, informavimas apie pasikeitusią finansinę būklę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018, 51 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė dėl FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo. Administratorė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą patvirtino, kad jai buvo tinkamai teikiama informacija apie pareiškėjo gaunamas pajamas ir turtą, kartu administratorei buvo teikiami ir pareiškėjo banko sąskaitos išrašai, taigi administratorei visos ginčo aplinkybės buvo žinomos. Įrodymų, galinčių patvirtinti priešingas aplinkybes, byloje nėra. Vis dėlto aplinkybė, kad pareiškėjas neatitiko FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos sąlygos, neatleido pareiškėjo nuo pareigos laikytis ir kitų FABĮ reikalavimų, iš jų ir laikytis Plano.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareiškėjas neginčija, kad per Plano vykdymo laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. per 36 mėnesius, pareiškėjas iš viso gavo 35 192,04 Eur pajamų. Iš šios sumos atėmus pareiškėjo bankroto bylos administravimui panaudotus 990 Eur, kreditorių reikalavimų tenkinimui panaudotus 4 730,05 Eur, 42,01 Eur banko operacijų išlaidas ir 22 680 Eur Plane nustatytas būtinąsias pareiškėjo išlaidas (630 Eur x 36 mėn.), lieka 6 749,98 Eur, kurių pareiškėjas nepervedė į administratorės depozitinę sąskaitą.
25. Kaip matyti iš pradinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtinto Plano, buvo nustatyta, kad dalijama bus faktiškai sukaupta suma depozitinėje sąskaitoje iš gaunamo darbo užmokesčio, t. y. kiekvieną ketvirtį ji gali skirtis, nes skaičiavimas yra pateiktas iš vidutinio darbo užmokesčio. Nors šiame pradiniame Plane nebuvo aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad pareiškėjas visą sumą, kuri viršija pareiškėjo Plane nustatytus būtinuosius poreikius, turi pervesti į depozitinę sąskaitą, bet pradinis Planas buvo patikslintas teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi. Patikslintame Plane jau buvo įtvirtinta aiški ir nedviprasmiška nuostata, kad faktiškai gavus darbo užmokestį, pareiškėjas palieka sau būtinųjų išlaidų sumą, o likusią sumą perveda į administratorės depozitinę sąskaitą. Toks reikalavimas pareiškėjui išplaukia ir iš FABĮ reguliavimo, t. y. pareiškėjas būtiniesiems poreikiams nustatytą sumą viršijančias pajamas turi pervesti į administratorės depozitinę sąskaitą, o jeigu mano, kad jam yra reikalinga didesnė suma būtinųjų poreikių tenkinimui, – inicijuoti Plano keitimą (FABĮ 16 straipsnio 5 ir 12 punktai, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas Plano keitimo neinicijavo ir bando prisidengti išlaikymo savo vaikams teikimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo teikiamo išlaikymo vaikams išlaidos buvo įskaičiuotos į pareiškėjo 630 Eur būtinąsias išlaidas (Plano 7 punkte esančios lentelės 1 punkte detalizuota, kad pareiškėjas 2 nepilnamečių vaikų išlaikymui turi skirti 400 Eur). Bylos duomenimis, pareiškėjas netgi ir toliau teikė nustatytą išlaikymą pilnamete tapusiai dukrai (pareiškėjo kreditoriai šios aplinkybės nekvestionavo). Vis dėlto net ir atėmus visą 22 680 Eur (630 Eur x 36 mėn.) Plane nustatytą ir pareiškėjo panaudotą būtinųjų išlaidų sumą (į kurią įeina ir 400 Eur išlaikymas ir nepilnametei, ir pilnametei dukrai), vis tiek lieka minėta 6 749,98 Eur suma, kurios pareiškėjas nėra pervedęs į administratorės depozitinę sąskaitą. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodo, dėl kokių priežasčių jis skyrė vaikų išlaikymui daugiau nei Plane numatyti 400 Eur, nenurodo įrodymų, kad po Plano atkūrimo atsirado naujos esminės aplinkybės, kurios akivaizdžiai pateisintų didesnio išlaikymo vaikams (taip pat ir dukrai G. J., kuriai Plano patvirtinimo metu buvo beveik 23 metai) teikimą. Byloje apskritai nėra įrodymų, kurie galėtų patikimai pagrįsti, kad minėta 6 749,98 Eur suma iš tiesų buvo panaudota vaikų išlaikymui (iš pateikto pareiškėjo sąskaitos išrašo matyti, kad patys vaikai jam pervedinėdavo tam tikras sumas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė patvirtinto Plano, taip iš esmės pažeisdamas pareiškėjo kreditorių interesus (nepervesta į depozitinę sąskaitą suma net viršija kreditorių reikalavimų tenkinimui faktiškai panaudotą lėšų sumą) ir tai sudaro pagrindą nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
26. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat kelia klausimą dėl administratorės atsakomybės, teigdamas, kad administratorė jokių pastabų dėl tokios gautų lėšų panaudojimo tvarkos bankroto proceso metu neteikė, patikslinti Plano nesiūlė, nors pareiga tinkamai tvarkyti visų fizinių asmenų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą yra nustatyta būtent bankroto administratoriui (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjo argumentus kaip nesudarančius pagrindo atleisti jį nuo pareigos vykdyti teismo patvirtintą Planą. FABĮ nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją (8 straipsnio 12 dalis). Fizinis asmuo, be kita ko, turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad pareiškėjas yra atsakingas už Plano vykdymą ir privalo vykdyti Planu prisiimtus įsipareigojimus, o jeigu mano, kad Plane jam nustatytos būtinųjų poreikių sumos nepakanka, inicijuoti Plano keitimą. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 26 punktas).
27. Pareiškėjas taip pat nurodo FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytą administratorės pareigą tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje normoje reglamentuojamas atvejis ne kai pats fizinis asmuo gauna didesnes lėšas, bet kai didesnės lėšos gaunamos iš fizinio asmens, t. y. į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Šiuo atveju pareiškėjas į administratorės depozitinę sąskaitą nepervedinėjo didesnių sumų negu Plane nustatytas pervestinų sumų minimumas, nors realiai gavo didesnes pajamas. Ta aplinkybė, kad administratorė nesikreipė dėl Plano pakeitimo, neatleido pareiškėjo nuo pareigos tinkamai vykdyti Planą, kuriame nurodyta, kad, faktiškai gavus darbo užmokestį, pareiškėjas palieka sau būtinųjų išlaidų sumą, o likusią sumą perveda į administratorės depozitinę sąskaitą.
28. Tokią pačią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro ir dėl pareiškėjo argumento, kad administratorė žinojo ir nedraudė pareiškėjui naudoti gaunamų didesnių pajamų vaikų išlaikymui – tai, kad administratorė nedraudė, nereiškia, kad suteikė pareiškėjui teisę naudoti gaunamas pajamas, kurios viršija Plane pareiškėjo būtiniesiems poreikiams nustatytą sumą, savo nuožiūra ir nevykdyti Plano, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo kreditorių teises.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad administratorė netinkamai vykdė pareiškėjo bankroto bylos administravimo pareigas, jis turi teisę kelti klausimą dėl administratorės civilinės atsakomybės.
30. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai įvertino FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygą, tačiau pagrįstai nutraukė pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į skundą nurodyti argumentai (dėl pareiškėjo tėvo palikimo priėmimo, dėl automobilio ir kt.), konstatavus pagrindą nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nebeturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti bankroto administratorės M. V. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą depozitinės sąskaitos išrašą.