Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei Anai Tamolienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. 2018 m. spalio 1 d. teisme gautas elektroninis laiškas, kuriuo atsakovas nurodė, kad su viskuo sutinka išskyrus su reikalavimu priteisti išlaikymą ieškovei.

Įvertinus tai, kad atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo ir nenurodė, kada jis galės dalyvauti teismo posėdyje, į jo elektroniniame laiške nurodytą informaciją, kad su visais ieškinio reikalavimais sutinka, išskyrus reikalavimu dėl išlaikymo ieškovei priteisimo, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo jai priteisimo ir supranta, kad nutraukus bylą dėl šio reikalavimo ji kreiptis į teismą nebegalės. Nurodė, kad likusioje dalyje ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio mėnesio pradžios kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda ir nuo to laiko nebeteikia išlaikymo vaikams ir visiškai su vaikais nebendrauja. Nurodė, kad šiuo metu jos pajamos per mėnesį yra tik 60,00 Eur, jai padeda jos tėvai ir močiutė. Ji šiuo metu išsinuomojo butą, buto nuoma mėnesiui yra 180,00 Eur, reikia mokėti už komunalinius patarnavimus, vaikams reikalingi rūbai, batai, sauskelnės ir maistas. Nurodė, kad taikytis atsisako, nes mano, kad nebėra galimybės išsaugoti santuoką. Nurodė, kad atsakovas dirba prie nendriniu stogų „Olandijoje“ ir jiems gyvenant kartu jo pajamos į rankas per mėnesį buvo apie 1800,00-1900,00 Eur. Mano, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ją ir vaikus naudojo psichologinį smurtą, be to, vartojo alkoholį, mėnesiais namo negrįždavo, gąsdindavo vaikus, išdavinėdavo. Paaiškino, kad dėl bendravimo tvarkos su atsakovo ginčo nėra, nes ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau kol jie maži leidžia juos tik išsivežti, tačiau be nakvynės.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė teismo posėdžio metu pagarsino išvadą. Nurodė, kad jų turimais duomenimis atsakovas yra baustas du kartus administracine tvarka už psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, mažametės dukros akivaizdoje, ir abu kartus atsakovas buvo neblaivus. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad šiuo metu ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas ar apie ieškovės netinkamą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (e. b.l. 5). Šalys turi du nepilnamečius vaikus V. R., gimusią (duomenys neskelbtini) ir D. R., gimusį (duomenys neskelbtini) (e. b.l. 6-7). Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad šalys jokio nekilnojamojo turto neturi (e. b.l. 8-9). Teismo turimais duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytas, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes auginą vaiką iki jam sueis treji metai (e. b.l. 41, 64-65). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos šiuo metu yra tik 60,00 Eur per mėnesį, tačiau jai padeda tėvai ir močiutė. Teismo turimais duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtina, kad atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai buvo apie 503,26 Eur per mėnesį, o nuo 2018 m. liepos 23 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokesti yra apie 521,00 Eur (e. b.l 42-45, 66-68).

Dėl ieškovės atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimo.

Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki 2019 m. liepos 19 d. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsiako šio reikalavimo ir prašė bylą toje dalyje nutraukti bei pateikė rašytinį pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimo priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovei žinomos ir išaiškintos procesinės ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.

Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ją ir vaikus naudojo psichologinį smurtą, dėl atsakovo girtavimo ir atsakovo išdavysčių. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas girtavo, prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus naudojo psichologinį smurtą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. birželio 13 d. raštas 30-S-15344 bei išvadą teikiančios institucijos turimi duomenys apie šalių šeimą ir atsakovo elgesį. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus ir nereiškė reikalavimo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, todėl, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę – „R.“, o ieškovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „P.“.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, institucijos teikiančios byloje išvados ir ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai V. R. ir D. R. šiuo metu gyvena kartu su ieškovė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio pradžios kartu nebegyvena ir nebendrauja su vaikais bei neteikia jiems išlaikymo. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji šiuo metu gyvena nuomojamame bute, prieš tai ji su vaikais gyveno pas savo tėvus. Atsakovas pateikdamas elektroninį laišką pripažino, kad neprieštarauja kitiems ieškovės reikalavimams, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš jo ieškovei, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, jau daugiau nei devynis mėnesius, šalių nepilnamečiai gyvena su ieškove, į vaikų amžių, į tai, kad byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, į institucijos teikiančios byloje išvadą, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų V. R. ir D. R. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jų motina, tai yra ieškove (Lietuvos Respublikos CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje pateikė reikalavimą dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jų nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nes ji atsakovui leidžia matytis su vaikais, tik atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra labai maži neleidžia atsakovui jų išsivežti šiuo metu su nakvyne. Ieškovės ieškinyje siūlyta bendravimo tvarka numatė, kad atsakovas turi lygias teises ir pareigas auginant vaikus, gyvenančius su ja, ir tai, kad jie abu yra atsakingi už vaikų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą ir tai, kad atsakovo bendravimas su vaikais turi būti planuojamas ir vykdomas abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus bei poreikius, ji nenustato atsakovui jokių suvaržymų susijusių su vaikais, bendrauti, dalyvauti jų auklėjime ar remti juos materialiai daugiau nei bus priteista teismo sprendimu. Įvertinus ieškovės ieškinyje pateiktą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos siūlymą bei jos posėdžio metu nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas neprašė nustatyti konkrečios jo ir vaikų bendravimo tvarkos, pripažintina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo nustatyti konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos, nustatytant, kad atsakovo ir vaikų bendravimas vyksta šalių abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio pradžios kartu nebegyvena ir nebendrauja su vaikais. Šalių vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, kuri imasi veiksmų užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą bei išlaiko juos ir ieškovei tenka kasdieniai rūpesčiai susiję su vaikų auginimu. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams priteisiant iš atsakovo po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra 60,00 Eur, nes ji šiuo metu niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, išmokų negauna, nes prieš pastojant dirbo užsienyje ir kai tik sužinojo, kad laukiasi pirmo vaikelio grįžo į Lietuvą. Ieškovė neturi jokio turto, gyvena nuomojame bute. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, šiuo metu yra dirbantis, jo gaunamas darbo užmokestis pagal teismo turimus Socialinio draudimo fondo valdybos duomenis per mėnesį yra apie 521,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad jiems gyvenant kartu atsakovas gaudavo apie 1800,00 -1900,00 Eur į rankas, nes dirbo ir šiuo metu dirba Olandijoje prie nendrinių stogų. Kadangi atsakovas dirba ne Lietuvoje, todėl jam yra mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir dienpinigiai, todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės.

Atkreiptina, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos A. T. 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžioji vaikų rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių nepilnamečiai vaikai.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistina po 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.200 straipsnis) iki vaikų pilnametystės.

Kadangi ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio pradžios nebegyvena ir nuo to laiko neteikia išlaikymo vaikams, o tėvų teikiamas išlaikymas turi būti vykdomas nuolat, yra pagrindas iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą susidariusį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 6 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra iki 2018 m. birželio 14 d., tai yra kiekvienam vaikui po 1000,00 Eur (200,00 Eur x 5 mėn.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir įsipareigojimų kreditoriams.

Tiek byloje esančiais įrodymais, tiek ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimas nustatyta, kad šalys jokio dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, todėl nėra ką dalinti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė FORD MONDEO“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau šis automobilis atsakovo yra parduotas, todėl tarp šalių nutraukiant santuoką nedalintinas.

Byloje nėra duomenų kad šalys turėtų bendrų ar asmeninių kreditorių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 219,00 Eur (75,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 144,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 219,00 Eur žyminis mokestis nuo kurio atleista ieškovė ir 225,49 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai galimas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal jo tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Išaiškintina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms jie turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 58, tarp T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo P.), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę „R.“, o ieškovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „P.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nepilnametės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove L. R..

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 14 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Nepilnamečių V. R. ir D. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę L. R..

Nustatyti, kad atsakovas T. R. su nepilnamečiais vaikais V. R. ir D. R. bendrauja ieškovės ir atsakovo abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus bei poreikius.

Priimti atsakovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė priteisiti iš atsakovo jai išlaikymą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo T. R. 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo T. R. 225,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą L. R..

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.