- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- 2YT-12763-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01476-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- S. K., J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir J. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pareiškimu prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po jų tėvo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad po savo tėvo V. K. mirties nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo pagal V. K. 1997 m. lapkričio 19 d. sudarytą testamentą. Paaiškino, kad pareiškėjų motina J. K., mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nepraleido termino palikimui priimti, kreipėsi į notarą ir priėmė palikimą po motinos mirties. Pažymėjo, kad pagal V. K. 1997 m. lapkričio 19 d. sudarytą testamentą, testatorius paliko savo turtą, tame tarpe jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir žemės sklypu, lygiosiomis dalimis sūnui S. K. ir sūnui J. K.. Nurodė, kad pareiškėjų tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi kaip yra žinoma, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo buvo nutarta paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną dėl plintančios COVID-19 ligos, karantinas Lietuvos Respublikoje buvo vis pratęsiamas. Nurodė, kad galiojant Vyriausybės paskelbtam karantinui dėl COVJD-19 viruso, kai įstaigų darbas buvo apribotas, lankantis viešose vietose buvo taikomi apribojimai, pareiškėjai per tris mėnesius po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl taikomų apribojimų bendrauti su kitais asmenimis. Paaiškino, kad pareiškėjai galvojo, kad greitu metu apribojimai ir karantinas bus atšauktas ir tuomet viską susitvarkys, tačiau laikas bėgo greitai ir nepastebimai buvo praėję trys mėnesiai po tėvo mirties, tuomet pareiškėjai prisiminė, kad nors tėvas buvo palikęs jiems testamentą, tačiau dėl užimtumo darbe ir asmeninių priežasčių nesikreipė į notarą. Pareiškėjai nurodo, kad kitų asmenų, galinčių paveldėti šį turtą nėra, todėl nebus jokių kitų asmenų teisių pažeidimų, be to, nebus užkrauta pareiga valstybei rūpintis šiuo žemės sklypu, jeigu priimtų palikimą po mirusio asmens valstybės vardu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė pareiškimą, tačiau dėl notarės užimtumo prašė teismo nustatyti ilgesnį negu vieno mėnesio terminą palikimui priimti, taip pat paaiškino, kad terminas buvo praleistas dėl pareiškėjų užimtumo darbe, pabrėžė, kad jokių kitų asmenų, kurie pretenduoja į palikimą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas V. K.. Pareiškėjai, būdami mirusiojo įstatyminiais įpėdiniais, dėl tėvo palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleisdami palikimo priėmimo terminą.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Iš pareiškėjų nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjai negalėjo priimti palikimo dėl užimtumo darbe ir dėl karantino ribojimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjų neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar jų nerūpestingumo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų subjektyvaus pobūdžio aplinkybės pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Be to, termino praleidimo terminas nėra nepagrįstai ilgas, suinteresuotas asmuo sutinka su termino atnaujinimu, kitų pretendentų į paliktą turtą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų tėvo V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Palikimui priimti terminą nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.