Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Kretingos socialinių paslaugų centro atstovei direktorei Danutei Skruibienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei J. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Kretingos socialinių paslaugų centras ir A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos J. V. valdžią sūnų E. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatyti su pagal 2023-06-26 Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V3-187 paskirtu laikinuoju rūpintoju jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš J. V. išlaikymą E. D., gim. (duomenys neskelbtini) po 274 eurų, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš J. V. išlaikymą N. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 274 eurų, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš J. V. E. D., gim. (duomenys neskelbtini), 9864 eurų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus; priteisti iš J. V. N. D., gim. (duomenys neskelbtini), 9864 eurų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus; nustatyti, kad iki teismo sprendimo dėl E. D. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko pagal 2023-06-26 Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V3-187 paskirtas laikinasis rūpintojas - Kretingos socialinių paslaugų centras; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko N. D. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo tėvas A. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

J. V. 2018-11-07 paliko vaikus ir nuo to laiko vaikais nebesirūpina, jais nesidomi, visiškai nusišalino nuo vaikų priežiūros. Per beveik penkerių metų laikotarpį, J. V. nebendravo su vaikais, nesidomėjo ir nesirūpino nepilnamečių vaikų sveikata, ugdymusi, neteikė vaikams išlaikymo, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą. J. V. turėjo pakankamai laiko sudaryti saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų. Esant nuolatinio pobūdžio vaikų motinos elgesio neigiamiems veiksmams ir neveikimui, kurie turi neigiamos įtakos vaikams, tikslinga neterminuotai apriboti motinos J. V. valdžią nepilnamečių vaikų E. D. ir N. D. atžvilgiu. J. V. neterminuotai apribojus motinos valdžią, išlieka pareiga išlaikyti savo vaikus. Skyrius neturi duomenų apie J. V. pragyvenimo šaltinį, taip pat neturi duomenų, kad J. V. negali dirbti. Įvertinus tai, kad J. V. yra jauno, sveiko ir darbingo amžiaus, kitų išlaikomų asmenų neturi, todėl gali ir turi dėti pastangas, kad nepilnamečiai vaikai gautų išlaikymą, kuris būtų pakankamas tenkinti jų poreikius. Tikslinga iš motinos J. V. nepilnamečių vaikų E. D. ir N. D. priteisti po 274 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi J. V. nuo 2018-11-07 visiškai neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl egzistuoja CK 3.200 str. įtvirtinti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrindai. J. V. už nepilnamečių E. D. ir N. D. išlaikymą įsiskolinimas siekia po 9864 Eur kiekvienam vaikui (274 Eur x 36 mėn.).

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu, nes paskutiniu žinomu Lietuvoje jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. V. motina I. V., dokumentų įteikti nepavyko. Patikrinus viešųjų registrų duomenis nustatyta, kad atsakovė Lietuvoje nedirba, nuo 2017-11-03 yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis), jai paskyrus atstovą (CPK 404 straipsnio 4 dalis).

Teismo posėdyje ieškovo įgaliota atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog vaikai galėtų grįžti į mamos šeimą. Ji penkerius metus vaikais nesirūpina, neteikia išlaikymo, 2018 m. vaikus atvedė į skyrių ir nuo to laiko jais visiškai nesirūpina. Vaikai 2018 m. buvo paimti tiek iš tėvo, tiek iš mamos. 2020 m. vaikai grąžinti tėvui, o 2023 m. sausio mėn. E. D. vėl nustatyta laikinoji globa, nes tėtis atsisakė juo rūpintis, nesusitvarko su juo. Vaikai, kai gyveno Kretingos socialinių paslaugų centre, mokėsi Kretingos mokykloje. Atsakovė niekada vaikais nesirūpino, nesidomėjo. Ji jau gyvendama Anglijoje su vaikais nesusitvarkė, vaikai buvo išmesti iš mokyklos, jos gyvenimo būdas ir poreikiai yra kiti nei rūpintis vaikais. Vaikų močiutė nebeturi sveikatos anūkais rūpintis. Prašo priteisti po 274 Eur vaiko išlaikymui. Tai orientacinis dydis.

Trečiasis asmuo Kretingos socialinių paslaugų centras atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje dalyvavusi atstovė direktorė Danutė Skruibienė pareiškė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad nuo 2018 m. iki 2020 m. abu vaikai gyveno Kretingos socialinių paslaugų centre, po to buvo grąžinti tėvui ir 2023 m. E. vėl nustatyta laikinoji globa jų centre. E. yra galimai padaręs nusikalstamą veiką, todėl šiuo metu patalpintas Gruzdžių vaikų socializacijos centre. Vaikas jokio kontakto su mama neturėjo, bendravo tik su tėčiu. Kai buvo nustatyta laikinoji globa, jis gyveno pas budinčią globotoją, bet elgėsi negerai, vėliau perkeltas pas kitą budintį globotoją, iš kur ir buvo patalpintas į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą. Jokių išmokų iš vaiko mamos Kretingos socialinių paslaugų centras niekada negavo. Vaiko poreikiai - maitinimas, apranga, higienos priemonės, skiriama vaikui gal apie 400 Eur iš biudžeto, nors poreikiai yra žymiai didesni. Vaikai iš tų pačių lėšų gauna ir kišenpinigius.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas paaiškino, jog su atsakove nebendravo, todėl prašo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė J. V. ir trečiasis asmuo A. D. yra nepilnamečių vaikų E. D. ir N. D., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai. Liteko duomenimis, Kretingos rajono apylinkės teismo (šiuo metu Plungės apylinkės teismas Kretingos rūmai) 2012-11-22 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1236-206/2012) patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnamečių vaikų E. D. ir N. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. V. (tuo metu buvo D.). Atsakovė su vaikais buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, iš kur į Lietuvą grįžo 2018-10-26 dėl Jungtinės Karalystės Bostono miesto vaiko teisių apsaugos specialistų nustatytų problemų, susijusių su vaikais, šeimoje. 2018-11-02 nustatytas pirmas grėsmės lygis vaikams, nuo 2018-11-05 atsakovės šeimai taikyta atvejo vadyba. Atsakovei nesirūpinant vaikais, 2018-11-06 vaikai paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti močiutės I. V. namuose. 2018-11-07 atsakovė pranešė, kad atsisako rūpintis vaikais, nes jų nesuvaldo. Ji planuoja išvykti į užsienį, vaikus palikti Lietuvoje ir jai nerūpi kas jais rūpinsis. Atsakovė pas ieškovą skyriuje paliko vaikus ir išėjo. Plungės apylinkės teismo 2018-11-09 nutartimi leista paimti vaikus iš atsakovės ir trečiojo asmens A. D. dėl vaikams nustatyto antro grėsmės lygio (nutartis civilinėje byloje Nr. eS-4730-666/2018). 2018-11-13 Kretingos rajono administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-967 nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaikai apgyvendinti pas laikinąjį globėją. Nuo 2018-11-02 trečiajam asmeniui A. D. buvo pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas ir socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugų teikimas. 2020-02-27 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-165, E. D. ir N. D. panaikinta laikinoji globa ir jie grąžinti tėvui A. D. (trečiajam asmeniui). Grąžinus vaikus tėvui, atvejo vadyba buvo tęsiama, teikiamos socialinės paslaugos. 2023-01-26, vertinant vaikų situaciją, A. D. nurodė, jog sutinka, kad vaikui E. D. būtų nustatyta laikinoji globa, nes jis nesusitvarko su sūnumi. 2023-02-13 E. D. Plungės apylinkės teismo nutartimis paimtas iš tėvo A. D. ir iš motinos (atsakovės J. V.) (nutartys civilinėse bylose Nr. eS2-1192-666/2023 ir Nr. eS2-1193-941/2023). 2023-02-23 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. D. nustatyta laikinoji rūpyba ir jis apgyvendintas pas rūpintoją. 2023-06-26 Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V3-187, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-23 įsakymas Nr. Al-152 pripažintas netekusiu galiu ir E. D. nustatyta laikinoji rūpyba, paskirtas laikinasis rūpintojas Kretingos socialinių paslaugų centras.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog vaikai E. D. ir N. D. buvo paimti iš atsakovės ir trečiojo asmens (tėvo A. D.) dėl nesaugios jiems aplinkos. Vaikai iš motinos paimti dėl jų nepriežiūros, nusišalinimo nuo vaikų auginimo, ugdymo ir išlaikymo, atsakovei palikus vaikus Lietuvoje ir išvykus į užsienį. 2020-02-27 vaikai grąžinti tėvui, jam dedant pastangas, priėmus specialistų pagalbą ir įgijus socialinių įgūdžių. E. D. neklausant tėvo ir A. D. nepajėgiant suvaldyti sūnaus, E. D. 2023-02-13 paimtas iš tėvo ir iš motinos, 2023-02-23 jam nustatyta laikinoji rūpyba, kuri tęsiama iki šiol. Liteko duomenimis, teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4253-944/2023 dėl trečiojo asmens kaip tėvo valdžios ribojimo E. D. atžvilgiu.

Visuma byloje pateiktų duomenų patvirtina, jog atsakovė nuo 2018-11-09 nevykdo pareigos auginti sūnus, nesirūpina jų fiziniais bei emociniais poreikiais, neteikia išlaikymo, neužtikrina vaikams ne tik kad saugios, bet jokios aplinkos bei reikalingo vaikams auklėjimo ir vystymosi. Vaikų motina yra išvykusi į užsienį, jos kontaktiniai duomenys nei tarnyboms, nei šeimos nariams nežinomi. Teigiamų pokyčių šeimoje nenusimato. Atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti šeimos problemas nededa, yra abejinga savo šeimos problemoms. Atsakovės aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnamečius vaikus.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir nesirūpinimą vaikais. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią į nepilnamečius vaikus E. D. ir N. D..

Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie tai, kad E. D. paskirtas laikinasis rūpintojas pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, todėl vaiko E. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su pagal 2023-06-26 Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V3-187 paskirtu laikinuoju rūpintoju jo gyvenamojoje vietoje.

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiui vaikui E. D. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis N. D. šiuo metu gyvena su tėvu trečiuoju asmeniu A. D., kuriam tėvo valdžia sūnaus N. D. atžvilgiu nėra apribota, laikinoji globa jam nutraukta 2020-02-27 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-165, vaikus grąžinus tėvui A. D.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl rūpybos nustatymo N. D. ir atitinkamai nėra pagrindo inicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės rūpybos nustatymo N. D..

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovės po 274 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovo įgaliota atstovė nurodė, kad prašomas priteisti dydis yra orientacinis dydis, paskaičiuotas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį.

Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas nedetalizavo konkrečių vaikų poreikių. Teismo posėdžio metu E. D. laikinojo rūpintojo atstovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama apie 400 Eur iš biudžeto, nors poreikiai yra žymiai didesni. A. D. paaiškino, kad sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia 400-500 Eur. Taip pat paaiškino, kad sūnus sveikatos problemų neturi, papildomų užsiėmimų nelanko. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaikų amžių, jų poreikius, ieškovo reikalaujamą išlaikymo sumą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog vaikams išlaikyti per mėnesį reikalinga apie po 500 Eur sumą kiekvienam. Kartu teismas pažymi, kad ši suma yra tik orientacinio pobūdžio, o vaikų išlaikymui reikalingas išlaidų dydis yra kintamojo pobūdžio ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali keistis.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2023-01-01 sudaro 85,75 Eur, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vieno vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 414,25 Eur (500 Eur – 85,75 Eur = 414,25 Eur).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovas duomenų apie atsakovės pragyvenimo šaltinį neturi, kaip ir duomenų, kad atsakovė negali dirbti. Pažymėtina, kad net ir bloga turtinė padėtis nepašalina atsakovės pareigos teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą, nes nepilnamečių vaikų interesai laikytini prioritetiniais. Įvertinus tai, kad J. V. yra jauno amžiaus, sveika ir darbinga, kitų išlaikomų asmenų neturi, todėl gali ir privalo dėti pastangas, kad nepilnamečiai vaikai gautų išlaikymą, kuris būtų pakankamas tenkinti jų poreikius. Vaikų tėvas A. D. nurodė, kad jo šeimos pajamos per mėnesį yra 1000 Eur. Su sugyventine jis augina dar vieną mažametį vaiką. Šeima gyvena socialiniame būste. Detalesnių duomenų apie savo pajamas A. D. nepateikė, jo nurodytų aplinkybių apie turtinę padėtį, byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius (nesančius) įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį bei vaikų poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteistina po 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-06-29) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečiui E. D. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti paskirtam laikinajam rūpintojui Kretingos socialinių paslaugų centrui, N. D. išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti A. D. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010).

Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2018-11-07 visiškai neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl egzistuoja CK 3.200 straipsnyje įtvirtinti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrindai. Atsakovės už nepilnamečių E. D. ir N. D. išlaikymą įsiskolinimas siekia po 9864 Eur kiekvienam vaikui (274 Eur x 36 mėn.). Tretieji asmenys nurodė, kad atsakovė jiems nėra pervedusi/davusi jokių lėšų vaikų išlaikymui. Vaikai nuo 2018-11-13 gyveno Kretingos socialinių paslaugų centre, nuo 2020-02-27 pas tėvą A. D., nuo 2023-02-23 E. D. vėl gyvena pas laikinąjį rūpintoją. Vaikų poreikiais minėtais laikotarpiais rūpinosi tik laikinasis globėjas (rūpintojas) ir trečiasis asmuo A. D., o ne atsakovė.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad išlaikymo priteisimo sąlygos (t. y. šalių turtinė padėtis ir išlaidos berniukų poreikiams) iš esmės galėjo būti kitokios, kaip sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovė prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo teikti sūnums išlaikymą. Duomenų, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu vykdė (bent iš dalies) vaikų išlaikymo pareigą, byloje nėra. Trečiasis asmuo A. D. teigė, kad atsakovė kartais sūnui E. pervesdavo nežymias pinigų sumas, tačiau jam nežinoma nei kokias, nei kada bei kur vaikas jas panaudodavo. Objektyvių duomenų, leidžiančių spęsti, kad šie kaštai galėtų būti pripažinti sumomis, skirtomis vaiko išlaikymui, teismui nepateikta.

Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovės (ne)teikto išlaikymo) turi būti aiškinamos vaiko naudai, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovė ginčo laikotarpiu išlaikymo vaikams neteikė, nors turėjo pareigą teikti vaikams išlaikymą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju išlaikymo skola iš atsakovės priteistina. Išlaikymo skolos dydis paskaičiuotinas, atsižvelgiant į minimalaus darbo užmokesčio, galiojusio konkrečiais laikotarpiais, dydžius, kuris nuo 2020-06-29 iki 2020-12-31 buvo 447 Eur, atskaičius mokesčius, nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 – 468 Eur, nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 – 533,65 Eur, 2023-01-01 iki 2023-06-28 – 633 Eur, taip pat į mokėtas išmokas pagal Išmokų vaikams įstatymą, kurios dydis tais pačiais laikotarpiais kito ir buvo 2020 m. - 60 Eur, 2021 m. – 70 Eur, 2022 m. – 73,50 Eur, 2023 m. – 85,75 Eur. Įvertinus šiuos duomenis ir tai, kad vaikai įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2020-06-29 gyveno pas tėvą A. D. (E. D. iki 2023-02-23) ir trečiųjų asmenų nurodytas vaikų išlaikymui reikalingas lėšas, teismas sprendžia, kad atskovė šiuo laikotarpiu turėjo mokėti vaikams vidutiniškai po 200 Eur kas mėnesį, todėl iš atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams priteistina po 7200 Eur išlaikymo skolos (36 mėn. X 200 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas ir atsakovė šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-09-04 sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-08262 atsakovei nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D. po 220 Eur (du šimtus dvidešimt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023-06-29 ) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. D. po 220 Eur (du šimtus dvidešimt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023-06-29) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. V. nepilnamečio E. D. naudai 7200 (septynių tūkstančių dviejų šimtų) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovės J. V. nepilnamečio N. D. naudai 7200 (septynių tūkstančių dviejų šimtų) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti biudžetinei įstaigai Kretingos socialinių paslaugų centrui nepilnamečiui E. D. išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Pavesti A. D. nepilnamečiui N. D. išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamąją vietą su pagal 2023-06-26 Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V3-187 paskirtu laikinuoju rūpintoju jo gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui E. D. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.