- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-552-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37360-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- G. U.
- Ieškovas
- V. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5863-545/2018 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei G. U. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės G. U. 3 500 Eur netesybų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės, kaip pirkėjos, ir atsakovės, kaip pardavėjos, buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi šalys sutarė, kad atsakovė parduos ieškovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį šalys buvo sutarusios sudaryti iki 2017 m. rugsėjo 13 d. Ieškovė pagal preliminariąją sutartį sumokėjo atsakovei 3 500 Eur kaip pirmąją įmoką pagal būsimą pagrindinę sutartį. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties tekstą derino ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo laiko tarėsi su atsakovės atstove – nekilnojamo turto brokere L. A. elektroniniais laiškais. Atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir sugrąžino ieškovei sumokėtus pinigus (3 500 Eur avansą). Ieškovės įsitikinimu, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovės kaltės. Preliminariosios sutarties 5.2 punkte šalys buvo sutarusios, kad jei pardavėjas pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį dėl pardavėjo kaltės. Tokiu atveju pardavėjas privalo grąžinti iki sutarties nutraukimo sumokėtą sumą ir sumokėti baudą, lygią 3 500 Eur. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimu ir 2017 m. rugsėjo 14 d. pretenzija mėgino gražiuoju susitarti su atsakove. Tik po to, kai su atsakove susitarti nepavyko, ieškovė 2017 m. spalio 2 d. pretenzija informavo atsakovę, kad pasinaudoja teise nutraukti preliminariąją sutartį ir tuo pačiu pareikalavo iš atsakovės sumokėti sutartyje numatytas netesybas – 3 500 Eur baudą. Atsakovė iki šiol netesybų nesumokėjo.
2. Atsakovė G. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios pirkėjos, t. y. ieškovės, kaltės. Turtas buvo parduodamas už gerokai mažesnę nei rinkos kaina, nes esminė pardavimo sąlyga buvo skubus pardavimas. Ieškovei ši sąlyga buvo žinoma. Nepaisant to, likus 1 darbo dienai iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 8 d., penktadienį 11 val. ieškovė, žinodama, kad atsakovė turtą siekia parduoti ne tik pigiau, bet skubiai, ir 2017 m. rugsėjo 11 d. 11 val. jau yra numatytas notarinis sandorio tvirtinimas, nepagrįstai ėmė reikalauti pažymų, tokiu būdu siekdama užvilkinti ir nukelti pagrindinės sutarties sudarymo laiką. Nepaisant to, kad ieškovei tris kartus buvo nurodyta, kad jos prašomos pažymos atsakovė pateikti negali, nes bendrijos nėra, o turtą siekia parduoti skubiai, ieškovė likus 1 darbo dienai iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos el. paštu brokerei išsiuntė reikalavimą, kad reikėtų pažymų, jog atsakovė nėra skolinga Senamiesčio ūkiui, Lesto ir Vilniaus vandenims. Kadangi reikalavimą surinkti pažymas iš Senamiesčio ūkio, Lesto ir Vilniaus vandenų atsakovė gavo likus 1 darbo dienai iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pas notarą dienos, atsakovė objektyviai negalėjo per tokį trumpą laiką surinkti nepagrįstai reikalaujamų pažymų. Taigi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta tik pati ieškovė, kadangi ji žinojo esmines turto pardavimo sąlygas (skubus pardavimas pigiau), tačiau nepagrįstais reikalavimais siekė užvilkinti pagrindinės sutarties sudarymą, todėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakomybę turėtų prisiimti pati ieškovė. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas, juo siekiama pasipelnyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino.
4. Teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė 2017 m. rugsėjo 4 d. preliminarios sutarties sąlygas, elgėsi nesąžiningai ir pardavė jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas ne ieškovei, o kitiems pirkėjams už nežymiai didesnę kainą, nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje su ieškove; ši pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. rugsėjo 11 d., nors pagal šalių sudarytos preliminarios sutarties 2.1 punktą, pagrindinė negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis su V. V. turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 13 d., t. y. ginčo patalpos parduotos tretiesiems asmenims nepasibaigus šiam terminui.
Atsiliepimas
5. Atsakovės teiginys, kad ji nutraukė ginčo sutartį su ieškovė dėl pastarosios kaltės (komunalinių paslaugų pažymų pareikalavimo), anot teismo, yra nepagrįstas ir neparemtas įrodymais, leidžiančiais laikyti ginčo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad šių komunalinių paslaugų pažymų nepateikimas kitam notarui nesudarė esminės kliūties sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su kitais pirkėjais. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, nes tai yra minimos aplinkybės, nesudarančios pagrindo šalinti civilinę atsakomybę, kurios taikymo teisinis pagrindas yra tai, kad nesudaryta pagrindinė sutartis su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
6. Be to, teismas pažymėjo, kad pakoreguotame pagal ieškovės pastabas 2017 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties projekto 8.4 punkte buvo nurodyta, kad jokios skolos ir kitokie įsiskolinimai už paslaugas, teiktas daiktui, jo savininkams ar naudotojams, pirkėjui (V. V.) nepereina. Visos pretenzijos dėl skolų ir įsiskolinimų, susijusių su daiktu ir atsiradusių iki nuosavybės teisės į daiktą perėjimo pirkėjui momento (t. y. daikto priėmimo-perdavimo akto momento), yra pateikiamos pardavėjui. Paaiškėjus minėto pobūdžio įsiskolinimams, pardavėjas per 3 darbo dienas po pirkėjo ar atitinkamų institucijų pareikalavimo privalo juos apmokėti savo lėšomis. Vadinasi, jei ir būtų nustatyta vėliau, kad iki ginčo patalpų pardavimo ieškovei momento atsirado komunalinių paslaugų ar kitų mokesčių įsiskolinimas, jis turėtų būti apmokėtas pardavėjo (atsakovės G. U.) per 3 d. d. po pirkėjo (ieškovės) pareikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas nebuvo pasibaigęs, atsakovė, pasirašiusi su ieškove 2017 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją pirkimo- pardavimo sutartį, šios sutarties 10.7 punkto pagrindu turėjo prievolę spręsti bet kokį kilusį ginčą, susijusi su sutarties pažeidimu, nutraukimu ir negaliojimu, derybų būdu, siūlydama ieškovei pirkti ginčo patalpas be komunalinių paslaugų pažymų, atitinkamai tai sutartyje pažymint ir nustatant skolų atsiradimo pasekmes, arba tartis pratęsti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą iki aptartų pažymų gavimo momento, tačiau to nepadarė, teismas sprendė, kad būtent atsakovė pažeidė šalių sudarytą preliminariąją sutartį, atsisakydama sudaryti pagrindinę ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šios sutarties 5.2 punkto pagrindu iš atsakovės priteistina 3 500 Eur netesybų (baudos) ieškovės naudai.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 – 5.2 punktuose šalims nustatytos sankcijos už sutarties pažeidimą yra vienodos, t. y. 3 500 Eur, sutarties suma yra 50 000 Eur, t. y. minimalūs nuostoliai sudaro 7 proc. nuo sutarties kainos, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti dėl esminės šalių nelygybės, atskiros sutarties sąlygos, nagrinėjamu atveju – atsakovės preliminarios sutarties 5.2 punkto perdėtą pranašumą prieš ieškovę, todėl atsakovės atsikirtimą į ieškinį pripažinti teisę atsisakyti vykdyti įsipareigojimus pagal šios sutarties 5.2 punktą atmetė, konstatavęs, kad minimalių nuostolių dydžio (baudos) mažinti nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė G. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Ne atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovė nepatyrė nuostolių nesudariusi pagrindinės sutarties, o ieškovė turėjo įrodyti, kokius konkrečiai ir kokio dydžio nuostolius patyrė dėl nesudarytos pagrindinės sutarties. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva tai atsakovė neįrodė, kad nesudarius pagrindinės sutarties ieškovė neturėjo nuostolių, taigi ir nepagrįstai ieškinį patenkino.
9.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 181 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrįstai atmetė atsakovės atstovės prašymą byloje liudytoju apklausti D. K. ir taip sukliudė atsakovei įrodyti savo atsikirtimus bei ieškinio reikalavimų nepagrįstumą. CPK 181 straipsnio 1 dalies pažeidimas tuo pačiu lėmė šalių lygybės ir rungimosi principų pažeidimą, taip pat pažeidė atsakovės teisę į tinkamą procesą.
9.3. Iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad ne atsakovės, o būtent ieškovės ir jos sutuoktinio veiksmai tapo kliūtimi sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko ne atsakovė, o ieškovė pažeidė preliminarios sutarties sąlygas. Ieškovė savo veiksmais išreiškė atsisakymą pirkti turtą be pažymų, tą nurodė ir notarei. Taigi, net jei 2017 m. rugsėjo 11 d. atsakovė nebūtų turto pardavusi kitiems pirkėjams, sandoris vis tiek nei 2017 m. rugsėjo 11 d., nei iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino – 2017 m. rugsėjo 13 d., nebūtų įvykęs, nes ieškovės reikalaujamų pažymų atsakovė iki to laiko objektyviai nebūtų spėjusi gauti. Teismas neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendime visiškai nepasisakė ir neįvertino aplinkybių dėl ieškovės nusiųstų nurodymų notarei gauti įrodymus, kad viskas apmokėta, taip pat nevertino pačios ieškovės elgesio, kuris tapo kliūtimi sandorio sudarymui.
9.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad komunalinių paslaugų pažymų nepateikimas kitam notarui nesudarė esminės kliūties sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su kitais pirkėjais. Nauji pirkėjai tokių pažymų apskritai nereikalavo ir, priešingai nei ieškovė, notarei nenurodė, kad jiems reikalingos pažymos ar įrodymai, kad viskas apmokėta. Būtent todėl, kad nauji pirkėjai tokio reikalavimo notarei nereiškė, notarei ir nebuvo kliūčių sandoriui sudaryti. Pažymų gavimo trukmė buvo nuo 8 iki 30 dienų, o tai prieštaravo šalių susitarimui dėl daug mažesnės turto pardavimo kainos ir atsakovės interesams turtą parduoti skubiai ir pigiau, nes atsakovei buvo skubiai reikalingi pinigai nupirkti tėčiui reikalingą širdies protezą.
Atsiliepimas
9.5. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl baudos mažinimo, t. y. atsakovė nurodė, kad siūlė ieškovei ginčą spręsti taikiu būdu, sumokant jai 500 Eur kompensaciją patirtiems nuostoliams atlyginti, tačiau atsakymo į šį pasiūlymą negavo. Pati ieškovė buvo nesąžininga, nes, žinodama apie skubų pardavimą, ėmė reikalauti pažymų tam, kad užvilkintų sandorio sudarymą, taip pat nereagavo į taikų pasiūlymą, kreipėsi į teismą su nepagrįstu reikalavimu, taip siekdama nepagrįstai pasipelnyti, pasinaudodama ieškovės patirties stoka sudarant sandorius, patiklumu, pasitikėjimu brokere, parengusia preliminarios sutarties sąlygas.
9.6. Teismas nepagrįstai pripažino vien atsakovę kalta dėl preliminarios sutarties pažeidimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo, nepagrįstai nevertino ieškovės veiksmų ir jos reikalavimų notarei, nepagrįstai nepaskirstė atsakomybės abiem pusėms ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad minimalių nuostolių dydžio (baudos) mažinti nėra pagrindo.
9.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo mažinti baudą dėl esminės šalių nelygybės. Teismo posėdyje paaiškėjo, kad ieškovės sutuoktinis, turto pirkėjas daugiau kaip 10 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto skyriaus vadovu, sandorių sudarymas jam yra ne naujiena, yra sudaręs daugybę sandorių, todėl ieškovė su sutuoktiniu daug geriau išmanė ir suprato preliminarios sutarties neįvykdymo teisines pasekmes, puikiai suprato, kad jų pačių atlikti notarinės sutarties pataisymai notarei yra privalomi ir kad reikalaudami pažymų galės nukelti 2017 m. rugsėjo 11 d. numatytą sandorio sudarymą, nes, tikėtina, galimai nespėjo surinkti visos reikalingos turtui įsigyti sumos.
9.8. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovę pažeidus preliminarią sutartį. Priešingai, atsakovės nesąžiningų veiksmų byloje nenustatyta, nes ieškovei išreiškus reikalavimą dėl pažymų, atsakovė skubiai ėmėsi veiksmų joms gauti, tačiau atsakovei sužinojus, kad pažymų gavimas trunka nuo 8 iki 30 dienų, taip pat, kad ieškovė ir notarei išreiškė pastabas dėl pažymų bei nurodė, kad reikalingi įrodymai, jog viskas sumokėta, o notarės padėjėjai atsakovei paaiškinus, kad be pažymų sandoris neįvyks, ir staigiai (2019 m. rugsėjo 10 d. sekmadienį) atsiradus naujiems pirkėjams, kuriuos tenkino skubus pardavimas ir turto kaina, ir kurie nereikalavo jokių pažymų bei visą turto kainą sumokėjo tą pačią dieną, kai buvo sudarytas notarinis sandoris, o tai labiausiai atitiko atsakovės interesus, atsakovė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį sudarė su kitais pirkėjais. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei pačių pirkėjų elgesį, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, turėjo pagrindą bent jau mažinti ieškovų reikalaujamos baudos dydį.
10. Ieškovė V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantė nurodo, kad dar patalpų apžiūros metu ieškovė prašė pateikti pažymą ar kitus įrodymus, kurie patvirtintų, jog nėra įsiskolinimų už turtą, kurį ketinama įsigyti. Tuo metu nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis, todėl apeliantė galėjo pasidomėti, per kiek laiko objektyviai būtų spėjusi gauti pažymas ar kitus įrodymus, kurie patvirtintų, jog apeliantės turtas neturi skolų, ir tai kartu su ieškove aptarti. Priešingu atveju, jeigu apeliantė neketino informuoti ieškovės apie galimas skolas už perleidžiamą turtą, ji galėjo atsisakyti sudaryti preliminarią sutartį. Šiuo atveju to padaryta nebuvo, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė siekė užvilkinti ir nukelti pagrindinės sutarties sudarymo laiką.
10.2. Iš apeliantės pateiktų duomenų akivaizdu, kad ieškovės prašymas pateikti pažymas nėra netikėtas (siurprizinis). Apeliantė pati nurodo, kad ieškovė prašė pažymų ne vieną kartą, t. y. iš viso 3 kartus (1 kartą – patalpų apžiūros metu pirmą kartą rugsėjo 2 d.; 2 kartą – preliminarios sutarties pasirašymo metu rugsėjo 4 d.; 3 kartą – patalpų apžiūros metu antrą kartą rugsėjo 7 d.) buvo prašoma pažymos ar pateikti kitus įrodymus, kad nėra jokių įsiskolinimų už perleidžiamą turtą.
10.3. Ieškovei svarbiausia buvo ne pažyma, o pats faktas, kad apeliantė neturi įsiskolinimų už namo administratoriaus bei komunalines paslaugas. Reikalavimas pardavėjui (šiuo atveju – apeliantei) patvirtinti, kad nėra įsiskolinimų už turtą, atitinka rūpestingo ir atidaus pirkėjo elgesį. Todėl toks ieškovės prašymas buvo pagrįstas ir negalėjo būti net formalia priežastimi apeliantei atsisakyti sudaryti pirkimo pardavimo sutartį.
10.4. Preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja pasirašyti pagrindinę, notarine tvarka tvirtinamą, pirkimo-pardavimo sutartį iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (sutarties 2.1 straipsnis). Darytina išvada, kad toks susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo datos visiškai atitiko apeliantės siektiną (ir deklaruojamą) skubaus pardavimo sąlygą, t. y. atitiko apeliantės valią. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų pažeidusi šią apeliantės deklaruojamą esminę sutarties sudarymo sąlygą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė delsė sudaryti pagrindinę sutartį ar kitu būdu būtų vengė pagrindinės sutarties sudarymo.
10.5. Apeliantės teiginiai, kad pačios ieškovės veiksmai lėmė tai, kad buvo pažeista preliminarioji sutartis ir nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl nepaneigia teismo išvados dėl apeliantės kaltės. Apeliantė savo gynybinę poziciją grindžia išimtinai tik deklaratyviais paaiškinimais, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nebuvo suinteresuota pagrindinės sutarties sudarymu. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šią apeliantės poziciją. Priešingai, ieškovė buvo suinteresuota sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, vykdė jai CK ir preliminarioje sutartyje nustatytas pareigas, bendradarbiavo su apeliante, teikė pastabas dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties turinio ir dėjo pastangas sudaryti pagrindinę sutartį.
10.6. Ieškovės įsitikimu, didesnė kaina ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis su ieškove, o 2017 m. rugsėjo 11 d. apeliantė sudarė negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį su naujais pirkėjais. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ne ieškovė, o apeliantė nevykdė pareigos bendradarbiauti, ir toks apeliantės elgesys leidžia spręsti, kad apeliantė dėl naujų pirkėjų pasiūlytų palankesnių sąlygų persigalvojo ir jau nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. nebesiekė sudaryti pagrindinės sutarties su ieškove. Toks apeliantės elgesys nelaikytinas sąžiningu (CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis).
10.7. Apeliaciniame skunde apeliantė pati pripažįsta savo kaltę, teigdama, kad atsiradus naujiems pirkėjams, naujų pirkėjų pasiūlytos sąlygos labiausiai atitiko apeliantės interesus, nepaisant to fakto, jog vis dar galiojo tarp apeliantės ir ieškovės sudaryta preliminarioji sutartis.
10.8. Apeliantės argumentai, kad ieškovė privalėjo įrodyti patirtus nuostolius, yra nepagrįsti, kadangi apeliantė neteisingai aiškina netesybas reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl netesybų pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo, nesudarius pagrindinės sutarties.
13. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – nupirkti iš apeliantės nekilnojamąjį turtą – patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 50 000 Eur. Šalys susitarė pasirašyti pagrindinę notarine tvarka tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (sutarties 1.1, 2.1 punktai). Iki nustatyto termino šalys pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, apeliantė 2017 m. rugsėjo 11 d. minėtą turtą pardavė kitiems pirkėjams.
14. Preliminariosios sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta, kad jei pardavėjas pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį dėl pardavėjo kaltės. Tokiu atveju pardavėjas privalo grąžinti iki sutarties nutraukimo sumokėtą sumą ir sumokėti baudą, lygią 3 500 Eur. Remdamasi šia sutarties nuostata ieškovė prašė priteisti iš apeliantės 3 500 Eur netesybų už pagrindinės sutarties nesudarymą.
15. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
17. Be to, teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės, nes esminė pagrindinės sutarties sudarymo sąlyga buvo skubus turto pardavimas, o ieškovei pareikalavus pažymų, patvirtinančių įsiskolinimo už parduodamą turtą, nebuvimą, pirkimo-pardavimo sutartis iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, atsižvelgiant į pažymų išdavimo trukmę, nebūtų buvusi sudaryta, todėl apeliantė turtą pardavė kitiems pirkėjams, kurie tokių pažymų nereikalavo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, kad pirkėjo (nagrinėjamu atveju – ieškovės) reikalavimas pardavėjui patvirtinti, kad nėra įsiskolinimų už perkamą turtą, atitinka rūpestingo ir atidaus pirkėjo elgesio standartą, ir savaime neįrodo pirkėjo vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. nesąžiningo jo elgesio. Tačiau ieškovė taip pat neginčija, kad apeliantei esminė pagrindinės sutarties sudarymo sąlyga buvo jos terminas (skubus turto pardavimas), ir ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma. Tą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad šalių sutartas terminas, iki kada turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis, buvo trumpas – 9 dienos, o sutartis su kitais pirkėjais taip pat buvo sudaryta šiuo terminu.
20. Ieškovė taip pat neneigia apeliantės nurodomų aplinkybių, kad ieškovės reikalaujamų pažymų gavimas būtų užtrukęs nuo 8 iki 30 dienų, todėl pagrindinė sutartis bet kuriuo atveju, t. y. net jei turtas nebūtų parduotas kitiems pirkėjams, nebūtų buvusi sudaryta iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą apeliantė pažymi, kad svarbiausia buvo ne pažymos, o pats faktas, kad apeliantė neturi įsiskolinimų už namo administratoriaus bei komunalines paslaugas, ieškovė nenurodo, kokiais kitais įrodymais, kurie galėjo būti pateikti iki pagrindinės sutarties sudarymo termino, apeliantė būtų galėjusi patenkinti šį ieškovės prašymą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė konkrečiai buvo nurodžiusi tik minėtas pažymas (pvz., 2017 m. rugsėjo 8 d. el. laiške nekilnojamojo turto brokerei, el. b. l. 62), o apeliantės pateiktas apmokėjimo kvitas, kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 9 d. ieškovės el. laiško notarei (el. b. l. 63), ieškovei netiko. Be to, skaitliuko duomenų fiksavimas, kurį taip pat minėjo ieškovė el. laiške notarei, pagal apeliantės paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, kurių ieškovė neginčija, taip pat objektyviai negalėjo būti atliktas iki sutartos sutarties sudarymo dienos.
21. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį – dėl objektyvaus negalėjimo ją sudaryti iki sutarto termino, (kuris, kaip minėta, apeliantei turėjo esminės reikšmės, ir ieškovei tas buvo žinoma), o aplinkybė, kad iki šio termino pabaigos apeliantė sudarė sutartį su kitais pirkėjais, apeliantės nesąžiningumo savaime neįrodo, nes nors pastaroji sutartis ir buvo sudaryta nepasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, tačiau apeliantei jau žinant apie ieškovės pareikštus prašymus, taigi ir jų įtaką sutarties sudarymui, ir, net nesant kito sandorio, pagrindinė sutartis iki sutarto termino vis tiek nebūtų buvusi sudaryta.
22. Nors ieškovė taip pat nurodo, kad jos prašymas pateikti pažymas/ kitus įrodymus apie įsiskolinimo nebuvimą nebuvo apeliantei netikėtas, ieškovei pateiktame pagrindinės sutarties projekte (8.5 punkte) buvo numatyta kaip tik priešinga nuostata, t. y. kad pirkėjas nereikalauja iš pardavėjo pateikti pažymų apie atsiskaitymus už daikto eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Taigi apeliantė tikėjosi sudaryti sutartį be minėtų pažymų, šių pažymų gavimas nebuvo numatytas ir šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad preliminariąją sutartį sudarė fiziniai asmenys ir byloje nenustatyta, kad apeliantė būtų turėjusi didesnę nei ieškovė sutarčių sudarymo patirtį ar kokių nors kitų pranašumų, kuriais būtų pasinaudojusi prieš ieškovę. Kaip tik priešingai, kaip nurodo apeliantė, o ieškovė to neginčija, ieškovės sutuoktinis, dirbdamas bendrovės nekilnojamojo turto skyriaus vadovu, sutarčių sudarymo patirties buvo įgijęs daugiau.
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (buvo nesąžininga), be kita ko, nurodė, kad komunalinių paslaugų pažymų nepateikimas nesudarė esminės kliūties sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su kitais pirkėjais, tačiau byloje nepaneigta apeliantės nurodoma aplinkybė, kad kiti pirkėjai tokių pažymų neprašė.
24. Be to, tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinės sutarties projekte (8.4 punkte) buvo nuostata, kad jokios skolos ir kitokie įsiskolinimai už paslaugas, teiktas daiktui, jo savininkams ar naudotojams, pirkėjui nepereina, nepatvirtina apeliantės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstumo. Teismas sprendė, kad pagal šią nuostatą, net jei ir būtų nustatyta vėliau, kad iki ginčo patalpų pardavimo ieškovei momento atsirado komunalinių paslaugų ar kitų mokesčių įsiskolinimas, jis turėtų būti apmokėtas pardavėjo per 3 darbo dienas po pirkėjo (ieškovės) pareikalavimo. Tačiau šis argumentas savo esme neigia ne apeliantės, o ieškovės pozicijos reikalauti pažymų apie įsiskolinimo nebuvimą pagrįstumą.
25. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas nagrinėjamu atveju buvo esminė sąlyga, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šis terminas galėjo būti pratęstas, taip pat yra netinkami.
26. Ieškovės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, buvo didesnė kaina, kurią pasiūlė kiti pirkėjai, tačiau, viena vertus, byloje nustatyta, kad ji buvo nežymiai didesnė, kita vertus, kaip minėta, pagrindinė sutartis dėl objektyvių priežasčių (nepagrindžiančių nei apeliantės, nei ieškovės kaltų veiksmų) nebūtų buvusi sudaryta iki sutarto termino, net jei turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims.
27. Taigi, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtinųjų sąlygų netesybų priteisimui – nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį – nagrinėjamu atveju nėra, juo labiau kad ieškovė, nors pagal teisinį reguliavimą ir neprivalėjo įrodinėti nuostolių dydžio, tačiau ir netvirtino, kad dėl sutarties nesudarymo patyrė kokių nors realių nuostolių, todėl netesybų priteisimas šiuo atveju neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties bei pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
28. Dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų įtakos galutiniam bylos rezultatui.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi pakeičiamas pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – atsakovei iš ieškovės priteisiama 315 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
32. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 79 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, patvirtinančių advokato išrašytos PVM sąskaitos faktūros už apeliacinės instancijos teisme suteiktas paslaugas apmokėjimą, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl dėl šių išlaidų priteisimo teismas nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. V. ieškinį atsakovei G. U. dėl netesybų priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovei G. U. iš ieškovės V. V. 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės V. V. valstybės naudai 13,43 Eur (trylika eurų, 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei G. U. iš ieškovės V. V. 79 Eur (septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.