- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-684-238/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL dydžio (t. y. 1 883 Eur) bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau apeliacinių skundų dėl šios nuosprendžio dalies negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip pat (duomenys neskelbtini) įstatų 4 skyriaus nuostatas, būdamas vienasmeniu šio centro valdymo organu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2012-11-15 iki 2015-05-29) 21 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies bei įkurtos organizacijos įstatų 5 skyriaus nuostatomis, būdamas atsakingas už visuomeninės organizacijos buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimą tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat 6 straipsnio 2 dalies prievolę įtraukti į apskaitą visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. spalio 19 d. netvarkė teisės aktų reikalaujamos visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, dėl ko negalima visiškai nustatyti šio juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. spalio 19 d.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis A. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nurodo, kad surinkti įrodymai liudija, jog buhalterinė apskaita buvo vedama, tačiau teismas kaltinimo taip ir neišgrynino. Vadovaujantis surinktais ir teismo išanalizuotais įrodymais jo veika galėjo būti nagrinėjama kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, bet ne kaip jos netvarkymas visai. Teismas neatskyrė veiką kvalifikuojančių požymių, todėl nėra aišku, už ką jis yra nuteistas. Veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu, tačiau savo esme aptarti veiką kvalifikuojantys požymiai šiuo aspektu skiriasi. Visiškas buhalterinės apskaitos netvarkymas susijęs su kaltininko nieko nedarymu šioje srityje, o aplaidus jos tvarkymas sąlygotas netinkamo šią veiklą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Nuteistojo manymu, tai svarbu vertinant atsakomybės rūšį (administracinė, drausminė ar baudžiamoji). Apkaltindamas jį šios veikos padarymu, teismas nesirėmė specialistų išvadomis, šias funkcijas atliko pats ir konstatavo, kad negalima visiškai nustatyti visuomeninės organizacijos finansinės padėties. Vadovaujantis paties teismo išanalizuotais ir aukščiau aptartais įrodymais galima padaryti išvadą, kad finansinė veikla gali būti nustatoma iš dalies. Vėlgi, tai svarbu sprendžiant klausimą dėl atsakomybės rūšies. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukimas į kaltinimą 2017 metų laikotarpio, t. y. iki 2017 m. spalio 19 d,. kuomet neva visiškai negalima buvo nustatyti finansinės veiklos apimties, yra neteisingas. Finansinės atskaitomybės laikotarpis apima metus, turto deklaracijos ir finansinės veikos ataskaitos kompetentingoms institucijoms pateikiamos praėjus finansiniams metams. Šiuo atveju kaltinimo teiginys vėl nėra specialiomis žiniomis paremtas, todėl yra nuteistas už tai, ko dar negalėjo padaryti. Mano, kad veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, esmė neatskleista, kaltinimas nėra tikslus, veiką kvalifikuojantys požymiai supainioti, o pagrindinis veikos požymis – padariniai, nėra įrodyti vadovaujantis faktiniais duomenimis. Dėl to jo veikoje šios nusikalstamos sudėties požymių nėra, todėl nuosprendis iš dalies naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis.
2.2. Skunde teigia, jog atsižvelgiant į aukščiau jo nurodytus motyvus manytina, kad jo veiksmuose galima įžvelgti administracinio nusižengimo požymius. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdami šios kategorijos bylas ir spręsdami klausimus dėl BK 223 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo, teismai negali apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnis numato administracinę atsakomybę už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimą. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta atsakomybė už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimus. Kaltinimas jam pareikštas ir jis yra nuteistas už tai, kad pažeisdamas buhalterinės apskaitos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus, netvarkė visuomeninės organizacijos buhalterinės apskaitos. Iš esmės, tiek jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tiek administracinio nusižengimo požymiai tokie patys, įrodinėjamos tos pačios teisės aktų reikalavimų pažeidimo aplinkybės. Savo esme administracinis nusižengimas nuo nusikalstamos veikos skiriasi pavojingumo laipsniu, t. y. nusikalstama veika yra pavojingesnė. Šiuo atveju pavojingumo laipsnį lemia teisiniai padariniai – negalėjimas visiškai nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo dydžio bei struktūros. Kaip pažymėta anksčiau, jo veikos vertinime teisiškai reikšmingos pasekmės nėra pagrįstos teisės aktais reglamentuotais faktiniais duomenimis, t. y. jos nenustatytos, todėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą galima vertinti kaip ANK 205 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų pažeidimus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesprendė lengvesnės atsakomybės rūšies taikymo klausimo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą nuosprendį.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
8. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
9. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi tam, kad būtų inkriminuotas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją būtina nustatyti: 1) veiką, alternatyviai pasireiškusią: a) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymu; b) aplaidžiu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu; c) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu įstatymų nustatytą laiką; 2) dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius – negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto; 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokole nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2017 m. spalio 19 d. kratos metu iš (duomenys neskelbtini), paimti visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) dokumentai (t. 2, b. l. 37-38). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Greblikas apžiūros protokole pateikė išvadą, kad apžiūrai pateiktuose 2017 m. išrašytuose dokumentuose (kuro pirkimo kvituose, už telefoninius pokalbius išrašytose PVM sąskaitose faktūrose bei apmokėjimo kvituose) prekių ar paslaugų gavėju ir mokėtoju nėra įvardinta visuomeninė organizacija (duomenys neskelbtini), todėl šie dokumentai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai. Specialistas taip pat padarė išvadą, kad apžiūrai pateiktas sąsiuvinis neatitinka apskaitos registrams taikomų reikalavimų. Jokių kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti vedamą (duomenys neskelbtini) apskaitą, A. K. nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. K. nepateikė jokių visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos.
11. Už apskaitos dokumentų netvarkymą baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką, bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės analizuoti visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi A. K. tokių dokumentų apskritai nepateikė, o tai savaime suponuoja išvadą, jog nustatyti realią juridinio asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą yra neįmanoma.
12. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-142-895/2016). Šiuo atveju darytina neabejotina išvada, kad visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatyti neįmanoma būtent dėl to, kad A. K., būdamas visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas pareigą tvarkyti šio juridinio asmens apskaitą, to nedarė.
13. Už apskaitos taisyklių pažeidimą yra numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. BK 223 straipsnio 1 dalyje reglamentuota aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtis skiriasi nuo ANK 205 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo – sudėties objektyviaisiais požymiais. ANK 205 straipsnyje reglamentuoto administracinio nusižengimo – buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo – sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-642/2006; 2009 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. spalio 19 d. netvarkė teisės aktų reikalaujamos visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, dėl ko negalima visiškai nustatyti šio juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. spalio 19 d., t. y. jo veika sukėlė padarinius – negalėjimą nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 205 straipsnį jam negali būti taikoma.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įtraukimas į kaltinimą 2017 metų laikotarpio, t. y. iki 2017 m. spalio 19 d,. kuomet neva visiškai negalima buvo nustatyti finansinės veiklos apimties, yra neteisingas, kadangi finansinės atskaitomybės laikotarpis apima metus, turto deklaracijos ir finansinės veiklos ataskaitos kompetentingoms institucijoms pateikiamos praėjus finansiniams metams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas yra nenutrūkstamas procesas, atliekamas nuolat ir nėra susijęs vien tik su finansinių veiklos ataskaitų pateikimu atsakingoms institucijoms.
15. Byloje neginčytinai nustačius, jog A. K., būdamas visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. spalio 19 d. netvarkė teisės aktų reikalaujamos visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, dėl ko negalima visiškai nustatyti šio juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. spalio 19 d., jo veika pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
16. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai A. K. skyrė bausmę – baudą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
17. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas apeliantui pritaikytas tinkamai, jam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.