Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. V. 2019 m. birželio 28 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 34 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo sutuoktinės G. P.-V. vardu registruotą automobilį Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis yra susituokęs su G. P.-V., kartu augina dvi mažametes dukras. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turi automobilį Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas sutuoktinės G. P.-V. vardu. 2019 m. birželio 28 d. ryte, nurodytu automobiliu nuvažiavo į darbą ir ten paliko automobilį. Po darbo valandų su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 8 litrus alaus. Išgėrus alų, jį draugas atvežė prie darbovietės. Jis pasiėmė automobilį, kurio nusprendė važiuoti pas kitą draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas. Apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), netoli esančios žiedinės sankryžos jį pamatęs kitas vairuotojas sustabdė, paėmė raktelius ir pasakė, kad informuos policijos pareigūnus, jog vairavo automobilį būdamas apsvaigęs. To asmens nepažįsta. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Dėl to, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus labai gailisi, supranta savo veiksmų pavojingumą prieš kitus eismo dalyvius. 2012 m. buvo pasišalinęs iš eismo įvykio, todėl jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį. Nuo to laiko neturi vairuotojo pažymėjimo, nes nelaikė egzamino įgyti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 72 – 73).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad 2019 m. birželio 28 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. Š.. Patruliavo (duomenys neskelbtini). Apie 22.35 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimi važiuoja automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Reaguojant į pranešimą ir vykstant į įvykį gavo pakartotinį pranešimą, kad minėtas automobilis Opel sustojo kelio (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipęs vairuotojas stovi kelkraštyje. Atvykę rado sustojusį kelio kelkraštyje automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio kelkraštyje buvo trys asmenys, t. y. pranešėjai apie įvykį T. P. ir U. N., kurie nurodė, kad jie savo automobiliu važiuodami paskui Opel Vectra automobilį pastebėjo, kad priekyje jų važiuojantis automobilis įtartinai manevruoja, todėl įtardami, kad automobilį Opel Vectra vairuoja galimai neblaivus asmuo, pranešė skubios pagalbos telefonu 112. Prie pranešėjų stovėjo vyriškis, kuris, kaip nurodė pranešėjai, vairavo automobilį Opel Vectra. Pranešėjai nurodė, kad jiems važiuojant paskui automobilį Opel Vectra, šis sustojo dešiniame kelio kelkraštyje, jie sustojo paskui jį ir laukė, kol atvyks policija, o automobilio Opel Vectra vairuotojas, jų informuotas, kad atvyksta policija, stovėjo prie savo vairuoto automobilio. Paaiškėjo, kad automobilį Opel Vectra vairavo šalia pranešėjų stovintis E. V.. Paklausus E. V. ar vartojo alkoholį, jis nurodė, kad vartojo prieš pusvalandį. E. V. automobiliu važiavo vienas. 22.41 val. pirmu pūtimu alkoholio kiekio matuokliu E. V. nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, 23.30 val. pakartotinai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. Automobilis Opel Vectra išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 39 – 40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. P.-V. parodė, kad su E. V. yra susituokę apie 9 metai, gyvena kartu. Abu gyvendami santuokoje gal prieš 4 metus už 600,00 Eur nusipirko automobilį Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, turi dar vieną automobilį Opel Zafira. Automobiliais naudojasi ji, kadangi E. V. jau seniai atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nuo to laiko jis nevairavo automobilio. Automobilių raktai buvo laikomi namuose spintelėje. E. V. automobilių raktelių neimdavo, kadangi nevairavo automobilių. 2019 m. birželio 28 d., ryto metu apie 7.00 val., E. V. išėjo į darbą ir jį į darbą turėjo atvažiuoti ir nuvežti bendradarbis. Automobilis Opel Vectra B Caravan buvo paliktas ir laikomas ne prie jų namų, o prie E. V. bendradarbio namų, nes bendradarbis ir vežiodavo šiuo automobiliu E. V. į darbą. Apie 22.30 val., paskambino E. V., kuris pasakė, kad jis važiavo girtas jų automobiliu Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdę žmonės iškvietė policiją. E. V. sakė, kad važiavo vienas. Kodėl būdamas girtas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo jiems priklausantį ir jos vardu registruotą automobilį, ji nežino. Tai pirmas kartas kai E. V. važiavo automobiliu būdamas girtas. Automobilį Opel Vectra B Caravan artimiausiu metu planavo parduoti už 300,00 Eur, jai šis automobilis nereikalingas (b. l. 43 – 44).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra dalinai ant kelio važiuojamosios dalies, priekiu nukreiptu (duomenys neskelbtini) kryptimi. Automobilis sidabrinės spalvos, kėbulo detalės nežymiai apibraižytos, aplankstytos. Salono priekyje, keleivio pusėje ant kilimėlio yra du tušti alaus buteliai ir mažas stiklinis butelis alaus. Bagažinėje yra uždangalas, du tušti plastikiniai buteliai ir mėlynos spalvos džemperis. Automobilis pristatytas ir saugomas MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 10 – 20).

2019 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad tikrinamas neblaivumas E. V., nes jam iš burnos sklinda alkoholio kvapas, jo elgsena neadekvati, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 22.41 val. nustatyta 3,02 promilių neblaivumas, 23.30 val. 2,29 promilių neblaivumas. E. V. sutiko su tikrinimo rezultatais (b. l. 26).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. birželio 29 d., apie 22.40 val., kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi, vairavo jo sutuoktinės G. P.-V. vardu registruotą kelių transporto priemonę – automobilį Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės (2,29 promilės) alkoholio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis E. V. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo nuo savo darbovietės pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kol sustojo kelio (duomenys neskelbtini). Liudytojų iškviesti policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, nustatė 2,29 promilių girtumas. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais E. V. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad E. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 76 – 78).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. V. – neteistas (b. l. 58), per pastaruosius 5 metus tik vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau už ne itin šiukštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 56), dirbantis (b. l. 54), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 51). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog E. V. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas E. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 28 d. 22.40 val. iki 2019 m. birželio 29 d. 12.00 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai (b. l. 63 – 64, 65).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems ) metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis E. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už ne itin šiukščius nusižengimus. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai jam nustatytas 2,29 promilės neblaivumas. Veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba, į tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta.

Nagrinėjamu atveju iš asmens duomenų išrašo (b. l. 52 – 53) matyti, kad E. V. teisės vairuoti transporto priemones neturi, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja. Kaip paaiškino pats kaltinamasis jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, nes pabėgo iš eismo įvykio vietos ir jis nėra iš naujo nėra įgijęs teisės vairuoti. Nors teisės vairuoti kaltinamasis šiuo metu neturi, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo E. V. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. 29 nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77 – 78). Nors specialiosios teisės sustabdymas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė (nuo 2019 m. birželio 29 d.), t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m. birželio 29 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam E. V. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo sutuoktinės G. P.-V. vardu (b. l. 22), tačiau kaip apklausta parodė G. P.-V., automobilis priklauso jai su kaltinamuoju ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tik yra registruotas jos vardu. Šias aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis su sutuoktine yra minėto automobilio bendrasavininkiai, automobilis, kuris perduotas saugoti G. P.-V. (b. l. 32 – 33, 35), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas (žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-205-628/2018).

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2019 m. liepos 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2019 m. spalio 3 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį Opel Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29 – 30). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamajam E. V., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75 – 76, 77 – 78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. V., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę E. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 28 d. 22.40 val. iki 2019 m. birželio 29 d. 12.00 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL (100,00 eurų) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. V. bendrąją sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą G. P.-V..

Palikti galioti E. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Palikti galioti automobiliui Vectra B Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Informuoti kaltinamąjį E. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam E. V. ir G. P.-V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išsiųsti įsiteisėjusį baudžiamojo įsakymo nuorašą turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.