- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-2097-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02024-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- UAB „Žurnalų leidybos grupė“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Žurnalų leidybos grupė“ ieškinyje nurodė, kad 2011-05-24 su atsakove G. M. sudarė sutartį Nr. R-IB-11/63, pagal kurią leidėjas (ieškovas) įsipareigojo spausdinti užsakovo (atsakovės) pateiktą reklaminę medžiagą sutartyje nurodytuose žurnalo „Būrėja“ numeriuose, o atsakovė įsipareigojo už minėtas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas už teikiamas paslaugas 2011-11-25 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija ZLGR Nr. 13020 (605 Lt), kurią pagal sutarties 3.4 punktą atsakovė įsipareigojo apmokėti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos, tačiau šio įsipareigojimo nuo 2011-12-26 nevykdo. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011-12-23 iki 2012-01-31 taip pat teikė kitas reklamos paslaugas (spausdino reklamą žurnaluose „Ji“, „Gyvenk sveikiau“, „Būrėja“) ir už jas atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2011-12-23 serija ZLGR Nr. 13332, 2012-01-17 serija ZLGR Nr. 201201062, 2012-01-31 serija ZLGR Nr. 201201132. Atsakovė šių sąskaitų-faktūrų nepasirašė, tačiau ieškovas teikia žurnale „Gyvenk sveikiau“ Nr. 1, 5 psl. ir žurnale „Ji“ Nr. 5, 38 psl. skelbtos „Karališkosios gildijos“ spausdintos reklamos kopijas, patvirtinančias, jog PVM sąskaitos-faktūros 2012-01-17 serija ZLGR Nr. 201201062 ir 2012-01-31 serija ZLGR Nr. 201201132 buvo išrašytos atsakovei už faktiškai suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo ir apmokėjimo datos yra nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose. Teigia, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų, nesumokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas ir liko skolinga 2 111,45 Lt. Kadangi ieškovas ne kartą ragino atsakovę žodžiu, kad pastaroji įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus ir atsiskaitytų su ieškovu už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė šiuos raginimus ignoravo, todėl prašė priteisti iš atsakovės G. M. 2 111,45 Lt įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-08-30 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės G. M. ieškovui UAB „Žurnalų leidybos grupė“ 2 111,45 Lt skolos ir 762 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė G. M. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-30 preliminaraus sprendimo, kuriuose nesutikdama su pareikštu ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu nurodė, kad su ieškovu žodžiu susitarė dėl atsakovės reklaminių skelbimų spausdinimo 2011 metais žurnale „Būrėja“; 2011-05-24 šalys sudarė rašytinę sutartį dėl pateiktos reklaminės medžiagos spausdinimo žurnalo „Būrėja“ 1-12 numeriuose. Už 12 reklaminių skelbimų atsakovė įsipareigojo sumokėti 6000 Lt. Vykdydama įsipareigojimus ieškovui 2011-02-03 pervedė 605 Lt, 2011-02-11 – 605 Lt, 2011-05-06 – 305 Lt, 2011-06-11 – 300 Lt, 2011-07-11 – 605 Lt, 2011-09-19 – 605 Lt, 2011-10-14 – 605 Lt, 2011-11-23 – 605 Lt, 2011-11-30 – 605 Lt, 2011-03-19 – 605 Lt, 2011-04-20 – 605 Lt, t.y. iš viso atsakovui sumokėjo 6050 Lt, kaip numatyta sutarties 3.5. punkte. Pasak atsakovės, problema kilo dėl to, jog ji mokėjimo paskirties skiltyse neteisingai nurodydavo sąskaitų numerius, juos kartodavo arba iš viso nenurodydavo. Pažymėjo, jog ieškinyje nurodyta, kad už PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ZLGR1313332 neatsiskaityta, tačiau pateikia pavedimą Nr. 325, iš kurio matyti, kad būtent pagal šią sąskaitą 605 Lt suma yra sumokėta. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad nebuvo sudariusi jokios sutarties dėl reklamos spausdinimo žurnaluose „Ji“, „Gyvenk sveikiau“, todėl teigia, kad už reklamas, kurių neužsakė, ieškovas negali reikalauti užmokesčio. Prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-30 preliminarų sprendimą, o ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Žurnalų leidybos grupė“ atsiliepime į atsakovės pareikštus prieštaravimus (b.l. 54-59) nurodė, kad rašytiniai įrodymai, t.y. 2009-2012 m. ieškovės PVM sąskaitos-faktūros, banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad šalių sutartiniai santykiai dėl reklamos paslaugų teikimo susiklostė dar 2009 m. rugpjūtį, kada ieškovas savo žurnaluose „Būrėja“, „Privatu“, „Mano istorija“ 1-2 kartus per mėnesį pradėjo spausdinti atsakovės reklaminę medžiagą, o atsakovė atsiskaitydavo su ieškovu mokėjimo pavedimais, pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, taikant ieškovės įmonėje galiojančius reklamos įkainius. 2011-05-24 ieškovas ir atsakovė sudarė rašytinę sutartį Nr. R-IB-11/63 dėl reklamos spausdinimo žurnale „Būrėja“. Be to, 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais šalys buvo sutarusios ir dėl reklamos spausdinimo žurnaluose „Būrėja rekomenduoja“, „Ji“ bei „Gyvenk sveikiau“. Ieškovas tinkamai išspausdino atsakovės reklaminę medžiagą, atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl išspausdintos reklamos kokybės, jos išspausdinimo savalaikiškumo, leidinio, jo numerio ar pozicijos, kuriame buvo išspausdinta reklama. Atsakovė priėmė visas ieškovo suteiktas reklamos paslaugas, kaip atitinkančius žodinių ir rašytinių susitarimų sąlygas, bei privalėjo už jas atsiskaityti. Už suteiktas reklamos paslaugas ieškovas pateikė atsakovei iš viso 40 PVM sąskaitų-faktūrų bendrai už 22 052 Lt, tačiau atsakovė atsiskaitė su ieškovu tik iš dalies (sumokėjo 19 940, 55 Lt) ir liko skolinga ieškovui 2 111, 45 Lt su PVM sumą. Pasak ieškovo, atsakovė nuo 2011-12-24 yra neatsiskaičiusi su pagal 4 (keturias) PVM sąskaitas-faktūras: 2011-12-09, Nr. ZLGR 13217; 2011-12-23, Nr. ZLGR 13332; 2012-01-17, Nr. ZLGR 201201062; 2012-01-31 Nr. ZLGR201201132. Ieškovas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.55 str. 2 dalimi, laiko, kad, nežiūrint atsakovės mokėjimo pavedime nurodomos mokėjimo paskirties, jos atliktais mokėjimais užskaitytos seniausios skolos ieškovui, kurių mokėjimai terminai jau būdavo suėję. Dėl šios priežasties ieškovas teisėtai ir pagrįstai neatsižvelgė į atsakovės mokėjimo pavedimuose nurodytas paskirtis ir 2012-02-06, 2012-03-19, 2012-04-20 atsakovės atliktais mokėjimais užskaitė seniausias atsakovės skolas ieškovui pagal sąskaitas Nr. ZLGR 12358, 12715 ir 13020. Dėl reklamos žurnaluose „Ji“, „Gyvenk sveikiau“ ieškovas nurodė, kad šalių susirašinėjimo „Skype“ 2012 m. sausio 19-25 d. medžiaga, išspausdinta atsakovės reklama 2012 m. žurnale „Ji“ Nr. 5, 2012-01-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. ZLGR 201201132 ir ieškovo reklamos įkainiai žurnale „Ji“ patvirtina, kad šalys tarpusavyje suderino atsakovės reklamos maketą ir reklamos spausdinimo kainą žurnale „Ji“, kas leidžia konstatuoti tarp šalių buvus susitarimą dėl reklamos spausdinimo žurnale „Ji“ ir dėl reklamos kainos. Be to, suderinus atsakovės reklamos žurnale „Ji“ Nr. 5 maketą ir išspausdinus reklamą, atsakovė raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais nenutraukė šios sutarties, neinformavo ieškovo apie reklamos atsisakymą, iki ieškovo kreipimosi į teismą nereiškė pretenzijų dėl be pagrindo išspausdintos reklamos, todėl privalo sumokėti ieškovui visą 2012 m. žurnale „Ji“ Nr. 5 išspausdintos reklamos kainą (296, 45 Lt). Be to, išspausdinta reklama 2012 m. žurnale „Gyvenk sveikiau“ Nr. 1, šalių susirašinėjimo „Skype“ 2012-01-19 medžiaga, 2012-01-17 PVM sąskaita-faktūra Nr. ZLGR 201201062 ir ieškovo reklamos įkainiai žurnale „Gyvenk sveikiau“ patvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl atsakovės reklamos spausdinimo ir šiame žurnale, toks susitarimas atitiko šalių praktiką, kai atsakovės reklama būdavo skelbiama nesudarius rašytinės sutarties už ieškovo viešai skelbiamus ir taikomus reklamos įkainių šiame žurnale (550 Lt be PVM). Išspausdinus atsakovės ginčijamą reklamą 2012 m. žurnale „Gyvenk sveikiau“ Nr. 1, atsakovė raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais nenutraukė sutarties, kitaip neinformavo ieškovo apie reklamos atsisakymą, iki ieškovo kreipimosi į teismą nereiškė pretenzijų dėl be pagrindo išspausdintos reklamos, todėl, ieškovo įsitikinimu, privalo sumokėti ieškovei visą reklamos žurnale „Gyvenk sveikiau“ Nr. 1 kainą (650, 00 Lt). Taip pat ieškovas atsiliepime nurodė, kad reklamos sutartis savo esme yra paslaugų sutartis, kuriai keliami reikalavimai nustatyti CK 6.716 - 6.724 str. Šiose CK normose nėra nustatyta privalomos rašytinės paslaugų sutarties formos reikalavimo. Pažymėjo, kad be paminėtų įrodymų, tarp šalių sudarytus sandorius dėl reklamos spausdinimo 2012 m. žurnaluose „Ji“ Nr. 5 ir „Gyvenk sveikiau“ Nr. 1 patvirtina iki ginčo atsakovei išrašytos sąskaitos-faktūros ir mokėjimai už reklamą, dėl kurios skelbimo šalys nebuvo susitarusios raštu, įskaitant reklamą 2009 m. žurnale „Ji“ Nr. 52.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės atstovo nurodytais argumentais, jog ieškinio reikalavimai pareikšti tik dėl rašytine sutartimi aptartų įsipareigojimų nevykdymo. Pabrėžė, kad ieškinyje aiškiai nurodyta, jog be įsipareigojimų pagal rašytinę sutartį, atsakovei laikotarpiu nuo 2011-12-23 iki 2012-01-31 buvo suteiktos kitos reklamos paslaugos, t.y. išspausdinta reklama žurnaluose „Ji“, „Gyvenk sveikiau“ ir „Būrėja“, pateiktos PVM sąskaitos-faktūros dėl šių paslaugų apmokėjimo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodytas aplinkybes, jog paslaugų teisiniai santykiai tarp šalių buvo susiklostę ne tik pagal rašytinę sutartį, patvirtina byloje esančios 2009-2010 metais išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už reklamas žurnaluose „Būrėja“, „Būrėja rekomenduoja“, „Ji“, „Privatu“, „Mano istorija“ (1 t., b.l. 60-83), atsakovės atlikti mokėjimai (1 t., b.l. 98-131, 2 t., b.l. 28-58). Atsakovės argumentus, jog reklamų žurnaluose „Ji“ bei „Gyvenk sveikiau“ neužsakinėjo, paneigia ieškovo pateiktas ieškovo darbuotojos I. B. ir atsakovės susirašinėjimas „Skype“ programa, iš kurio turinio matyti, jog buvo derinamas reklamos maketas žurnale „Ji“, ir kad atsakovė žinojo apie jos reklamos paskelbimą žurnale „Gyvenk sveikiau“, vertino paskelbtos reklamos veiksmingumą, nesutikimo dėl reklamos paskelbimo nereiškė (1 t., b.l. 162-166). Taip pat teismas nurodė, kad, kaip matyti iš atsakovės prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, ji neginčija, jog užsakė reklamą žurnale „Būrėja“ Nr. 1 (2012 m.), be to, gavusi PVM sąskaitą-faktūrą, ją pasirašė, jokių pretenzijų dėl reklamos paskelbimo nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad esant įrodymų apie tarp šalių iki rašytinės sutarties sudarymo egzistavusius sutartinius santykius, vadovaujantis CK 6.55 str. 2 d., darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai mokėjimus, kuriuose nebuvo nurodyta ar klaidingai nurodyta mokėjimo paskirtis, užskaitė už seniausias skolas. Teismas konstatavo, jog nors atsakovė teigia, kad pavedimu Nr. 325 ji atsiskaitė būtent pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ZLGR13332, tačiau atsižvelgiant į aptartus argumentus ir įrodymus, faktiškai tarp šalių susiklosčiusią praktiką, ieškovo pateiktus duomenis apie bendrą įsiskolinimo sumą, bei vadovaujantis protingumo kriterijumi, proceso koncentracijos principu, šiuo pagrindu keisti priimtą preliminarų sprendimą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtų netikslinga.
Šalies argumentai
Atsakovė G. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė pripažįsta, kad su ieškovu buvo sutarta dėl 2011 m. žurnale „Būrėja“ spausdinamų atsakovės reklaminių skelbimų. Atsakovė paaiškina, kad iš pradžių buvo sutarta žodžiu, o vėliau 2011 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta rašytinė sutartis Nr. R-IB-11/63. Apeliantė pažymi, kad ji vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o tai patvirtinančias PVM sąskaitas-faktūras, kad pagal sutartį ieškovui buvo sumokėta 6 050 Lt, t.y. tiek, kiek buvo sumatyta sutarties 3.5 punkte, buvo pateikusi teismui. Apeliantė pabrėžia, kad ieškovas būtent ir remiasi 2011 m. gegužės 24 d. rašytine sutartimi ir nurodo, kad būtent pagal tą sutartį yra neapmokėtos keturios sąskaitos. Atsakovės nuomone, pateikus įrodymus, kad visos pinigų sumos pagal sudarytą sutartį yra apmokėtos, teismas negalėjo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantė tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-12-23 iki 2012-01-31 ji nesitarė dėl reklamos paslaugų, todėl ieškovo pateiktos PVM sąskaita - faktūra Nr. ZLGR Nr. 201201062 ir PVM sąskaita - faktūra Nr. ZLGR Nr. 201201132 nėra jos pasirašytos ir pripažintos, todėl prašyti mokesčio už paslaugą, kuri nebuvo užsakyta, nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Žurnalų leidybos grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas paaiškina, kad 2009-2012 metais ieškovas atsakovei suteikė paslaugų pagal 40 PVM sąskaitų-faktūrų iš viso už 22 657 Lt, tačiau ieškovė už suteiktas paslaugas liko skolinga 2 111,45 Lt pagal keturias PVM sąskaitas-faktūras: 2011-11-25, Nr. ZLGR 13020; 2011-12-23, Nr. ZLGR 13332, 2012-01-17, Nr. ZLGR 201201062, 2012-01-31 Nr. ZLGR 201201132. Ieškovas pažymi, kad atsakovės pateikti duomenys apie atliktus mokėjimus ieškovui sutampa su ieškovo į bylą pateiktais įrodymais apie atsakovės sumokėtą bendrą sumą, t.y. 20 545,55 Lt. Atsakovė papildomų duomenų, kad yra sumokėjusi didesnę sumą, į bylą nepateikė. Ieškovas nurodo, kad pagal CK 6.55 str. 2 d., kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai yra suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, jog grąžinta seniausia skola, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į atsakovės teiginius, kad 2012-03-19 mokėjimo pavedimu Nr. 325 ji atsiskaitė pagal vėliau išrašytą 2011-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ZLGR 13332 605 Lt sumai, esant anksčiau išrašytoms ir neapmokėtoms PVM sąskaitoms-faktūroms: 2011-09-22 Nr. ZLGR 12358, 2011-10-25 ZLGR Nr. 12715, 2011-11-25 ZLGR Nr. 13020. Ieškovas pažymi, kad ginčo šalių sutartiniai santykiai dėl reklamos spausdinimo susiklostė dar iki 2011-05-24 rašytinės sutarties Nr. R-IB-11/63 dėl reklamos spausdinimo žurnale „Būrėja“ pasirašymo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškinio reikalavimai pareikšti tik dėl rašytine sutartimi aptartų įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas pabrėžia, kad CK normos nenumato privalomos rašytinės paslaugų sutarties formos reikalavimo. Paaiškina, kad susitarimo dėl reklamos skelbimo žurnaluose „Ji“, „Gyvenk sveikiau“ faktą įrodinėja rašytiniais įrodymais: šalių susirašinėjimo medžiaga, minėtuose žurnaluose išspausdinta atsakovės reklama, atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis- faktūromis, ieškovo reklamos įkainiais. Pasak ieškovo, žodinis susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės yra teisėtas ir galiojantis, todėl atsakovė privalo jį vykdyti. Be to, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-05-24 ieškovas UAB „Žurnalų leidybos grupė“ (leidėjas) ir G. M. (Karališkoji pranašautojų gildija) (užsakovas) sudarė sutartį Nr. R-IB-11/63, pagal kurią leidėjas (ieškovas) įsipareigojo spausdinti užsakovo pateiktą reklaminę medžiagą sutartyje nurodytuose žurnalo Būrėja numeriuose (sutarties 1.1 p., 2.1 p., 2.2 p.), o atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad leidėjui pateikta reklaminė medžiaga atitiktų sutartyje numatytus reikalavimus ir leidėjui išspausdinus reklamą, sumokėti leidėjui pagal pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (3.4 p., 4.1 p., 4.2 p.) (1 t., b.l. 12-13). Ieškovas nurodo, jog pagal šią sutartį 2011-11-25 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros serija ZLGR Nr. 13020 (605 Lt sumai) (b.l. 10) atsakovė neapmokėjo.
Ieškovas, pagrįsdamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovei ir anksčiau teikė reklamos paslaugas, t.y. spausdino reklamą žurnaluose „Būrėja“, „Ji“, „Gyvenk sveikiau“, pateikė 2011-12-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija ZLGR Nr. 13332 (605 Lt sumai) už reklamą žurnale „Būrėja“ Nr. 1 (1 t., b.l. 8) (atsakovė parašu patvirtino, jog šią sąskaitą gavo); 2012-01-17 PVM sąskaitą-faktūrą serija ZLGR Nr. 201201062 (605 Lt sumai), kurioje už reklamą žurnale „Gyvenk sveikiau“ Nr. 1 nurodyta sumokėti pavedimu iki 2012-02-01, bei 2012-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija ZLGR Nr. 201201132 (296,45 Lt sumai), kurioje už reklamą žurnale „Ji“ Nr. 5 nurodyta sumokėti pavedimu iki 2012-02-15 (b.l. 9, 11), taip pat žurnalus „Būrėja“ (2011 m. gruodžio mėn. Nr. 12, 2012 m. sausio mėn. Nr. 1), „Ji“ (2012 m. Nr. 5) ir „Gyvenk sveikiau“ (2012 m. Nr. 1), kuriuose spausdintas Karališkosios pranašautojų gildijos reklamos (b.l. 132) bei minėtų žurnalų reklamos ploto įkainius (b.l. 31-33).
Atsakovė teigdama, jog už pagal rašytinę sutartį ieškovo suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaičiusi pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog iš viso ieškovui laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-04-20 yra sumokėjusi 6050 Lt (b.l. 41-51). Tuo tarpu ieškovas, pagrįsdamas atsiliepime į prieštaravimus nurodytas aplinkybes, jog sutartiniai santykiai ieškovą su atsakove sieja nuo 2009 metų, ir kad atsakovės mokėjimai buvo užskaitomi už seniausias skolas, pateikė 2009-2012 m. laikotarpiu atsakovei G. M. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bei sąskaitų išrašus, patvirtinančius atsakovės atliktus mokėjimus nurodytu laikotarpiu (b.l. 98-131). Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės G. M. ieškovui UAB „Žurnalų leidybos grupė“ buvo priteista 2 111,45 Lt skolos, paliko nepakeistą.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai pareikšti ne tik dėl rašytine sutartimi aptartų įsipareigojimų nevykdymo. Pakartotinai atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ieškinyje aiškiai nurodyta, jog be įsipareigojimų pagal rašytinę sutartį, atsakovei laikotarpiu nuo 2011-12-23 iki 2012-01-31 buvo suteiktos kitos reklamos paslaugos, t.y. išspausdinta reklama žurnaluose „Ji“, „Gyvenk sveikiau“ ir „Būrėja“. Reklamos sutartis savo esme yra paslaugų sutartis, kuriai keliami reikalavimai įtvirtinti CK 6.716-6.724 str. Pažymėtina, kad šiose CK normose nėra numatytas privalomas rašytinės paslaugų sutarties formos reikalavimas. Taigi šalių valia sudaryti tokio pobūdžio sandorį gali būti išreikšta ir ne tik raštu, todėl kai iš šalių elgesio matyti, kad tarp jų yra susiklostę sutartiniai santykiai, nors jie ir neįforminti rašytine sutartimi, toks sandoris laikytinas galiojančiu ir sukeliančiu šalims teisines pasekmes. Ieškovas, siekdamas įrodyti, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, į bylą pateikė ir šiuos teiginius patvirtinančius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras dėl šių paslaugų apmokėjimo. Taip pat ieškovo nurodytas aplinkybes, jog paslaugų teisiniai santykiai tarp šalių buvo susiklostę ne tik pagal rašytinę sutartį, patvirtina byloje esančios 2009-2010 metais išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už reklamas žurnaluose „Būrėja“, „Būrėja rekomenduoja“, „Ji“, „Privatu“, „Mano istorija“ (1 t., b.l. 60-83), atsakovės atlikti mokėjimai (1 t., b.l. 98-131, 2 t., b.l. 28-58) bei šalių susirašinėjimas „Skype“ programoje.
Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; ir kt.).
Taigi, įvertininus bylos medžiagą (PVM sąskaitas-faktūras, atsakovės atliktus mokėjimus, tarp šalių vykusį susirašinėjimą „Skype“ programa, pateiktus žurnalus su reklamomis), apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina tarp šalių iki rašytinės sutarties sudarymo egzistavusius sutartinius santykius; ieškovas pagrįstai mokėjimus, kuriuose nebuvo nurodyta ar klaidingai nurodyta mokėjimo paskirtis, užskaitė už seniausias skolas, todėl, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė ieškovui liko skolinga 2 111,45 Lt už suteiktas paslaugas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą – atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Be to, atmetus apeliacinį skundą, šalies naudai iš priešingos šalies priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius 8.11. papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 1,5. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pastebėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tikslinga mažinti, nes nagrinėjama byla nėra didelės apimties, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, nebuvo reikalaujama specialių žinių ar didelio pasiruošimo, todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Be to, atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad jis apeliacinio skundo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme, galimai pažeidė procesines teisės normas, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme teisėtumo ir pagrįstumo klausimo.
Taigi, vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ naudai 800 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.