Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nemokumo administratoriui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti: 1) iš atsakovo J. Č. (toliau – atsakovas) 32 131 Eur žalos atlyginimą; 2) penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas laiku nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 28 d. B UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) ir akcininku pripažintas J. Č. – atsakovas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo B UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2021 m. spalio 31 d.) perduoti teismo paskirtam bankroto administratoriui V. V. visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau atsakovas, buvęs vadovas J. Č., iki šiol neperdavė viso turto sudarytame 2019 metų balanse ir su ieškove visiškai nekontaktuoja, jokio dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti koks yra bendrovės turtas bankroto bylos iškėlimo dieną, kokia yra finansinė būklė, kas bendrovei skolingi ir kam skolinga bendrovė nei el. paštu, nei deklaruotos vadovo gyvenamosios vietos adresu, neperdavė ir pats siunčiamų ir pristatomų dokumentų neatsiima. 2023 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. 2023 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai 64 702,32 Eur sumai. Bendrovė paskutinį kartą savo metinę finansinę atskaitomybę valstybės įmonei Registrų centras pateikė už 2019 metus. Bendrovės vadovas nevykdo pareigos sudaryti finansinę atskaitomybę nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai ir ją pateikti bankroto administratoriui. Už teismo įpareigojimo nevykdymą (esminių buhalterinių apskaitos dokumentų nepateikimą bankroto administratoriui), atsakovui 2022 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi paskirta 300 Eur bauda. Bankroto administratorius, vadovaudamasis paskutine pateikta bendrovės finansine atskaitomybe 2019 metams apskaičiavo bendrovės balansą, kuriuo nustatyta, kad atsakovas J. Č. neperdavė bendrovės turto už 32 131 Eur. Neperduoto turto vertę sudaro: 2 500 Eur ilgalaikis turtas; 6 512 Eur atsargos; 23 119 Eur kitas trumpalaikis turtas. Duomenų, apie tai, kad atsakovas žalą atlygino, byloje nėra, todėl ieškovė prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.

3. 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai (toliau – teismas) civilinėje byloje Nr. e2-3644-632/2023 ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 32 131 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4. 2023 m. gegužės 16 d. atsakovas J. Č. kreipėsi pareiškimu į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime atsakovas pateikė argumentus dėl jo atžvilgiu nepagrįstai priimto sprendimo. Vienas iš jų toks, kad jis nes negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, todėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir prašė dėl šios priežasties atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tam, kad galėtų atsikirsti į nepagrįstus ieškinio reikalavimus. Sekantis argumentas dėl ieškinio pagrįstumo yra toks, kad teismas negalėjo vertinti kaip įrodymo ieškovės pateikto balanso už 2019 metus, nes šie duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu. Trečia, bankroto administratorius nepateikė teismui duomenų apie įmonei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pingines lėšas, bei duomenis apie šio turto vertę bankroto bylos iškėlimo dieną. Nesant šių duomenų, teismas negalėjo nustatyti ar bankroto bylos iškėlimo metu ieškovė turėjo turto, kurį atsakovas privalėjo perduoti bankroto administratoriui, kokia šio turto vertė ir nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta atsakovo veiksmais.

5. 2023 m. birželio 2 d. ieškovės BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas nemokumo administratorius V. V. atsiliepime prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių byloje Nr. e2-3644-632/2023 palikti nepakeistą. Tai, kad atsakovas nebuvo gavęs teismo siųstų procesinių dokumentų ir dėl to negalėjo pateikti atsiliepimo tam, kad apsigintų nuo nepagrįstų, atsakovo manymu, reikalavimų, ieškovas šiuos atsakovo teiginius vertina kaip niekinius. Atsakovas turėjo iki teismo sprendimo priėmimo domėtis bylos eiga, ignoravo teismo siunčiamus pranešimus, dėl to jo nuomone, tokie argumentai vertintini kaip nepagarba teismui. Be to teismas sprendime už akių konstatavo, kad visa bylos medžiaga atsakovui įteikta tinkamai. Atsakovas nutyli, kad jo, kaip buvusio bendrovės vadovo pareiga yra pateikti visus tuos dokumentus, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti nagrinėdamas bylą. Nuo bankroto bylos iškėlimo atsakovas atsisakė pateikti administratoriui bet kokius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ar kitaip bendradarbiauti, taip nevykdydamas nei bankroto bylą iškėlusio teismo nurodymo, nei administratoriaus įsakymo. Jokių dokumentų atsakovas nepateikė ir bylą dėl žalos nagrinėjančiam teismui. Todėl ir administratorius ir teismas (dėl atsakovo kaltės) neturi jokių kitų būdų nustatyti žalos padarytos bendrovei dydžio kaip tik vadovautis paskutinio bendrovės balanso, pateikto Valstybės įmonei Registrų centrui, duomenimis.

6. Teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje, peržiūrėjimo, todėl atsakovas 2023 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties civilinėje byloje panaikinimo.

7. 2023 m. spalio 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas nutartimi panaikino 2023 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartį, tenkino atsakovo J. Č. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų priimtą sprendimą už akių, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, nes nustatė, kad egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimo už akių panaikinimui (dėl to, kad negalėjo pateikti įrodymų, turinčių įtakos priimtam sprendimo už akių teisėtumui, kai įrodymų vertinimas tokio pobūdžio procese atliekamas formaliai, remiantis tik vienos šalies pateiktais įrodymais).

8. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Teismo posėdyje parodė, kad bankroto įstatyme nurodyta, kad kai įmonė bankrutuoja įmonės vadovas turi perduoti dokumentus, turtą ir viską, kas yra susiję su įmonę, įmonės paskirtam nemokumo administratoriui. Atsakovas visiškai nebendradarbiavo su ieškove ir jokių dokumentų neperdavė iki šiol. Atsakovas nurodė, kad dėl įmonės veiklos nieko nežino, įmonė seniai neveikia, turto nėra ir dokumentų nėra, todėl jis pagal esantį vienintelį dokumentą, kuris yra pateiktas Registrų centrui už 2019 m. balansą, surašė ir teismui pateikė ieškinį remdamasis 2019 etų balansu. Balansas yra apskaitos dokumentas pagrindinis ir vienintelis, kuris visiškai atspindi ir yra kaip įrodymas, kad įmonė turi tokį turtą ar įsipareigojimus, jeigu nėra kitų dokumentų. Jeigu būna kiti dokumentai jie tiesiog įtraukiami į patikslintą balansą ir balansas pataisomas. J. Č. apie balanso taisymą, keitimą nieko nepasisakė. Atsakovas jau yra gavęs 500 Eur baudą už dokumentų nepateikimą, be to bankroto byloje už poros dienų bus nagrinėjamas klausimas dėl jam skirtinos 1000 Eur baudos už to paties reikalavimo nevykdymą. J. Č. turėjo rūpintis dokumentų teikimu, bet iki šiol nieko nedaro, kad byla būtų teisingai išspręsta. Sodros teiravosi dėl įmonės veiklos. Atsakovas 2020 metų spalio pabaigoje pateikė jo paties pasirašytą balansą už 2020 metus, kuris yra neoficialus ir tikriausiai dabar pamiršo, ką pateikė į bylą. Atsakovas anksčiau teismui yra sakęs, kad 2021 m. įmonė jokios veiklos nebevykdė ir viskas buvo pabaigta. Tai patvirtina banko išrašai, be to matėsi, jog kad 2021 m. buvo atlikta nedaug operacijų: mokesčiai kažką nuskaitė, antstolis nuskaitė, kol dar buvo ką nuskaityti, matyti, kad įmonės veikla ėmė byrėti. Taigi tas balansas, kuris yra pateiktas į bylą 2020 m. spalio 31 d. praktiškai sutampa skaičius su skaičiumi su tuo ką mums pateikė buhalterė. Balansas, kai įmonė baigėsi, nebesikeičia, kadangi į balansą į buhalterinę apskaitą jau niekas kitų dokumentų neteikia. Iš buhalterės yra gauta neoficialiai, jis jį gavo be J. Č. parašų. Balansas pateiktas 2020 m. spalio 31 d. yra su jo parašu, antspaudu ir jis yra visiškai oficialus. Jei bankroto procedūra buvo pradėta vėliau, ieškovas negali tikslinti viso ieškinio, nes jis turėtų būti padidintas iki šiame balanse esančio skaičiaus, t. y. virš 400 000 Eur. 2019 m. balanse yra nurodytas 32 000 Eur suma, šią sumą ir grindžia. 2020 m. spalio 31 d. J. Č. pateiktas balansas yra negalutinis, bet oficialus, bankroto iškėlimo dienai, todėl nemato pagrindo keisti ieškinio. 31 000 Eur suma yra ribose to balanso, kuris yra pateiktas 2020 m. spalio 31 d. 31000 Eur suma yra mažesnė už 2020 m. spalio 31 d. pateiktą balansą beveik 15 kartų, todėl tai yra mažytė dalis to, koks turtas buvo 2020 m. spalio 31 d. balanse. Jeigu vadovas jokių duomenų nepateikia, nors kaip vadovas privalo pateikti duomenis, tai susidaro įspūdis, kad žmogus nelabai žino, kas yra balansas ir buhalterinė apskaita arba apsimeta, kad to nežino arba iš tikrųjų nežino, nes balansas yra vienintelis dokumentas, kuris atspindi dalį tiesos įvertinant visus kitus dokumentus, o visų kitų dokumentų J. Č. nepateikė ir piktybiškai nieko nedaro. Teismas skiria jam baudas už tai, kad nepateikia dokumentų.

9. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad buvo įmonės vadovu maždaug nuo 2017 ar 2018 metų. Įmonė buvo nupirkta iš skelbimų, kurie buvo įsteigę tas įmones tai tam, kad nereikėtų gaišti laiko jis buvo nupirkęs to pavadinimo įmonę iš buvusio savininko. Direktoriumi jis buvo iki 2020 metų., maždaug iki tol, kol įmonei iškėlė bankroto bylą, kurios jis niekada nematė, nežinojo, kad ji būtų iškelta ir apie tai nėra gavęs pranešimo. Buhalteriniai duomenys, apie kuriuos šneka bankroto administratorius V. V. nerašomi jokiame popieriniame variante ir visi yra buvę kompiuterių programose, kurią valdė buhalterė. Balansas ištrauktas iš programų ir yra visiškai teisingas. Nesupranta, kodėl balanso medžiagų likučiuose, pirkėjų skolose randa šią sumą, kad žalą reikia jam atlyginti. Balansas keičiasi faktiškai kas metus laiko, turi būti pristatinėjamos oficialiai privačiose įmonėse. Kai tas balansas kaitaliojasi, kiekvienais metais sumažėja ar padidėja ir dar padidėja, kol guli užsakovo neapmokėtos medžiagos. Kai užsakovas apmoka už medžiagas, jos paleidžiamos į gamybą, medžiagos ne jo. Šiai dienai faktų nemato, kurie pagrįsti būtų, kad tai jis padarė balanse, numatytą žalą. Kokių dokumentų dar papildomai gali turėti tas balansas, buvo daromas sutrauktu būdu, bet jis buvo pateikęs ir išplėstiniu būdu, tegul skaito kas sudaro 32 000 Eur suapvalinus. Skolos tiekėjams dar kažkas kur neapmokėta, ten yra visa eilė kas sudaro įmonės turtą. Čia nėra turtas, jis apskaitomas tose eilutėse, o apskaitos programas rašo ne žmogus. Yra įvesta speciali buhalterinė programa ir ta programa dirba kompiuteryje. Daugiau dokumentų jis neturi, yra medžiagų nurašymai. Tada matysis realus vaizdas. Sutinka, kad yra atsakingas kaip įmonės vadovas už balanso teisingumą. Pats naujausias balansas yra 2020 m. jis yra Registrų centre suma maždaug 19 000 Eur. Kad turtas buvo automatiškai padidėjęs, nėra jokios logikos. 2020 m. gruodžio 31 d. turto balansas yra 192 505 Eur, o skolos 137 626 Eur. Tai nėra įmonės turtas, tai yra pastoviai judantis turtas: betonai, skiediniai, armatūros, gelžbetonio gaminiai, blokeliai. Šis turtas jam nepriklauso. Kadangi su užsakovu buvo sušnekėta, kad jis per tiekėjus susiranda tas medžiagas, jis jas gauna, už jas apmoka ir iš karto eina į objektą. Jos apskaitytos balanse ir rodoma, kokia tuo metu situacija buvo ir jos yra nurašomos po to toje pačioje programoje. Traktuoti, kad taip padaryta žala negalima. Medžiagos nurašytos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

10. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-415-861/2022 (ankstesnis bylos Nr. eB2-2736-861/2022) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 31 d. Bankroto bylos administratoriumi paskirtas V. V.. 2023 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai 64 702,32 Eur sumai. 2023 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Nuo 2019 m. gegužės 28 d. B UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) ir akcininku pripažintas J. Č. – atsakovas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įpareigojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti teismo paskirtam bankroto administratoriui visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau atsakovas, buvęs vadovas J. Č. iki šiol neperdavė viso turto sudarytame 2019 metų balanse. Nei el. paštu, nei nuvykus deklaruotos vadovo gyvenamosios vietos adresu, bankroto administratorius nesusisiekia, registruotos pašto siuntos su pranešimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir kitais procesiniais dokumentais atsakovas neatsiima pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsakovas ieškovei neperdavė jokio dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti koks yra bendrovės turtas bankroto bylos iškėlimo dieną, kokia yra finansinė būklė, kas bendrovei skolingi ir kam skolinga bendrovė. Bendrovė paskutinį kartą savo metinę finansinę atskaitomybę valstybės įmonei Registrų centras pateikė už 2019 metus. Bendrovės vadovas nevykdo pareigos sudaryti finansinę atskaitomybę nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai ir ją pateikti bankroto administratoriui. Už teismo įpareigojimo nevykdymą (esminių buhalterinių apskaitos dokumentų nepateikimą bankroto administratoriui), atsakovui 2022 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi paskirta 300 Eur bauda. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d. 2024 m. kovo 5 d. už teismo įpareigojimo nevykdymą (esminių buhalterinių apskaitos dokumentų nepateikimą bankroto administratoriui), atsakovui teismo nutartimi paskirta 500 Eur bauda. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 20 d. Bankroto administratorius, vadovaudamasis paskutine pateikta bendrovės finansine atskaitomybe 2019 metams apskaičiavo bendrovės balansą, kuriuo atsakovas J. Č. neperdavęs bendrovės turto, kurį sudaro: 2 500 Eur ilgalaikis turtas; 6 512 Eur atsargos; 23 119 Eur kitas trumpalaikis turtas, bendra neperduoto turto vertė 32 131 Eur. 2023 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi B UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. 2024 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės Radviliškio rūmuose priimta nutartis, kuria atsakovas įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2022 m. spalio 31 d.) duomenimis. Atsakovas 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu atsakovas pateikė 2020 m. spalio 31 d. balansą (trys priedus, sutrumpintą, išplėstinę formas bei nuostolių ataskaitą). Taip pat atsakovas 2024 m. balandžio 29 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pareiškimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. nurodytas balansas aiškiai parodo, iš ko susidaro 32 131 Eur suma. Tuo pačiu atsakovas J. Č. teigia, kad šio jo paties pateikto 2020 m. spalio 31 dienai balanso duomenys neatitinka realios padėties, t. y. tokio turto, kuris nurodytas šiame balanse, nėra.

11. Iš VĮ „(duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nuo 2020 metų iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2022 m. spalio 31 d.) neteikė. Ieškovės teismui pateikto 2019 metų balanso duomenimis balansinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė 2019 metų gruodžio 31 d. siekė 32 130,66 Eur sumą, kurį sudaro 2 500 Eur ilgalaikis materialus turtas; 23 119 Eur kitas trumpalaikis turtas; 6 512 Eur atsargos; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 25 623 Eur. Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Lietuvos Respublikos vandenų laivų, Lietuvos Respublikos jūsų laivų registrų 2022 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise registruotino turto neturi. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 11 d. duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga biudžetui 10 217,76 Eur, iš jų 10 199,81 Eur VSD įmokų (už darbuotojus) ir 17,95 Eur delspinigių (2023 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1515-861/2023, kuria atmestas pareiškėjo prašymas pripažinti B UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

12. Byloje kilo ginčas dėl buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. Č. atsakomybės – ar įmonės vadovas neperduodamas bendrovės nemokumo administratoriui dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti koks yra bendrovės turtas iki bankroto bylos iškėlimo dienos – 2022 m. rugsėjo 20 d., padarė šios įmonės kreditoriams žalą ir ar privalo ją atlyginti bankrutavusiai bendrovei.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-228/2011).

14. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

15. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 32 131 Eur dydžio žalos atlyginimą grindžia aplinkybėmis dėl įstatyme ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartyje atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus nevykdymo.

16. Kaip jau minėta atsakovas J. Č. iki bankroto bylos iškėlimo buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl jis buvo atsakingas už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, šio turto bei įmonės dokumentų perdavimą bankroto administratoriui.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

18. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar kituose norminiuose aktuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

19. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą grindė aplinkybėmis, kad įmonės vadovas neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės dalies įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal įmonės prievoles kreditoriams, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis iki bankroto bylos iškėlimo momento. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu atsakovas buvo nesąžiningas, tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių įmonės turto išsaugojimui ir teisingai apskaitai užtikrinti, pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas ir tokiu būdu prisidėjo prie situacijos, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

20. Pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą paskutiniam bendrovės valdymo organui įtvirtintą įstatyme. Pagal ginčo situacijos metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

21. Bendrovės vadovui gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

22. Nei Įmonių bankroto įstatymas, nei kiti ginčo metu bankroto procesą reglamentavę įstatymai nedetalizavo įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros.

23. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2736-861/2022 pareikalavo, kad B UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduotų bankroto administratoriui visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2022 m. spalio 31 d. Tarp šalių nuo 2022 m. spalio 31 d. vyko elektroninis susirašinėjimas bei buvo skambinta telefonu dėl įmonės turto sudėties ir balanso patikslinimo, tačiau ieškovės teigimu, duomenų gauti nepavykdavo. Ieškovė nurodė ir patvirtino aplinkybę ne tik posėdžio metu, bet ir ieškinyje teismui, kad jai buvo žinoma, jog atsakovas J. Č. neturi įmonės dokumentų bei nelaiko savęs vadovu, nes šios įmonės nebevaldo ir ši aplinkybė jam tapo žinoma, kai jis buvo susitikęs gyvai su juo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Taip pat buvo žinoma atsakovo nuomonė dėl žalos atlyginimo, kurią atsakovas ginčijo kaip neįrodyta, nes įmonę valdė trumpą laikotarpį nuo 2019 m. birželio 5 d., kai įmonė viešuosiuose registruose buvo įregistruota nuo 2017 m. kovo 1 d.

24. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu pateikė 2020 m. spalio 31 d. balansą, tris priedus, sutrumpintą, išplėstinę formas bei nuostolių ataskaitą, iš kurių matyti, kad atsakovas vedė buhalterinę apskaitą ir duomenys apie turtą bei duomenys apie turto balansą, finansinius įsipareigojimus, patirtus nuostolius ir gautas pajamas yra kitokie, nei teigia ieškovė. Atsakovas į 2023 m. sausio 23 d. teismo posėdį atsinešė segtuvus su bankrutavusiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir supažindino su jais ieškovę, todėl teismo nuomone, ieškovės teiginys dėl atsakovo piktnaudžiavimo savo teisėmis ir procesu neteikiant ieškovei jokių dokumentų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė siekė įrodyti ir tai, kad atsakovas nebendradarbiauja su juo ir teismu, ir už tokį elgesį, kai neteikiami bendrovės dokumentai, kaip teigia ieškovė, atsakovas Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo baudžiamas bauda. Taigi šie ieškovės teiginiai dėl atsakovo sąmoningų ir tyčinių veiksmų nepateikiant jam dokumentų, atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovei jie buvo pateikti ir ji turėjo juos išstudijuoti bei teisiškai įvertinti, ar tokie atsakovo pateikti dokumentai nesuteikia pagrindo keisti ieškinio reikalavimą ar dalyką arba mažinti priteistinos žalos dydį arba jos visai nepriteisti. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė tikslinti ieškinio reikalavimus dėl ginčytinos žalos sumos.

25. Pažymėtina, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Tačiau ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia neteisėtus vadovo veiksmus, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais.

26. Taigi, Nemokumo administratoriaus teigimu, nėra galimybės nustatyti įmonės turto, nes atsakovas neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų (balanso už iki bankroto bylos iškėlimo metus), o papildomai pateiktų atsakovo įrodymų ir teiginius, kas sudaro balanso eilutėse „Finansinis turtas“ – 2 500 Eur ir „Per vienerius metus gautinos sumos“ – 299 774,49 Eur nurodytas sumas, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir kt. – 56 323 Eur. Atsakovo nuomone, jis visus turėtus bendrovės pirminius apskaitos dokumentus perdavė nemokumo administratoriaus įgaliotam asmeniui, kai jo pareikalauta įrodyti, ar yra padaryta bendrovei žala ir ar jo veiksmuose yra tyčia.

27. Nors ieškovė teismo posėdžio metu ir 2024 m. sausio 29 d. pareiškime dėl vadovo perduotų dokumentų nurodo kaip svarbų argumentą, kad atsakovas kaip ir pateikė bendrovės balansą, sudarytą 2020 m. spalio 31 dienai ir jis su juo susipažino, tačiau palaiko ieškinio reikalavimus visiškai ir jų nekeičia tuo pačiu nesutikdamas su tuo, kad bendrovės neperduotas turtas bankroto bylos iškėlimo dienai yra daug kartų didesnis nei jis nurodytas pateiktame balanse. Pripažįsta aplinkybę, kad 2020 m. spalio 31 dienos balanas pasirašytas originaliu bendrovės anspaudu, bet ginčija, kad jis yra kitoks, nei nurodytas dokumentuose. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį ieškovės argumentą, kad bendrovės neperduotas turtas bankroto bylos iškėlimo dienai yra daug kartų didesnis, nei jis nurodytas pateiktame balanse, nes kaip jau minėta sprendimo 27 punkte, atsakovas nemokumo administratoriui perdavė dokumentus 2020 m. spalio 31 d. balansą, tris priedus, sutrumpintą, išplėstinę formas bei nuostolių ataskaitą. Dokumentai pasirašyti atsakovo ir patvirtinti bendrovės antspaudu.

28. Vertinant byloje esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis).

29. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovei (nemokumo administratoriui) buvo parodyti ir perduoti ieškovės reikalaujami dokumentai: 2020 m. spalio 31 d. balansas, tris priedai, sutrumpinta ir išplėstinė formos bei nuostolių ataskaita 2020 m. spalio 31 d. Byloje ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, jog nemokumo administratoriui nėra jokių galimybių, remiantis kitais duomenimis ir netiesioginiais įrodymais visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

30. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje vien tik nemokumo administratoriaus nurodyta aplinkybė, jog neperduotas bendrovės turtas bankroto bylos iškėlimo metu yra daug didesnis nei žala, kurią administratorius reikalauja priteisti iš buvusios bendrovės vadovo, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas, vykdydamas įmonės vadovo pareigas nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė Buhalterinės apskaitos ir Akcinių bendrovių įstatymuose, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus juridinio asmens valdymo organams nustatytus reikalavimus dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, neišsaugojo įmonei priklausančio turto ir/ar dalies dokumentų, neperdavė jų nemokumo administratoriui, todėl padarė žalą, kurią sudaro įmonės balanse apskaityto turto praradimas.

31. Be to pažymėtina ir dar viena svarbi aplinkybė nagrinėjant šioje civilinėje byloje klausimą dėl tyčinių bankrutavusios bendrovės vadovo veiksmų, kuomet ieškovė ieškinyje siekė įrodyti bendrovės vadovo tyčinę kaltę dėl atsiradusios žalos bendrovei. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1515-861/2023 įvertinęs bylos medžiagą bei pareiškėjo (bankroto administratoriaus) pateiktus įrodymus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pripažino, kad bendrovės vadovo J. Č. veiksmuose nėra tyčinių veiksmų bendrovei bankrutuojant. Taip pat šioje nutartyje nustatyta ir tai, kad tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo nėra ryšio, todėl teismas nepripažino bankroto tyčiniu. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti būtinas taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovė dėl savo (bankrutuojančios įmonės) teisinio statuso yra atleista tik nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018), todėl, ieškinį atmetus, atsakovui iš jos priteistinos 55 Eur žyminis mokestis bei valstybei, tiksliau – iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų priteistina 41,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2024 m. gegužės 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

33. Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškiniui užtikrinimui areštuoti atsakovui J. Č. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 32 131 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 0 centų) žyminio mokesčio išlaidas.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas valstybei:

41,11 Eur (keturiasdešimt vieno euro 11 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5662, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 32 131 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.