Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų fondas“ bankroto byloje išnagrinėjusi nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų fondas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo J. Č.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartimi nutarta iškelti UAB „Statybų fondas“ (juridinio asmens kodas 304470662) bankroto bylą; įmonės nemokumo administratoriumi paskirti V. V..

2. Nemokumo administratorius pateiktu pareiškimu prašo teismo, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktais pripažinti BUAB ,,Statybų fondas“ bankrotą tyčiniu; vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 3 dalimi dėl tyčinio bankroto pripažinti atsakingu J. Č..

3. Nurodo, jog 2022-09-20 nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nepavykus susisiekti su J. Č., administratorius nuvyko į (duomenys neskelbtini) buvusio vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Susitikus gyvai, buvęs vadovas J. Č. nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo, todėl jis nebelaiko savęs vadovu, nei turto, nei dokumentų neturi ir šios įmonės bankroto klausimais su niekuo (taip pat ir su administratoriumi nebendraus). Priimti pranešimą ir administratoriaus įsakymą vadovui taip pat atsisakė. Administratorius buvusio vadovo J. Č. gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku išsiuntė pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą ir administratoriaus įsakymą buvusiam bendrovės vadovui dėl BUAB ,,Statybų fondas“ dokumentų ir turto perdavimo. Laiškas grįžo administratoriui, nes gavėjas (J. Č.) jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

4. Pažymi, jog administratoriui neperduoti jokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, koks yra bendrovės turtas, kokia yra bendrovės finansinė būklė, kas bendrovei skolingi, kam bendrovė skolinga. Neperduoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, sutartys. Tai daro visiškai neįmanomą finansinę bendrovės veiklos analizę, sutarčių patikrinimą. Neperduotos darbo sutartys, bendrovė paskutinį kartą savo metinę finansinę atskaitomybę VĮ Registrų centrui pateikė už 2019 metus. Nurodo, jog teismas 2022-12-22 nutartimi skyrė buvusiam vadovui J. Č. 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą. Nemokumo administratorius laikosi pozicijos, kad už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą bankroto bylą administruojančiam asmeniui yra atsakingas bendrovės vadovas, o tai iki šiol nepadaryta, todėl vertina, jog buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas yra sąmoningas (tyčinis) bendrovės vadovo J. Č. veiksmas, siekiant nuslėpti apgaulingą ir (ar) aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

5. Buvęs BUAB „Statybų fondas“ vadovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Prašymas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

7. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

9. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

10. Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

11. Be to, pagal anksčiau aprašytą teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

12. Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendžiama, jog šiuo atveju negalima teigti, kad BUAB „Statybų fondas“ tapo nemokus dėl tyčinių jos vadovo J. Č. veiksmų.

13. Iš bylos medžiagos, viešų registrų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Statybų fondas“ buvo įregistruota 2017-03-01; bendrovės vadovas nuo 2019-06-05 buvo suinteresuotas asmuo J. Č..

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartimi nutarta iškelti UAB „Statybų fondas“ (juridinio asmens kodas 304470662) bankroto bylą; įmonės nemokumo administratoriumi paskirti V. V.. Vilniaus apygardos teismo 2022-12-22 nutartimi buvusiam vadovui J. Č. skirta 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą.

15. BUAB „Statybų fondas“ bankroto byloje gautas BUAB ,,Statybų fondas“ bankroto administratorius prašymas pripažinti BUAB „Statybų fondas“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėjo teigimu, bendrovės vadovas netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, konkrečiai: įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai viešajam registrui nebuvo teikiami; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) aplaidžiai, aktualūs įmonės dokumentai sąmoningai nėra perduodami administratoriui be jokių pateisinamų priežasčių; taip pat suinteresuotas asmuo bando nuslėpti įmonės dokumentus ir jis yra atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, todėl laikytina, kad už įmonės dokumentų neišsaugojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą yra atsakingas J. Č..

16. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

17. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti aplinkybes, susijusias su bent vienu iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

18. Kaip minėta, Juridinių asmenų registre UAB ,,Statybų fondas“ įregistruota 2017-03-01. Bendrovės bankroto byloje esantys duomenys tvirtina, jog Juridinių asmenų registre paskutiniai įregistruoti UAB „Statybų fondas“ finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2019 metus. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2019-01-01 iki 2019-12-31 balanso (trumpo) matyti, jog UAB „Statybų fondas“ turi 32 131 Eur turto, kurį sudaro 2 500 Eur ilgalaikis materialus turtas, 23 119 Eur kitas trumpalaikis turtas, 6 512 Eur atsargos. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 25 623 Eur. Valstybės įmonės Registrų centras, Valstybės įmonės „Regitra” Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrų 2022-08-08 duomenimis UAB „Statybų fondas" nuosavybės teise registruotino turto neturi. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 11 d. duomenis, UAB „Statybų fondas“ skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 10 217,76 Eur, iš jų 10 199,81 Eur VSD įmokų (už darbuotojus) ir 17,95 Eur delspinigių.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, grįsdamas pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovaujasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais požymiais ir nurodo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, buvęs vadovas sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratoriui, taip pat įmonės vadovas nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo.

20. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

21. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

22. Šiuo atveju akivaizdu, jog finansinės atskaitomybės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui nebuvo perduoti, tai konstatuota minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartyje, tačiau vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys su bendrovei sukelta žala – nemokumo ar jau nemokios bendrovės padėties pabloginimu, t. y. nėra teisinio pagrindo konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų sprendžiant klausimą dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) aplaidaus vykdymo, ar tuo labiau vengimo Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Kaip minėta, byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog bendrovės finansinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ar apgaulingai. Tokiu būdu nėra pagrindo nustatyti ryšio tarp suinteresuoto asmens veiksmų ir bendrovės nemokumo ar jos būklės pabloginimo ir konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad suinteresuoto asmens J. Č. (ne)veikimas sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą, todėl prašymas jo atžvilgiu atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo prašymo pripažinti BUAB „Statybų fondas“ bankrotą tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.