- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2-361-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00561-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“
- Ieškovas
- Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio vandenys“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011 pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio vandenys“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (atsakovė) UAB „Pasvalio vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011 pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei UAB „Pasvalio vandenys“ dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo nagrinėjamas jos (pareiškėjos) civilinės atsakomybės klausimas už gamtai padarytą žalą. Paminėtoje byloje teismas nustatė, kad UAB „Pasvalio vandenys“, būdama atsakinga už geriamojo vandens tiekimą, nuotekų surinkimą, nuvedimą ir jų valymą, neužtikrino leistino taršos lygio, dėl ko 2010 m. liepos 15 d. buvo užterštas Lėvens upės vanduo – upės 1230 m atkarpoje, 2,40 ha plote nugaišo žuvys ir tuo gamtai buvo padaryta žala. Teismas ieškovės ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės 121 478,22 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. pažyma, kurioje, pareiškėjos įsitikinimu, nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad 2010 m. liepos 14 d. per parą iškritęs kritulių kiekis yra laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, o 2010 m. liepos 10-18 d. buvusi oro temperatūra laikytina stichiniu meteorologiniu reiškiniu. Pareiškėją teigė, kad nenumatyti klimato reiškiniai neišvengiamai turėjo įtakos masiniam žuvų nugaišimui Lėvens upėje. Šias faktines aplinkybes, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina ir eksperto A. R. 2015 m. spalio 19 d. išvada.
Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo kontroliuoti meteorologinių reiškinių ir užkirsti kelio padariniams, dėl kurių civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011 buvo pripažinta jos civilinė atsakomybė, o naujai paaiškėjusios aplinkybės tiesiogiai susijusios byla, jos ginčo nagrinėjimo metu nebuvo žinomos ir vertinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011.
Teismas nustatė, kad ginčo įvykio metu buvusios meteorologines sąlygos buvo žinomos byloje dalyvavusiems asmenims ir bylą nagrinėjusiems teismams, tirtos ir įvertintos. Atsakovė UAB „Pasvalio vandenys“ įrodinėjo neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis būtent dėl Lėvens upės vandens kokybės pokyčių, kilusių dėl gamtinių sąlygų. Šioms aplinkybės pagrįsti atsakovė teismui buvo pateikusi Hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologinės stoties 2010 m. rugpjūčio 10 d. pažymą apie kritulių kiekį 2010 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visu byloje esančius duomenis, nustatė, kad 2010 m. liepos 14 d. iškritus dideliam kritulių kiekiui, UAB „Pasvalio vandenys“ senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniuose tvenkiniuose esantį nuotekų dumblą praskiedė lietaus vanduo ir dėl to jis pradėjo plaukti vamzdžiu į šulinį, o iš jo – į išleistuvą ir į upę, ir tokiu būdu organine tarša buvo užterštas vandens telkinys. Išleidžiamose nuotekose viršijus leistinas taršos ribas, žuvys nugaišo. Bylos nagrinėjimo eigoje taip pat buvo nustatyta, kad kitomis dienomis oro temperatūra buvo aukštesnė nei 2010 m. liepos 15 d., tačiau žuvys negaišo; oro ir vandens temperatūra nebuvo susijusi su žuvų gaišimu. Dėl šių aplinkybių pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas.
Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktoje teismui Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių procesas išnagrinėtoje byloje galėtų būti atnaujintas. Pareiškėja nepateikė neginčijamų duomenų, kad Pasvalio miesto, rajono teritorijoje 2010 m. liepos 14-15 d. buvusios meteorologinės sąlygos laikytinos nenugalima jėga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja (atsakovė) UAB „Pasvalio vandenys“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. pažyma įrodo, kad Lėvens upėje prie valymo įrenginių 2010 m. liepos 14 d. susidariusios meteorologinės sąlygos buvo pavojingas ir itin retas stichinis reiškinys, o tuo metu (per parą) iškritęs kritulių kiekis viršijo vidutinį viso liepos mėnesio bendro pusės kritulių kiekį, kurio nebuvo galima tikėtis ar protingai numatyti (toks kritulių kiekis iškrito pirmą kartą per pastaruosius 10 metų).
2. Teismui pateikta dr. A. R. 2015 m. spalio 19 d. ekspertinė išvada įrodo, kad paaiškėjo naujų ir byloje nenagrinėtų bei neįvertintų aplinkybių, dėl ko galėjo būti priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad žuvų nugaišimą Lėvens upėje lėmė 2010 m. liepos 14 d. buvusios išskirtinės meteorologinės sąlygos.
3. Naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodo, kad neįprastos ekstremalios meteorologinės sąlygos buvo lemiama ir pagrindinė žuvų gaišimo priežastis. Ji (pareiškėja) visiškai užtikrino tinkamą prižiūrimų įrenginių darbą, neviršijant leistinų taršos ribų, ir tik dėl 2010 m. liepos 14 d. susiklosčiusių neįprastų meteorologinių sąlygų 2010 m. liepos 15 d. šią pareigą netinkamai įvykdė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – nenugalimos jėgos (neįprastai didelio kritulių kiekio). Tai yra pagrindas ją (pareiškėją) iš dalies (ar visiškai) atleisti nuo civilinės atsakomybės.
4. Naujai pateiktuose įrodymuose nurodyta ne apie buvusį lietų ir kaitrą kaip faktus, kurie buvo žinomi viso bylos nagrinėjimo metu, bet apie 2010 m. liepos 14 d. meteorologinių sąlygų vertinimą. Dėl to jos (pareiškėjos) naujai gauti duomenys yra visiškai naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir tiriamos prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu.
5. Prašomoje atnaujinti byloje iš esmės buvo nagrinėjamas jos (pareiškėjos) deliktinės atsakomybės klausimas, tačiau gavus bei susipažinus su naujų įrodymų turiniu, paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės: neįprastas pavojingas stichinis meteorologinis reiškinys (nenugalima jėga), kuris lėmė masinį žuvų gaišimą įvairiose upėse, taip pat ir Lėvens upėje, bei, tikėtina, paveikė jos (pareiškėjos) prižiūrimų valymo įrenginių sistemos darbą taip, kad leistuvo į upę išleidžiamų nuotekų kiekis viršijo leidime nustatytas ribas, ko nebuvo galima objektyviai numatyti ar išvengti.
6. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį apsiribojo formaliu proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymu, nesilaikė imperatyvių teisės aktų nuostatų, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
7. Teismas, priimdamas visiškai nemotyvuotą nutartį, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovas) Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Iš prašomoje atnaujinti byloje priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu teismai bei byloje dalyvaujantys asmenys žinojo aplinkybes, kad 2010 m. liepos 14-15 d. Pasvalyje buvo įprastines oro sąlygas viršijanti kaitra, kad 2010 m. liepos 14 d. buvo smarki liūtis. Šias aplinkybes teismai įvertino.
2. Sprendžiant pareiškėjos deliktinės atsakomybės klausimą civilinėje byloje Nr. 2-409-227/2011 ji teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose 2010 metų vasarą buvusias gamtines sąlygas įvardijo kaip ekstremalias, todėl ginčydama teismo procesinį sprendimą dėl atsisakymo atnaujinti procesą nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu buvusios meteorologinės sąlygos galėjo būti pripažintos pavojingu ar neįprastu meteorologiniu reiškiniu. Pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į hidrometeorologines tarnybas dėl papildomo specialaus apibūdinimo ar tikslesnio 2010 metų liepos mėnesį buvusių meteorologinių sąlygų palyginimo su meteorologinėmis sąlygomis, kurios įprastai tokiu metu būna atitinkamoje vietoje, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
3. Pareiškėja siekia pakeisti savo atsikirtimų į ieškinį teisinį pagrindą. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Pasvalio vandenys“ laikėsi pozicijos, kad 2010 m. liepos 15 d. užfiksuotą žuvų gaišimą sąlygojo ne jos nuotekų valymo įrenginiai ir iš jų į upę patekusių nuotekų kokybė, bet tiesioginis buvusių ekstremalių gamtinių sąlygų poveikis. Proceso atnaujinimo stadijoje pareiškėja sutinka su tuo, kad žuvys nugaišo dėl jos valymo įrenginių į upę patekusios padidėjusios taršos, tačiau, pareiškėjos teigimu, valymo įrenginių sistema buvo neigiamai paveikta tuometinių ekstremalių gamtinių sąlygų, kurios kvalifikuotinos kaip nenugalima jėga CK 6.253 straipsnio prasme, šalinanti jos atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant teisinių santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės pateiktuose 2015 metais surašytuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės bei jų vertinimas nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Teismas tinkamai aiškino CPK 366 straipsnio 1dalies 2 punkto nuostatą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Apeliantės su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. pažymos ir dr. A. R. 2015 m. spalio 19 d. eksperto išvados, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-409-227/2011 nebuvo, tačiau paminėtuose dokumentuose nurodytos ir vertintos 2010 m. liepos 14 d. buvusios ekstremalios gamtinės sąlygos bei jų įtaka neigiamoms pasekmėms teismų buvo tiriamos ir vertinamos. Apeliantė, nagrinėjant bylą, kurioje siekia atnaujinti procesą, neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis taip pat siejo su gamtinėmis sąlygomis – dideliu kritulių kiekiu, pateikusi teismui 2010 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologinės stoties pažymą. Teismai (pirmosios ir apeliacinės instancijos) tai įvertino ir padarė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvusi liūtis, aukšta oro ir vandens temperatūra neturėjo įtakos Lėvens žuvų gaišimui.
Apeliantė skunde neginčija, kad jai buvo žinomos 2010 m. liepos 14-15 d. meteorologinės sąlygos, tačiau naujai pateiktus įrodymuose, jos įsitikinimu, pateiktas naujas 2010 m. liepos 14 d. meteorologinių sąlygų vertinimas.
Įrodymų vertinimas – išskirtinė teismo kompetencija. Juos (įrodymus) teismas vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais Jie (įrodymai) teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 177, 185 str.). Apeliantės pateiktas naujas bylos proceso metu tirtų ir teismų įvertintų faktinių aplinkybių vertinimas teismui nėra privalomas ir nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai (apeliantei) bylos nagrinėjimo metu. Paminėta, kad meteorologinės sąlygos nagrinėjant bylą buvo žinomos, jos tirtos ir įvertinta jų įtaka neigiamoms pasekmėms. Taigi pagrindo atnaujinti bylos procesą nėra (CPK 366 st. 1 d. 2 p.).
Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo pagrįstai teigia, kad, žinodama apie ginčo įvykio metu buvusias neįprastas oro sąlygas, UAB „Pasvalio vandenys“ galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, prašydama pateikti tikslesnį jų įvertinimą, ar kitomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, kad nurodytos meteorologinės sąlygos yra force majeur .(CPK 178 str.).
Įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą siekti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012).
Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė dėl bylos atnaujinimo pagrindo, formaliai vertino faktines bylos aplinkybes. Tai, kad teismas nutarties motyvus išdėstė glaustai, neprieštarauja CPK nuostatoms (CPK 270 str. 4 d., 291 str.) ir nereiškia, kad nutartis nemotyvuota. Skundžiamoje teismo nutartyje pakankamai aiškiai argumentuotas atsisakymas patenkinti apeliantų prašymą.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.