- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- eA2-733-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00561-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- UAB „Pasvalio vandenys“
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pasvalio vandenys prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas) ieškinį atsakovei UAB „Pasvalio vandenys“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Pasvalio vandenys“ nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2011-02-07 sprendimu patenkintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Pasvalio vandenys“. Teigia, jog minėtu sprendimu teismas nustatė, kad po 2010-07-14 įvykusios liūties į Lėvens upę iš UAB „Pasvalio vandenys“ išleistuvo patekusios nuotekos viršijo leistinas taršos koncentracijas, buvo užterštas vanduo, todėl upės 1230 m atkarpoje 2,40 ha plote krito žuvys ir tuo gamtai buvo padaryta žala. Nurodo, kad 2015-09-16 gavo Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus 2015-09-14 pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodoma, jog, 2010-07-14 per parą iškritęs kritulių kiekis yra laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, o 2010 m. liepos 10-18 d. buvusi oro temperatūra – laikytina stichiniu meteorologiniu reiškiniu. Pareiškėja teigia, jog dėl besitęsiančios kaitros (stichinio meteorologinio reiškinio) ir pakilusios vandens temperatūros smarkiai krito ištirpusio deguonies koncentracija vandens telkiniuose, ėmė dusti žuvys, t.y. masiniam žuvų kritimui Lėvens upėje neišvengiamai įtakos turėjo klimatiniai reiškiniai, ką patvirtina eksperto A. R. išvada ir bendrovė negalėjo kontroliuoti bei užkirsti kelio šioms aplinkybėms. Nurodo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su teisingu bylos išsprendimu, kurios nei bendrovei, nei teismams, sprendžiant ginčą nebuvo žinomos ir nebuvo vertinamos. Prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašymą siūlo atmesti. Nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose UAB „Pasvalio vandenys“ nurodytos tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos ir teismai jas vertino. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėja prašė skirti ekspertizę žuvų gaišimo priežastims nustatyti ir vienu iš galimų ekspertų įvardijo tą patį ekspertą A. R., kurio išvadą pateikė kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas darė išvadą, jog papildomai skirti ekspertizę nėra pagrindo. Teigia, jog UAB „Pasvalio vandenys“ prašyme nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos proceso metu, todėl atnaujinti procesą nėra pagrindo. Nurodo, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, klaidina teismą bei vilkina sprendimo vykdymą.
Atnaujinti procesą atsisakytina.
Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 365 straipsnio nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas turi nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu ir patikrinti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja UAB „Pasvalio vandenys“ 2015-10-22 padavė teismui prašymą atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo 2011-02-07 išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nurodo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y., prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodo, kad 2015-09-16 gavo Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus 2015-09-14 pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje, vadovaujantis Pasvalio (Ustukių) vandens matavimo stoties kritulių kiekio ir maksimalios oro temperatūros 2005-2015 m. liepos mėnesių duomenų analize, nurodoma, jog 2010-07-14 per parą iškrito 34,4 mm kritulių, kai 19 dienų prieš tokį kritulių kiekio iškritimą vienos paros kritulių kiekis neviršijo 6,1 mm, o paskutinių keturių dienų aukščiausia temperatūra viršijo 30 C?. Tokio kritulių kiekio iškritimas per tokį laikotarpį yra laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu - smarkiu lietumi. Iškritęs kritulių kiekis yra lygus pusei vidutinio liepos mėnesio kritulių kiekio (68 mm) ir toks kritulių kiekis yra iškritęs tik vieną kartą per dešimt metų. Stichiniu meteorologiniu reiškiniu, be stipraus lietaus, laikytinas ir itin aukštos temperatūros, aukštesnės nei 30 C?, buvimas šiuo laikotarpiu. Nurodo, jog dėl besitęsiančios kaitros ir pakilusios vandens temperatūros smarkiai krito ištirpusio deguonies koncentracija vandens telkiniuose, ėmė dusti žuvys, t.y. masiniam žuvų kritimui Lėvens upėje neišvengiamai įtakos turėjo klimatiniai reiškiniai, ką patvirtina eksperto A. R. išvada ir šios aplinkybės nei bendrovei, nei teismams, sprendžiant ginčą nebuvo žinomos ir nebuvo vertinamos. Teigia, jog 2010-07-14-15 d. Lėvens upėje žuvų gaišimui tiesioginės ir esminės įtakos turėjo (žalą aplinkai lėmė) ne bendrovės veiksmai ir ar neveikimas, tačiau ektraordinarios, t.y. pavojingais meteorologiniais reiškiniais įvardijamos sąlygos, kurios laikytinos nenugalimajėga ir kvalifikuotinos kaip force majeure, todėl pareiškėja negali būti įpareigota atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog ieškovas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Pasvalio vandenys“ 121 478,22 € (419 440 Lt) už gamtai padarytą žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad po 2010-07-14 įvykusios liūties į Lėvens upę iš UAB „Pasvalio vandenys“ išleistuvo patekusios nuotekos viršijo leistinas taršos koncentracijas, buvo užterštas vanduo, dėl to upės 1230 m atkarpoje 2,40 ha plote krito žuvys ir tuo gamtai buvo padaryta žala. Panevėžio apygardos teismas 2011-02-07 sprendimu ieškinį patenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012-07-24 nutartimi šioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 50-53, 182-196). Nors pareiškėja nurodo, jog įsiteisėjus sprendimui, 2015-09-16 tapo žinomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą ir tai yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, minėtus teiginius teismas vertina kritiškai dėl sekančių duomenų.
Iš pirmosios instancijos teismui pateikto UAB „Pasvalio vandenys“ atsiliepimo į ieškinį matyti, jog dar 2010-11-02 bendrovė nurodė, jog Lėvens upės vandens kokybės pokyčiai įvyko dėl gamtinių sąlygų, o ne dėl įmonės kaltės, nes 2010-07-14 iškrito 34,4 mm kritulių kas neabejotinai turėjo įtakos Lėvens upės paviršinio vandens parametrams (1 t., b. l. 47-57). UAB „Pasvalio vandenys nurodė, jog „vandens kokybei pačioje Lėvens upėje turėjo įtakos ne tik atsakovo valymo įrenginių darbas, bet ir kiti ekologiniai ir gamtiniai veiksniai: lietaus nuotekos, neįprastai aukšta oro ir vandens temperatūra, bendras upės vandens užterštumas, dėl karštų orų įvykęs bendras deguonies kiekio sumažėjimas visose Lietuvos vandens telkiniuose ir taip toliau“. Be to, bendrovė teismui pateikė ir LR Hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologinės stoties 2010-08-10 pažymą apie kritulių kiekį 2010-07-14 bei duomenis, jog 15 d. kritulių nebuvo (1 t., b. l. 59). 2010-12-09 triplike įmonė nurodė, jog minėtu metu Lėvens upės vandens būklė buvo bloga, o dėl ekstremalių 2010 m. vasaros gamtos sąlygų dar labiau suprastėjo. Konstatavo, jog žuvų kritimo tikroji priežastis yra deguonies vandenyje trūkumas, kuriam atsakovo nuotekų įrenginiai jokios įtakos neturi ir negali turėti“ (1 t., b. l. 91-125). 2011-01-12 teismo posėdžio metu UAB „Pasvalio vandenys“ direktorius A. M. bei įmonės atstovas I. O. nurodė, jog 2010-07-14 buvo liūtis ir žuvys gaišo dėl deguonies trūkumo (1 t., b. l. 157-165). Šis faktas nurodomas ir 2011-01-20 - 2011-01-24 teismo posėdžio protokole (2 t., b. l. 30-49). Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog liūtis bei dėl lietaus padidėjęs ištirpusio deguonies kiekis neturėjo įtakos žuvų žuvimui. Atsižvelgdamas į tai, kad aukščiau išleistuvo ištirpusio deguonies kiekis buvo 5,83 mlg/l, o žemiau išleistuvo – nuo 3,5 iki kritinės 2,3 mlg/l ribos, kuomet gaišta žuvys, konstatavo, jog deguonies kiekis žemiau išleistuvo sumažėjo dėl taršos, viršijusios leistinas koncentracijos ribas. Nurodė, jog 2010-07-14 iškritus dideliam kritulių kiekiui, UAB „Pasvalio vandenys“ senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniuose tvenkiniuose esantį nuotekų dumblą praskiedė lietaus vanduo ir dėl to prasidėjo jo išplaukimas vamzdžiu į šulinėlį Nr. 141, iš jo – į išleistuvą ir į upę. Tokiu būdu organine tarša buvo užterštas vandens telkinys, o dėl to, kad išleidžiamose nuotekose buvo viršytos leistinos taršos ribos (biochromatinė oksidacija (ChDS) 7,2 karto, BDS 7-510 mgO2/1- 8,5 karto, nei leidžia normatyvas) – gaišo žuvys. Teismas konstatavo, jog sekančiomis dienomis temperatūra buvo aukštesnė nei 2015-07-15, tačiau žuvys negaišo ir darė išvadą, jog oro ir tuo pačiu vandens temperatūra neturėjo įtakos žuvų gaišimui. Be to, nurodė, jog UAB „Pasvalio vandenys“ yra atsakinga už tai, jog paviršiniai vandenys, susimaišę su išvalytomis nuotekomis neviršytų Taršos leidime nustatytų ribų (2 t., b. l. 50-53). Apeliaciniu skundu UAB „Pasvalio vandenys“ nurodė, jog 2010 m. liepos mėn. buvo ekstremalios sąlygos ir esant dideliam kritulių kiekiui tapo kritinė Lėvens upės būklė (2 t., b. l. 54-80, 156). Vyravę karščiai bei kritulių kiekis buvo nurodomi ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (2 t., b. l. 174-181). Apeliacinės instancijos teismas laikė įrodytais ieškovo teiginius, kad, po 2010-07-14 įvykusios liūties, 2010-07-15 į Lėvens upę iš atsakovės UAB „Pasvalio vandenys“ valymo įrenginių sistemai priklausančio išleistuvo patekusios nuotekos viršijo šiam asmeniui išduotame leidime nurodytas leistinas koncentracijas, buvo užterštas Lėvens upės vanduo, sumažėjo vandenyje deguonies dėl to krito žuvys ir tuo gamtai buvo padaryta žala (2 t., b. l. 182-196). Nors pareiškėja teigia, kad 2010-07-14-15 d. Lėvens upėje žuvų gaišimui tiesioginės ir esminės įtakos turėjo (žalą aplinkai lėmė) ne įmonės veiksmai ir/ar neveikimas, o ektraordinarios, t.y. stichiniais meteorologiniais reiškiniais įvardijamos oro sąlygos (smarki liūtis, itin aukšta oro temperatūra) kas laikytina nenugalima jėga ir kvalifikuotina kaip force majeure, tačiau aukščiau nurodyti duomenys leidžia konstatuoti, jog ir nesant pareiškėjos pateiktos Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos 2015-09-14 pažymos, bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismams buvo žinoma apie buvusį stiprų lietų, kaitrą, t.y. įvertintos buvusios meteorologines sąlygos ir daryta išvada, jog žala gamtai padaryta UAB „Pasvalio vandenys“ neužtikrinus, jog per jam priskirtą ir jo tiesioginėje ūkinėje veikloje naudojamą išleistuvą į Lėvens upę išleidžiamos nuotekos neviršytų leidime nustatytų leistinų taršos koncentracijų. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog pareiškėjos nurodytos analogiškos oro sąlygos buvo tiek aukščiau išleistuvo, tiek ir žemiau išleistuvo, tačiau nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog aukščiau išleistuvo ištirpusio deguonies kiekis buvo 5,83 mlg/l, o žemiau išleistuvo – nuo 3,5 iki kritinės 2,3 mlg/l ribos, kuomet gaišta žuvys bei išvada, kad deguonies kiekis žemiau išleistuvo sumažėjo dėl taršos, viršijusios leistinas koncentracijos ribas. Aukščiau išleistuvo ištirpusio deguonies kiekis leidžia kritiškai vertinti ir A. R. išvadą, jog liūtis turėjo neigiamos įtakos Lėvens upės vandens kokybei ir tiesiogiai lėmė masinį žuvų kritimą. Be to, teismas konstatuoja, jog prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, pareiškėja nepateikė neginčijamų duomenų, jog Pasvalio miesto, rajono teritorijoje 2010 m. liepos 14-15 d.d. buvo konstatuotos nenugalimos jėgos (force majeure; CPK 178 str.).
Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės (meteorologinės sąlygos, masinis žuvų kritimas ir to priežastis), kaip pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje bylos, buvo žuvų kritimo konstatavimo metu bei žinomos teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims bylos nagrinėjimo metu, todėl prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, netenkintinas.
Netenkinant prašymo, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi teismas
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei UAB „Pasvalio vandenys“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 121 478,22 € žalos išieškojimo stabdymą, panaikinti.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir antstolės I. E. kontorai.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.