- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-03
- Bylos Nr.
- e2-109-1027/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01369-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. Z.
- Advokatai
- Vidmantas Žilinskas
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingridai Jakubonienei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. Z. išlaikymą šalių nepilnametei dukrai M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 1473 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. (už 14 mėn. 22 d. x po 100 Eur), nustatyti dukros M. B. gyvenamąją vietą kartu su jos motina (ieškove), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už suteiktą valstybės antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, abejoja M. B. tėvyste (DOK-33972).
3. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovė paaiškino, kad po vaiko gimimo iš karto buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini), vėliau kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės mėn. kartu su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Gimus vaikui su atsakovu kartu niekada negyveno. Atsakovas kokių nors daiktų naujagimiui nepirko. Ji neturėjo nieko, vežimuką, kitus daiktus gavo. Atsakovas yra atvežęs malkų, nedideliais maišais, gal keturis kartus, ir nupirkęs maisto, kai ji paprašydavo. Paskutinį kartą važiavo kartu į parduotuvę, atsakovas už maistą sumokėjo apie 70 Eur. Yra atvežęs vaikui rūbų, tačiau per mažų, etikečių ant jų nebūdavo. Vaiko nebuvo pas save pasiėmęs. Pajamas sudaro apie 300 Eur invalidumo pensija ir apie 70 Eur vaiko pinigai, visko, ko reikia vaikui, nupirkti negali, vaikas tai to, tai ano paprašo. Šiuo metu vaikas lanko darželį, ypatingų sveikatos problemų neturi, kai tenka eiti į darželį, serga peršalimo ligomis, tenka pirkti vaistus. Su vaiku važinėjo į (duomenys neskelbtini), sakė, kad viskas gerai, vaikas vystosi tinkamai. Perka sau ir vaikui maistą, rūbų vaikui beveik neperka, atiduoda žmonės, žaislų taip pat. Už butą moka įvairiai, apie 15 Eur moka už elektrą, apie 22 Eur už vandenį, viryklė dujinė, todėl perka dujų balionus, kurie dabar labai išbrangę. Išsilavinimas 10 klasių, specialybės nėra įgijusi, darbinga iš dalies (35 proc.), kitų išlaikytinių neturi. Padeda socialinė darbuotoja iš (duomenys neskelbtini), atvažiuoja, viską paaiškina. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į infliaciją, kainas ieškovės nurodytos vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos nereikėtų dar papildomai mažinti išmokos vaikui dydžiu. Išlaikymą prašo priteisti nuo ieškinio pateikimo dienos, jei ieškinys teisme gautas 2022 m. rugsėjo 22 d., tada nuo šios datos, ne 2022 m. rugsėjo 20 d., kaip nurodyta ieškinyje.
Atsiliepimas
4. Atsakovas paaiškino, kad sutinka su reikalavimais dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo po 200 Eur per mėnesį priteisimo. Nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes po vaiko gimimo supirko viską, ko reikia vaikui iki dvejų metų – vežimėlius, lovytes, voneles, rūbus. Brolis išleido gal 1000 Eur, jis tiek pat, daiktus pirko turguje ar iš žmonių, todėl jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Kiekvieną šeštadienį už 30-40 Eur turguje nuperka ko nors (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi perka turguje, tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Yra privežęs daug malkų, 4-5 m³, tiek, kad užtektų sezonui, dokumentų neturi. Į butą, virtuvę buvo privežęs daug reikalingų daiktų (viryklę ir t.t.), tačiau ieškovė viską išmetė, pakeitė gerą krosnelę, kurią jis buvo pastatęs. Ieškovė dėl alimentų galėjo kreiptis iš karto gimus vaikui, tuo metu galiojo 105 Eur dydžio alimentai, jis tiek būtų išgalėjęs mokėti ir nebūtų nesusidaręs įsiskolinimas, kurio jis dabar neturi galimybės sumokėti. Faktiškai jis yra sumokėjęs daugiau nei 105 Eur dydžio alimentai. Išsilavinimas aukštesnysis, specialybė – technikas-elektrikas, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, ligų (fizinių, psichinių) nėra diagnozuota, tačiau sveikatos būklė prasta, serga (duomenys neskelbtini) ir kitomis ligomis, neįgalumas nėra nustatytas. Per mėnesį gauna apie 160 Eur išmokų, turi atidirbti (duomenys neskelbtini), taip pat pardavinėja daiktus, iš taip gaunamų pajamų gyvena. Kitų išlaikytinių neturi. Turi skolų VMI, už elektrą, administracinėse ir baudžiamosiose bylose viską yra sumokėjęs.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) pateikė preliminarią rašytinę išvadą byloje, nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina jo interesai nebūtų pažeisti, prašoma priteisti išlaikymo suma vaikui gali būti pakankama, kad būtų užtikrinti vaiko poreikiai. Teismo posėdžio metu pateiktą išvadą palaikė. Nurodė, kad ieškovei teikiama pagalba, ji mokoma, kaip gyventi, prižiūrėti vaiką. Neturi duomenų, kad vaikas būtų neprižiūrimas, kad situacija neatitiktų vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
6. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės M. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
7. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju mažametė dukra gyvena su motina A. B., kuri, padedama valstybinių socialines paslaugas teikiančių institucijų, ja rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia tokio amžiaus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Atsakovas ieškovės reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove iš esmės neprieštarauja. Atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove nepažeistų mažametės M. B. interesų, ieškinio dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkinama ir M. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. B. (CK 3.169 straipsnis).
8. Reikalavimų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo byloje nepareikšta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų kliūtis vaikui bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių – šiuo metu nėra trejų metų, šeimai taikomą atvejo vadybos procesą, dėl konkrečios atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nepasisakoma. Išaiškintina, kad šalys turi teisę bendravimo su vaiku tvarką nustatyti bendru sutarimu, o, nesutarus dėl bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos nustatymo; tėvas, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
9. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
10. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį įvertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
11. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
12. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
13. Ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo, nurodė, kad per mėnesį vaiko poreikiams reikalinga skirti apie 400 Eur.
14. Atsakovas įrodymų dėl vaiko poreikių neteikė.
15. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro išrašu, kad jai priklauso butas, kuriame gyvena su nepilnamete dukra, pareiga jį išlaikyti.
16. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys išlaidas vaiko išlaikymui, savaime neįrodo lėšų, reikalingų patenkinti vaiko poreikius maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį, dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikių neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
17. Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnis).
18. Įvertinus nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalies paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, daroma išvada, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui namuose (120 Eur), drabužiams, avalynei (40 Eur), higienos reikmenys, vitaminai, vaistai (80 Eur), lavinimo priemonės, žaislai, transporto išlaidos (60 Eur), elektros energija, dujos, kuras, komunaliniai patarnavimai (98 Eur), iš viso 398 Eur, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos, atitinka vaiko geriausius interesus:
18.1. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius, šalių dukra yra augantis vaikas, todėl 120 Eur suma maistui bei 40 Eur per mėnesį (ar 480 Eur per metus) drabužiams, avalynei yra laikytina protinga, ne per didele suma, įvertinus, kad augančiam vaikui per metus turi būti superkami skirtingus sezonus atitinkantys drabužiai, avalynė. Nors ieškovė nurodė, kad drabužių (kaip ir žaislų) vaikui neperka, naudoja tai, ką gauna iš kitų žmonių, tačiau pasirūpinti vaikų poreikiais visų pirma yra tėvų pareiga.
18.2. Kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (dušo želė), dantų pasta, dantų šepetėlis, rankšluosčiai, patalynė ir pan.), patiriamos išlaidos kirpykloje, įvairioms buities prekėms (skalbimo milteliams ir t.t.), įprastai bent kartą per metus susergama peršalimo ligomis, vaikui būna reikalingi vaistai, vitaminai, todėl vidutiniškai per mėnesį 80 Eur šioms reikmėms išleidžiama suma pripažįstama protinga ir pagrįsta.
18.3. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovės gyvenamąją vietą ir nurodytą aplinkybę, kad tenka važinėti į (duomenys neskelbtini), ne per didele pripažįstama ir ieškovės nurodyta 60 Eur suma per mėnesį lavinimo priemonėms, žaislams, kelionių išlaidoms – į ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas, taip vaiko laisvalaikiui ir pramogoms (gimtadienio šventės organizavimui, dovanoms draugų gimtadienių proga), atostogoms.
18.4. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės nurodyta vaikui tenkanti 98 Eur suma per mėnesį būsto išlaidoms apmokėti pripažįstama pagrįsta. Nors teikdama paaiškinimus ieškovė įvardijo šiek tiek mažesnes sumas (15 Eur už elektrą, 22 Eur už vandenį, 6,66 Eur už šiukšlių išvežimą, tačiau neįvardijo, ar per mėnesį, ar per ketvirtį), tačiau paprastai patiriamos ir išlaidos apmokėjimui už ryšių paslaugas, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad bute naudojama dujinė viryklė, ieškovė patvirtino perkanti dujų balionus maisto gaminimui, patiriamos ir kitos išlaidos, susijusios su būsto vaikui užtikrinimu (remontui, baldams).
19. Tai, kad ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog jos nepatiriamos. Šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų poreikių tenkinimo išlaidų, didesnės vertės pirkinių, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės. Šalių vaikas turi ir individualių poreikių, kurių patenkinimui gali būti reikalingos papildomos išlaidos – ieškovės paaiškinimu tenka lankytis pas (duomenys neskelbtini).
20. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatos būklę, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių dukros poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 400 Eur (CPK 185 straipsnis). Šis pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis iš esmės atitinka vienos MMA dydį, kuris iki 2023-01-01, priklausomai nuo mokestinės naštos, sudarė nuo 511,75 Eur iki 533,65 Eur atskaičius mokesčius (730 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus. Nuo 2023-01-01 vienos MMA dydis sudaro net didesnę nei ieškovės nurodytą sumą – apie 663 Eur (840 Eur, neatskaičius mokesčių).
21. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji yra neįgali, jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, taigi turi sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų, šiuo metu nedirba, iki 2023-05-12 yra drausta kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, gauna šalpos neįgalumo pensiją (285,45 Eur), kurios tikslas – užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas, neįgalumo atvejais, ir vienišo asmens išmoką (32 Eur). Ieškovė yra trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su dukra, bei šiame kaime esančio 7 arų žemės sklypo savininkė, ieškovės vardu yra registruota 1998 m. gamybos transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme uždraustas. Nurodė baigusi 10 klasių, specialybės nėra įgijusi, kitų išlaikytinių neturinti.
22. Teismo išreikalautais duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, 2022 m. balandžio-gegužės mėn. dirbo, gavo po 800 Eur pajamų. Nuosavybės teise turi ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) mieste, du (3,2901 ha ir 1,1300 ha) žemės sklypus (duomenys neskelbtini) r. sav. Atsakovo vardu registruota 2001 m. gamybos transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme uždraustas, ir savos gamybos priekaba, teismo posėdžio metu nurodė turintis ir trečią transporto priemonę. Atsakovas nurodė esantis registruotas Užimtumo tarnyboje, gaunantis 160 Eur išmoką, taip pat pardavinėjantis daiktus ir taip gaunantis pajamų. Baigęs politechnikumą, įgijęs techniko-elektriko specialybę, kitų išlaikytinių neturintis. Nurodė esantis prastos sveikatos, tačiau byloje nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovui diagnozuotas ligas, trukdančias dirbti ir gauti darbinių pajamų vaikui išlaikyti. Paaiškino turintis skolų VMI, už elektrą, administracinėse ir baudžiamosiose bylose paskirtas baudas yra sumokėjęs (kas, be kita, ko leidžia teigti, kad gali suprasti ir vykdyti nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą).
23. Viena vertus, šalių turtinė padėtis panaši, kadangi abejos šalys nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą, neturi kitų išlaikytinių, tačiau atsižvelgiama į tai, kad ieškovė yra neįgali, darbinga tik iš dalies (35 proc.), atsakovas nuosavybės teise turto ir kito turto nei jo gyvenamoji patalpa. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
24. Iš ieškovės pateiktos informacijos apie priskaičiuotas išmokas matyti, kad šalių nepilnamečiam vaikui nuo 2022 m. rugsėjo mėn. buvo mokama 80,50 Eur išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą, nuo 2023-01-01, pasikeitus bazinės socialinės išmokos dydžiui, turi būti mokama 85,75 Eur dydžio išmoka vaikui.
25. Įvertinus byloje esančius duomenis, vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, ribotą ieškovės darbingumą konstatuojama, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d., iki vaiko pilnametystės. Įvertinus, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma yra mažesnė nei orientacinis 1 MMA kriterijus, kuri iki 2023-01-01 buvo apie 520 Eur, o nuo 2023-01-01 yra ženkliai didesnė ir yra apie 663 Eur, nėra pagrindo ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo sumą (400 Eur) dar papildomai mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma ir mažinti iš atsakovo priteistiną atsakovo išlaikymo dalį. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 200 Eur dydžio išlaikymas atitiktų tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.
26. Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (nors tokio reikalavimo nebuvo pareikšta) (CK 3.190 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį, CK 3.186 straipsnio 1 dalį, CK 3.203 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
27. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
28. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Kadangi šalių vaikas nuo gimimo faktiškai gyveno su ieškove, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą dukrai (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
29. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad gimus vaikui kartu atsakovu negyveno, atsakovas nuo vaiko gimimo neskyrė jam tinkamo išlaikymo, paprašytas nupirkdavo maisto, yra atvežęs malkų, rūbų, kurie vaikui netiko, todėl 1473 Eur išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja ne už visą laiką nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo 2022 m. rugsėjo mėn., o už 14 mėnesių ir 22 dienas, be to, ne po 200 Eur, o po 100 Eur per mėnesį.
30. Atsakovas nurodė, kad yra pirkęs vaikui maisto, daiktų, atvežęs malkų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, konkrečių paskaičiavimų neteikė.
31. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo tinkamai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką bei prie dukros poreikių tenkinimo prisidėjo tokia dalimi, kuri buvo reikalinga patenkinti visus būtinuosius vaiko poreikius (ne tik maistui ar iš dalies gyvenamojo ploto išlaikymo išlaidoms, bet ir reikiamiems drabužiams, avalynei, ugdymui, lavinimui, sveikatos ir kitoms reikmėms), pareiga įrodyti, kad teikė tinkamą išlaikymą vaikui, tenka atsakovui – skyriumi gyvenančiam tėvui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad gimus vaikui nupirko daiktų už 1000 Eur, o kartu su broliu – už 2000 Eur. Net ir pripažinus įrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad kiekvieną šeštadienį turguje nuperka vaikui ir ieškovei kažko už 30-40 Eur, šių išlaidų vaiko dalis galėtų sudaryti ne daugiau 70 Eur per mėnesį, bei apie sezonui pristatytas malkas (4-5 m³), šios išlaidos per mėnesį galėtų sudaryti apie 30 Eur (jei pirktos, visų vertė galėtų būti apie 400 Eur). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo dar labiau mažinti ieškovės nuo 200 Eur iki 100 Eur sumažintą išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti nurodytą sumą.
32. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 1473 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. (iš esmės nuo vaiko gimimo) iki ieškinio pateikimo 2022 m. rugsėjo 22 d., skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį už 14 mėnesių ir 22 dienas, tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas 1473 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-03680 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, pagal pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 240,06 Eur išlaidų advokato užmokesčiui (DOK-35314).
35. Ieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apmokėtinas 100 Eur žyminiu mokesčiu (pagal ieškinio pateikimo metu taikytą VKI), už turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas 87 Eur žyminis mokestis ((200 Eur x 12mėn.+1473 Eur) x3proc.x75proc., ieškinio suma 3873 Eur). Byloje patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 187 Eur žyminio mokesčio bei 240,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su jos motina A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) naudai 1473 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 187 Eur žyminio mokesčio bei 240,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke; išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.