Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei J. N., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Motužiui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui S. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Savo būsto atsakovas Lietuvoje, juo labiau Vokietijoje neturi, todėl jį tenka nuomotis. Buto nuoma Dissene (Ž. S.), kur dabar gyvena atsakovas yra 540 Eur/mėn, dar 50 Eur už elektrą. Be to moka 154 Eur išlaikymą pagal teismo sprendimą dukrai S.-M. A. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo nuomone vienam vaikui per mėnesį skirtina suma maistui gali sudaryti apie apie 90 Eur; 10 Eur per mėnesį gali būti išleista „nepilnaverčiam“ maitinimui (saldainiams, ledams ir pan.). Atsakovas sutiktų, kad vitaminams ir vaistams vienam vaikui galėtų būti išleidžiama iki 10 Eur per mėnesį. Mokymosi reikmenys, žaislai ir kitos ugdymo priemonės, laisvalaikis gali sudaryti apie 60 Eur dydžio išlaidas per vieną mėnesį. Kiekvieno vaiko aprangai per mėnesį adekvati suma galėtų būti ne daugiau 60 Eur. Tai reiškia, kad kiekvienas tėvas turi skirti po 115 Eur per mėnesį vieno vaiko išlaikymui, priskaitant dalį už buto nuomą. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, tėvų realiai gaunamas pajamas bei išlaidas, bei tai, kad atsakovas turi išlaikyti kitą nepilnametį vaiką, proporcingumo principą atitinkančia nepilnamečiams vaikams (sūnui ir dukrai) teiktino išlaikymo suma pripažintina po 154 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Atsakovas pažymi, kad priešingai nei tvirtinama ieškinyje jis savo vaikų išlaikymui periodiškai teikė po 100 Eur (gal ne kiekvieną mėnesį), perduodamas grynaisiais vaikų motinai. Be to, pradėjus gyventi skyrium, jis periodiškai vaikus pasiimdavo pas save, pagal savo išgales pirko žaislus, drabužius ir avalynę, tiesa didžiąją dalimi prisidėjo močiutė (atsakovo motina). Todėl ieškovės reikalaujamas priteisti neva neteikto 7 820 Eur išlaikymo įsiskolinimas yra aiškiai nepagrįstas ir turi būti mažinamas iki 3 910 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaiko jame nurodytų motyvų pagrindu, prašo patenkinti.

Atsakovo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais, ieškovės, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nebuvo sudarę santuokos. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Šalys nuo 2013 m. kartu nebegyvena, atsakovas neteikia nuolatinio išlaikymo vaikams.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikų ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaikų norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo gimimo ir šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji vaikus prižiūri, rūpinasi ir auklėja. Atsakovas gyvena Vokietijoje, su vaikais bendrauja retai, prie jų auklėjimo ir priežiūros praktiškai neprisideda. Esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta, nes vaikai lieka gyventi su mama.

Ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui yra reikalinga po 400 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamas sudaro tik vaiko priežiūros atostogų išmoka, kitų pajamų ji neturi, su vaikais gyvena nuomojamame bute. Atsakovas jau kelis metus dirba Vokietijoje, yra jauno amžiaus, darbingas, jo pajamas sudaro virš 1000 Eur per mėnesį, įrodymų, kad turėtų kokių nors kreditorinių įsipareigojimų nepateikė. Teikia 154 Eur išlaikymą kas mėnesį kitam (ne šalių) nepilnamečiui vaikui.

Teismas pažymi, kad ieškovė prašo priteisti tik minimalų išlaikymo dydį, tenkinantį tik kasdienius vaikų poreikius. Atsakovas, dirbdamas kitoje ES šalyje (Vokietijoje), turi teisę gauti išmokas už vaikus ir taip susimažinti jam tenkančią išlaikymo pareigą. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentą, kad visiems vaikams teikiamo išlaikymo dydis turi būti vienodas. Jo teikiamo 154 Eur išlaikymas dukrai S.-M. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), galbūt ir yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, tačiau ieškovės ir atsakovo vaikų B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini) poreikiai atsižvelgiant į tai, jog jie mokosi, lanko papildomus užsiėmimus, yra didesni, todėl jiems būtina didesnė išlaikymo suma.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas, iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistina po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei turtines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.200 straipsnis) iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą. Nurodė, jog atsakovas reikiamo dydžio išlaikymo vaikams neteikia nuo 2015 m. kovo mėn., todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą - 3910,00 eurų sūnui B. S. ir 3910,00 Eur dukrai N. S.. Šio ieškovės reikalavimo pagrįstumas nenuneigtas. Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė papildomą (be to, kiek pateikta mokėjimo pavedimų) išlaikymą vaikams, iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 5 d. (CK 3.200 straipsnis). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė įsiskolinimo sumą prašo priteisti tik po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, t.y. mažiau nei ½ MMA. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 96 straipsnis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista. Byloje pateikta 2018 m. balandžio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2611, pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 239,21 Eur. Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo kurio ieškovė buvo atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų B. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. N., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui B. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 eurų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pa­teikimo dienos – 2018 m. kovo 5 d. iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos - 2018 m. kovo 5 d. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 eurų kiekvieną mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilname­čiams vaikams įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį - nuo 2015 kovo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, viso 3910,00 eurų sūnui B. S. ir 3910,00 Eur dukrai N. S..

Paskirti ieškovę J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 239,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.