Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

5. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba, gavusi vartotojo M. B. 2022-01-20 prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl iš UAB „S. P.“ 2022-01-03 įsigyto televizoriaus „Philips 4K smart TV“ kokybės, 2022-03-08 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. B. prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir UAB „S. P.“ kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsniu, nutarė patenkinti vartotojo M. B. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimą nutraukti televizoriaus „Philips 4K smart TV“ pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už jį sumokėtus pinigus (1 090 Eur). Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Tarnybos sprendimas yra išdėstyti Nutarime, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui.

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas K. G. nurodė, kad ieškovės UAB „S. P.“ darbuotojai 2022-01-04 perdavė supakuotą dėžėje prekę – televizorių DPD siuntų pervežimo bendrovei. Paaiškino, kad prieš pirkėjui atsiimant prekes DPD darbuotojai visada patikrina prekės būklę. Jeigu prekės pakuotė yra pažeista, DPD kurjerių tarnyba prekės nepriima ir atsisako ją pristatyti klientui. DPD darbuotojai perduodamą prekę patikrino vizualiai, neardant pakuotės, kadangi pačios prekės patikrinti nėra galimybės. Prekė trūkumų neturėjo ir DPD kurjeris ją pristatė atsakovui, tačiau sekančią dieną ieškovė iš atsakovo elektroniniu paštu gavo pretenziją su nuotraukomis, kuriuose buvo akivaizdžiai matomi prekės įpakavimo pažeidimai ir pranešta apie tai, kad televizorius tinkamai neveikia. Ieškovės atstovo manymu, prekė DPD kompanijai perduota su nepažeista pakuote, kokybiška ir patikrinta. Gavęs pretenziją, ieškovės atstovas pasiūlė klientui kreiptis į siuntų pervežimo kompaniją, bet atsakovui atsisakius, kreipėsi pats. DPD kompanija atsakė ieškovės atstovui, kad prekė buvo perduota klientui, klientas prekę priėmė ir jokių pastabų apie prekės kokybę kurjeriui nebuvo pranešta. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo, priimdamas prekę, turi patikrinti gaunamos prekės bendrą būklę, tačiau šiuo atveju atsakovas to nepadarė, prekę priėmė tokią, kokią ją atvežė DPD kurjeris. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad yra dėžės kampo pažeidimas ir nuo išpakavimo trūkęs putplastis. Tokių pažeidimų nepastebėti yra neįmanoma. Kuriuo metu prekė buvo pažeista, ar kliento namuose ar transportavimo metu, ieškovės atstovas nežino ir šį pažeidimą nustatyti nėra galimybės. Ieškovo atstovo nuomone, iš atsakovo pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matomas įpakavimo pažeidimas, tačiau jis negali nustatyti kada prekė buvo pažeista, ar pristatymo metu ar po pristatymo. Mano, kad dėl susidariusios situacijos atsakingi yra atsakovas arba pervežimo kompanija. Savo kaltės neįžvelgia, teigia, kad prekę atidavė veikiančią, su gamykliniu, nepažeistu įpakavimu. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu derybos dėl nekokybiškos prekės vyko telefonu, buvo pasiūlyta išspręsti tarp šalių kilusį ginčą taikiu būdu – atlyginti nuostolius, suteikti atsakovui nuolaidą kitai prekei, tačiau atsakovas šio pasiūlymo atsisakė. Ieškovės atstovo teigimu, nėra pakankamai duomenų, kurie galėtų patvirtinti aplinkybes, kad atsakovas pats nesugadino prekės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė apie 2022-03-08 VVTAT nutarimą sužinojo tik 2022-04-15, kai gavo antstolės raginimą įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą. Ieškovė apie VVTAT nutarimą nieko nežinojo ir nebuvo informuota apie ginčo nagrinėjimą institucijoje. Turi kelis elektroninio pašto adresus, į kuriuos gauna siunčiamą informaciją ir dokumentus iš skirtingų adresantų, bet procesinių dokumentų iš VVTAT nieko gauta nebuvo. Mano, kad laiškas negalėjo būti nepastebėtas elektroniniame pašte, o galėjo būti neišsiųstas iš VVTAT. Dėl šios situacijos praleido procesinį terminą ieškiniui pateikti.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. yra atsakovo žmona. Nurodė, kad pristatyta prekė galimai buvo sugadinta prieš pristatymą arba prekės transportavimo metu. Liudytoja teismo posėdyje patvirtino, kad jos sutuoktinis užsisakė televizorių iš ieškovės fizinės parduotuvės UAB „S. P.“ . DPD kurjeriui atvežus prekę, vakare su vyru ir sūnumi išėmė ją iš pakuotės, įjungė į elektros lizdą ir pastebėjo, kad televizorius neveikia – dešiniame apatiniame ekrano kampe buvo pastebimi aiškiai vizualūs dryžiai. Laikydamiesi instrukcijų, viską sudėjo atgal į dėžę. Kitos dienos rytą liudytoja su atsakovu pateikė pretenziją ieškovei, kad televizorius turi pažeidimų. Atsakovei vykdant susirašinėjimą su ieškove, ieškovė jai pasiūlė kreiptis į turto draudimo bendrovę. Liudytojai susisiekus su „UAB DPD Lietuva“, jai buvo pranešta, kad ieškovė yra sudariusi sutartį su DPD kompanija ir pati turi kreiptis dėl prekės pažeidimų ar sugadinimo. Liudytoja pakartotinai kreipėsi į ieškovę su prašymu atsiųsti filmuotą medžiagą, kurioje matytųsi, kad prekė DPD kompanijai buvo perduota nepažeista, tačiau šių įrodymų nei liudytoja, nei atsakovas negavo. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pakuotės išorėje ir išėmus televizorių, pažeidimų nesimatė, tačiau vėliau pastebėjo, kad prekės dėžės kampas ir putplastis tame pačiame kampe buvo pažeisti. Tačiau tai nebuvo labai žymūs pažeidimai, aiškių trūkumų nesimatė, todėl kol neįjungė televizoriaus, išoriškai negalėjo pasakyti, kad prekė yra pažeista. Liudytojos teigimu, tokį didelį televizorių (65 colių) turėjo nešti ne vienas žmogus, bent du. DPD kurjerio prekę priėmė teisingai, išpakavimo metu laikėsi visų nurodytų instrukcijų.

10. Kaip nustatyta iš byloje esančios rašytinės medžiagos, o konkrečiai – 2022-01-14 atsakovo M. B. prašymo VVTAT, 2022-01-24 VVTAT atsakymo į prašymą, 2022-03-08 VVTAT Nutarimo, PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, procese dalyvaujančių asmenų žodinių paaiškinimų, 2022-03-08 atsakovas M. B. kreipėsi į VVTAT, prašydamas pripažinti pagrįstu reikalavimą nutraukti televizoriaus „Philips 4K smart TV“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už jį sumokėtus pinigus (1 090 EUR). 2022-03-08 VVTAT atsakovo prašymą tenkino. Ieškovė, nesutikdama su VVTAT 2022-03-08 nutarimu bei gavusi antstolės A. R.-Ž. 2022-04-14 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir pripažinti, kad ieškovė UAB „S. P.“ nepažeidė atsakovo M. B., kaip vartotojo, teisių, atmesti atsakovo reikalavimą dėl tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos prekės – televizoriaus „PHILIPS“, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir už prekę sumokėtų 1 090 Eur grąžinimo kaip nepagrįstą, priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2022-05-12 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi ieškovei atnaujintas terminas ieškiniui pareikšti.

11. Ieškovė teigia, kad ginčo prekė, t. y. televizorius „PHILIPS“, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė techninį gedimą ne dėl jo, kaip pardavėjo, pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę, pažeidimo, tačiau dėl atsakovo kaltų veiksmų, t. y. prekės kokybės neįvertinimo, todėl prašo pripažinti, kad jis nepažeidė atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir atmesti atsakovo reikalavimą dėl tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos prekės – televizoriaus „PHILIPS“, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir už prekę sumokėtų 1 090 Eur grąžinimo kaip nepagrįstą

12. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt.

15. Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės reglamentuojamos CK 6 knygos XXIII skyriaus „Pirkimas-pardavimas“ antrajame skirsnyje. CK 6.327 straipsnio „Reikalavimai daiktui“ 3 dalyje numatyta pardavėjo atsakomybė už bet kokį daikto kokybės neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau. Atsakovas už prekę sumokėjo 2022-01-03, tai patvirtina 2022-01-03 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš rašytinės civilinėje byloje esančios medžiagos, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, prekė, t. y. televizorius atsakovui buvo pristatyta kurjerių tarnybos UAB „DPD Lietuva“. Prekę atsiėmė ne pats pirkėjas, tačiau jo įgaliotas asmuo – atsakovo mama.

16. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010)

17. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybė už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos įtvirtintos CK 6.333 straipsnio normose, o, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnyje 1dalyje nurodytų būdų, vienas iš kurių – nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.333 straipsnyje yra aptarta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pažymėtina, jog pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį vartojimo teisiniuose santykiuose daiktų kokybę visais atvejais garantuoja pardavėjas.

18. CK 6.338 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019). CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis, tenka pardavėjui (verslininkui), kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos dėl daikto trūkumo mažareikšmiškumo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).

20. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas prekę išpakavo laikydamasis saugumo instrukcijos reikalavimų, smulkius daikto įpakavimo pažeidimus pastebėjo tik po to, kai kreipėsi su pretenzija į pardavėją, o šis savo ruožtu pareikalavo atsiųsti parduotos prekės fotonuotraukas. Kaip nurodė ir pats atsakovas kreipdamasis į VVTAT su prašymu išnagrinėti ginčą neteismine tvarka, mechaninių pažeidimų ant atsakovo įsigytos prekės pastebėti nebuvo galimą, jų nesimatė, viduje televizoriaus įpakavimo dėžės dešiniame kampe buvo matyti tik įtrūkusi putplasčio dalis, šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė J. B.. Atsakovui įjungus televizorių į elektros lizdą, ekrane pastebėtas pažeidimas – dešiniajame įrenginio kampe, tame pačiame, kur buvo aptiktas pažeistas putplastis, išryškėjo aiškiai pastebimas defektas – įtrūkio formos spalvotas dryžuotų linijų laukas, dėl kurio naudotis techniniu įrenginiu tapo neįmanoma. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2022-01-14 vartotojo prašymas VVTAT, civilinėje byloje esantis rašytinis įrodymas – 2022-03-08 VVTAT nutarimas, atsakovo ir liudytojos parodymai teismo posėdžio metu, fotonuotraukos, elektroninės formos susirašinėjimas.

21. Atsakovas, kaip vartotojas, savo teises gynė įstatyme numatytomis priemonėmis, ieškovei pateikdamas pretenziją, o ginčo šalims nepavykus susitarti taikiai – kreipdamasis į neteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją. Atsakovas kaip pareigingas, atidus ir rūpestingas vartotojas į ieškovę kreipėsi jau sekančią dieną po prekės trūkumų išaiškėjimo, įstatyme nustatyto termino pareikšti reikalavimus dėl prekės trūkumų nepraleido, nedelsė ir nevilkino proceso.

22. Ieškovė ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už parduoto daikto trūkumų atsiradimą ta prasme, kad pats atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai apžiūrėti prekę, ją įvertinti ir išaiškėjus daikto trūkumams, atsisakyti prekę priimti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar jo įgaliotas asmuo turėjo galimybę prekę išpakuoti jos pristatymo metu, taip pat byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, ar ieškovė tinkamai užtikrino parduodamo daikto kokybę, prieš perduodama jį siuntų pristatymo tarnybai – nepateiktas nei prekės techninės būklės įvertinimo aktas, nei garantija, kad parduodamas daiktas yra be trūkumų ir neturi jokių nustatytų defektų, todėl įvertinus tai, kad atsakovas kaip vartotojas elgėsi pagal jam būdingus, atidumo ir rūpestingumo standartus, o ieškovė savo ruožtu nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo kaltus veiksmus, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nepažeidė jos, kaip pardavėjos, pareigos užtikrinti parduodamo daikto kokybę.

26. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra televizoriaus, parduoto atsakovui, pardavėja. Atsakovas nurodė, kad daikto defektai pardavimo metu jam nebuvo ir negalėjo būti žinomi, kadangi jie atsirado po daikto apžiūrėjimo, įjungus jį į elektros lizdą.