Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Atlantic Project II Limited apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Atlantic Project II Limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų laivų remontas“ dėl laivo „Atlantic projekt II“ remonto dokumentų pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad apeliantė Maltoje registruota bendrovė Atlantic Project II Limited, jūrų laivo „ATLANTIC PROJECT II“ savininkė ir Klaipėdoje veikianti atsakovė UAB „Vakarų laivų remontas“, kurios pagrindinė veikla yra laivų remontas, po derybų 2022 m. vasario 29 d. sudarė standartinę BIMCO Laivo remonto sutartį, pavadinimu „Repaircon 2018“. Šią Sutartį sudaro dvi dalys: I dalyje nurodytos esminės Sutarties sąlygos, II dalyje susitarta dėl bendrųjų sutarties sąlygų, bei Sutarties priedų – priedo A (darbų apimtis), priedo B (pakeitimų forma) ir priedo C (darbų įkainiai). Sutarties tekstą rengė ir pasirašyti pateikė apeliantė.

22. Sutarties priedas A (darbų apimtis) šalių pasirašytas 2022 m. kovo 31 d. Jame numatyta preliminari Laivo remonto darbų specifikacija; bendra visose priedo A eilutėse nurodyta Laivo remonto darbų ir su remontu susijusių paslaugų kaina – 998 155,77 Eur. Sutarties I dalies 10 langelyje (Sutarties kaina ir valiuta) nurodyta, kad sutarties kaina yra apmokama tik už faktiškai atliktus darbus pagal „A“ priede nurodytus įkainius ir kainas. Sutarties I dalies 14 langelyje yra įtvirtintos Sutarties kainos mokėjimo sąlygos: 70 proc. Sutarties kainos ir darbų pakeitimo formų kainos mokama Laivo grąžinimo iš remonto metu; 10 proc. Sutarties kainos ir darbų pakeitimo formų kainos – per 30 dienų po Laivo gražinimo; 10 proc. Sutarties kainos ir darbų pakeitimų formų kainos – per 60 dienų po Laivo gražinimo; 10 proc. Sutarties kainos ir darbų pakeitimų formų kainos – per 90 po Laivo grąžinimo. Sutarties II dalies 2 punkte šalys susitarė, kad papildomais darbais laiko visus darbus, jei tokių yra, papildančius arba keičiančius darbų apimtį (įskaitant bet kokius pakeitimus, kurių reikia dėl savininkų reguliavimo institucijų taisyklių pasikeitimo po Sutarties sudarymo dienos), kurie turi būti aprašyti darbų pakeitimo formoje, pridedamoje kaip šios Sutarties B priedas. Sutarties kaina reiškia sutartą apimties kainą, kaip nurodyta 10 langelyje, kuri gali būti pakoreguota bet kokių papildomų darbų verte, atėmus bet kokias nuolaidas. Sutarties kaina, kaip nurodyta 10 langelyje, apima visus darbo apimties punktus, dėl kurių buvo susitarta dėl fiksuotos kainos. Jei fiksuota kaina nenurodyta jokiam darbų apimties ir (arba) papildomų darbų punktui, kaina apskaičiuojama pagal tarifą arba, jei tarifo nėra, pagal pagrįstus įkainius, taikomus rangovų gamyklos vietoje (Sutarties II dalies 6 (a) (i) (ii) punktai). Papildomų darbų arba sumažinimų atveju Sutarties kaina koreguojama šalių susitarimu ir įrašoma į darbų pakeitimo formą (Sutarties II dalies 1, 2 (a) (iv) punktai).

23. Šalys susitarė, kad savininkų atstovas turi būti rangovų laivų remonto įmonėje per visą darbų atlikimo laiką ir turi teisę veikti savininkų vardu visais su Sutartimi susijusiais klausimais, įskaitant, bet neapsiribojant, planų, brėžinių, skaičiavimų ir dokumentų tvirtinimą, darbų pakeitimų formų ir sąskaitų faktūrų derinimą ir pasirašymą (Sutarties II dalies 3 (a) (i) punktas). Šalys numatė atsakomybę už pavėluotą grąžinimą (likvidacinius nuostolius), t. y. jeigu Laivo grąžinimas vėluoja, rangovė prisiima atsakomybę už iš anksto aptartus nuostolius – 5 000 Eur už antrą vėlavimo dieną, 10 000 Eur už trečią vėlavimo dieną, 15 000 Eur už ketvirtą vėlavimo dieną, didžiausia atsakomybė – 30 proc. sutarties kainos (299 446,73 Eur) (Sutarties I dalies 7 (a) (b) punktai).

24. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. šalys papildomai tarėsi dėl Sutarties vykdymo dėl nuolaidų skaičiavimo patikslinimo pagal priedą A ir nuolaidų pritaikymo priklausomai nuo galutinės remonto kainos – 6,6 proc. nuolaida taikoma, jeigu remonto darbų galutinė kaina yra ne mažesnė kaip l 069 185,77 Eur ir šią sumą viršijančiai darbų kainai ir pan., taip pat derino planuojamus remonto darbus, teikė pastabas, pildė trūkstamus darbų aprašymus.

25. Laivo remonto darbai pradėti 2022 m. gegužės 17 d. Laivas įvestas į doką 2022 m. gegužės 26 d. ir išvestas iš jo 2022 m. birželio 14 d. Specifikacijoje sutartas Laivo dokavimo terminas – 12 dienų, tačiau dokavimas faktiškai truko 20 dienų dėl papildomų remonto darbų poreikio. Sutarties I dalies 6 langelyje buvo numatytas 20 dienų Laivo remonto terminas. Faktiškai Laivo remontas buvo užbaigtas 2022 m. liepos 2 d., t. y. truko 47 dienas. Derinimas dėl papildomų darbų vykdavo ir tokiu būdu, kad atsakovės atstovai po nurodymų iš apeliantės atstovo V. E. gavimo, suformuodavo papildomų darbų pasiūlymus, kuriuos apeliantės atstovas patvirtindavo.

26. Šalys 2022 m. birželio 22 d. pasirašė UAB „Vakarų laivų remontas“ pateiktą 1 279 268 Eur atliktų Laivo remonto darbų specifikaciją ir 375 699 Eur atliktų Laivo remonto darbų specifikaciją.

27. Tarp šalių kilus nesutarimui dėl Laivo remonto darbų kainos, šalys po abipusių derybų 2022 m. birželio 26 d. pasirašė susitarimą, kuriame susitarė, jog: (1) Sutarties darbų apimtis (įskaitant papildomus darbus) 2022 m. birželio 23 d. susitarta pagal pridedamas dvi specifikacijas; (2) kaina už tinkamai pabaigtus ir priimtus Klasifikacinio Siuvėjerio darbus pagal pridedamas dvi specifikacijas yra 1 400 000 Eur; (3) Laivo savininkė neturi pretenzijų dėl remonto trukmės – yra priimta ir sutarta, kad rangovė nepavėlavo; (4) rangovė neturi pretenzijų už papildomus darbus, įtrauktus pridedamoje specifikacijoje, išskyrus aukščiau paminėtą kainą; (5) bet kokie papildomi darbai (neįtraukti į pridedamą specifikaciją) gali būti pradėti rangovo tiktai pasirašius pakeitimų užsakymą abiejų šalių įgaliotiems atstovams; (6) Laivas privalo būti grąžintas savininkams vėliausiai 2022 m. birželio 27 d. ir jam turi būti leidžiama išplaukti iš laivų statyklos / Klaipėdos uosto sumokėjus 70 proc. kainos, sutartos antrame šio susitarimo punkte. Laivo savininko banko tiesioginis patvirtinimas rangovui, kad priklausanti suma buvo pervesta rangovui, bus pakankamas leisti Laivui išplaukti.

30. Teismo ekspertas 2023 m. spalio 5 d. pateikė teismo ekspertizės aktą. Atsakydamas į pirmąjį klausimą teismo ekspertas nurodė, kad pagrindinių darbų ir servisų, tokių kaip elektros energija, vanduo, plieno keitimo įkainiai ir kitų paslaugų atsakovės nurodytos kainos atitinka rinkos kainas. Atsižvelgiant į faktus, kad tuos pačius darbus užsakovas ir rangovė traktuoja (skaičiuoja, vertina) per savo skaičiavimo prizmę, pateikė preliminarius vertinimus, nurodydamas, jog faktiška darbų vertė ir apimtys neatitinka Laivo remonto sutarties sąlygų, nes: 1) nei užsakovas, nei rangovė laiku neformavo (nepasirašinėjo, nesuderindavo) BIMCO sutartimi numatytų papildomų darbų ANNEX B Work Variation Form (nepildė papildomų darbų užsakymo formų); 2) nei užsakovas, nei rangovė matant, kad pasirašytos BIMCO sutarties sąlygos yra nevykdomos (netinkamai vykdomos), nesustabdė remonto darbų ir nereikalavo BIMCO sutarties sąlygų vykdymo. Rangovė, naudodama savo standartines specifikacijas laivo „Atiantic projekt II“ ir remonto darbų skaičiavimo metodiką, nustatė faktinę l 796 240,13 Eur atliktų darbų kainą. Ekspertas, atsižvelgdamas į tai, kad detali kiekvieno punkto skaičiavimo metodika nebuvo pateikta, darbų vertinimą atliko palyginimo metodu su kitų Baltijos šalių remonto įmonių įkainiais ir nustatė, kad „Vakarų laivų remontas“ taikyti įkainiai atitinka 2022–2023 metų rinkos kainų lygį. Atlantic Project II Limited, naudodamas BIMCO sutartyje pasirašytą specifikaciją, laivo „Atiantic projekt II“ remonto darbų skaičiavimo metodiką, skaičiavo, kad faktinė atliktų darbų kaina yra l 399 992,86 Eur.

31. Atsakydamas į antrąjį klausimą teismo ekspertas nurodė, kad pagal rangovės kontraktinę remonto darbų specifikaciją po 2022 m. birželio 21 d. atlikti remonto darbai gali būti traktuojami kaip papildomi, pagal BIMCO sutarties ANNEX A specifikaciją darbai gali būti traktuojami kaip pakartotinai įrašyti. Tačiau klausime nurodyti darbai nėra prirašyti, tai tik skirtingas specifikacijose aprašytų darbų vertinimas (traktavimas). Vadovaujantis pasirašyta BIMCO sutartimi, ekspertizės akte nurodytus darbus galima traktuoti kaip pakartotinius, tačiau, įvertinus faktą, kad abi šalys laiku nepildė (nepasirašinėjo) ANNEX B Work Variation Form (papildomų darbų užsakymo formų) ir nestabdė šių darbų atlikimo, tokių diskutuotinų darbų vertė (pagal pateiktą toliau esančią specifikaciją) yra 28 316,96 Eur.

32. Atsakydamas į trečiąjį klausimą teismo ekspertas nurodė, kad rangovė galėtų atlikti tokią darbų apimtį per terminą, kuris nurodytas pirminėje sutartyje, jeigu: 1) visa darbų apimtis būtų detaliai ir kokybiškai aprašyta pirminėje specifikacijoje; 2) jeigu darbų terminas būtų suderintas iki laivo atvykimo į gamyklą; 3) jeigu visa darbų apimtis nuo pirmos dienos būtų pateikta rangovei vykdyti; 4) jeigu visi einamieji klausimai dėl dokumentų (apimčių) būtų derinami su klasifikacinės bendrovės DNV/GL atstovais, tačiau atsižvelgiant į tai, jog papildomų darbų apimtis sudaro apie 50–70 proc. visų atliktų darbų apimties ir papildomų darbų poreikis atsirado Sutarties vykdymo eigoje, papildomų darbų derinimas trunka laike, šiai darbų apimčiai atlikti rangovui reikėjo papildomo laiko.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo taikymo sąlygų

34. UNIDROIT (Tarptautinės privatinės teisės unifikavimo instituto) principų 3.2.6 straipsnyje nurodoma, kad sutartis gali būti pripažįstama negaliojančia dėl grasinimo, jeigu tai nepaliko šaliai jokios kitos alternatyvos kaip tik sudaryti sutartį. Šalis gali nuginčyti sutartį, kai ją sudaryti paskatino nepateisinamas kitos šalies grasinimas, dėl kurio, atsižvelgiant į aplinkybes, grėsmė yra tokia neišvengiama ir rimta, kad pirmajai šaliai nelieka jokios pagrįstos alternatyvos. Grasinimas yra nepateisinamas, jei veiksmas ar neveikimas, kuriuo šaliai buvo grasinama, yra neteisėtas pats savaime arba yra neteisėta jį panaudoti kaip priemonę sutarties sudarymui pasiekti. Panašiai ir PECL principų 4.108 straipsnyje nurodoma, kad sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, kai ją sudaryti paskatino neišvengiama ir rimta grėsmė dėl kitos šalies veiksmo: (a) kuris yra neteisėtas pats savaime arba (b) kurį yra neteisėta panaudoti kaip priemonę sutarties sudarymui pasiekti, nebent tomis aplinkybėmis pirmoji šalis turėjo pagrįstą alternatyvą.

35. Sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais reglamentuojamas CK 1.91 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Remiantis šio straipsnio 6 dalimi, jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.

36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).

37. CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

38. Taigi tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo, reikia įrodyti, jog sandoris sudarytas ne laisva valia, bet verčiant šalį sudaryti sandorį ir grasinant ekonominiais padariniais jo nesudarius, ir šias sąlygas turėjo įrodyti sandorius šiuo pagrindu ginčijanti apeliantė.

39. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad klasifikacinės bendrovės UAB „DNV Lithuania“ specialistai Laive esančiam Laivo valdytojos atstovui V. E. nurodydavo būtinus Laivo remonto darbus. V. E. kasdien informuodavo apie susidariusią padėtį Laivo savininkės įgaliotą atstovą Laivo valdytojo CISN Management Company Netherlands atstovą E. A., toliau nurodymai buvo perduodami rangovei, visi nurodymai, susirašinėjimai ir derinimai buvo vykdomi siunčiant elektroninius laiškus, pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 26 d. elektroniniame laiške apeliantės atstovas V. E. persiunčia atsakovės atstovams klasifikacinės bendrovės elektroninį laišką, kuriame pateikti papildomi nurodymai Laivo remontui; papildomi klasifikacinės bendrovės nurodymai taip pat persiunčiami 2022 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku, kuriame apeliantės atstovas V. E. nurodo atsakovės atstovams vykdyti klasifikacinės bendrovės nurodytus remonto darbus. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sutarties vykdymo eigoje atliekami papildomi darbai buvo suderinti šalių ir vykdomi vadovaujantis apeliantės atstovo V. E. nurodymais, kuris Laivo remonto metu buvo Laive.

43. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys be pastabų 2022 m. liepos 2 d. pasirašė priėmimo protokolą nurodydamos, jog, atsižvelgus į 2022 m. vasario 29 d. BIMCO dėl laivo „Atlantic Project II“ remonto, besąlygiškai ir be jokių išlygų sutinka ir patvirtina, kad laivų statykla atliko ir užbaigė visus Laivo ir (arba) kitus darbus pagal 2022 m. birželio 21 d. „Atlantic Project II BWTS“, „Atlantic Project II“ preliminariąją darbų specifikaciją. Tiek Laivo dokavimo, tiek remonto terminai buvo viršyti dėl papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti Sutartyje, tačiau dėl kurių šalys susitarė Sutarties vykdymo metu. Sutarties II dalies 2 punkte buvo sutarta, kad prireikus gali būti atliekami papildomi darbai. Sutarties eigoje atliekami papildomi darbai apeliantės ir atsakovės buvo suderinti vadovaujantis apeliantės atstovo V. E. nurodymais, kuris viso Laivo remonto metu buvo Laive. Pati apeliantė iš esmės neginčijo atsakovės atliktų papildomų darbų fakto. Faktinė aplinkybė, jog papildomų darbų apimtis sudarė 50–70 proc. visų atsakovės atliktų darbų apimties eksperto išvadoje nurodė teismo ekspertas.

44. Antra, nors apeliantė įrodinėjo, kad galutinė Sutarties kaina padidėjo ne vien dėl papildomų darbų ir Sutarties įvykdymo terminas pailgėjo ne tiek dėl papildomų darbų, kiek dėl to, jog atsakovė netinkamai organizavo darbus, tačiau pati apeliantė ne tik be jokių išlygų ar pastabų pasirašė Susitarimą ir 2022 m. liepos 2 d. priėmimo protokolą bei sumokėjo visą suderintą remonto kainą praėjus 90 dienų po Laivo išplaukimo, t. y. jau tada, kai atsakovė realiai negalėjo sulaikyti Laivo, iki 2022 m. liepos 2 d. sumokėjus 1 097 516,79 Eur (70 proc.) prieš Laivui išplaukiant iš laivų statyklos ir nepadengiant likusios 30 proc. remonto kainos.

45. Trečia, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp apeliantės ir atsakovės neegzistavo esminės šalių nelygybės. Palyginus su atsakove, apeliantė nebuvo ekonomiškai silpnesnė ar neinformuota, nepatyrusi, neturinti derybų patirties. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantę atstovavo laivybos verslo profesionalai ir konsultavo išmanantys šio verslo specifiką ir reguliavimą teisininkai.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertas nustatė papildomų darbų apimtį, kuri sudaro 50–70 proc. visų atliktų darbų apimties ir šių darbų poreikis atsirado Sutarties vykdymo eigoje, tai reiškia, jog papildomi darbai prieš atlikimą turėjo būti suderinti su apeliante. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės atliekami papildomi darbai buvo derinami su apeliante, be to, vyko derybos dėl jau atliktų Laivo remonto darbų kainos ir jos skaičiavimo metodikos, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad Laivo remontas užtruko dėl atsakovės netinkamų darbų organizavimo proceso. Teismo ekspertas, atsakydamas į trečiąjį klausimą, dėl darbų atlikimo laiko nurodė, kad atsakovė galėtų atlikti tokią darbų apimtį per terminą, kuris nurodytas pirminėje sutartyje, jeigu visa darbų apimtis būtų detaliai ir kokybiškai aprašyta pirminėje specifikacijoje ir darbų terminas būtų suderintas iki Laivo atvykimo į gamyklą bei visa darbų apimtis nuo pirmos dienos būtų pateikta rangovei vykdyti. Šiuo atveju papildomų darbų poreikis, kaip minėta, atsirado Sutarties vykdymo eigoje, vyko papildomų darbų atlikimo derinimas, tai sąlygojo ilgesnį nei buvo numatyta pirminėje stadijoje Laivo remonto terminą, kuris pailgėjo ir faktiškai užtruko 47 dienas. Atsižvelgiant į tai, jog buvo atliekami apeliantės atstovo nurodyti papildomi darbai, padidėjo kaina už suteiktus remonto darbus. Visų atliktų Laivo remonto darbų galutinė kaina siekė 1 567 881,13 Eur, kuri susidarė iš 1 400 000 Eur, dėl kurių apeliantė ir atsakovė susitarė Susitarime ir 167 881,13 Eur dėl atsakovės atliktų pagal papildomų Laivo remonto darbų, atliktų po 2022 m. birželio 23 d.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad jos ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo ar grasinimo, nes, viena vertus, šalys dėl papildomų darbų apimties ir jų kainos derėjosi (tarp šalių vyko įprastos lygiavertės verslo derybos), derybų metu buvo sutarta apeliantei priimtina kaina, tai patvirtino ir apeliantė be išlygų pasirašydama darbų priėmimo dokumentus ir Susitarimą. Kita vertus, apeliantė sumokėjo visą suderintą Laivo remonto darbų kainą be pastabų Laivui jau išplaukus iš laivų stovyklos. Taigi apeliantė ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo visų CK 1.91 straipsnio taikymo sąlygų ginčijamų sandorių atžvilgiu, nors pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo, privalo būti įrodytos visos šios nutarties 36 punkte paminėtos sąlygos.

48. Pažymėtina ir tai, kad teismo ekspertas nurodė, jog faktiška darbų vertė ir apimtys neatitinka Laivo remonto sutarties sąlygų, kadangi nei užsakovas, nei rangovė laiku neformavo (nepasirašinėjo, nesuderindavo) BIMCO sutartimi numatytų papildomų darbų ANNEX B Work Variation Form (nepildė papildomų darbų užsakymo formų), tačiau, atlikęs darbų vertinimą palyginimo metodu su kitų Baltijos šalių remonto įmonių įkainiais, nustatė, kad atliktų Laivo remonto darbų kaina pagal atsakovės skaičiavimus neviršijo remonto rinkos kainos.

Dėl teismo ekspertizės akto įvertinimo

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

51. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 76 punktas).

53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2023 m. birželio 26 d. pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę, pasiūlydama eksperto Olego Panfilovo, kaip nešališko ir aukštos kvalifikacijos eksperto, kandidatūrą ekspertizei atlikti. Apeliantei reiškiant reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl ekonominio spaudimo, pirmosios instancijos teismas ekspertui klausimus suformulavo atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką (CK 1.91 straipsnio sąlygas), todėl pagrįstai iškėlė klausimus, susijusius su nagrinėjama byla. Kaip teisingai atsiliepime atkreipė dėmesį atsakovė, detalus Laivo remonto darbų specifikacijų eilučių nagrinėjimas šiuo atveju nebuvo tikslingas, nes byla nagrinėjama pagal ieškinio pagrindą ir dalyką, o byloje nėra keliamas klausimas dėl Laivo remonto kainos peržiūrėjimo.

54. Eksperto apklausos tvarka reglamentuojama CPK 217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu, žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad: eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai; pirmasis pateikia klausimus tas asmuo, kurio prašymu ekspertizė paskirta, po to – kiti dalyvaujantys byloje asmenys; kai teismo ekspertą paskiria teismas savo iniciatyva, paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieškovas. Teisėjai turi teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu (CPK 217 straipsnio 4 dalis).

55. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pasisakant dėl ekspertizės, kaip įrodinėjimo priemonės, nurodoma, kad įrodymų kontekste jų priimtinumo taisyklės neturi atimti iš atitinkamos šalies galimybės juos veiksmingai užginčyti; svarbiausia, kad šalys galėtų tinkamai dalyvauti teismo procese (žr. EŽTT 1997 m. kovo 18 d. sprendimo byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 8/1996/627/810, par. 33; 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo byloje L. prieš Kroatiją, Nr. 7183/11, par. 50). EŽTT vertina, ar procesas, kaip visuma, buvo teisingas (žr. EŽTT 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo byloje D. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 28621/15, par. 53).

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tokia įrodinėjimo priemonė buvo gauta, ir jei bent viena iš bylos šalių pageidauja atlikti tokio įrodymo tyrimą žodiniame teismo posėdyje. Priešingas aiškinimas prieštarautų rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principams, taip pat neatitiktų sąžiningo teismo proceso, nepagrįstai suvaržytų vienos iš šalių teisę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų ar įrodinėti pareikštų reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 37 punktas).

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atlikta teismo ekspertizė, ją atlikęs teismo ekspertas buvo apklaustas žodiniame teismo posėdyje. Pakartotinės teismo ekspertizės nei apeliantė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys skirti neprašė. Priešingai, pirmosios instancijos teisme apeliantė net nekėlė klausimo dėl atliktos ekspertizės išvadų patikimumo (pagrįstumo).

58. Byloje nustatyta, kad atsakydamas į pirmąjį klausimą (kokia yra faktiškai atliktų Laivo remonto darbų vertė?), teismo ekspertas priėjo išvados, jog atsakovės remonto darbų kainos atitiko rinkos kainas, įskaitant ir plieno bei elektros kainas. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 15 d., metu ekspertas patvirtino, kad klausimų dėl Laivo darbų apimties nekilo ir visi darbai, kurie buvo reikalingi tam, jog Laivas būtų techniškai tvarkingas, buvo atsakovės atlikti. Be to, teismo ekspertas patvirtino, kad apeliantė turėjo alternatyvą Laivo remontą atlikti pas kitus rangovus; nuo 2022 m. birželio 14 d., kuomet visi Laivo remonto darbai buvo atliekami Laivui esant ant vandens, egzistavo galimybė Laivą nubuksyruoti ir darbus perduoti atlikti kitam rangovui prie bet kurios jūrų uosto krantinės Klaipėdoje. Atsakydamas į klausimą dėl papildomų darbų, atliktų po 2022 m. birželio 21 d., teismo ekspertas savo išvadoje nurodė, kad teismo klausime nurodyti darbai negali būti traktuojami kaip prirašyti. Apklausos metu teismo ekspertas patvirtino, jog visi darbai, atlikti po 2022 m. birželio 21 d., nebuvo pakartotinai įrašyti į papildomų darbų formas ir gali būti laikomi kaip papildomi darbai. Teismo ekspertas konstatavo, kad kainų neatitikimas atsirado dėl to, jog šalys taikė skirtingas darbų vertės nustatymo metodikas. Atsakydamas į trečiąjį klausimą, teismo ekspertas konstatavo, kad papildomų darbų apimtis sudarė apie 50–70 proc. visų atliktų darbų apimties ir papildomų darbų poreikis atsirado Sutarties vykdymo eigoje, papildomų darbų derinimas trunka laike, todėl šiai darbų apimčiai atlikti atsakovei reikėjo papildomo laiko. Be kita ko, teismo ekspertas nurodė sąlygas, kurioms esant papildomi darbai būtų galėję būti įvykdyti per pirminį sutartą terminą: 1) visa darbų apimtis būtų detaliai ir kokybiškai aprašyta pirminėje specifikacijoje; 2) jeigu šis terminas būtų suderintas iki Laivo atvykimo į gamyklą; 3) visa darbų apimtis būtų nuo pirmos dienos pateikta rangovui vykdyti; 4) visi einamieji klausimai, dėl dokumentų / apimčių derinami su klasifikacinės bendrovės atstovais. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad nurodytos sąlygos neegzistavo.

59. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, teismo eksperto žodinės apklausos teismo posėdyje metu aiškintasi ekspertinio tyrimo eiga, išsamumas bei ekspertinio tyrimo metu nagrinėti bylai aktualūs specialių žinių reikalaujantys klausimai ir gauti duomenys, šalių pozicija dėl eksperto pateiktų išvadų vertinimo, šalys turėjo galimybę užduoti ekspertui klausimus ir pateikti savo argumentus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės duomenis ir nenustatęs jų prieštaravimo kitiems bylos įrodymams, bei įvertinęs, kad atliktos ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvados pateiktos įvertinus visas bylos aplinkybes, pagrįstai priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi ekspertizės aktu.

60. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio

61. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, bendra maksimali atsakovės patirtų išlaidų suma, kuri galėjo būti priteista atmetus ieškovės ieškinį, neturėjo būti didesnė nei 19 980,18 Eur.

62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

63. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų dydis nustatytinas remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

64. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas).

65. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad yra tikrai patirti nuostoliai bylinėjimosi išlaidų forma. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktas; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas).

66. Byloje nustatyta, kad UAB „Vakarų laivų remontas“ iš viso patyrė 73 275,83 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Patirtas išlaidas pagrindė 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. balandžio 17 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d., 2023 m. rugsėjo 28 d., 2023 m. spalio 13 d., 2023 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. lapkričio 27 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitomis faktūromis už ieškinio ir bylos medžiagos analizę, komunikaciją su klientu dėl tolimesnių veiksmų, teisines konsultacijas, susitikimą su klientu dėl bylos eigos, už procesinių dokumentų rengimą, pasiruošimą dalyvauti 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje, baigiamosios kalbos rengimą, įskaitant 865,80 Eur už dokumentų vertimą, 612,19 Eur už kitas administracines išlaidas ir 12 716,99 Eur PVM. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino ir iš ieškovės atsakovei priteisė 50 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

67. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), nagrinėjamu atveju tai sudaro 5 045,50 Eur. Už tripliką – 1,5 koeficiento (3 027,30 Eur, Rekomendacijų 8.3 punktas). Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficiento, t. y. 807,28 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas), atsakovė pateikė 12 dokumentų, iš jų 1 – dėl procesinio termino pratęsimo ir 3 – dėl bylinėjimosi išlaidų. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (201,82 Eur, Rekomendacijų 8.19 punktas).

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau jų nedetalizavo pagal pateiktus procesinius dokumentus ar laiko sąnaudas atskiriems procesiniams veiksmams atlikti. Todėl nėra galimybės patikrinti visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius.

69. Kita vertus, atsakovės prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčių dydžius už atitinkamų paslaugų suteikimą. Nors teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tačiau ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, nusprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovei priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas jas patikslinti, sumažinant iki 37 000 Eur, iš esmės nekeičiant teismo sprendimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai vertino šalių sudarytos Sutarties ir kitų dokumentų nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant tik sprendimo dalį dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio.

71. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

72. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame išskirtos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, apeliacinio skundo ir bylos medžiagos analizės, komunikavimo su klientu ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą patirtos išlaidos – 10 613,15 Eur su PVM. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas, apmokėjimą patvirtinantys sąskaitų išrašai). Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinio dokumento parengimas be susipažinimo su kliento pateiktais dokumentais, jų analizės, strategijos kūrimo, argumentų aptarimo nėra įmanomas, todėl procesinio dokumento parengimas apima susipažinimą su dokumentais, jų analizę, argumentų aptarimą, todėl vertinamos atsakovės patirtos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio 2 623,66 Eur (2018,20 x 1,3) nustatytas ribas ir atsakovės prašomos iš ieškovės priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažinamos iki 2 624 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, kad iš ieškovės Atlantic Project II Limited (reg. Nr. C66911) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų laivų remontas“ (juridinio asmens kodas 142177182) priteisiamos 37 000 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Atlantic Project II Limited (reg. Nr. C66911) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų laivų remontas“ (juridinio asmens kodas 142177182) 2 624 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.