Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui OU Estateguru tagatisagent dėl sutarties pakeitimo, reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Fibera“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

7.8. Ieškinys bent preliminariai vertinant yra pagrįstas.

8. Atsakovas OU Estateguru tagatisagent pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo skundo tenkinimui nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi nėra sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje.

8.2. Vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Fibera“ ir subsidiaraus skolininko ieškovo atsakovės naudai iš hipoteka įkeisto turto yra pagrįstas, teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas. Atitinkamai atsakovė pagrįstai ir teisėtai pateikė vykdomąjį įrašą vykdymui.

8.3. Antstolės teisėtai ir pagrįstai vykdomi priverstinio skolos atsakovės naudai išieškojimo veiksmai yra vykdomi vykdomojo įrašo, o ne 2021 m. gegužės 20 d. sudarytos maksimaliosios hipotekos sutarties (identifikavimo kodas viešame registre Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu.

8.4. Ieškiniu ieškovas neginčija nei vykdomojo įrašo, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas, nei prašo pripažinti hipotekos sutartį, kurios pagrindu vykdomasis įrašas buvo išduotas, negaliojančią. Ieškovas ieškiniu net neginčija (neprašo pripažinti negaliojančiu) hipotekos sutartimi užtikrinto susitarimo dėl lygiagretaus įsipareigojimo Nr. (duomenys neskelbtini).

8.5. Įkeisto turto realizavimas vykdymo procese vykdomojo įrašo pagrindu jokia apimtimi nepažeidžia ieškovo, kaip laiduotojo, reiškiančio atitinkamus reikalavimus byloje, teisių ir interesų. Realizavus atsakovės naudai įkeistą turtą vykdymo procese, priklausomai nuo atsakovės iš jo pardavimo atgautos skolos sumos, atitinkama apimtimi sumažės ir ieškovo, kaip laiduotojo, prievolė atsakovei.

8.6. Ieškovas, kaip subsidiarus skolininkas (įkaito davėjas) pagal vykdomąjį įrašą, yra vykdymo proceso šalis, todėl visus tariamus antstolės neteisėtus veiksmus turi teisę ir galimybes ginčyti vykdymo procese, tuo tarpu skunde teikiami argumentai dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokia apimtimi ir jokiais pagrindais nėra susiję su byloje reiškiamais reikalavimais.

8.7. Skundą ieškovas grindžia aplinkybe, kad byloje atsakovė tariamai nepateikė 58 130,80 Eur mokėjimų įskaitymo pagrindžiančių dokumentų, todėl byloje iš esmės ginčas kyla ir dėl skolos pagrįstumo. Atsakovė su teismui pateiktu tripliku byloje pateikė duomenis, pagrindžiančius aplinkybes apie trečiojo asmens atliktus mokėjimus 59 651,35 Eur apimtyje ir šių mokėjimų paskirstymą.

8.8. Atsakovė priverstinį išieškojimo procesą inicijavo dėl skolos išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens ir ieškovo, kaip subsidiaraus skolininko galiojančio ir teisėto vykdomojo įrašo pagrindu hipoteka įkeisto turto atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovas ieškiniu iš esmės kvestionuoja ieškovo ir atsakovės prievolinius santykius laidavimo sutarties pagrindu, o ieškovo reikalavimas dėl hipotekos sutarties 5 punkto pakeitimo jokia apimtimi nesąlygoja vykdomojo įrašo pagrįstumo, teisėtumo, galiojimo ar jo vykdytinumo.

9. Trečiasis asmuo UAB „Fibera“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pateikiant priverstiniam vykdymui vykdomąjį įrašą, atsakovas savo veiksmais panaudojo hipotekos sandorį (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), dėl kurio egzistuoja ginčas, todėl nesustabdžius vykdomosios bylos, šios bylos nagrinėjamas neturi prasmės, nes atlikus vykdomąjį įrašą ir išieškojus skolą pagal reikalavimą, kurią ginčija ieškovas, prasmės keisti hipotekos sutartį ar ginčyti skolos dydžio nėra.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

16. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-577-798/2023). Taigi, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi įvertinti abi sąlygas, o nors vienai iš jų nesant, atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašo: 1) pripažinti kad 2021 m. gegužės 20 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, yra pasibaigusi; 2) pripažinti neteisėtu atsakovo 2024 m. birželio 4 d. reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus; 3) pakeisti 2021 m. gegužės 22 d. sudarytos maksimaliosios hipotekos sutarties 5 punktą. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad jis nėra atsakingas už neapibrėžtą prievolę pagal laidavimo sutartį, nes ji yra pasibaigusi. Motyvuoja, jog nėra nurodytas prievolės vykdymo terminas, o tokiu atveju prievolė baigėsi po dviejų metų nuo jos sudarymo. Taip pat teigia, kad laidavimo sutartyje nėra jokios apibrėžtos prievolės.

18. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Be to, ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinys yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, kas leidžia pagrįstai vertinti, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, pripažino, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio pagrįstumo aspektų, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

20. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Taigi, teismas turi įvertinti ir nustatyti, kad byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai sudaro pagrindą sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

21. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022; 2023 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-910/2023, 22 punktas). Taigi, reikalinga nustatyti išimtinį tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymą.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priimtas pagal vykdomąjį dokumentą dėl notaro vykdomojo rašto dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojo dokumento išdavimo data 2024 m. rugpjūčio 7 d. Skolininkai – M. G. ir UAB ,,Fibera“, išieškotojas - Estateguru tagatisagent OU. Piniginis išieškojimas - 360,00 Eur administravimo mokestis, 7771,53 Eur delspinigiai (skola),135 000,00 Eur negrąžinta paskola, 443,35 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, 5325,17 Eur palūkanos (skola), 6750,00 Eur priverstinio realizavimo mokestis, 12997,43 Eur skolos valdymo mokestis. 2024 m. rugsėjo 4 d. antstolė išsiuntė UAB ,,Figera“ raginimą įvykdyti sprendimą. 2024 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti visus vykdomuosius veiksmus antstolės V. Daugirdienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, svarbu įvertinti kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, kuri yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

24. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad ieškovas ieškiniu neprašo pripažinti negaliojančia hipotekos sutartį, ieškinio reikalavimai kildinami iš laidavimo sutarties, o turto realizavimas vykdymo procese vykdomojo įrašo pagrindu negali pažeisti ieškovo, kaip laiduotojo, teisių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovo prašymas iš esmės grindžiamas tik teiginiais apie atsakovą, galimai siekiantį bylos išvengimo ir materialinio suinteresuotumo praradimo.

25. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodė atsakovo nesąžiningų veiksmų, t. y. nepateikė įrodymų, jog atsakovas jau atliko, atlieka ar ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, orientuotus į būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą, kaip ir minėta aukščiau - ieškovas ieškiniu neprašo pripažinti negaliojančia hipotekos sutartį, ieškinio reikalavimai kildinami iš laidavimo sutarties.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, atkreipia dėmesį, kad tikslas išvengti būsimo tikėtinai nepalankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai nustatomas iš prašančios tokių priemonių taikymo kitos šalies pateiktų įrodymų, nes tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog vien tai, kad dėl vykdomo išieškojimo ieškovui kyla ir (ar) ateityje gali kilti tam tikrų nepatogumų, nėra pakankamas pagrindas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymui. .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio. Šiuo atveju, minėta, apeliantas nepateikia jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovas elgiasi neteisėtai, nesąžiningai, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba taptų nebeįvykdomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad kiltų grėsmė, jog apelianto teisės liktų neapgintos ar jų apgynimas būtų ženkliai apsunkintas.

27. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad grįsdamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantas turėjo pareigą pateikti tokius įrodymus, kurie suformuotų teismo įsitikinimą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teko būtent apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė būsimo procesinio sprendimo vykdymui, nepateikė, todėl apelianto teiginiai laikytini neįrodytais.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Atsakovas OU Estateguru tagatisagent kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų byloje nepataikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo (apelianto) M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.