Kauno apygardos teismo nutartis

2023-12-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1506-1043/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-05Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-08-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
e2S-1506-1043/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09081-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Suinteresuotas asmuo
A. M., R. M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1506-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09081-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/00480, suinteresuoti asmenys R. M., A. M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Sonata Vaicekauskienė (toliau – antstolė) kreipėsi į teismą prašydama skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. M. 300 Eur baudą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo pažeidimų išieškotojo A. M. naudai.

2. Pareiškime nurodė, jog antstolės kontoroje vykdoma 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. e2-15943-1164/2022 dėl laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nurodė, kad R. M. nevykdo teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos 1 ir 2 punkto: 1) kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą 20.10 val.; 2) kiekvieną metų nelyginį savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais) tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Šalių susitarimu, ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir lyginiais metų savaitgaliais. A. M. informavo, kad nuo sausio 1 d. vaikams su tėvu buvo leista matytis tik du kartus – vasario 8 d. ir kovo 1 d. Antstolė, vadovaudamasi pateiktais įrodymais, 2023 m. balandžio 12 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-114-9712. Iš A. M. buvo gauti pranešimai, kad R. M. ir po minėto akto nesilaiko nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, todėl antstolė darė išvadą, kad R. M. savo veiksmais galimai vengia laikytis Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos, ją pažeidinėja.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo R. M. su antstolės pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad antstolė aktą surašė tik iš A. M. pateiktos informacijos. Išsamus paaiškinimas apie laikinųjų apsaugos priemonių tinkamą vykdymą antstolei buvo pateiktas atskiru dokumentu, kuris buvo pagrįstas priedais. Antstolės vykdomojoje byloje yra 2023 m. balandžio 12 d. įrašas apie tai, kad R. M. nevykdo teismo nutarties 1 punkto, tačiau nėra aišku, kaip tai buvo nustatyta objektyviai. 2023 metų balandžio 11 d. A. M. tiek teismo posėdžio metu, tiek pakartotinai raštu, el. paštu, buvo informuotas, kad vaikai trumpąsias atostogas leidžia ne Kaune, o kaime, t. y. ji savalaikiai informavo vaikų tėvą, kur bus vaikai, tačiau vaikų tėvas nesitarė, ignoravo jam teikiamą informaciją ir kėlė nepagrįstus reikalavimus, kurie prasilenkė su laikinųjų apsaugos priemonių ir vaikų interesais. Antstolė ignoravo laikinųjų apsaugos priemonių 3 punktą, kuris skirtas trumposioms vasaros atostogoms. A. M. nesitarė dėl vaikų atostogų, o reikalavo, kad net ir jų atostogų metu ji vykdytų teismo nutarties 2 punktą. 2022-2023 mokslo metams pasibaigus, 2023 m. birželio 25 d. ji inicijavo tarimąsi dėl bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu, tačiau A. M. nesitarė, informaciją ignoravo, o vėliau reikalavo ir jai ignoruoti patį vasaros atostogų faktą bei nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių tvarką. Antstolei buvo pateikta visa išsami susirašinėjimo chronologija, iš kurios yra aišku, jog 2023 m. kovo 22 d. ir 29 d., balandžio 5 d. A. M. nesimatė su vaikais, nes vaikai dalyvavo būtinoje reabilitacijoje, apie ją vaikų tėvas buvo informuotas iš anksto, 2023 m. vasario 18 d. Tėvas kitu laiku su vaikais bendrauti atsisakė, rūpintis vaikų atsiradusiais poreikiais neplanavo, neketino, nesisiūlė, reikalavo atsakovę prisiderinti prie jo įgeidžių. A. M. pateikiama informacija yra tendencinga, klaidinanti ir neatitinka realybės.

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. M. atsiliepimo nepateikė.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neprieštarauja dėl baudos skyrimo R. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi antstolės Sonatos Vaicekauskienės pareiškimą dėl baudos R. M. skyrimo atmetė.

7. Teismas nurodė, jog R. M. neginčija fakto, kad nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimas ne visuomet vykdavo pagal nustatytą tvarką, tačiau tiek teismui, tiek teikdama paaiškinimus antstolei, nurodė priežastis dėl kurių nutartis nebuvo vykdoma – informuodavo A. M. apie vaikų negalėjimą bendrauti, kaip tai numatyta laikinos bendravimo tvarkos 4 punkte, pasiūlydavo kitą laiką, informuodavo, kad vaikai trumpąsias vasaros atostogas leis kaime ir t.t. Teismas vertino, jog byloje esantis šalių susirašinėjimas sudaro pagrindą spręsti apie R. M. siekį bendradarbiauti su A. M., derinant bendravimo su vaikais laiką, informuojant išieškotoją apie papildomą vaikų užimtumą, sveikatos būklę ir (ne)galėjimą su juo susitikti teismo nutartimi nustatytu metu.

8. Teismas įvertinęs byloje ir vykdomojoje byloje esančius įrodymus, nenustatė R. M. piktybiškumo ar pakartotinio ir (ar) tęstinio pobūdžio (ne)veikimo, darančio žalą išieškotojo A. M., bei šalių vaikų interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Tinkamas tėvo ir vaikų bendravimas nebuvo užtikrintas laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytu susitikimų metu, ką nulėmė ne konkretūs R. M. veiksmai, o objektyvios aplinkybės (vaikų dalyvavimas reabilitacijoje), apsunkinusios teismo nutarties tinkamą vykdymą. Išieškotojas turėjo visas galimybes praleistą bendravimo laiką keisti į kitą laiką šalių sutarimu, bendrauti su vaikais per R. M. telefoną. Teismas nurodė, jog nesklandumai šalims vykdant nustatytą laikiną bendravimo tvarką kyla iš abiejų šalių įtemptų tarpusavio santykių, nesusikalbėjimo bei nepakankamo bendradarbiavimo.

9. Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl baudos R. M. skyrimo, siekiant kompensuoti išieškotojui žalą dėl teismo nutarties nevykdymo, turi būti vadovaujamasi, be kita ko, šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei prioritetinio vaiko interesų užtikrinimo principais. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į pareiškime nurodomo galimo pažeidimo pobūdį bei R. M. elgesį, šiuo konkrečiu atveju baudos, atliekančios kompensacinę funkciją, skyrimas skolininkei neatitiktų aukščiau minėtų, o taip pat ir proporcingumo, principų turinio, todėl pareiškimą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskirajame skunde išieškotojas A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-17174-1164/2023 ir bylą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Skolininkė nurodytomis datomis neleido išieškotojui (tėvui) susitikti su nepilnamečiais vaikais, nors tam nebuvo jokios pateisinamos priežasties. Išieškotojas antstolei pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius šalių susirašinėjimus, iš kurių antstolė turėjo galimybę įsitikinti, kad pažeidimas tikrai buvo, todėl nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo.

10.2. Skolininkė niekaip nepaaiškino, kodėl nepilnamečių vaikų į sveikatinimo procedūras neturėjo teisės palydėti vaikų tėvas. Išieškotojo vertinimu, neleidimas šiomis dienomis susitikti su vaikais buvo akivaizdus siekis be pagrindo apriboti tėvo ir vaikų bendravimą: vaikai nesirgo, buvo sveiki, minėtose procedūrose gali dalyvauti bet kuris iš tėvų, procedūros vyko laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatytu bendravimo su tėvu laiku. Neabejotinai tėvo dalyvavimas vaikų sveikatinimo procedūrose būtų atitikęs vaikų interesus, sustiprinęs emocinius vaikų ir tėvo ryšius.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Teismas vertino situaciją per daug plečiamai, be pagrindo atsižvelgė į skolininkės argumentus dėl kitų nesutarimų dėl bendravimo tvarkos vykdymo vėlesnėmis datomis (birželio, liepos mėn.), nors šie argumentai nėra tiesiogiai susiję su užfiksuotais konkrečiais pažeidimais, nevertino, kad antstolė kreipėsi dėl bendravimo tvarkos pažeidimų, neleidžiant tėvui susitikti su vaikais konkrečiai nurodytomis datomis, t. y. 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 29 d., ir 2023 m. balandžio 5 d. Skolininkė niekaip nepagrindė, kodėl bendravimo su tėvu laiku šalių nepilnamečių vaikų į reabilitacijos užsiėmimus negalėjo palydėti tėvas (išieškotojas). Vaikų amžius bei jų sveikatos būklė (sveiki) negalėjo būti pagrindu neleisti tėvui susitikti su vaikais, taigi teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymas formaliai nurodytomis priežastimis (dalyvavimas reabilitacijoje) niekaip nepateisina skolininkės sprendimo neleisti tėvui bendrauti su vaikais aukščiau nurodytu metu.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. A. M. iš anksto žinojo, kad vaikai 2023 m. kovo 22 d., kovo 29 d. ir balandžio 5 d. dalyvauja reabilitacijoje, tačiau neprisiderino prie vaikų poreikių, ignoruodamas ne tik vaikų poreikius bet ir 2023 m. gruodžio 23 d. nustatytas laikinas apsaugos priemones bendravime su vaikais, t. y. reikalavo, kad vaikai tuo metu nedalyvautų reabilitacijoje, o bendrautų su tėvu, kas iš esmės prieštaravo vaikų poreikiams į atsakingą tėvystę bei sveikatinimą.

11.2. A. M. nesiūlė savo dalyvavimo sveikatinimo procedūrose nuo pat jų atsiradimo pradžios, tačiau tai niekaip nereiškia, kad R. M. neleido vaikų tėvui dalyvauti sveikatinimo procedūrose ar kaip kitaip ribojo vaikų bendravimą su tėvu. A. M. kategoriškai atsisakė bendrauti su vaikais kitą savaitės dieną, todėl R. M. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. 2023 m. balandžio 10 d. vykusiame teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas paklausė A. M., kodėl jis pats nevežantis vaikų į reabilitaciją, tačiau į klausimą A. M. atsakyti negalėjo. A. M. atsisakius keisti bendravimo su vaikais laiką į kitą dieną, teismas pasiūlė A. M. pačiam vežti vaikus į reabilitaciją. Todėl skundo argumentas, jog jam nebuvo leista lydėti vaikų į reabilitaciją yra klaidinantis.

11.3. R. M. nė karto nėra draudusi vaikams bendrauti su tėvu, o tik savalaikiai informuodavo vaikų tėvą apie svarbius vaikų gyvenimo įvykius, pvz. ligą, kojos lūžį, reabilitaciją, ką A. M. ignoruodavo, o tai, kad jei vaikai nesimatė su tėvu, tai vyko ne dėl skolininkės kaltės, o dėl kitų aplinkybių ir tėvo neatsakomybės.

11.4. Tik bendras situacijos vertinimas gali padėti susidaryti realų įspūdį apie pateikiamą ginčą, kuriame, A. M. nevykdo tinkamai tėvo pareigų ir dėl to kaltina R. M.. Svarbu paminėti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo naujas ginčas, kai A. M. reikalauja iš vaikų nelankyti neformalaus ugdymo užsiėmimo, kurį pasirinko vaikai, iškeisti jį į bendravimą su tėvu, tačiau pats niekaip neprisiderina prie vaikų, nors turi galimybes ir vėl kaltina R. M., neva ši neleidžianti bendrauti tėvui su vaikais, kai jie tiesiog lanko sporto užsiėmimą tuo metu, kuris sutampa su laikinųjų apsaugos priemonių 1 punkto bendravimo laiku ir kategoriškai atsisako keisti bendravimo laiką į kitą, vaikams labiau tinkamą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolės Sonata Vaicekauskienė vykdo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-528-1164/2023 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta A. M. ir nepilnamečių vaikų D. B. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bei A. S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka nuo 2023 m. sausio 1 d.: 1) kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą 20.10 val.; 2) kiekvieną metų nelyginį savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais) tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Šalių susitarimu, ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir lyginiais metų savaitgaliais; 3) bendravimą su vaikais trumpųjų ir vasaros atostogų metu abi šalys derina tarpusavyje pagal tuometinę vaikų buvimo vietą ir šalių galimybes, atsižvelgdami į vaikų poreikius ir interesus; 4) jei bet kuri iš šalių negali išpildyti bendravimo sąlygos, privalo pranešti apie tai kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba kaip galima greičiau, o praleistas bendravimo laikas pagal galimybes gali būti keičiamas į kitą laiką šalių sutarimu; 5) kai dėl tam tikrų priežasčių (ligos atveju, vaikams išvykus, tėvui išvykus) nėra galimybės susitikti gyvai, tėvas bendrauja su vaikais skambindamas atsakovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini); 6) tėvas privalo vaikus vežti pagal Kelių eismo taisykles, tik su vaikų amžiui ir ūgiui tinkamomis automobilinėmis kėdutėmis. Motina turi teisę vaikus lydėti iki ieškovo vairuojamo automobilio, kuriuo vaikai bus vežami.

15. Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/23/00480 nustatyta, kad išieškotojas A. M. 2023 m. kovo 15 d. pateikė antstolei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo – trukdymo matytis su vaikai, kuriame nurodė, kad R. M. nevykdo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties dėl bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktų, t. y. 1) kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą 20.10 val.; 2) kiekvieną metų nelyginį savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais) tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Šalių susitarimu, ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir lyginiais metų savaitgaliais. A. M. nurodė, kad nuo sausio 1 d. vaikams su tėvu buvo leista matytis tik du kartus – vasario 8 d. ir kovo 1 d. A. M. 2023 m. balandžio 5 d. informavo antstolę, kad jam nebuvo leista pasimatyti su vaikais. Antstolė 2023 m. balandžio 12 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-114-9712, konstatuodama, jog R. M. dalinai nevykdo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties. R. M. 2023 m. balandžio 27 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tinkamo vykdymo.

16. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė antstolės prašymą dėl baudos skyrimo R. M. už Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, jog skolininkė 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. neleido išieškotojui (tėvui) susitikti su nepilnamečiais vaikais, nors tam nebuvo jokios pateisinamos priežasties, todėl buvo akivaizdus skolininkės siekis be pagrindo apriboti tėvo ir vaikų bendravimą.

17. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Taigi, vien tinkamas teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymas savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad gyvenimas kinta, todėl gali susiklostyti ir nenumatytų arba kitokių aplinkybių, kurios gali sutrukdyti tinkamai įgyvendinti nustatytą laikiną tėvų bendravimo su vaikais tvarką, todėl kiekvieną situaciją reikėtų visų pirma spręsti protingai. Be to, įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria nustatyta tik laikina bendravimo su vaikais tvarka, vaikų tėvų susitarimu gali būti pakeista atsižvelgiant į iškilusias kliūtis, laikinai sutarta kitokia tvarka ir pan., įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas neužkerta tam kelio ir nebūtina kiekvieną kartą kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantas nurodo, jog antstolė kreipėsi dėl bendravimo tvarkos pažeidimų, neleidžiant tėvui susitikti su vaikais konkrečiai nurodytomis datomis, t. y. 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 29 d., ir 2023 m. balandžio 5 d., nors tam nebuvo jokios pateisinamos priežasties. Nagrinėjamu atveju skolininkė neginčijo fakto, kad teismo nutartimi nustatyta laikina išieškotojo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais ne visuomet buvo vykdoma tinkamai, tačiau iš skolininkės į vykdomąją bylą, bei su atsiliepimu į prašymą pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkė iš anksto informuodavo apeliantą apie vaikų negalėjimą bendrauti, t. y. iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. jis negalėjo susitikti su vaikais, nes tuo metu vaikai buvo reabilitacijoje, apie tai, kad vaikai lanko reabilitaciją A. M. buvo pranešta iš anksto. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje buvo numatyta, jog jei bet kuri iš šalių negali išpildyti bendravimo sąlygos, privalo pranešti apie tai kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba kaip galima greičiau, o praleistas bendravimo laikas pagal galimybes gali būti keičiamas į kitą laiką šalių sutarimu (4 punktas). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog skolininkė visada informuodavo A. M. apie negalėjimą susitikti su vaikais, tai pat pasiūlydavo A. M. susiderinti kitą bendravimo laiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, juo labiau, kad išanalizavus bylos medžiagą nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog skolininkė nurodytomis datomis neleido išieškotojui (tėvui) susitikti su nepilnamečiais vaikais ir tam nebuvo jokios pateisinamos priežasties. Atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, apelianto argumentai susiję su tuo, jog skolininkė nepaaiškino, kodėl nepilnamečių vaikų į sveikatinimo procedūras neturėjo teisės palydėti vaikų tėvas. Pažymėtina, jog įrodymų, kad pats apeliantas būtų aktyviai siekęs 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. nuvežti vaikus į reabilitaciją byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga pagrindžia, kad skolininkė siekia bendradarbiauti su A. M., derinant bendravimo su vaikais laiką, informuojant išieškotoją apie papildomą vaikų užimtumą, sveikatos būklę ir (ne)galėjimą su juo susitikti teismo nutartimi nustatytu metu, todėl tinkamas apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimas nebuvo užtikrintas laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytu susitikimų metu ne dėl skolininkės kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl antstolės prašymo dėl baudos skyrimo, išsamiai ištyrė tiek byloje, tiek vykdomoje byloje esančius duomenis, ir atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju baudos skyrimas už teismo sprendimo nevykdymą neatitiktų minėtų principų.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo skirti skolininkei baudą CPK 771 straipsnio pagrindu, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė