- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- A2-13121-924/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20725-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. P.
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas E. P., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui E. P. dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomininku,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2013 m. gruodžio 12 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti ją I. M. M. šeimos nare ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke, įpareigoti atsakovę pakeisti šio buto nuomos sutartį ieškovės vardu. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas.
Pareiškėja V. P. 2016 m. balandžio 29 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad 2013 m. pradžioje ji gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre, o nuo 2013 m. kovo 20 d. gyveno Pakutuvėnų Šv. A. P. parapijoje, todėl ji tik 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateikė CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą Kauno miesto savivaldybei. Naujai paaiškėjusia aplinkybe teismas turėtų pripažinti ir kartu su pareiškimu pateiktą 2011 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. 19-8-308, adresuotą Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, kuriame pareiškėjos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Be to, Kauno miesto savivaldybės 2016-03-29 patikslintame ieškinyje nurodoma, kad „I. M. M. yra mirusi, tačiau ieškovui atsakove nurodžius faktinę patalpų naudotoją V. P., ieškinys galėtų būti patenkintas.“. Teismai sprendimuose netinkamai pritaikė CK 2.17 straipsnį, taip pat CK 2.12 straipsnį, kadangi akivaizdu, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), šį adresą pareiškėja nurodė teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. 2011 m. spalio 7 d. pareiškėjos brolis E. P. su prašymu kreipėsi į Kauno gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėją dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo jo vardu. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui darant išvadą, kad prie komunalinių mokesčių mokėjimo pareiškėja neprisidėjo, nes visos mokesčių sąskaitos buvo gaunamos senelės vardu, yra nepagrįsta, lėmusi CK 6.588 straipsnio 2 ir 4 dalių, 6.602 straipsnio 2 dalies netaikymą. Pažymėjo, kad apie proceso atnaujinimo galimybę šioje civilinėje byloje pareiškėja sužinojo tik 2016 m. balandžio mėnesį, t.y. tada, kai kreipėsi dėl teisinių konsultacijų į advokatės kontorą. Iki tol pareiškėja neturėdama teisinio išsilavinimo manė, kad teismo sprendimas yra galutinis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo pareiškėjos V. P. prašymą atmesti. Atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodė, kad pareiškėja nenurodo, kokios konkrečiai yra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, jai nebuvusios ar negalėjusios būti žinomos, paaiškėjusios tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Pažymėjo, kad V. P. civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014 buvo atstovaujama advokato, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, kad ji gydėsi nuo priklausomybės, dėl to nesikreipė laiku dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nagrinėjant civilinę bylą dėl jos pripažinimo šeimos nariu laiku nepateikė, nes nežinojo. Nurodė, kad, nors kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėja pateikė 2011-09-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. 19-8-308 Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, tačiau nepaaiškino, nenurodo, dėl kokių priežasčių nepateikė šio dokumento, nagrinėjant minėtą civilinę bylą. Atkreipė dėmesį, kad civilinė byla Nr. Nr. e2-6377-587/2016 ir aplinkybė, kad pareiškėja šioje byloje nurodoma atsakove, gyvenančia ginčo bute, neegzistavo civilinės bylos dėl pareiškėjos pripažinimo šeimos nare ir nuomos sutarties pakeitimo nagrinėjimo metu, todėl negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Taipogi tai, kad pareiškėja jau antri metai neteisėtai gyvena būste (duomenys neskelbtini), ir Kauno miesto savivaldybė sutiko, kad ji privalo mokėti už būstui teikiamas paslaugas tik todėl, kad jomis faktiškai ir naudojasi, nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė pripažino, jog pareiškėja gyvena ginčo būste teisėtai, o tuo labiau, kad civilinės bylos dėl jos pripažinimo šeimos nare nagrinėjimo metu gyveno minėtame būste kaip pagrindinės nuomininkės šeimos narė ir vedė su pagrindine nuomininke bendrą ūkį anksčiau - šių aplinkybių, kaip nusprendė tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas, pareiškėja neįrodė. Pastebėjo, kad teisės taikymo klausimai jau buvo nagrinėjami apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme ir teismas aiškiai pasisakė, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovės faktinės gyvenamosios vietos nustatymu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) patvirtintas įrodinėjimo taisykles; nustatydamas ieškovės (pareiškėjos) gyvenamąją vietą iki jos močiutės mirties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi rašytiniais įrodymais, turinčiais didesne įrodomąją galią ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovė (pareiškėja) neįrodė, jog ji ilgiau kaip metus gyveno su I. M. M. adresu (duomenys neskelbtini), ir turėjo su ja bendrą ūkį. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja išgyveno su savo močiute I. M. M., būsto adresu (duomenys neskelbtini), nuomininke jos nuomotoje gyvenamojoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja sudarė vieną šeimą, bendromis išlaidomis tvarkė bendrą ūkį, gerino būstą, mokėjo gyvenamųjų patalpų nuomos ir kitus komunalinius mokesčius, nebuvo pagrindo pripažinti pareiškėją nuomininkės šeimos nare. Kauno apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimas bei Kauno apygardos teismo 2014-10-15 nutartis patvirtina, kad pareiškėja nebuvo teismų pripažinta buvusios ginčo patalpų nuomininkės šeimos nare, todėl nebuvo teisinio pagrindo pakeisti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pareiškėjos V. P. vardu. Teigė, kad Kauno apygardos teismas savo priimtoje nutartyje nenurodė, kad sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, be to, tiek nagrinėjant civilinę bylą pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar yra pagrįstas bent vienu iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų. Prašyme turi būti ne tik nurodytas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau jis turi būti pagrįstas tai patvirtinančiomis aplinkybėmis, kurių duomenys turėtų būti atskleisti prie prašymo pridėtuose įrodymuose. Tas faktas, kad įstatymų leidėjas nustato išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą ir terminus, leidžia teigti, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose pagrindų buvimu.
Pareiškėjos nurodomas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje – atnaujinimo galimybė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – egzistuoja tais atvejais, kai pareiškėjas įrodo, kad jo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių jos pareiškėjui ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Šis pagrindas gali būti taikomas, kai šios faktinės aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
Iš 2016-06-02 Vilniaus priklausomybės ligų centro rašto Nr. 2.9-(2.3)-(2.10-221)-370 matyti, kad pareiškėja nuo 2013-02-01 iki 2013-02-18, taip pat nuo 2013-02-18 iki 2013-03-18 gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre. Pareiškėjos teigimu, ji nežinojo, kad šį rašytinį įrodymą, galimai patvirtinantį, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.602 straipsnio 2 dalį tik 2013 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. praėjus beveik dvejiems metams po senelės mirties 2011-09-04, ji galėjo pateikti, nagrinėjant civilinę bylą teisme. Vis dėlto, teismas pažymi, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla iškelta 2013-12-18, t.y. jau turint galimybę pareiškėjai pateikti Vilniaus priklausomybės ligų centro raštą Nr. 2.9-(2.3)-(2.10-221)-370, o jį pateikti teismui ji galėjo pati arba per savo atstovą (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, teisminio proceso metu pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė apie jos gydymąsi Vilniaus priklausomybės ligų centre, ji galėjo minėtą raštą pateikti, nagrinėjant bylą teisme, todėl Vilniaus priklausomybės ligų centro raštas Nr. 2.9-(2.3)-(2.10-221)-370 nepatvirtina pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014. Analogiškai, pareiškėja neįrodė, kad, nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, ji negalėjo žinoti apie tai, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 19-8-308 patvirtina, jog pareiškėjos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), o tai sužinojo ir šį raštą pateikė tik kartu su pareiškimu atnaujinti procesą. Taip pat tik kartu su prašymu atnaujinti procesą ji pateikė ir 2011 spalio 7 d. jos brolio E. P. prašymą, kuriuo E. P. prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus pakeisti nuomos sutartį adresu (duomenys neskelbtini), jo vardu, taip pat 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. kovo 31 d., 2011 m. spalio 11 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d., jos darbo sutartis, kuriose ji nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), nors apie šiuos dokumentus ji turėjo žinoti jau vykusių teisminių procesų metu. Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo teisę pateikti šiuos dokumentus vykusių teisminių procesų metu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), tačiau šia teise nepasinaudojo.
Kauno miesto savivaldybės 2016 m. kovo 29 d. patikslintame ieškinyje nurodoma, jog „I. M. M. yra mirusi, tačiau ieškovui atsakove nurodžius faktinę patalpų naudotoją V. P., ieškinys galėtų būti patenkintas.“. Šie Kauno miesto savivaldybės teiginiai neva įrodo, kad Kauno miesto savivaldybė pripažįsta, jog V. P. yra nuomininkės šeimos narys CK 6.588 straipsnio prasme, tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė pareiškė patikslintą ieškinį V. P., nesudaro pagrindo paneigti teismų sprendimuose padarytas motyvuotas išvadas dėl pareiškėjos nepripažinimo šeimos nare CK 6.588 straipsnio 4 dalies pagrindu. Analogiškai, iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3337 pateiktos Kauno miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės matyti, kad nuomos mokestis skaičiuojamas I. M. M. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės mėnesio. Netgi jeigu ir, kaip nurodė pareiškėja, ji moka šiuos nuomos mokesčius (nors tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė), tai vis tiek nepaneigia teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negali būti pripažinta šeimos nare CK 6.588 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų suabejoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
Pareiškėja prašyme nurodo, kad iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), šį adresą pareiškėja nurodė teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose kaip procesinių dokumentų įteikimo adresą. Vis dėlto, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties, joje pripažinta tinkamai nustatyta, kad pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta buvo jos deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), o vien tai, kad pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ar pareiškėjos neįrodyti teiginiai apie faktinę situaciją, jog pareiškėja faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), tai nepaneigia teismų sprendimuose nustatytos šios faktinės aplinkybės. Pastebėtina, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 19-8-308 tik patvirtina, kad V. P. rašto išdavimo datą, t.y. 2011-09-28, gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tai neįrodo, kad ji kartu su nuomininke gyveno ir vedė bendrą ūkį iki nuomininkės mirties 2011 m. rugsėjo 4 d. Nesutiktina su prašyme nurodytu argumentu, kad nepagrįstai suabsoliutintas fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos taikymo klausimas, kadangi tam, kad pripažinti, jog pareiškėja yra nuomininkės šeimos narys, pareiškėja turėjo įrodyti, jog ji nuolat ar daugiausiai faktiškai kartu gyveno su nuomininke, vedė bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 4 dalis, 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis), tokia išvada nurodoma ir pareiškėjos cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2013 m. rugsėjo 9 d. rašte teisingai nurodė, kad pareiškėja nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų apie bendrą gyvenimą su nuomininke, todėl sutiktina su atsiliepime į prašymą nurodytu teiginiu, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriui nebuvo teisinio pagrindo pakeisti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pareiškėjos V. P. vardu pagal CK 5.888 straipsnio 2 ir 4 dalis, 6.602 straipsnį.
Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomi argumentai neturėtų esminės reikšmės nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014 priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuris netgi yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas (371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 15 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas tik 2016 m. balandžio 29 d.. Pareiškėja prašyme nurodo, kad, peržiūrėjus civilines bylas, turimus rašytinius įrodymus bei remiantis prašyme nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjimu klausimu, yra pagrįstas pagrindas konstatuoti, kad šioje civilinėje byloje yra galima proceso atnaujinimo galimybė pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, todėl pareiškėja prašo atnaujinti praleistą vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nurodytas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis), tačiau vienerių metų terminas yra naikinamasis, kuris atnaujinamas negali būti. CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino (naikinamojo) paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012). Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013), tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taigi, pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas, juolab, kaip matyti iš aukščiau įvertintų pareiškėjos nurodomų argumentų, netgi nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1854-944/2014 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui E. P. dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomininku.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.