- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- A2-586-413/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Šiaulių banko“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „NBG grupė“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties panaikinimo, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1170-568/2009 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių banko“ Kauno filialui, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „NBG grupė“ dėl vartojimo kredito,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. S. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia vartojimo kredito sutartį, sudarytą 2006 m. spalio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1170-568/2009 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas (pareiškėjas) D. S. kreipėsi į civilinę bylą išnagrinėjusį teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (jeigu jis praleistas); atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1170-568/2009 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais; išnagrinėjus bylą pakartotinai, panaikinti 2009 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1170-568/2009 ir 2010 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-853-605/2010; išnagrinėjus bylą pakartotinai priimti byloje naują sprendimą - ieškovo D. S. ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento apsimestinį sandorį – 2006 m. spalio 4 d. vartojimo kredito sutartį VART-2006-5897-09, sudarytą tarp AB Šiaulių banko Kauno filialo ir D. S.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2011 m. gruodžio 9 d., kai paštu gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos 2011 gruodžio 8 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą nurodydamas, kad nagrinėjant civilinę bylą buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos pirmosios instancijos teismo sprendime, o Kauno apygardos teismas savo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartyje dėl to išviso nepasisakė. Todėl teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, turėtų taikyti ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą bet ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjo nuomone, prašyme išdėstytų aplinkybių visuma leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu ir akivaizdžiai netinkamu teisės normų taikymu ir aiškinimu, be to, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti pareiškėjo kasacinį skundą, nebuvo ištaisytos pirmosios ir apeliacinės instancijos padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, nebeliko jokių kitų instancinės sistemos kontrolės būdų apginti pareiškėjo pažeistas teises, išskyrus CPK įtvirtintą proceso atnaujinimo galimybę. Pareiškėjas nurodo, kad teismai neanalizavo bylos aplinkybių ir joje surinktų įrodymų, kad visi įvykiai, susiję su vartojimo kredito paskolos suteikimu, pinigų pavedimais AB Šiaulių banke, UAB „NBG grupė“ paskolos grafiko koregavimu, yra atlikti tą pačią 2006 m. spalio 4 dieną, dalyvaujant ir tarpininkaujant tai pačiai kredito vadybininkei R. B., kurios žinioje buvo tiek UAB „NBG grupė“, tiek D. S. kreditinės bylos su dokumentais. 40 000 Lt paskolos suteikimo sandoris buvo apsimestinis, nes realiai 40 000 Lt paskola buvo suteikta UAB „NBG grupei“, tačiau D. S. vardu ir šie pinigai iškart buvo pervesti į įmonės UAB „NBG grupė“ sąskaitą AB „Šiaulių banko“ Kauno filiale vėluojančioms tris mėnesius paskolos įmokoms, palūkanoms ir delspinigiams padengti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui tuo metu tikrai nereikėjo tokių lėšų, nes jis tuo metu jau ruošėsi parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir bankas tai žinojo, nes apie tai buvo informuotas. Pagal pateiktus byloje įrodymus akivaizdu, kad pinigai buvo reikalingi UAB „NBG grupei“, o ne fiziniam asmeniui D. S. ir buvo panaudoti išimtinai UAB „NBG grupės“ naudai ir interesams. Be to, atsakovas AB „Šiaulių bankas“ nuo teismo nuslėpė tikrąsias šios paskolos suteikimo aplinkybes ieškovo D. S. vardu, tai yra, kad realiai bendrovei UAB „NBG grupė“ (kurios tuo metu vienas iš akcininkų ir administracijos vadovas buvo D. S.) reikalinga paskola 2006 m. spalio 4 dieną buvo pervesta per tarpininką - D. S. į UAB „NBG grupės“ sąskaitą, nes AB „Šiaulių banko“ centrinėje būstinėje Šiauliuose tyčia nebuvo suteikta likusi 150 000 Lt kredito dalis juridiniam asmeniui UAB „NBG grupė“. Iš byloje surinktų įrodymų ir esančių aplinkybių akivaizdu, kad tarp pareiškėjo D. S. ir atsakovo AB „Šiaulių banko“ 2006 m. spalio 4 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą, juridiniam asmeniui UAB „NBG grupė“ suteiktą 40 000 Lt paskolos sandorį. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas sandorio sudarymo aplinkybių, tikrosios šalių valios nuosekliai ir išsamiai netyrė ir neanalizavo ir sprendime dėl jų nepasisakė. Teismai neargumentuotai atsisakė priimti pareiškėjo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, be pagrindo atsisakė iš atsakovo AB „Šiaulių banko“ išreikalauti pareiškėjo nurodytus ir prašomus rašytinius įrodymus, savo iniciatyva susiaurino ieškovo pateikto ieškinio nagrinėjimo ribas, neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo - ieškovo galimybės duoti parodymus, turinčius reikšmės bylai, pateikti įrodymus, susijusius su byla, užduoti klausimus byloje dalyvaujantiems asmenims ir liudininkams, tokiu būdu pažeisdamas procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą teisme ir neatskleidė bylos esmės.
Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys - tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109 - 110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1170-568/2009 ir priteisė valstybei iš pareiškėjo 20,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas savo procesinį sprendimą grindė tokiais argumentais:
1. Dėl Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies. 2 punkto taikymo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, grindžiant jį tuo, kad priimtas teismo sprendimas ir nutartis gali būti neteisėti ar nepagrįsti, nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą pareiškėjo nurodytų aplinkybių nebuvo, o tai reiškia, kad šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, dėl to procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas.
2. Dėl Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad esminė pirmosios instancijos teismo klaida, lėmusi neteisėto sprendimo priėmimą, yra ta, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias apsimestinį sandorį ir jo teisinius padarinius, neanalizavo aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų. Teismas pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, tačiau tokį pagrindą ši teisės norma numato tik tada, kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kadangi Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi peržiūrėjo Kauno apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir paliko ji galioti (3 t. b. l. 38-44), todėl atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu nėra pagrindo.
3. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas pažymėjo, kad CPK 365 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra aiškiai įtvirtinti subjektai, kuriems suteikta teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). CPK 366 str. 1 d. 9 p. įstatymo leidėjas nustatė, kad kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, gali tik konkretus subjektas t. y. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nes skirtingai negu privatūs subjektai, prokuroras tokią teisę įgyvendina atsižvelgiant į jo, kaip valstybės pareigūno, ginančio viešąjį interesą kompetenciją. Prokuroras nėra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių dalyvis. Todėl Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ir tik nustatęs, kad pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, turi pagrindą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Iš to seka, kad įstatymo leidėjas sąmoningai nustatė tokį apribojimą, papildomą teisę suteikiant tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą, apsimestinį sandorį ir jo teisinius padarinius (CK 1.87 str.), sutartis ir jų aiškinimą (CK 6.193-6.195 str.), teismo pareigą atskleisti bylos esmę (CPK 14 str., 225 str., 235 str., 250 - 251 str., 263 str., 265 str.), įrodinėjimo taisykles, sprendžiant klausimą dėl apsimestinio sandorio, reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi vien formaliais argumentais, nepagrįstai susiaurino proceso atnaujinimo instituto taikymą, neužtikrino tik teismams suteiktos konstitucinės pareigos vykdyti teisingumo įgyvendinimą, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3-4 str., 5-6 str. 2 d., 8-9 str., 13 - 14 str. (teisės į teisingą teismą ir teismo procesą), 16 str., 17-18 str., 19 str., 26-27 str., 29 str., netinkamai taikė procesinės teisės normas ir materialinės teisės normas, neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos įrodinėjimo dalyko, pažeidė įrodymų rinkimą, išreikalavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK XIII skyrius), nutarties (sprendimo) motyvuojamoji dalis yra nevientisa, prieštaringa, teismas savo nutarties nepagrindė, nemotyvavo ir nepasisakė dėl esminių 2012 m. birželio 29 d. patikslinto prašymo reikalavimų:
1. Dėl Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 punkto. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą, kadangi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą tokio įrodymo turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).
2. Dėl Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 punkto. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą proceso atnaujinimo pagrindas yra aiški teisės normos taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaidos aiškumo turinys yra teismo vertinimo dalykas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-183/2011, Nr. 3K-3-471/2011). Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant šią civilinę bylą buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos pirmosios instancijos teismo sprendime ir šios sprendimo dalys nebuvo peržiūrėtos apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartyje, nes teismas dėl jų išvis nepasisakė (t. 4, b. l. 60-66). Dėl šių aplinkybių Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas pareiškėjo D. S. 2011 m. lapkričio 30 d. kasacinis skundas, tačiau jį buvo atsisakyta priimti (t. 4, b. l. 67-72). Teigdamas, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalimas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teismas nesuteikė prioriteto svarbiausiam teisiniam klausimui - teisingam bylos išnagrinėjimui.
3. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismą taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriame yra nustatytas (ap)ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys - tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), neprieštarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109 - 110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „NGB Grupė“ prašo atmesti atskirąjį skundą, apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovas nepateikia nei vieno argumento, kodėl reikėtų panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį, skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo citatomis, nors nurodo, jog yra išbandęs visas instancinės kontrolės byloje galimybes, kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė pats aiškiai suvokdamas, kad skundas bus atsisakytas priimti dėl formalios priežasties, jog yra pasirašytas paties pareiškėjo. Ieškovas nenurodo nei vieno motyvuoto paaiškinimo, kodėl būtent šioje byloje turėtų būti atnaujintas procesas ir kokiu pagrindu, bei kas šį poreikį pagrindžia.
Kiti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo instituto taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių
Apeliantas naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą byloje, nurodo tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jo rengtą kasacinį skundą ir tai sutrukdė peržiūrėti jo nuomone nepagrįstus pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimus.
Pažymėtina, kad siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertina pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą konkrečios bylos kontekste, siekdamas išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybes nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes nustatytas byloje faktas, jog ieškovo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teiktas kasacinis skundas nebuvo priimtas ir žemesniųjų pakopų teismų sprendimai nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, negali būti vertintinas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, turinti esminę reikšmę bylai.
Dėl aiškios teisės taikymo klaidos
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008). Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pasiremdamas vien ta aplinkybe, kad teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas. Apelianto vertinimu, jo nurodoma aplinkybė, kad byla yra iš esmės neteisingai išspręsta dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo, sudaro pagrindą proceso atnaujinimui. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas buvo nurodęs, kad teismai netinkamai taikė apsimestinį sandorį reguliuojančias materialinės teisės normas, netinkamai ištyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. kad be pagrindo nenustatė, jog 40 000 Lt paskolos suteikimo sandoris buvo apsimestinis, nes realiai 40 000 Lt paskola buvo suteikta UAB „NBG grupei“, tik D. S. vardu, be to, teismai atsisakė priimti pareiškėjo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, be pagrindo atsisakė iš atsakovo AB „Šiaulių banko“ išreikalauti pareiškėjo nurodytus ir prašomus rašytinius įrodymus ir kt.
Pažymėtina, kad nei prašydamas atnaujinti procesą, nei pateikdamas atskirąjį skundą, apeliantas teismų sprendimuose konstatuotų aplinkybių nepaneigė, tą įvertino ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas atnaujinti procesą. Vien tai, jog teismas, apelianto nuomone, netinkamai vertino įrodymus ir priėmė jam nepalankų sprendimą, neatitinka aiškiai taisės taikymo klaidai taikomų kriterijų. Dėl šios priežasties atnaujinti procesą dėl aiškios materialinės (CK 1.87 straipsnis) ir procesinės (CPK 178, 185 straipsniai) teisės taikymo klaidos nėra pagrindo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Apeliantas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (o kiti asmenys - tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) neprieštarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109 - 110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt. str., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato asmenims tam tikrus ribojimus kreiptis į teismą nurodytu pagrindu. Tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės, kadangi inicijuoti proceso atnaujinimą dėl sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, turi teisę specialus subjektas - Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Taigi pareiškėjui išlieka teisė kreiptis į prokurorą, kuris Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka nustatęs, kad pareiškėjo nurodomos teismų padarytos procesinės ir materialinės teisės normų taikymo klaidos sąlygojo aiškiai nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų priėmimą, dėl ko gali būti pažeistas viešasis interesas, turi pagrindą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl atmestinas apelianto prašymą stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar nurodyta CPK nuostata atitinka Konstituciją ir įstatymus (CPK 3 straipsnio 3 dalis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Trečiasis asmuo atsiliepime išdėstė prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas, teikdamas nepagrįstus skundus ir prašymus vilkina procesą ir didina bylinėjimosi išlaidas tiek teismui, tiek proceso šalims.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teismo vertinimu, trečiasis asmuo atsiliepime į skundą nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vienareikšmiškai vertinamos kaip akivaizdus apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas nurodytu, teismas konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti 2012 m. spalio 2 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.